Įtampos būsena (stresas) – vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Greita gyvenimo sparta, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina pavojų susirgti įvairiomis ligomis. Šaltuoju metų laiku ypač padidėja peršalimo tikimybė. Vengti įtampos ar mokytis suvaldyti savo jausmus reikėtų visiems, tačiau, pasak sveikatos specialistų, didžiausią pavojų įtampos sukeliamos pasekmės gali turėti vaikams ir pensininkams. Skaityti toliau
Su bobų vasara jau atsisveikinome ir pasitinkame prasidedantį tikrąjį šaltąjį laikotarpį. Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2–4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų. O kur dar kitos ligos! Vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad, tinkamai pasiruošus, ligų galima išvengti, o jeigu liga suima, greita pirmoji pagalba padės greičiau pasveikti. Skaityti toliau
Nuo spalio 15 dienos, Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia į naują 30 dienų iššūkį. Vieną vienintelį kartą dalyviai bus kviečiami dalyvauti Kristinos Bondar sudarytoje, moksliniais tyrimais pagrįstoje cukraus detokso programoje, kuri aprašyta neseniai išleistoje knygoje.
„Cukraus detoksas – tai nėra eilinė dieta. Ši programa pareikalaus šiek tiek daugiau pastangų ir pasiryžimo. Tačiau rezultatai jus tikrai nudžiugins – žmonės jau išbandžiusius programą, pakviesiu pasidalinti savo įspūdžiais. Skaityti toliau
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dėl pagerėjusios pirminės sveikatos priežiūros kokybės išvengiamų hospitalizacijų (toliau – IH), ypač dėl lėtinių būklių, skaičius mažėja daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
IH skaičius mūsų šalyje, palyginus su 2016 m., sumažėjo apie 3 proc. Didžiausią IH dalį 2017 m. sudarė IH dėl pneumonijos, stazinio širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto ir jo komplikacijų, vaikams – hospitalizacijos dėl ausų, nosies ir gerklės infekcijų. Į ligonines dažniausiai buvo hospitalizuojami 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai dėl stazinio širdies nepakankamumo. Skaityti toliau
Nusideginimas ugnimi, verdančiu vandeniu ar karštais garais – vienas dažniausių nemalonių nutikimų buityje. Atvėsus orams, dažnas išsitraukia ir šildytuvus arba užsikuria židinį, tad nusideginimų tikimybė dar padidėja. Pasak specialistų, kad nudegintos odos skausmas praeitų greičiau, neliktų randų ir neatsirastų komplikacijų, tereikia žaibiškai sureaguoti. Ką dar turėtume žinoti apie nudegintos odos priežiūrą?
Farmacininkė Regina Molotkova sako, jog tarp nudegimo ugnimi ar verdančiu vandeniu didelio skirtumo nėra. Gerokai svarbiau atpažinti, kokio sunkumo yra pats nudegimas. Skaityti toliau
Prieš penkiasdešimt metų daugelis nervų ligų visam gyvenimui pasodindavo vaikus į neįgaliojo vežimėlį, o epilepsijos priepuoliai buvo sunkiai kontroliuojami. Šiandien Santaros vaikų ligoninės gydytojai vaikų neurologai drąsiai gali pasakyti, kad jiems, minintiems penkiasdešimtmetį nuo skyriaus įkūrimo, medicinos, genetikos, farmacijos pažanga jau leidžia efektyviai diagnozuoti ir gydyti visas neurologines ligas, pradedant cerebriniu paralyžiumi ir baigiant itin retomis nervų ligomis. Skaityti toliau
Pilvo skausmai ir tuštinimosi sutrikimai pasireiškia ne tik užsikrėtus virusais ar suvalgius netinkamo maisto. Ilgai besitęsiantys kasdieniai virškinimo sunkumai gali signalizuoti ir apie dirgliosios žarnos sindromą. Streso ar neteisingos mitybos sukeltas nuolatinis diskomfortas pilvo srityje dažniausiai pasireiškia jauniems, įtemptą gyvenimo ritmą turintiems žmonėms, ypač moterims.
Farmacininkė Rasa Keraitė sako, kad pagrindinis dirgliosios žarnos sindromo simptomas – įvairaus intensyvumo pilvo skausmas, Skaityti toliau
Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei.
Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių. Skaityti toliau
Galvos skausmas – vienas dažniausių negalavimų, kurį gali sukelti stresas, neigiamos emocijos ar intensyvus darbas. Tačiau svarbu įprasto galvos skausmo nesupainioti su migrena – tokio pobūdžio skausmą numalšinti kur kas sunkiau, o kentėti ir laukti, kol skausmas praeis savaime – beprasmiška. Dėl neaiškios kilmės migreninio skausmo patariama kreiptis į gydytoją, o į simptomus reaguoti nedelsiant – antraip skausmas gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą.
Farmacininkė Miglė Kazakevičienė pažymi, jog migreną diagnozuoja neurologas. Skaityti toliau
Kosulys – vienas dažniausių nemalonių negalavimų, kuris pradeda kamuoti vos atvėsus orams. Nors dalis žmonių yra linkę į atsiradusį kosulį numoti ranka, pasak sveikatos specialistų, net sausas kosulys gali būti ūmaus bronchito pradžia. Kada verta sunerimti?
Šeimos gydytoja Jūratė Valiukienė sako, kad kosulys yra natūralus organizmo apsauginis refleksas, o prieš pradedant gydymą, reikia išsiaiškinti, kokia yra jo kilmė. Anot sveikatos specialistės, priežasčių gali būti daugybė. Skaityti toliau
Sloga, gerklės perštėjimas, bendras silpnumas – pirmieji požymiai, pranešantys apie peršalimą. Nors didžiausia tikimybė susirgti peršalimu kyla rudeniui jau įsibėgėjus, siekdami išvengti ligų, savo organizmą turime stiprinti iš anksto. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo?
Farmacininkė Regina Molotkova pažymi, kad keičiantis orams ir aplinkui padaugėjus peršalusių ir virusų paveiktų žmonių, kyla didesnė tikimybė pasigauti ligą, o didžiausią įtaką sergamumui turi organizmo atsparumas ir imunitetas. Skaityti toliau
Visiems, o ypač vyresniems žmonėms, svarbus troškimas kuo ilgiau gyventi veikliai, dalyvaujant socialinėse veiklose ir darbo rinkoje. Šiuolaikinei visuomenei svarbu, kad didelę patirtį įgiję kvalifikuoti specialistai kuo ilgiau išliktų sveiki ir darbingi.
Vis geriau suprasdami tinkamos gyvensenos ir gyvenimo kokybės bei trukmės sąsajas, galime išlikti veiklūs, džiugūs, darbingi bei naudingi artimiesiems, visuomenei. Žinoma, tam reikia žinių ir pastangų. Skaityti toliau
Skambiu pavadinimu išsiskirianti dilgėlinė taip vadinama ne šiaip sau – ant odos atsiradę bėrimai ir pūkšlės išties primena nudilginimą. Tačiau jei paprastos dilgėlių sukeltos raudonos dėmelės pranyksta net neįdėjus pastangų, asociatyviu pavadinimu pavadintos dilgėlinės gydymas yra kur kas nemalonesnis, o alerginės reakcijos ignoravimas gali sukelti net mirtį. Pomidorai, citrusiniai vaisiai, riešutai – tai tik dalis produktų, kurių griežtai reikia vengti pajutus dilgėlinės požymius. Skaityti toliau
Pėdų ir nagų grybelis – nemaloni liga, kuria dažniausiai užsikrečiama viešose, dažnai basų žmonių lankomose vietose, pavyzdžiui baseinuose ar pirtyse. Pasak sveikatos specialistų, didesnę tikimybę užsikrėsti grybeliu turi tie, kurie ilgą laiką gydėsi antibiotikais, turi antsvorio, dirba fizinį darbą ir dėl to daug prakaituoja, taip pat moterys, vartojančios kontracepcines tabletes.
Farmacininkė Regina Molotkova sako, kad dėl grybelinės infekcijos reikėtų susirūpinti jau tada, kai pradeda pleiskanoti pėdų oda, tarpupirščiuose atsiranda įtrūkimai, Skaityti toliau
Po ilgo pasivaikščiojimo ar intensyvesnio fizinio krūvio įprasta jausti kojų raumenų skausmą ir nestiprų patinimą, tačiau kartais kojas ima skaudėti ir be rimtos priežasties. Pasak sveikatos specialistų, tai gali būti signalas, kad organizmas nefunkcionuoja normaliai ir šį negalavimą jaučiate visai ne dėl nuovargio ar didesnio krūvio.
„Paprastai žmonės nėra linkę sureikšminti kojų skausmo ar patinimo. Dėl šio negalavimo vieni kaltina gausų skysčių vartojimą, ypač prieš miegą, kiti – netinkamą mitybą, kai valgoma daug sūraus ir Skaityti toliau
Itin didelė tarša kelia grėsmę tūkstančiams ir net milijonams žmonių, gyvenančių labiausiai pasaulyje užterštose vietose ar šalia jų, sveikatai ir gamtai. Nors sąrašas paskelbtas dar 2013 metais, grėsmė dėl didelės aplinkos taršos ir jos poveikio aplinkai svarbi ir šiandien. 10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių:
Sąvartynas šalia Akra miesto (Gana)
Netoli Ganos sostinės Akros, įsikūrusios Gvinėjos įlankoje, esantis komercinis rajonas (angl. Agbogbloshie) yra bene didžiausias elektronikos atliekų sąvartynas pasaulyje. Skaityti toliau
Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos“ klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti.
Silpstantys pojūčiai Skaityti toliau
Nepaisant sparčiai besiplėtojančios išeminės širdies ligos profilaktikos, diagnostikos ir gydymo, išeminė širdies liga, remiantis paskutiniais sveikatos statistikos duomenimis, išlieka pagrindine kauniečių mirtingumo priežastimi. Kauno „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja kardiologė Eglė Kazakauskaitė teigia, kad rizika susirgti priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo ir dalinasi patarimais, kaip užkirsti kelią šiai ligai. Skaityti toliau
Liepos mėnesį Lazdijų rajone, užregistruoti keturi erkinio encefalito atvejai vienoje šeimoje. Įtariama, kad užsikrėtimas virusu galėjo įvykti per termiškai neapdorotą ožkos pieną, kadangi pastaruoju metu susirgę asmenys erkės įsisiurbimo nepastebėjo.
Kasmet Lietuvoje registruojami erkinio encefalito atvejai, išplitę per termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną. Paprastai tai įvyksta didžiausio iksodinių erkių aktyvumo metu – pavasarį arba vasaros pradžioje. Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas sergamumo šia liga padidėjimas. Skaityti toliau
Kai po plaukų plovimo vonioje pastebimai padaugėja išslinkusių plaukų, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios priežastys tai galėtų lemti.
Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytojos dermatovenerologės-trichologės Jaunės Stumbrienės, labai svarbu kuo anksčiau pastebėti ir nustatyti plaukų slinkimo priežastį, nes laiku pradėtas gydymas gali sustabdyti nepageidautiną slinkimą, paskatinti jų ataugimą ir taip pagerinti gyvenimo kokybę. Kada natūralus plaukų slinkimas jau reiškia problemą, komentuoja gydytoja J. Stumbrienė. Skaityti toliau
Nekontroliuojama astma sukelia daug nemalonių padarinių – sergantieji šia liga teigia, kad dėl astmos praranda daugiau nei trečdalį, o kai kuriais atvejais net virš 60 proc. gyvenimo kokybės. Pastaraisiais metais mokslininkai, medikai ir tyrėjai, vis daugiau dėmesio skiriantys šiai problemai spręsti, sutaria: dažnai dalis gyvenimo kokybės prarandama tik todėl, kad sergantieji astma per daug palankiai vertina savo žinias ir sveikatos būklės rimtumą, o vaistų ir teisingo gydymosi režimo laikymosi neįvardija kaip svarbaus. Skaityti toliau
Prieš keletą dienų dalyvavau sudėtinga lėtine liga sergančiųjų draugijos konferencijoje, kur kalbėjau apie tai, kaip susigrąžinti gerą savijautą per 7 dienas. Tai buvo iš tiesų įdomi patirtis, kur galėjau sutikti žmonių, sugebėjusių pažinti savo kūną ir save, nebejaučiančių jokių ligos požymių.
Tačiau toje pačioje auditorijoje buvo ir pavargusių nuo ieškojimo žmonių, ir tokių, kurie vis dar entuziastingai ieško savo išgijimo kelio, ir tokių, kurie mane apkaltino neatsakingai siūlant atsisakyti vaistų. Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pasitarusi su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir pieno gaminių gamintojais bei atsižvelgdama į pastarųjų nuogąstavimus, priėmė sprendimą, kad cukraus kiekis jogurtuose, kurie skirti vaikams ir tiekiami ugdymo įstaigoms per programą „Pienas vaikams“, bus mažinamas palaipsniui, o ne iškart. Tuo tikslu bus taikomas pereinamasis 5 metų laikotarpis, per kurį cukraus kiekis mažės kasmet – po 1 g cukraus/100 ml jogurto, nuo 2018 m. iki 2023 m. Taip vaikai galės palaipsniui pratintis prie mažesnio cukraus kiekio to net nejausdami. Skaityti toliau
Menopauzė – kiekvienos moters patiriamas natūralus gyvenimo etapas, apie kurį neretai sklando daugybę mitų, tad natūralu, kad moterys jo bijo. Tačiau, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad menopauzė nėra liga ir pataria, kaip šiuo ypatingu gyvenimo laikotarpiu palengvinti užklupusius simptomus ir neišsibalansuoti iš įprasto gyvenimo ritmo.
Sakoma, kad kai kurioms moterims per ankstyva menopauzė gali signalizuoti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus, tačiau Skaityti toliau
Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras kūno išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis.
Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti, ypač tokiems, viešojoje erdvėje mažiau analizuojamiems sveikatos sutrikimams kaip pavasarinė alergija ir depresija. Skaityti toliau
Baigiantis žiemai ir prasidėjus pavasariui pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi – vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės bet ir gyvūnai augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendru peršalimu, ypač, esant nepastoviai oro temperatūrai.
Gyvūnų organizmas, kaip ir žmogus, kasdien susiduria su daugybe bakterijų, virusų, infekcijų. Šie patogeniniai mikroorganizmai visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti sveikatai – sutrikdydami organizmo pusiausvyrą. Skaityti toliau
Jei atsikelti ryte ypač sudėtinga ir net po nakties miego jaučiatės pavargę, tai ženklas – kad organizmui reikia pokyčių. Daugelis žmonių, ypač žiemos sezonu, skundžiasi ne tik prasta miego kokybe, bet ir itin sunkiu pabudimu ryte. Pasak sveikatos specialistų, įtakos tam gali turėti fizinis ar emocinis pervargimas, nusilpęs imunitetas, miego režimo nesilaikymas. Rytinis nuovargis gali būti ir rimtesnių ligų priežastimi.
Gydytojas Rimgaudas Vincevičius teigia, kad apie miegą kiekvienas mūsų turime žinoti du svarbiausius dalykus: kiek laiko miegame ir kada einame miegoti. Skaityti toliau
Šaltuoju metų laiku dažnas labiau saugosi nuo gripo ar peršalimo ligų, tačiau, sveikatos specialistų teigimu, dar viena rimta problema žiemą – veido, rankų nušalimai, kuriuos sukelia nepakankamas šilumos kiekis organizme. Atšalus orams, į vaistines plūsteli nušalimais besiskundžiantys klientai, o vaistininkai perspėja, kaip elgtis pastebėjus nušalimą ir nepakenkti sau dar labiau.
Pasak vaistininko Dainiaus Viederio, daugiausia bėdų žiemą sukelia vėjo ir šalčio kombinacija, todėl šiuo metu į vaistinę gana dažnai pagalbos kreipiasi atviras kūno vietas nušalę klientai. Skaityti toliau
Nugaros skausmai yra viena dažniausių kreipimosi į gydytojus priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pasak gydytojos neurologės Jevgenijos Guk, yra paskaičiuota, kad per gyvenimą 60–80 % žmonių bent kartą jautė nugaros skausmą, dėl kurio jautėsi nedarbingi arba jiems prireikė medicininės pagalbos.
Priežastys labai įvairios
Su nugaros skausmais susiduriama įvairiame amžiuje. Pasak specialistų, skausmus nugaros srityje lemia ne tik fizinė stuburo apkrova, bet ir raumenų disbalansas, Skaityti toliau
Vaistai nuo skausmo bene populiariausi medikamentai mūsų vaistinėlėse, tačiau skaitydami jų informacinius lapelius žmonės neretai sudvejoja pamatę pavadinimus „steroidinis“, „nesteroidinis“ ar „homeopatinis“. Kyla klausimas, kuo šie vaistai skiriasi. Pasak vaistininkės Reginos Molotkovos, skirtumų yra ir žinoti, kaip ir kada vaistus nuo skausmo reikia vartoti, turėtų kiekvienas.
„Steroidai – veiksmingi vaistai nuo uždegimo, tačiau juos skirti reikia remiantis tuo, kokia liga sergama. Skaityti toliau
