Nuo peršalimo ligos (ūminės kvėpavimo takų infekcijos) skiepų nėra, gripo didesnė dalis pasiskiepijusių išvengia, bet nuo šių virusinių ligų ir galimų komplikacijų neapsaugotas nė vienas. Vaistininkė pataria, ką daryti, pajutus pirmuosius ligų požymius, ir ko verčiau nesiimti, norint kuo greičiau pakilti iš ligos patalo.
Savigyda ne visada būna sėkminga
„Duokite ko nors nuo peršalimo“ – šį sakinį vaistininkai kasdien išgirsta daugybę kartų ne tik žiemą, bet ir vasarą. Didesnę dalį peršalimo ligų sukelia virusai, tad ir gydymui skiriami ne antibiotikai, bet įvairios priemonės negalavimams palengvinti bei imuninei sistemai suaktyvinti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pastebi, kad dažnai žmonės neskiria peršalimo nuo gripo, bronchito, todėl ne visada jų savigyda būna sėkminga.
„Peršalimas dažniausiai prasideda nuo gerklės skausmo, užkimimo, nosies užgulimo, kartais iki trijų dienų karščiuojama, temperatūra būna neaukšta, iki 38,5 laipsnių, vėliau gerklės skausmą pakeičia sausas kutenantis gerklinis kosulys, iš nosies pradeda skirtis vandeningos išskyros, kurios po trijų – keturių dienų sutirštėja, suretėja ir po savaitės, teisingai gydantis peršalimo ligos požymiai nebejaučiami“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.
Apsirgus gripu būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, kartais karščiuojama ilgiau nei tris dienas, būdingas sausas kosulys, raumenų skausmai, išskyrų iš nosies dažnai nebūna. Jei gripas nesikomplikuoja, vaistininkės teigimu, ši liga taip pat baigiasi po savaitės.
Ūminis bronchitas – tai bronchų uždegimas, kuris paprastai kyla po kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo. Susirgus ūminiu bronchitu, bronchų vamzdžiai patinsta ir sudirgsta, todėl atsiranda tokie požymiai kaip nuolatinis kosulys, gleivių gamyba, švokštimas ir diskomfortas krūtinėje.
„Žinoma, geriausiai atskirti šias ligas gali gydytojas paklausęs plaučius ir bronchus bei įvertinęs testų iš nosiaryklės, bei kraujo tyrimo rezultatus“, – teigia vaistininkė. Kaip pavyzdį pašnekovė nurodo atvejį, kai į vaistinę kreipėsi moteris, kuri stipriai ir labai sausai kosėjo jau savaitę. Visą savaitę ji vartojo vaistus skirtus drėgnam kosuliui ir vaistininkėms teigė, kad jai bronchitas, o nuo vaistų darosi tik blogiau. Tik po išsamaus pokalbio paaiškėjo, kad pagrindinė problema užsitęsusi sloga ir sausą kosulį sukelia dėl užburkusios nosies į gerklę nutekančios išskyros.
Susirgus – labai svarbus poilsis ir tinkami vaistai
Specialistės teigimu, poilsis, šiluma, šilti skysčiai, net lengvai virškinamas maistas padeda kūnui „susikaupti“ ir maksimaliai veikti imuninei sistemai, kuri ir nugali peršalimo virusus. Sergant dažnai sumažėja apetitas, tai normali kūno reakcija, tam, kad visos pajėgos būtų skirtos kovai su infekcija, o ne maisto virškinimui. Taip pat labai svarbu peršalus bent tris dienas pabūti namie ir stebėti savo savijautą.
„Jauna mergina per gripo epidemijos piką keturias dienas ieškojo vaistinėse receptinių vaistų gripui gydyti, tačiau jos atveju būtų buvęs saugesnis lovos režimas, nes vaistai nuo gripo efektyviausi išgėrus per pirmas tris paras nuo susirgimo pradžios, o vaikštant po vaistines iškyla didelė bakterinės komplikacijos grėsmė“, – pasakoja specialistė.
K. Šnirpūnienė taip pat pataria, kad susirgus patartina vartoti ne sudėtinius vaistus, o kiekvienam požymiui atskirus. Pavyzdžiui, jei kosulys gydomas sudėtiniais cheminiais vaistais nuo peršalimo, skrepliai gali „nusileisti“ žemyn ir virusinis bronchitas gali komplikuotis į plaučių uždegimą. Šiuo atveju kosulį reikėtų gydyti inhaliacijomis vandeniu arba tam specialiai skirtais tirpalais, plauti nosį ir taip mažinti gleivinės paburkimą, dėl ko kosulys tampa ne toks spazminis, lengviau valosi skrepliai.
Vaistų nuo peršalimo vartojimas
K. Šnirpūnienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu žinoti tam tikrus vaistų nuo peršalimo vartojimo ypatumus. Kadangi jų sudėtis būna įvairi, geriausia, kai vaistininkui tiksliai pasakoma kuo skundžiamasi tam, kad jis galėtų parinkti tinkamiausią vaistą: „Pavyzdžiui, jei yra tik gerklės skausmas ir silpnumas, visai nereikia gerti sudėtinių cheminių vaistų.“ Užklupus slogai, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaistus ir nevartoti jų ilgiau nei nurodyta.
„Didesnė dalis vaistų vartojamų į nosį jai „atkimšti“, turi tą pačią cheminę sudėtį ir vartojami ilgiau nei savaitę sukelia tą pačią problemą – medikamentinę slogą ir nuolatinį nosies užburkimą. Ypač turi būti atidūs tie, kurie turi kreivą nosies pertvarą“, – išskiria specialistė.
Gali prireikti gydančių vaistų
Esant gerklės skausmui sudėtinių vaistų nuo peršalimo neužtenka, prireiks ir papildomų, vietiškai veikiančių ir gydančių vaistų.
„Nors į sudėtinius vaistus nuo peršalimo įeina paracetamolis, kuris mažina skausmą, tačiau jis neturi priešuždegiminio, priešvirusinio ar priešbakterinio veikimo. Svarbu žinoti, kad ilgai gydant gerklę įvairiais vietiniais cheminiais vaistais, kartais ją gali skaudėti jau nebe dėl viruso sukelto uždegimo, bet dėl cheminių medžiagų sukelto sudirginimo, todėl nereikėtų šių vaistų vartoti ilgiau, nei parašyta vaisto apraše“, – pastebi K. Šnirpūnienė.
Pasak vaistininkės, reikėtų atkreipti dėmesį ir į sudėtinius vaistus nuo peršalimo, į kurių sudėtį įeina pseudoefedrinas. Tai kraujagysles sutraukianti medžiaga, kurios šalutinis poveikis gali būti pakilęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas ar atsiradusi nemiga.
Vaistininkės teigimu, atsiradus sausam kosuliui peršalimo metu, ar užsilikusiam po ligos, jis turėtų būti gydomas įvairiais žoliniais sirupais ar pastilėmis. Tik pradėjus atsikosėti vartojami gleives skystinantys vaistai tokie, kaip ambroksolis, acetilcisteinas ir kt. Vaistininkė taip pat pastebi, kad krūtinės skausmas kosulio metu nebūtinai bus bronchito požymis: Dažnai skausmą sukelia krūtinės raumenų įtampa. Jei kraujo ir kiti tyrimai geri, skausmą malšins šildantys tepalai, pleistrai, garstyčių kompresai.
