Lieknėjimas siejamas su grožiu, tačiau tai netūrėtų būti prioritetas. Pirmiausia svorio metimas tai būdas išlaikyti gerą savijautą. „Žalioji dėžutė“ įkūrėja Agnė Gedminaitė Miškininė sako, kad apkūnumas nėra tik estetikos problema. Didesnis antsvoris anksčiau ar vėliau tampa kai kurių ligų priežastimi. Beje, dažniausiai tų ligų pradžios net nepastebime. Atrodo, kad jautiesi puikiai, o paskui tarsi iš niekur ima ir užgriūva sveikatos problemos.
Agnė papasakos: Skaityti toliau
Balandžio 28 d. Seimas pritarė siūlymui Baudžiamajame kodekse griežtinti atsakomybę asmenų, pažeidusių teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas, ar kilo epidemija. Tokie asmenys galės būti baudžiami bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta – iki trejų metų). Skaityti toliau
Lietuvoje paskelbus karantiną, įvairių keblumų kilo ne tik sveikatos priežiūros darbuotojams, bet ir ligoniams bei šeimoms, besiruošiančioms kūdikio atėjimui. Iš karto po gimdymo motinos galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau dabar ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį kyla klausimų.
Ar susirgus COVID-19 galima žindyti kūdikį? Kaip šiuo laikotarpiu reikėtų saugiai žindyti? Ar naujagimis po gimdymo bus Skaityti toliau
Kaip miegojote? Retas klausimas draugų būryje, vis dar retas klausimas gydytojo kabinete, nebent sėdėtume pas miego žinovą. Kaip dažnai nemigą, dažnus prabudimus vertiname kaip bėdą, kurią reikėtų spręsti? Esame linkę pamiegoti dieną, tikėdamiesi, kad atstatysime jėgas ir jausimės pailsėję, viliamės, kad praėjus sudėtingai situacijai, miegas grįš ir tada galėsime išsimiegoti.
O jeigu sunkumai tęsiasi ilgą laiką, kaip sutrikęs miegas neigiamai veikia sveikatą ir Skaityti toliau
Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio vyksta uoli kova su XXI amžiaus maru – koronavirusu (COVID-19), paskelbta ekstremali padėtis, tikrinami kai kurie iš svečių šalių atvykę piliečiai, stabdomos įvairių įstaigų veiklos, draudžiami masiniai renginiai… Bet ar to pakanka kai Lietuvos Respublikos sienos nekontroliuojamos? Ką turėtų daryti valdžia ir ko turime imtis mes patys?
Klausykite Alkas.lt vyr. redaktoriaus Jono Vaiškūno pokalbio telefonu su šeimos gydytoju, buvusiu sąjūdininku Virginijumi Rimavičiumi. Skaityti toliau
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra nustatoma apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir nenumoti ranka į pirmuosius požymius.
„Baltos ar raudonos opelės ant liežuvio, dantų, lūpų ar žandų gleivinės, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas – patys dažniausi pirmieji burnos vėžio požymiai. Burnos ertmę tikrai nesudėtinga apžiūrėti Skaityti toliau
Beveik dvi savaites teko savo kailiu pajusti, kas yra karantinas. Nesibaiminkite, ne koronos, o eilinis, ypatingo vardo neturintis virusas buvo paguldęs į lovą. Ir atskyręs nuo visuomenės. Laimė tik, kad jis – visiškai užvaldęs kvėpavimo takus, nepalietė smegenų. Taigi dalinuosi keliais pastebėjimais iš karantino.
Kol nepasigauni koronos, pas gydytoją per savaitę tenka apsilankyti bent porą kartų – o ten apie koroną praneša tik plakatai ant Skaityti toliau
Vasario 26 d. Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.
Valstybės lygio ekstremali padėtis paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. Ministro Pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu. Skaityti toliau
Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus.
Kadangi nuskaitytų arba nusekvenuotų genomų skaičius sparčiai auga, Europos komisija ėmėsi kurti bendras Europos genomų sekvenavimo ir genominės informacijos naudojimo gaires. Tai padės gausybę genomikos duomenų padaryti prieinamais ir naudingais medicinos naujovių kūrimui.
Nors karpos nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos praneša apie suprastėjusį imunitetą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
Karpos ir magija
„Beveik visi žmonės per savo gyvenimą yra turėję karpų. Kai kuriems norint jas panaikinti teko kreiptis į gydytojus, kitiems jos Skaityti toliau
Į Lietuvą atvežta pažangi Vokietijoje pagaminta termovizinė kamera, kuri gali būti panaudota siekiant stabdyti koronaviruso (SARS-CoV-2) ar kitų epidemijų plitimą šalyje. Bendrovė „Telia“ pirmąją tokią kamerą Lietuvoje yra pasiruošusi neatlygintinai perduoti naudotis atsakingoms tarnyboms, jei bus toks poreikis.
