Žymos archyvas: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas

V. Landsbergis. Prieš trisdešimt, po trisdešimt (4)

Vytautas Landsbergis | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime

Ekscelencijos, kolegos, visi klausantieji.

Kai atkurtai Lietuvai suėjo trisdešimt, ši įdomi trisdešimties metų moteris nutarė nesusireikšminti. Padėjo pandemija. Lietuva skubiai pirko perteklines priemones, metė milijonus ir praleido progą netylėti, o pamąstyti. Būtent apie savo sukaktį. Kas yra įvykę. Ką darėme ir kur atsidūrėme. Tai liko nemąstoma, neapibendrinta, nes buvo svarbesnių dalykų. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kovo 11-osios suvokimas (17)

LR AT deputatas Zigmas Vaišvila tribūnoje ), prezidiume iš kairės: Bronislovas Kuzmickas ir Aleksandras Abišala. Vilnius 1990 03 11 | LCVA, A. Sabaliausko nuotr.

I. 1990 m. kovo 11-oji – Lietuvos valstybės atstatymo diena. Tą dieną už tai balsavo 124 XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos – paskutiniojo okupacinės valdžios aukščiausio Lietuvos TSR valdymo organo – deputatai (1 nuotr.). Apie tai nerašoma vadovėliuose. Geriausiu atveju rašoma, kad tą dieną Lietuvos Nepriklausomybę atkūrė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ir visur šiais laikais priduriama Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas. Tačiau LR Seimo Teisės aktų registre (e-tar.lt) bent LR Aukščiausiosios Tarybos priimti Skaityti toliau

Medininkų pilyje – šventinis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-čio minėjimas (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 6 d., penktadienį, 13 val., Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.), vyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio minėjimasrenginys „Laisvės diena“, kurį rengia Trakų istorijos muziejus.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Skaityti toliau

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį (0)

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metis | lrs.lt nuotr.

Kovo 11-ąją bus minima vieno iš svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-oji sukaktis. Lemiamą tašką Lietuvos išsivadavimo byloje padėjo 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kuris baigė pusę amžiaus trukusią Lietuvos valstybės aneksiją.

Seime ir kitose Lietuvos vietose bus rengiami Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio renginiai pakvies visuomenę – tiek tiesioginius Atgimimo dalyvius, tiek jau laisvoje valstybėje užaugusią piliečių kartą – kartu paminėti šią gražią Lietuvos Respublikos sukaktį. Skaityti toliau

Šiauliuose bus atidaryta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirta paroda „Nr. 21“ (0)

Šiauliuose bus atidaryta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirta paroda „Nr. 21“ | savb.lt nuotr.

Sausio 30 d., ketvirtadienį, 17 val., Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Mažojoje salėje vyks Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti skirtos parodos „Nr. 21“ atidarymas.

Paroda „Nr. 21“ (Taikus Sąjūdžio kelias į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Istorinė Šiaulių misija)

Parodos raktažodis „Nr. 21“ atskleis istorinį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) pasirinktą taikų kelią valstybei atkurti. Kelią, kuris 1989 m. sausio 15 d. buvo išbandytas Šiauliuose. Tą dieną vyko XI šaukimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę (21)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuva – didvyrių žemė, – skelbia mūsų tautos himnas. Istorikai tvirtina, jog Lietuva viduramžyje laisva išlikusi ir sukūrusi plačią valstybę tuo, kad turėjusi gerų vadų. Tai ir dabar reikia taip mūsų tautai tvarkytis, kad išaugtų jai visa eilė vadų visoms gyvenimo sritims.
Antanas Smetona, 1933.

Antanas Smetona, dar studijuodamas Sankt Peterburgo universitete teisės mokslus, įsijungė į nelegalią lietuvių studentų veiklą, priklausė slaptai studentų draugijai, Skaityti toliau

Tarp Sausio 13-osios gyvosios istorijos ir atminties: kaip laisvę suprantame šiandien? (0)

Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.

„Būni ten, kur turi būti, ir nekyla jokių abejonių, – pasakojimą apie Sausio 13-osios įvykius pradeda VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis. – Tuomet buvau studentas, kuris savo akimis stebėjo, kaip šalis atkuria savo nepriklausomybę ir visomis išgalėmis bando išsaugoti savo valstybingumą ir kurti naują Lietuvą“.

Pasak istoriko, į Sausio 13-ąją žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, džiugu, jog šiandieninė Lietuvos valstybė peržengė tam tikrą ribą – rodos, prieš gerą dešimtmetį ši data vis dar buvo pažymėta gedulu dėl

Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui (44)

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr., alkas.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą (1)

SąjūdisDidžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„Legali opozicija“

Jei LSSR KGB vadovybė Lietuvos laisvės lygą labai aiškiai vertino Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (5)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau

Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“ (0)

Stasys Domarkas | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.

1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas įvyko 1991 m. sausio 13-ąją? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie 1991 m. sausio įvykius. Istorikė, o kartu – ir šių įvykių dalyvė bei liudininkė Inga Baranauskienė ir laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas prisimena ir apmąsto įvykius, nuo kurių mus skiria jau 27 metai. Įvykių, kurie yra iškiliausias Lietuvos istorijos epizodas, tebegyvas dabar gyvenančių žmonių atmintyje.

