Žymos archyvas: Marius Ivaškevičius

Č. Iškauskas. Kaip išplaunamas patriotizmas? (25)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsisiūbavus diskusijai apie Generolą Vėtrą, Kazį Škirpą, jų atminimo įamžinimą, paminklų likimą ir vietinių politikų atsakomybę, kažkaip nuošalyje lieka, atrodytų, toks vertingas visuomeninis nusiteikimas kaip patriotizmas. O juk jis yra svarbus valstybės atsparumo, netgi nacionalinio saugumo, tautinės tapatybės dėmuo. Apie tai ne kartą rašiau.

Bet štai šiandien akivaizdu, kad patriotizmas išplaunamas, jis tampa Skaityti toliau

L. Šopauskas. Strateginė Kremliaus pergalė – Lietuvos valstybė likviduojama kolaborantų rankomis (video) (25)

R. Tamkienės nuotr.

Vilniaus tarybos sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos  pavadinimą yra svarbus įvykis, kurio geopolitinių padarinių Lietuvai neįmanoma pervertinti. Jo mastą ir  reikšmę galima suprasti ir įvertinti tik plačiame istoriniame ir politiniame kontekste, kurio niekaip neleido aprėpti ir suvokti tiesiog apgailėtinai siauras už sprendimą balsavusių tarybos narių akiratis.

Iš jo „iškrito“ du pamatiniai dalykai, į kuriuos jie nekreipė net menkiausio dėmesio: Skaityti toliau

O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį. (37)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Blogiausia, kad mūsų žmonės nebeturi vidinės paskatos domėtis tautos praeitimi, jos didvyriais, dvasiniais lobiais, o išorinės paskatos – „kultūros“, renginiai, laidos, spauda – sutelktos nešvankybėms, smurtui, agresyviajam kosmopolitizmui propaguoti ir tautiniam sąmoningumui naikinti. Albertas Griganavičius.

Istorikas Edvardas Krikščiūnas, išeidamas į Amžinybę, paliko mums jo testamentinę nuostatą, skelbiančią: „Istorikas, neigdamas praeitį, kaip vertybę, naikina lietuvybę“. Jau keli dešimtmečiai kai mūsų vyresniosios kartos istorikai, tvirtina, kad ikikrikščioniškoji Lietuvos valstybė, jos vadovai ir jos politikai buvo primityvūs nevykėliai: „Lietuva yra Europos užkampis:, „barbarų kraštas“, visi mūsų didieji kunigaikščiai – „neverti vieno 1918-1919 m. savanorio“, „Lietuva sutrukdė Vakarų civilizacijos plėtrą Rytų slavų žemėse“, „atplėšė Skaityti toliau

Neskundžiama nutartimi patvirtintas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali“ (4)

teismas.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko jį galioti. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas. Skaityti toliau

Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (12)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę nudžiugino žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kovo 12 dienos išvados byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis.

Primename, kad 1931 metais gimęs buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas  1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Skaityti toliau

V. Terleckas. Kaip M. Ivaškevičiui pavyko įsiropšti į Nacionalinės premijos olimpą (13)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Tai jis pasiekė kažkelintu kartu. Kaip anksčiau (2019 02 15 Alkas) atkreipiau dėmesį, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komijos pirmininkė Viktorija Daujotytė žurnalistę Irena Babkauskienę tikino, kad ji nežinojusi apie pakartotinį romano „Žali“ leidimą 2018 m. To žurnalistės klausiamų dauguma komisijos narių tarsi burną būtų prisisėmę vandens. Panašu, kad jie „pirko“ katę maiše. Šį romaną išleidusios leidyklos vadovė viešai džiaugėsi išaugusiu jo perkamumu. 2018 m. leidimą Mokslų akademijos biblioteka gavo ir katalogavo tų metų kovo 26 d.

Atlikusieji komparatyvinę 2002 m. ir 2018 m. leidimų tekstų analizę, Skaityti toliau

V. Terleckas. Kas siekia uzurpuoti žodžio laisvę ir tiesą? (16)

Vladas Terleckas | voruta.lt nuotr.

Ne man vienam keisčiausia, kad nežinoma už ką, kokius kūrinius Mariui Ivaškevičiui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tai tapo vos ne „valstybine paslaptimi“. Jos sužinoti nepavyko ir žurnalistui Ferdinandui Kauzonui, jis buvo siuntinėjamas nuo Ainošiaus pas Kaipošių (Respublika, 2019 m. vasario 8 d.). Kultūros ministro oficialiame atsakyme nevyriausybinėms organizacijoms biurokratiškai rašoma: „Už drąsų literatūros žingsnį“. Ar 30 tūkst. eurų gauti pakanka drąsaus žingsnio?! Juk pasitaiko, kad meška ar dramblys drąsiai įžengia į kokią nors parduotuvę. Matyt, komisijos nariai supainiojo drąsą su įžūlumu, bravūra. Skaityti toliau

Spaudos konferencija: Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas (video) (3)

Spaudos konferencija | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Vasario 15 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Algirdo Edriukaičio ir Vlado Terlecko spaudos konferencija „Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas“.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Edriukaitis sakė, kad politinių kalinių ir tremtinių organizacijos teismui žada apskųsti prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo  dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“ išsakytų žeminančių teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną iš jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Skaityti toliau

R. Bacevičius. Dviveidystė (6)

Romas Bacevičius „XXI amžius“ | R. Šaknio nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Partizanas ištvirkėlis – nutapytas. Lauksime partizano homoseksualisto (13)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinė premija Mariui Ivaškevičiui, parašiusiam romaną „Žali“, sukrėtė daugelį. Pirmiausiai – šio romano iliustruotus Lietuvos partizanus ir jų artimuosius, po to – ištisą eilę įvairaus kalibro Lietuvos patriotų. Ideologinėje kovoje kai kurie vertinimai buvo sutirštinti, o faktai – iškraipyti. M. Ivaškevičiui priskirta tezė apie partizanus – išsigimėlius, nors ji paties autoriaus tekste įdėta į antagonisto – sovietinio okupanto – minčių aruodą.

Šitaip interpretuojant tekstus galima Bibliją paskelbti ateistiniu tekstu, nes ten yra Skaityti toliau

J. Užurka. Besikamuojantys okupaciniame letarge (video) (17)

Besikamuojantys okupaciniame letarge | youtube.com stop kadras

Visų laikų Lietuvos Laisvės gynėjai – sukilėliai, partizanai buvo, yra ir bus mums ir ateinančioms kartoms tauraus Laisvės gynėjo–kario pavyzdys. Karys nuo istorinių laikų – ypatingas asmuo. Kario statusas – ypatingas todėl, kad kariai – vienintelė piliečių grupė valstybėje prisiekianti dėl savo Tėvynės aukoti gyvybę. Kariai–gynėjai visur, visada ir per amžius yra ypatingai Tautos gerbiami.

Ivaškevičius, kaip ir Vanagaitė, savo paskviliuose, vadinamuose kūryba, bando šmeižti Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Visi mes žali? (8)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Ką atidengė skandalas dėl Nacionalinės meno ir kultūros premijos skyrimo rašytojui Mariui Ivaškevičiui?

Pirma, premija jam esą skiriama ne už romaną „Žali“, o už pastarųjų septynerių metų teatrinę veiklą, tačiau visuomenė juk „nacionalinę“ paprastai (ir pelnytai) supranta kaip apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus ir visų laureato darbų valstybinį pripažinimą ir įvertinimą. Jei tai būtų tik literatūrinė premija, paskirta ir teikiama rašytojų cecho kolegų, galėtume abejoti jų pasirinkimu, burbėti dėl skonio ar stiliaus suvokimo, bet vargu ar turėtume teisę piktintis pačiu sprendimu. Skaityti toliau

A. Jakavonytė. Nacionalinė premija neturi būti skirta žmogui, išniekinusiam partizanų atminimą (23)

Angelė Jakavonytė | Asmeninė nuotr.

Sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime Visuomeninės tarybos posėdyje svarstėme Nacionalinės premijos skyrimo klausimą Mariui Ivaškevičiui. Visos organizacijos pasisakė prieš tai, kad Nacionalinė premija būtų skirta žmogui, kuris išniekino partizanus, kovojusius už Lietuvos laisvę, ir priėmė rezoliuciją, kartu su partizanų artimaisiais būtų  kreipiamasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.

