Penktadienis, 7 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Vilniuje – širdies sveikatai stiprinti skirta nemokama patikra

www.alkas.lt
2025-03-17 13:17:00
24
PERŽIŪROS
0
Širdis

Širdis | pixabay.com, GDJ nuotr.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirties priežastis tarp Lietuvos gyventojų: kasmet daugiau nei pusė gyventojų miršta nuo šių ligų. Tačiau net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų bei su jomis susijusių ankstyvų mirčių galime išvengti.

Dėl šios priežasties balandžio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ imasi nemokamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos „Tavo širdis – Tavo rankose“, kurios tikslas – sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Vilniaus mieste.

Vilniaus miesto statistika labai panaši į visos Lietuvos – kas antras vilnietis miršta dėl kraujotakos sistemos ligų. Todėl „Vilnius sveikiau“ skatina vilniečius įsitraukti į naują projektą laikantis trijų žingsnių: sužinoti, kaip padėti savo širdžiai, pasitikrinti ją ir stiprinti.

Taip pat socialiai atsakingas įmones kviečia pasirūpinti savo darbuotojų sveikata.

Dalyvavimas prevencinėje programoje gali išgelbėti gyvybę

VUL Santaros Klinikos Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Jolita Badarienė teigia, kad dalyvavimas prevencinėje programoje yra ypač svarbus – nes bus atliekami tyrimai, įvertinantys širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

„Pasitaiko atvejų, kai sprendimas dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje žmonėms išsaugo gyvybes – išaiškinami pagrindiniai rizikos veiksniai, aptinkamos ir suvaldomos kritinės būklės. Be to, aktyvesnis dalyvavimas minėtoje programoje leidžia ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir sumažina gydymo išlaidas ateityje. Puikiai pasiteisinusi praktika – kai abu partneriai dalyvauja prevencinėje programoje ir laikosi prevencinių priemonių kartu,“ – prevencinės programos teikiamas naudas apžvelgia J. Badarienė.

Norėdami dalyvauti prevencinėje programoje 40-60 metų asmenys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris atlikęs tyrimus įvertina, kuriai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priskiriamas asmuo.

Jei pacientas priskiriamas labai didelei rizikos grupei, jis yra siunčiamas detalesniam ištyrimui, o jei priskiriamas didelei rizikos grupei – kviečiamas dalyvauti programoje pakartotinai po dvejų metų.

Jeigu nepatenkate į šią amžiaus grupę, o jaučiatės blogai – irgi galite kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus.

Svarbu paminėti, jog prevencinėje programoje numatyti tyrimai finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl pacientams tai nieko nekainuoja.

Net maži pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį mūsų širdies sveikatai

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galime valdyti ar keisti, yra rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas, padidėjęs kraujospūdis ir lipidų kiekis kraujyje, sutrikusi gliukozės apykaita (cukrinis diabetas), nutukimas, gausi sočiaisiais riebalais mityba, mažas fizinis aktyvumas, patiriamas nuolatinis stresas, pastovaus miego režimo nesilaikymas.

„Iš tiesų, net maži pokyčiai gali turėti reikšmingą ir teigiamą poveikį mūsų širdies sveikatai. Juk kiekvienas iš mūsų galime įtraukti papildomą daržovių porciją į savo mitybos racioną, sumažinti druskos ir cukraus kiekį, įtraukti fizinį aktyvumą į savo kasdienybę (pavyzdžiui į darbą ar iš darbo keliauti pėsčiomis, išlipti keliomis stotelėmis anksčiau ir likusį atstumą nueiti), skirti bent 10-15 minučių meditacijai ir atsipalaidavimui, atkreipti dėmesį į savo miego režimą.

Maži žingsniai veda prie didelių pokyčių, o kadangi širdies ir kraujagyslių ligos vystosi nepastebimai, laikas pasirūpinti savo širdimi yra jau šiandien. „Vilnius sveikiau“ specialistai yra pasiruošę Jums padėti ir suteikti žinių kaip tai padaryti.“ – teigia „Vilnius sveikiau“ širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencinės programos koordinatorė Monika Karolytė.

Daugumos Lietuvos gyventojų mityboje  vyrauja sočiųjų riebalų perteklius

„Vilnius sveikiau“ dietistė Jugnė Jūnė Jonušaitė atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra priskiriamos su gyvenimo būdu susijusių ligų kategorijai. Dietistė pastebi: „Daugelis žmonių vis dar yra įsitikinę, kad jų sveikatos būklę nusprendžia genai, tačiau Pasaulinės Sveikatos Organizacijos vertinimu, didžiausią įtaką mūsų sveikatai turi mūsų gyvenimo būdas. Valgome kiekvieną dieną, kelis kartus per dieną ir progų daryti sveikatai palankius ar nepalankius sprendimus ir taip tiesiogiai paveikti savo savijautą turime daug.“

Tyrimai rodo, kad daugumos Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota ir nepalanki sveikatai. Statistinio Lietuvos gyventojo racione vyrauja riebalų, ypač sočiųjų riebalų (gyvulinės kilmės) perteklius. Suvartojama per mažai viso grūdo dalių kruopų ir jų produktų, ankštinių, daržovių ir vaisių.