„Reaguodami į nerimą keliančias žinias, į Lietuvą atvežėme termovizinę kamerą, kuri epidemijų metu gali tapti nepamainomu karščiuojančių žmonių pirminiu Skaityti toliau
Kinijoje įsibėgėja korovaviruso protrūkis, o tiksliau jau pilnavertė epidemija. Klausimų daug, o ir pati šalis nepasižymi atvirumu. Versijos iš kur jis kilo taip pat yra įvairios.
Be to internete ir net medijose plinta visiškai ekstravagantiškos versijos tarp kurių ir eilinis „farmacininkų sąmokslas“ ir net „biologinio ginklo prieš Kiniją“ panaudojimas.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje pakalbėkime būtent apie visą tai… Skaityti toliau
Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai ištekliai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.
Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę, pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė. Skaityti toliau
Europos Sąjungos (ES) veterinarijos specialistus neramina vis nauji pranešimai apie paukštininkystės ūkiuose plintantį paukščių gripą. Pirmadienį, sausio 13 d., Vengrijos kompetentinga institucija pranešė apie pirmąjį šiais metais ligos protrūkį savo šalyje.
Pranešama, kad didelio patogeniškumo (H5N8) paukščių gripo protrūkis nustatytas pasienyje su Slovakija (Tatabanya rajonas, Komárom-Esztergom apskritis), ūkyje, kuriame buvo laikoma 53,5 tūkst. kalakutų. Skaityti toliau
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad silpni socialiniai ryšiai ne tik neigiamai veikia gyvenimo kokybę, bet ir paskatina ligų atsiradimą. Ši problema ypač paaštrėja senėjančiose visuomenėse.
Tačiau Lietuvoje jau ketvirtus metus veikianti nemokama bendravimo ir psichologinės pagalbos paslauga „Sidabrinė linija“ rado būdą kaip spręsti vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, suteikdama senoliams galimybę džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Į šią misiją įsitraukia ir šalies verslas, kuris prisideda ne tik finansine parama. Skaityti toliau
Lapkričio mėnesį šalyje užregistruoti 199 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų iš jų kas ketvirtas – dėl ūmių kvėpavimo takų ligų. Tai dešimtadaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir mažiau nei spalio mėnesį.
„Sodros“ duomenimis, lapkričio mėnesį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 36,2 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o šeimos narių slaugai – dar 16,7 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Dėl gripo išduota apie 250 pažymėjimų. Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius šiek tiek ūgtelėjo tik paskutinę lapkričio savaitę. Skaityti toliau
Termometro stulpeliui svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad nulinė oro temperatūra yra puiki terpė ligų sukėlėjams plisti. Į kovą su virusais ir bakterijomis pasitelkiant įvairias imuninės sistemos apsaugos ir grūdinimosi priemones, svarbiausia neprisidaryti sau dar daugiau žalos.
„Mieguistumas, nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, depresyvi nuotaika, žemas kraujospūdis, galvos ar sąnarių skausmas, peršalimo ligos yra dažniausi sveikatos sutrikimai, kuriais skundžiasi Lietuvos gyventojai šaltuoju metų laiku. Į abi puses svyruojanti temperatūra yra pati žalingiausia imuninei sistemai, nes normaliam žmogaus organizmui reikia maždaug 1-2 dienų, kad prisitaikytų prie kintančių oro sąlygų, o Skaityti toliau
Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo duomenys parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everat (Everatt).
Į Prancūzijoje atliktą tyrimą buvo įtraukta daugiau kaip 100 000 šioje šalyje gyvenančių suaugusių žmonių. Buvo atlikta išsami apklausa apie jų mitybą, tyrimo dalyvių sveikata stebėta 9 metus.
Glaukoma yra viena iš ligų, kuri gali sukelti neišgydomą aklumą. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ligos atvejų pasitaiko ir jauniems žmonėms bei vaikams. Kaip pastebi Svalbono klinikos Akių centro gydytoja oftalmologė Eglė Skarupskienė, ligos pradžioje gali nebūti jokių nusiskundimų, o kai pacientas jau pajaučia regos sutrikimus ir kreipiasi į oftalmologą, glaukoma būna pažengusi. Todėl labai svarbu tikrintis profilaktiškai, diagnozuoti glaukomą kuo anksčiau ir pradėti gydymą. Skaityti toliau
Nejaugi gyventi ilgai ir laimingai galima ne tik pasakose? Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė žino receptą, kaip tai pasiekti realiame gyvenime, ir juo dalijasi.
– Atminties susilpnėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti – tai senatvės požymiai. Ar jie neišvengiamai būdingi kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui?
