Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Sausio 16 dieną minime Lietuvoje įkurtos Mokslų akademijos 80-ąjį gimtadienį. 

Ši data žinoma iš Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Liaudies Komisarų Tarybos nutarimo Nr. 36, kurio kopijos faksimilė paskelbta 70-mečio proga „Lietuvos mokslų akademijos žinių“ 2010 m. Nr. 1 (53). Buvęs Latvijos mokslų akademijos prezidentas, vėliau – jos senato pirmininkas, Lietuvos MA užsienio narys Janis Stradinis (Jānis Stradiņš, 1933–2019) tyrinėjo mokslų akademijų Baltijos šalyse kūrimosi aplinkybes. Jis domėjosi ir prieškario Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijų serija. Šios konferencijos buvo atnaujintos jo iniciatyva, atkūrus šalių nepriklausomybę.

J. Stradinis nurodo, kad idėja sutartinai kurti mokslų akademijas Baltijos šalyse nuskambėjo iš Estijos delegato prof. Antso Pypo (Ants Piip) lūpų pirmojoje Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijoje Kaune 1935 metais. Tas buvo įtraukta į konferencijos priimtą rezoliuciją. Įkurti mokslų akademiją iki Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos pradžios pavyko tik Estijai, – Estijos MA įsteigta 1938 metais. 1936 m. buvo įkurtas Latvijos istorijos institutas, vėliau tapęs Latvijos MA pirmąja sudėtine dalimi. Lietuvoje 1939 m. vasarį pradėjo veikti Antano Smetonos Lituanistikos institutas, atidarymas įvyko 1939-ųjų kovo 6 d. Tolyn nuo tų datų mus neša visagalis laikas.

Įvykių dalyvius vis mažiau kas yra pažinoję, sutikę. Bet jų liudijimai yra užrašyti. Vieno jų autorius – Lietuvos mokslų akademijos reikalų vedėjas Simas Sužiedėlis rašė:

[…] Vilniuje veikianti LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA yra įsteigta Lietuvos Komisarų Tarybos 1941 m. sausio 16 d. aktu. Tačiau šios aukš-tosios mokslo tyrinėjimo įstaigos pati ideja ir pradžia nesisieja su bolševikų rėžimu Lietuvoje*. […]

Taip, tas S. Sužiedėlio raštas skirtas nacių okupacijos meto valdžiai. Taip, Lietuvoje mokslų akademija įsteigta kito okupanto remiamos valdžios. Taip, žmonės svetimos jėgos akivaizdoje gelbėjo, stengėsi atkovoti kas galima, kas reikalinga mūsų Tėvynei: Vincas Krėvė-Mickevičius pavertė Lituanistikos institutą LTSR mokslo akademija; Vladas Jurgutis su kitais nuo sunaikinimo apsaugojo MA Vrublevskių biblioteką; Juozas Matulis neleido LTSR Mokslų akademijoje menkinti lietuvių kalbos; Juras Požela vadovavo LTSR Aukščiausiosios Tarybos komisijai, teisiškai įvertinusiai Molotovo–Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus ir jų padarinius Lietuvai.

Pirmasis Lietuvos TSR Mokslų akademijos organizacinio komiteto pirmininko įsakymas mums iš metų nuotolio kalba ir apie susitarimo išlaikyti Lituanistikos institutą naujuoju pavidalu liūdnąją dalį: įsakymu buvo atleisti Lituanistikos instituto nariai. Pagal statutą būtent nariai sudarė Lituanistikos instituto mokslinį personalą. Tai – žmonės, nusipelnę Lietuvos mokslui, švietimui, mūsų istorinei ir tautinei savimonei ir valstybingumui. Lietuvių kalbos skyriuje etatiniais nariais buvo paskirti prof. Mykolas Biržiška ir doc. Pranas Skardžius, neetatiniais – prof. Juozas Balčikonis ir doc. Antanas Salys; Lietuvos istorijos skyriuje etatiniu nariu buvo doc. Zenonas Ivinskis, neetatiniais – prof. Ignas Jonynas, dr. Juozas Stakauskas ir vyr. asist. dr. Adolfas Šapoka; Lietuvių tautosakos skyriuje etatiniu nariu buvo dr. Jonas Balys, neetatiniais – gimnazijos direktorius Jurgis Elisonas ir gimnazijos mokytojas Juozas Ambrazevičius. Trumpai laimei, atleidimo dieną etatiniais instituto nariais buvę M. Biržiška, P. Skardžius ir Z. Ivinskis – profesoriai Vilniaus universitete – netrukus tapo Mokslų akademijos nariais (M. Biržiška – paskirtas 1941 04 09, išrinktas ministerių 1941 08 01, P. Skardžius – paskirtas 1941 04 09, Z. Ivinskis – išrinktas ministerių 1941 08 01). Etatinis narys J. Balys tuo metu oficialiai priklausė ir kitai Lituanistikos instituto personalo kategorijai – buvo Tautosakos skyriaus vedėjas (išrinktas MA nariu bendradarbiu 1941 12 02), kaip ir Lituanistikos institute jau įdarbinti neetatiniai nariai A. Salys (MA nariu išrinktas ministerių 1941 08 01), I. Jonynas bei J. Balčikonis. Kun. dr. J. Stakauskas (MA nariu bendradarbiu išrinktas 1942 10 28, tačiau Generalinio švietimo tarėjo nepatvirtintas) 1940–1944 m. buvo Vilniaus archyvo direktoriumi, atgavo iš Vilniaus į Minską ir į kitas Baltarusijos vietas išvežtą archyvinę medžiagą. A. Šapoka, 1940 m. viduryje atleistas iš dėstytojo darbo, 1941–1943 m. dėstė Vilniaus universitete (MA nariu bendradarbiu išrinktas 1941 12 02). J. Elisonas – suimtas sovietų ir kalintas Panevėžio kalėjime 1940-aisiais, vėliau karo metais dirbo Mokslų akademijoje. J. Ambrazevičius priėmė išskirtinį iššūkį ir 1941 06 23–08 05 buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, švietimo ministras (MA nariu bendradarbiu išrinktas 1941 12 02).

Per Akademijos gimtadienį šviesiai prisiminkime juos – aną dieną nutarimu atleistus, tačiau visam gyvenimui jau įsipareigojusius Tėvynei ir jos piliečiams skirti kūrybines jėgas.

Dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas

____________________

* Rašyba ir išskyrimas kaip originale (aut. past.).