Kaip prasidėjo šie įvykiai, kaip jie vystėsi? Kokius strategiškai svarbius Lietuvos valstybės objektus gynė žmonės ir kuriuos pavyko apginti? Kodėl M. Gorbačiovas sustojo? Kas lėmė, kad neginkluoto pasipriešinimo kariuomenei taktika šiuo laikotarpiu pasirodė esanti efektyvi? Skaityti toliau

Seime posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (darbotvarkė, tiesioginė transliacija) (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko Antano Vinkaus nuomone, simboliška ir kartu labai prasminga, kad spalio 23–27 d. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyksiančiuose Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose diskusijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgaus naują prasmę, nes Konstituciniame Teisme pradėta nagrinėti byla pagal Seimo prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo ir sprendimo nuostatas, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po Skaityti toliau

Lietuvos rusų dramos teatre bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (0)

Lietuvos rusų dramos teatras | Wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 19 d. 13 val., antradienį,  Vilniuje Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) Didžiojoje salėje bus paminėtas 1917 metų Lietuvių konferencijos Vilniuje šimtmetis. 

„Lietuvių konferencija Vilniuje buvo vienas pirmųjų ir esminis žingsnis Lietuvos kelyje į laisvą nuo imperijų priespaudos modernią tautinę valstybę, XIX amžiaus tautinio sąjūdžio kulminacija, atvedusi mus į Vasario 16-ąją. Teatras jaučia pareigą paminėti šį įvykį tame pačiame istoriniame pastate, kuriame ir įvyko Lietuvių konferencija. Skaityti toliau

Bus minimos 26-osios Medininkų tragedijos metinės (0)

VRM.lt nuotr.

Liepos 31 d. sukaks dvidešimt šešeri metai nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai septyni nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnai už mūsų šalies laisvę paaukojo savo gyvybes.

1991 m. liepos 31-osios naktį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Medininkų kontrolės poste per omonininkų išpuolį buvo žiauriai nužudyti Lietuvos policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Nedraugiškos Lietuvai jėgos bando sumenkinti Nepriklausomybės Akto suradimo reikšmę (4)

L.Mazylis_D. Barysaitė.lrs.lt

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitikęs su Lietuvos Nepriklausomybės Aktą Vokietijos diplomatiniame archyve radusiu VDU prof. Liudu Mažyliu sako, kad nedraugiškos Lietuvai jėgos bando sumenkinti šį faktą, tačiau parlamento vadovo nuomone, Lietuvos piliečiams tokio pobūdžio propaganda neveiksminga.

„Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, okupantai mums bandė įteigti, kad jokio Nepriklausomybės Akto niekada nebuvo, tačiau mūsų tikėjimas buvo stipresnis. Šiandien matome, kad jis yra. Tai nuostabiausia žinia ir dovana Lietuvai, Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda dr. J. Basanavičiui atminti (0)

Alkas.lt nuotr.

Vasario 15 d., trečiadienį, 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje vyks parodos „Vasario 16-oji. Jonas Basanavičius“ atidarymas. Šventę rengia Trakų istorijos muziejus ir kviečia paminėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) 90-ąsias mirties metines. Skaityti toliau

Telšių Nepriklausomybės aikštę nudažys 99 trispalvės (0)

Telšių kultūros centro nuotr.

Vasario 16 – oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet sukanka 99 metai, kuomet pasirašytas dokumentas (nepriklausomybės aktas), skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Telšių kultūros centras telšiškius ir miesto svečius Vasario 16 – ąją kviečia švęsti išskirtinai ir jungtis prie bendros idėjos – Nepriklausomybės aikštę padabinti mažiausiai 99 trispalvėmis. Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

R. Ozolas. Kultūros politikos siekiniai (0)

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavime. Iš kairės Romualdas Ozolas, Kazimiera Prunskienė | Nuotr. autorius nežinomas

Skiriama Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo atminimui

Tai, ką mes darome dabar kaip politikai, – yra tai, kas šiuo metu ir turi būti daroma. Daugelis senųjų kultūros formų, jos idealų turi būti eliminuota, pasiimant tik tai, kas turi tęstinumo teisę situacijoje, kada žmogus ir tauta apsisprendžia gyventi. Tai yra pagrindinis mūsų kultūros orientyras. Visa kita, kas susiję su antikultūra kaip buvimo būdu, su apsnūdimu, neveiklos fetišizacija ir estetizacija ir ypač bjaurasties ir mirties poetizacija, turėtų būti atmesta. Aš suprantu, kad ir toliau bus tokių, kurie džiaugsis, – kaip gražiai yra mirštama. Arba – kaip gražu bus nusinuodyti. Galima rasti ir populiaresnius, kasdieniškesnius žudymosi būdus: gėrimą, rūkymą, narkotikus. Visi šie „idealai“ turės būti Skaityti toliau

Prieš ketvirtį amžiaus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai – sveikinimai iš viso pasaulio (nuotraukos) (0)

Kupiškio rajono Šimonių pagrindinė mokyklos nuotr.

„Lietuva, būk graži, protinga, mylima, dainuojanti, rūpestinga, daininga…“

„Mylėkime savo šalį ir stiprinkime ją savo prasmingais darbais…

„Lai neišblėsta aistra laisvei…“

„Linkime, kad Lietuva augtų, žaliuotų ir spalvomis mirgėtų…“

Linkėjimų ir sveikinimų, panašių į šiuos, 26-asias Nepriklausomybės atkūrimo metines švenčianti Lietuva sulaukė iš Danijos, JAV, Suomijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos – daugiau nei 20 pasaulio šalių. Skaityti toliau

Įvyko konferencija „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“ (video) (7)

„Wikipedia“ nuotr.

Vasario 9 dieną įvyko Seimo nario Audriaus Nako ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“.

Taip pat dalyvavo Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto doc. Vaidotas A. Vaičaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Klumbys.

Alkas.lt primena, kad lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: Skaityti toliau

Prieš ketvirtį amžiaus lietuviai pasakė taip šalies nepriklausomybei (1)

A. Žižiūno nuotr.

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: „Ar piliečiai pritaria teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika?“.

1991 m. vasario 9 dieną „taip“ atsakė 90,47 proc. lietuvių, „ne“ – 6,56 proc.

Plebiscite dalyvavo net 84,83 proc. balso teisę turinčių Lietuvos žmonių.

Taip pasauliui paliudyta, kad Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusi Skaityti toliau

Signatarų namuose – Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės (0)

kuzmicko knyga Metai ir mintysGruodžio 15 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Kovo 11-osios Akto signataro dr. Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius dr. Bronislovas Kuzmickas, Kovo 11-osios Akto signatarai dr. Vladimiras Jarmolenko ir Mečys Laurinkus.

Bronislovas Kuzmickas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politikas, keliolikos knygų autorius.

Knygoje „Metai ir mintys“ spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, Skaityti toliau

Kovo 11-ąją Klaipėdoje – spalvingas meilės Lietuvai šokis (dienotvarkė, video) (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Kovo 11-osios paminėjimui, Klaipėdoje organizuojama patriotinė žaibinė jaunimo mobilizacija „Laisvės spalvos“. Jaunatviška energija ir patriotiškas šokis užlies laisvę švenčiančią Atgimimo aikštę.

„Kovo 11-oji – tai jaunos Lietuvos jaunų žmonių šventė, tai diena, kiekvienam iš mūsų padovanojusi istorinę galimybę, kurios galėjo ir nebūti. Mūsų laisvės spalvos ryškios ir energingos – kodėl jomis nenudažius mūsų miesto? Patriotizmą juk galime puoselėti ne tik iškilmingomis kalbomis, bet ir jaunatvišku šokio ritmu“, – sako Dalia Grikšaitė, VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė. Skaityti toliau

Kaunas pasiruošęs paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (dienotvarkė) (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirti renginiai Kaune, prasidėsiantį jau šį savaitgalį, kulminaciją pasieks ateinantį antradienį. Svarbiausi šiai progai skirti renginiai tradiciškai vyks Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir Vienybės aikštėje.

Kovo 11-osios rytą, džiaugdamiesi Laisve ir Nepriklausomybe, pradėsime šv. Mišiomis. Pasibaigus mišioms per miestą, lydima orkestro garsų, nuvilnys jaunatviška, trispalvėmis pasipuošusių moksleivių bei jaunimo organizacijų eisena, sukviesianti visus į mūsų istorijos šventovę – Vytauto Didžiojo Skaityti toliau

Dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bus rodomas Londone (0)

G.Žickytės filmas „Kaip mes žaidėm revoliuciją“ | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga kovo 11 dieną „The Gate“ kino teatre Londone bus pristatytas režisierės Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Renginyje dalyvaus ir į žiūrovų klausimus atsakinės filmo autorė Giedrė Žickytė.

Filmas, kuris buvo nominuotas Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ ir laimėjo Baltijos šalių konkursinės programos prizą Skaityti toliau

E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė (10)

Policija  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėse | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

2013 m. vasario 16 d. apie 13 va. 30 min. Kauno Ramybės parke gausus būrys jaunimo pradėjo ruoštis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėms. Į pirmąsias gretas rikiavosi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos merginos ir vaikinai. Buvo dalijamasi plakatais, vėliavomis, mėginama sustatyti darnią koloną. Pasirengimą ir vis prisijungiančius žmones akylai stebėjo policija. Tiesą sakant, pradžioje atrodė, kad policijos daugiau, nei eisenos dalyvių. Tokios gausios pajėgos Kaune, Vasario 16-osios dieną, labiau priminė grįžimą į 1972-uosius, kai susidegino Romas Kalanta. Policininkai sudarė sieną iš abiejų kolonos pusių, gatvėje rikiavosi tarnybiniai džipai, kuriuose darbavosi viską filmuojantys ir pro garsiakalbį pareigas aiškinantys pareigūnai. Skaityti toliau