Daugeliui manančių, jog aš esu prieš žodžio laisvę, noriu pasakyti, jog aš ne prieš žodžio Laisvę, aš prieš melą – tai yra du skirtingi dalykai. Skaityti toliau

Grupė signatarų paskelbė pareiškimą „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos diskreditavimo“ (video) (8)

32848161968_467fcfe0c5_k-2400

Sausio 13 d. iškart po Sausio 13-osios minėjimo Seime grupė signatarų surašė ir išplatino pareiškimą „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos diskreditavimo“.

Pareiškime rašoma: „Mus, Kovo 11-osios Akto signatarus, Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradininkus, šokiravo Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimas pagarsėjusiam partizanų ir jų vadų ciniškam, vulgariam juodintojui bei čekistinių būdelių aukštintojui Mariui Ivaškevičiui. Dar labiau mus glumina tai, kad jam premija skirta, kai šventėme Lietuvos Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija? (31)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…

„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau

Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai (2)

Kultūros ir meno komisija paskelbia kūrėjus, nusipelniusius premijos | lrkm.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Kultūros ministerijoje paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai:

rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytėuž muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičiusuž drąsų literatūros žingsnį į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

Įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ (0)

panevezys.lt nuotr.

Kovo 30 d. J. Miltinio dramos teatre įteikti Seimo įsteigti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Panevėžio miesto savivaldybės ir Kraštotyros muziejaus organizuojamame renginyje pasveikinti šio garbingo apdovanojimo laureatai. Prieš renginį Panevėžio  miesto meras Rytis Račkauskas bei medalio laureatai ir svečiai padėjo gėlių ant rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės kapo Panevėžyje.

„Mielieji, savo veikla Jūs liudijate Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vertybes ir idealus. Skaityti toliau

Panevėžyje bus įteikiami G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ (0)

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“

Kovo 30 d. 15 val. J. Miltinio dramos teatre bus įteikiami Seimo įsteigti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Panevėžio miesto savivaldybės ir Kraštotyros muziejaus renginyje bus pasveikinti šio garbingo apdovanojimo laureatai.

Primenama, kad jais tapo: už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – rašytojas Marius Ivaškevičius, asociacijos „Talka tėviškei“ pirmininkas Sigitas Marčiukaitis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė Aistė Petrauskienė, Jurbarko kultūros centro teatro vadovė Danutė Samienė; Skaityti toliau

A. Zolubas. Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai (8)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė, kai medžiojama laikantis tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu, neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tokią medžioklę regime įvairiose šalyse, o greta jos – ir brakonieriavimą. Skaityti toliau

Iš Talino kino kūrėjai grįžo ne tuščiomis (0)

Baltic Event 2013 | filmneweuropa.com nuotr.

Iš Taline vykusio didžiausio Šiaurės ir Centrinės Europos bendros kino gamybos forumo „Baltic Event“ lietuviai grįžo su dviem apdovanojimais. Režisieriaus Kristijono Vildžiūno ilgametražio vaidybinio filmo „Senekos diena“ projektas pripažintas geriausiai pristatytu projektu (The Best Pitch Award“), o filmo „Stebuklas“ prodiuseris Lukas Trimonis buvo pripažintas vienu perspektyviausių jaunųjų prodiuserių ir apdovanotas akreditacija į Kanų kino mugę „Le Marché du Film“. Skaityti toliau

Paaiškėjo kada galėsime išvysti ilgai lauktą M.Ivaškevičiaus filmą „Santa“ (0)

Organizatorių nuotr.

Ilgai laukta ir keliskart atidėliota Mariaus Ivaškevičiaus filmo „SANTA“ premjera įvyks 2014 m. sausio 31 d. Lietuvos kino teatruose žiūrovais išvys dramatišką meilės istoriją, besitęsiančią tarp Suomijos ir Lietuvos, pasakos ir realybės. Filme pagrindinius vaidmenis sukūrė Suomijos kino žvaigždė Tomi Korpela bei lietuvių TV ir teatro aktorė Sandra Daukšaitė. 