– Pažintinių funkcijų prastėjimas yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių. Senstant dėl mielinio nervų ląstelių apvalkalo – membranos plonėjimo susilpnėja signalų perdavimas ir slopsta neuronų funkcija: atsiranda užmaršumas, Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai.
Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais. Taip pat vėjaraupių infekcijai būdingas cikliškumas, o tai reiškia, jog kas 2–5 metus kartojasi vėjaraupių sergamumo pakilimai. Skaityti toliau
Skiepus veiksminga priemone apsisaugoti nuo ligų laiko beveik du trečdaliai gyventojų, rodo naujausias „Kantar“ tyrimas. Apie 12 proc. nesutinka su skiepų veiksmingumu, o penktadalis neturi apie tai nuomonės.
Moterys labiau linkusios pritarti teiginiui, kad skiepai tinkama priemonė apsisaugoti nuo ligų: tam pritaria apie 70 proc. moterų ir dešimtadaliu mažiau vyrų.
„Tarp vyrų yra daugiau neturinčių Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojai primena, kad uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos. Nuo uodų pernešamų parazitų galima apsisaugoti naudojant repelentus ir saugantis uodų įkandimų.
Mūsų klimato juostoje per uodus gali plisti kirmėlės Dirofilarija immitis ir Dirofilarija (Nichtiella) trepens. Jos plačiai paplitusios pasaulyje ir yra atsitiktinis Skaityti toliau
1. Slaugos namai
Skambutis iš gimtinės, iš slaugos namų. Pasakoja, guodžiasi – sunki kasdienybė. Aibės sunkinančių smulkmenų, kurių sveikieji ir nemato. Kur ten viską išvardinsi… Vaikai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, grįžta retai ir trumpam, kartais tik savo šeimas aplanko, į globos namus pas mamas nebespėja… Kai jos tai sužino būna labai liūdna. Aš irgi besveikatis bėdžius, bet namuose, spintelėje prie lovos daug visokių tablečių, o jos tokių atsargų neturi. Skaityti toliau
Galvos skausmas savarankiška liga laikomas tuomet, kai ligonius kamuoja skausmas, o galvos vaizdo ir laboratoriniuose tyrimuose jo priežasčių nenustatoma. Kitaip sakant, toks skausmas vadinamas pirminiu. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Galvos skausmo centro galvos skausmo specialistės, gydytojos neurologės dr. K. Ryliškienės, galvos skausmas dažniau vargina moteris, bet yra ir tokių skausmų, kurie labiau būdingi vyrams. Apie vieną iš jų ir pasakoja specialistė. Skaityti toliau
Minint Pasaulinę euromelanomos dieną, svarbu kalbėti ne tik apie odos vėžio prevenciją, diagnostiką, bet ir gydymą, kuris vis labiau teikia vilties melanoma susirgusiems pacientams. Iki šiol, sergant išplitusia melanoma, išgyvenamumas vidutiniškai siekdavo vos 6-9 mėnesius, o 5 metus išgyvendavo mažiau nei 10 proc. pacientų. Taikant naujausią gydymą imunoterapija, net 4 kartus daugiau pacientų sulaukia tokių gerų išgyvenamumo rezultatų.
Medicinos Nobelio premija įvertintas imunoterapijos vaistų atradimas Skaityti toliau
Intymia sveikata dažnai, ypač vyrai, linkę susirūpinti tik tuomet, kai pasireiškusių ligos simptomų nebegalima ištverti, tačiau sveikatos specialistai pataria prostata rūpintis itin atidžiai, nes užleistos ligos gali lemti lytinio gyvenimo, vaisingumo problemas. Nereikėtų laukti labai ryškių simptomų ar skausmo: mažesnė ar net nutrūkstanti šlapimo srovė – vienas pirmųjų prostatos sutrikimų ženklų.
Vaistininkas Dainius Viederis sako, kad visiems prostatos sutrikimams būdingi panašūs Skaityti toliau
Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas sergančių kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausias sergančių kepenų ligomis 1000 gyventojų skaičius nustatytas Kauno raj., Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Sveikatos specialistai įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.
Svarbi ankstyva diagnostika Skaityti toliau
Gruodžio 6–14 dienomis, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“, atliko tyrimą dėl cholesterolio daromos žalos.
Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau tampa tiksinčia bomba vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodantiems žmonėms. Kardiologijos profesorius, hab. med. dr. Pranas Šerpytis, Skaityti toliau
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nesukelia skausmo. Žmogus jaučiasi sveikas, bet iš tikrųjų serga. Taip atsitinka, kai prasideda diabetas, tačiau kol nėra grėsmingų komplikacijų, niekas neskuba kreiptis pagalbos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja rezidentė endokrinologė Kristina Liesionytė įspėjo, kad cukrinis diabetas – tai lėtinė ir brangiai kainuojanti liga.
Diabetu susergama, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba organizmas Skaityti toliau