Dėl to mityboje trūksta skaidulų, antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, saugančių žmogų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, nutukimo, priešlaikinio senėjimo ir kitų ligų.

Apibendrinant sveikatai palankios mitybos patarimus ir atsižvelgus į ekologinę  padėtį pasaulyje, galima vadovautis viena paprasta taisykle: mažinti gyvulinės kilmės gaminių ir didinti augalinės kilmės maisto valgiaraštyje.

Tyrimai pakartotinai rodo, kad žmonių, kurių mitybos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, ankštiniai, viso grūdo dalių kruopos ir jų gaminiai, riešutai bei sėklos, sergamumas širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis yra mažesnis.

Nuolatinis judrumas turėtų būti neatsiejama gyvenimo dalimi

Įrodyta, jog reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 30 proc. Tiems, kas jau turi kraujotakos ligų, fizinis krūvis skiriamas kaip gydymo priemonė.

„Nenuostabu, kadangi tinkamas ir reguliarus fizinis krūvis teigiamai veikia mūsų organizmo struktūras: stiprėja širdies raumuo ir kraujagyslės, gerėja deguonies pasisavinimas, mažėja kraujospūdis ir aterosklerozės rizika,“ – teigia „Vilnius sveikiau“ programų koordinatorius, kineziterapeutas Eldoras Rimša.

E. Rimša kviečia kiekvieną įsivertinti savo fizinio aktyvumo pakankamumą: „Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos siūlymus asmenys nuo 18 m. turėtų mažiausiai 150-300 min. per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75-150 min. – didelio intensyvumo veikla. Tai galėtų būti vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, komandiniai žaidimai ar namų ruošos darbai.

Siekiant sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, svarbu fizinę veiklą atlikti ne trumpiau nei 20 min. bent tris kartus per savaitę, o širdies susitraukimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 60 proc. nuo maksimalaus. Toks krūvis yra reikalingas tam, kad širdies ir kraujagyslių sistema spėtų įsidirbti, didėtų ištvermė ir įvyktų struktūrų adaptacija. Verta paminėti, jog kiekvienam asmeniui fizinis krūvis turėtų būti parenkamas asmeniškai.“

Fizinis aktyvumas duoda daugiausiai dividendų tada, kada jis yra reguliarus ir tampa gyvenimo dalimi. Siekiant pradėti judėti daugiau, reikia išsikelti pasiekiamus tikslus: nueiti daugiau žingsnių, paskirti konkretų laiką savaitėje sportui ir t.t. Kitas svarbus dėmuo – mus supanti aplinka. Artimųjų, draugų ar bendradarbių fizinis aktyvumas užkrečia, todėl paskatinkite kitus judėti kartu, naudokitės sporto infrastruktūra.

Be to, žmogus yra linkęs daugiau judėti, jeigu užsiima sau patinkančia ir artima jo vertybėms veikla. Jeigu pritrūksta idėjų ar noro, „Vilnius sveikiau“ visus metus kviečia į nemokamas fizinio aktyvumo programas, kuriose padeda pradėti sportuoti ir įkvepia gyventi sveikiau.

Nuolatinė psichologinė įtampa ir padidėjęs nerimas didina kraujagyslių pažeidimo riziką

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas neretai pamirštama akcentuoti psichikos sveikatą. Deja, bet lėtinis stresas, nerimas ir depresija gali stipriai prisidėti prie šių ligų atsiradimo ir progresavimo.

Nuolatinė psichologinė įtampa ir padidėjęs nerimas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą ir didina kraujospūdį bei širdies susitraukimų dažnį, taip pat ilgainiui skatina uždegiminius procesus ir gali padidinti ilgalaikio kraujagyslių pažeidimo riziką. Todėl didėja hipertenzijos, aterosklerozės ir širdies infarkto rizika. Tyrimai rodo, kad depresija mažina fizinį aktyvumą, trikdo miegą, skatina nesveiką mitybą ir svorio augimą, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Tačiau, pasak „Vilnius sveikiau“ psichologės Giedrės Dautartaitės, gera žinia ta, kad mes galime sumažinti lėtinio streso poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikai.

„Galime valdyti streso reakcijas per sveikus įpročius: reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti kortizolio lygį ir gerina širdies sveikatą, o gilus kvėpavimas ar meditacija aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, mažinančią širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Labai svarbu laikytis asmeninės miego rutinos ir vengti ekranų prieš miegą ir derėtų prisiminti, kad mityba ir virškinimas taip pat stipriai veikia mūsų savijautą, taigi turėtume rinktis sveikatai palankesnę mitybą,“ – teigia G. Dautartaitė.