Filmo „SANTA“ veiksmas vyksta šių laikų Lietuvoje ir Suomijoje. Vieniša mama lietuvė Inga (akt. Sandra Daukšaitė), lyg nujausdama artėjančią nelaimę, nusprendžia išpildyti Skaityti toliau

Lietuvių kino renesansas pažers rekordinį filmų derlių (0)

M.Martinsono filmas „Tyli naktis“ | A.Aleksandravičiaus nuotr.

Bent dešimt premjerų, jei neskaičiuosime filmų su kuklesnėmis ambicijomis. Daugiau debiutinių bandymų. Drąsiau besireiškiantis jaunimas. Darbšti ir suaktyvėjusi šalies provincija. Repertuarui siūlomų žanrų įvairovė. Naujų finansavimo modelių aušra. Ryškėjanti nepriklausomybė nuo valstybės kišenės ir abejotina kryptimi judančios Kino tarybos. Staiga ištirpę gamybos biudžetai ir pateikti įrodymai, kad filmai nebūtinai turi kainuoti 2–3 mln. litų. Pergalingos prodiuserių ambicijos pasikviesti užsienio aktorių (Kaori Momoi, Vinnie Jonesas, Tommi Korpela, Arturas Smolianinovas, Sergejus Garmašas, Oona Mekas). Sėkmingai parduodami bilietai. Subrandintas žiūrovų pasitikėjimas.

Produktyviausi metai

Lietuvių kinas šiemet išgyvena neregėtą pakilimą. Skaityti toliau

Netekome rašytojo Remigijaus Gražio (1)

Remigijus Gražys (1943-2012)

Vakar, balandžio 5 d., eidamas septyniasdešimtuosius metus, mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas ir žurnalistas molėtiškis Remigijus Gražys.

Remigijus Gražys gimė 1943 m. sausio 4 d. Molėtų miestelyje. 1961 m. baigė Molėtų vid. mokyklą. Savo pirmuosius eilėraščius parašė būdamas devynerių metų ir skelbė rajoninėje spaudoje bei žurnale „Moksleivis“.

1962 m. įstojo į Vilniaus universitetą, istorijos-filologijos fakultetą. Universitete aktyviai dalyvavo „Poezijos pavasario” ir kituose literatūriniuose renginiuose, rašė eilėraščius, bendravo su J. Strielkūnu, V.Marcinkevičiumi, broliais Dirgėlomis, G.Astrausku, S.Geda. Skaityti toliau

Teatro menininkams įteikti Auksiniai scenos kryžiai (0)

DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Kovo 27 d.  Nacionaliniame dramos teatre vykusioje Tarptautinės teatro dienos šventėje buvo įteikti apdovanojimai už geriausius 2011 metais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus. Vertinimo komisijai teko pasukti galvas, kol išrinko labiausiai nusipelniusius garbingo apdovanojimo –  Auksinio scenos kryžiaus.

Iškilmingą renginį vedė aktorius Arūnas Sakalauskas ir dainininkė Jurga Šeduikytė.

Geriausi teatro menininkai buvo renkami 15-oje nominacijų. Skaityti toliau

P.Kniūkšta. Ką skelbia naujieji kalbos ideologai? (5)

Pranas Kniūkšta

Jau kuris laikas skleidžiamos prieš lietuvių kalbą ir jos puoselėjimą nukreiptos nuotaikos. Akivaizdus toks pavyzdys „Naujajame židinyje“ (2011, Nr. 1) paskelbtas pokalbis „Apie kalbos raidą ir jos vaizdinius“ (2011 m. vasario 24 d. paskelbė lrytas.lt).

Pokalbyje dalyvavo būrelis žinomų kultūros veikėjų: istorikai Alfredas Bumblauskas ir Nerijus Šepetys, rašytojas Marius Ivaškevičius, filosofė Nerija Putinaitė, kalbininku apsiskelbęs Algis Ramanauskas; pokalbį vedė sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė. Prisakyta įvairiausių minčių ir nuomonių, bet visi sutartinai nusistatę prieš „oficialiąją lietuvių kalbos ideologiją“. Skaityti toliau