Jei ilgą laiką patiriamas padidėjęs nerimas ar jaučiami depresijos simptomai, pagalbos verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistus – psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. Nemokamas psichologines konsultacijas galima gauti asmens sveikatos priežiūros klinikos psichikos sveikatos centre arba „Vilnius sveikiau“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Reguliari sveikatos patikra bei tyrimai padeda atskleisti nematomas grėsmes sveikatai
  2. Dėl širdies ligų galės pasitikrinti jaunesni
  3. Širdies ir kraujagyslių ligos: tūkstančiai gyvybių ir milijardai eurų
  4. Pasaulinę širdies dieną pasitinkant
  5. Širdies gydytojai ieško Seimo pagalbos
  6. Tyrimas: Lietuvoje daugiausia suvartojama širdies ir kraujagyslių ligoms skirtų vaistų
  7. Tyrimas: du trečdaliai lietuvių mato skiepų naudą sveikatai
  8. Visuotinė naujagimių patikra: kodėl ji svarbi?
  9. Antsvoris – dažna širdies ligų priežastis
  10. Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių
  11. Rūkymas: kaina sveikatai ir piniginei
  12. Neteisingai pasirinktas kuras – pavojus sveikatai
  13. Tarša daro stiprų poveikį vaikų sveikatai
  14. Imunitetą stiprinti niekada ne vėlu
  15. Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Slaugytojams – daugiau savarankiškumo

2026 08 06
Susitikimas su Pagirių bendruomene
Lietuvoje

Ministrė ir aplinkosaugininkai susitiko su Pagirių bendruomene dėl „Homanit Lietuva“ veiklos

2026 08 06
Telefonas
Lietuvoje

Naujas sukčių būdas: gyventojams vis dažniau skambina per „Viber“

2026 08 06
Restoranas
Lietuvoje

Lietuva pirmą kartą rengia nacionalinę gastronominio turizmo strategiją

2026 08 06
Melsvadumblių kontrolės technologija
Gamta ir žmogus

Nidos uoste išbandomas būdas mažinti vandens „žydėjimą“

2026 08 06
Lietus keliuose
Gamta ir žmogus

Kelininkai ruošiasi artėjančioms liūtims ir įspėja vairuotojus

2026 08 06
Miško gaisras
Gamta ir žmogus

Karšti orai didina miškų gaisrų pavojų

2026 08 06
Lietuvos nacionalinių parkų 35-metis
Gamta ir ekologija

Lietuvos nacionaliniai parkai 35-metį minės koncertais po atviru dangumi

2026 08 06
Pašto ženklas „Nidos dailininkų kolonija“
Kultūra

Pirmasis bendras Lietuvos ir Vokietijos pašto ženklas įamžina Nidos dailininkų koloniją

2026 08 06
Penktasis senovės dienų renginys Merkinėje iškeliauja partizanų takais
Istorija

Penktasis senovės dienų renginys Merkinėje iškeliauja partizanų takais

2026 08 06
Zenonas Knyza
Lietuvoje

Mirė žymus Punsko ir Seinų krašto skulptorius Zenonas Knyza

2026 08 06
Lietuvos komanda olimpiadoje
Lietuvoje

Europos jaunių informatikos olimpiadoje – sidabras ir bronza moksleiviams iš Lietuvos

2026 08 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Korčaginas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • vataip apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – dvidešimt metų Dausose
  • Rugpjūčio 7-osios horoskopas: naujai minčiai prireiks tvirto pagrindo
  • Slaugytojams – daugiau savarankiškumo
  • Ministrė ir aplinkosaugininkai susitiko su Pagirių bendruomene dėl „Homanit Lietuva“ veiklos

Kiti Straipsniai

Sveikata

Slaugytojams – daugiau savarankiškumo

2026 08 06
Jogailos gatvė

Sostinėje pradedamas Jogailos gatvės kapitalinis remontas

2026 08 05
Nacionalinis stadionas

Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota

2026 08 03
Daugiabutis

Pradėta pirmojo šalyje daugiabučio skydinė renovacija

2026 08 03
Nacionalinės koncertų salės vizualizacija

Nacionalinė koncertų salė turės pažangiausios scenos technologijos Baltijos šalyse

2026 07 31
Mokykla, klasė

Vilnius pradeda švietimo pertvarką – steigiamas Švietimo ir jaunimo departamentas

2026 07 30
Atminimo lenta

Sostinėje – penkios naujos atminimo lentos

2026 07 30
Algirdas Blazgys

„Energesman“: VAATC nemoka įsijungti įrenginių – su jais rūšiuota po 400 tonų per dieną

2026 07 28
 Vilniaus kongresų centras

Paaiškėjo, kaip atrodys Vilniaus kongresų centras

2026 07 28
Atliekų konteineriai

A. Zuokas kreipėsi į Antikorupcijos komisiją dėl Vilniaus atliekų tvarkymo sistemos

2026 07 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Korčaginas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • vataip apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Bartas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
Kitas straipsnis
Kelias

Sparčiai blogėjant kelių būklei, kuriamas Kelių fondas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai