Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Tarp Sausio 13-osios gyvosios istorijos ir atminties: kaip laisvę suprantame šiandien?

www.alkas.lt
2019-01-13 07:00:31
0
Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.

Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.

Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.
Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.

„Būni ten, kur turi būti, ir nekyla jokių abejonių, – pasakojimą apie Sausio 13-osios įvykius pradeda VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis. – Tuomet buvau studentas, kuris savo akimis stebėjo, kaip šalis atkuria savo nepriklausomybę ir visomis išgalėmis bando išsaugoti savo valstybingumą ir kurti naują Lietuvą“.

Pasak istoriko, į Sausio 13-ąją žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, džiugu, jog šiandieninė Lietuvos valstybė peržengė tam tikrą ribą – rodos, prieš gerą dešimtmetį ši data vis dar buvo pažymėta gedulu dėl

aukų, tuo tarpu šiandien ji jau yra daugiau laisvės, o ne gedėjimo, simbolis. „Tų 14 užgesusių gyvybių bei visų sužeistųjų, ginant laisvę, Lietuva nepamirš niekada, bet mes sugebėjome nusirišti gedulo kaspinus ir pagaliau tai suvokti kaip pergalę bei šventę, gerbdami savo didvyrius, kurių pasiaukojimas visada išliks ant mūsų laisvės aukuro“, – apie sunkų praeitą etapą kalba prof. J. Vaičenonis.

Sunkumai po nepriklausomybės atkūrimo ir „grįžtantys talonai“ šiandien

Jonas Vaičenonis | J. Petronio nuotr.
Jonas Vaičenonis | J. Petronio nuotr.

Atkurtą nepriklausomybę reikėjo įgyvendinti. 1990 m. Kovo 11-iosios Aktas buvo paskelbtas, tačiau laukė didžiulis sunkumas – suformuoti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, savivaldą, perimti valstybės sienas,  kurti ekonomiką ir formuoti teisinę valdžią. Kaip prisimena amžininkas ir VDU istorikas, Sovietų Sąjungos nenoras susitaikyti su Lietuvos demokratijos siekiu 1990-aisiais pasireiškė ekonomine blokada, o tai kėlė dar daugiau nerimo bei nežinomybės žmonėms. „Šiandieninė Lietuvos valdžia vėl pradėjo kalbėti apie kuponus, kurie tuo metu egzistavo ir buvo susiję su nepritekliumi. Manau, kad šiandien yra įvairiausių kitų būdų bei sprendimų padėti šalies piliečiams“, – apie sunkaus laikotarpio patirtis ir dabartines politines diskusijas kalba J. Vaičenonis.

Istorikas prisimena ir kitus tuometinius iššūkius, siekiant materializuoti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. „Vienas svarbiausių naujos, ką tik išsivadavusios iš totalitarinio režimo valstybės tikslų buvo suformuoti Krašto apsaugos ministeriją. Vietoje jos, 1990 metais kaip pereinamas, laikinas jos darinys buvo sudarytas Krašto apsaugos departamentas, kuris veikė beveik dvejus metus“, – kaip pavyzdį apie naujai besiformuojančią Nepriklausoma Lietuvą pateikia mokslininkas. – Žinoma, lygiagrečiai sovietų valdžia vis bandė įvairiausiais būdais destabilizuoti tuometinės valstybės vadovybės kasdienius veiksmus. Pavyzdžiui, 1990 metų pabaigoje sovietai nuėmė įkalinimo įstaigų apsaugą bei savo vidaus kariuomenę“.

Pasak istoriko, tai buvo didžiulis iššūkis, nes kalinių paleisti į laisvę nebuvo galima, bet tuo pačiu dar nebuvo suformuota jokia infrastruktūra, todėl reakcijos reikėjo itin greitos. Tokių iššūkių buvo ir įvairiausiose kitose vidaus ir užsienio politikos srityse. Prof. J. Vaičenonio teigimu, reikia nepamiršti ir to, jog tuo metu Lietuvoje buvo dislokuota sovietinė kariuomenė, tad iššūkių tikrai netrūko. Šalia to, nei viena didžioji Europos ar pasaulio valstybė neskubėjo skelbti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, šalis negalėjo tapti tarptautinės teisės dalyve bei efektyviai formuotis.

Tarp Vilniaus ir Kauno – svarbiausios 1991 m. sausio akimirkos jauno istoriko akimis

Jonas Vaičenonis su kurso draugais istrikais 1991 sausio mėn. | asmeninė nuotr.
Jonas Vaičenonis su kurso draugais istrikais 1991 sausio mėn. | asmeninė nuotr.

„Tuo metu kaip tik vyko sesija, laikėme egzaminus, tačiau Vilniaus gatvėse vyko įvairūs neramumai, į miestą plūdo autobusai žmonių iš visos Lietuvos. Ramiai sėdėti auditorijoje kai vyksta tokie dalykai – neįmanoma. Visas mūsų būrys neraginamas vieningai ėjo į miestą, būriavomės prie Parlamento, Martyno Mažvydo bibliotekos, lemiamas dienas – sausio 11 ir 12 – budėjome S. Konarskio gatvėje, – prisiminimais dalijosi įvykių liudininkas prof. J. Vaičenonis. – Dalis kurso bičiulių, tarp jų ir aš, dalyvavome Sąjūdžio veikloje, todėl mums atrodė natūralu ir net būtina prisidėti prie pasipriešinimo“.

Sausio 11 ir 12 d. jaunas studentas kartu su bičiuliais budėjo prie Lietuvos televizijos, S. Konarskio gatvėje. „Buvo šaltas sausis, pamenu, įeidavome į vidų trumpam ant dirbtinės odos minkštasuolių pailsėti, pasišildyti ar pakilti į kavinę išgerti arbatos. Tam, kad sušiltume, žaidėme futbolą su skardine lauke. Tą naktį bandėme susisiekti su šeima, jie perdavė, kad sveiki gyvi. Sausio 12 dieną pradėjo sklisti įvairiausi gandai, kad traukiniai tarp Kauno ir Vilniaus nevažiuoja, o autostrada uždaryta ir kontroliuojama sovietinės kariuomenės. Sausio 13-ąją mano senelio gimtadienis, kurį visuomet minėdavome su visa šeima. Nusprendžiau grįžti į Kauną, persirengti. Sugrįžau su pasitaikiusiu autobusu, armijos keliuose nesimatė, bet tvyrojo didžiulė įtampa“, – apie budėjimo ir nežinios dienas pasakoja istorikas.

Grįžęs namo J. Vaičenonis  šiek tiek numigo, susiruošė vilnones kojines, švarius rūbus, turėjo su šeima kuklią 91 metus minėjusio senelio gimtadienio vakarienę. „Namie visuomet stebėjome televiziją. Nutrūkus Eglės Bučelytės transliacijai, pradėjau ruoštis į miestą budėti. Tuo metu gyvenome daugiabutyje Eiguliuose, pro kurio langą pamačiau, kaip gretimame daugiabutyje name viena po kitos, po televizijos šturmo, užsidega šviesos languose. Išbėgus į kiemą iš gretimų namų pradėjo bėgti ir kiti vyrai. Vienas jų turėjo automobilį. Nors ir būdami nepažįstami, kartu sušokome į tą automobilį. Visų tikslas buvo – pasiekti Kauno televizijos centrą.

Kai atvykome, minia dar buvo nedidelė, gal 50–100 žmonių, o po to gatvės užsikimšo. Labai greitai Kaunas perėmė televizijos transliaciją. Pastatė ir mums, budintiems, mažą televizoriuką pro langą, kad matytume kas vyksta. Šalta, žmonės dalinasi arbata ir nebyliai mąsto, kas čia bus, ar Kauną irgi šturmuos, – apie patirtą Sausio 13-osios naktį Kaune pasakoja profesorius. – Jau žinojome apie aukas Vilniuje, juolab, kad prie Kauno Soboro, Gedimino gatvėje buvo dislokuota visa sovietų desantininkų divizija, todėl gandai ėjo ir svarbiausia buvo apsaugoti svarbiausius informacijos perdavimo centrus. Kadangi buvo bijoma karinės technikos, prie Kauno televizijos centro buvo atvaryti smėlio sunkvežimiai ir užstatyti pagrindiniai pravažiavimai“.

1991 metai po Sausio 13-osios ir linkėjimai šiandieniniai pilietinei visuomenei

Pasak J. Vaičenonio, po tos lemtingos nakties Lietuvą užklojo gedulas. „Sausio 13-ąją žuvęs Titas Masiulis buvo iš Kauno. Jis buvo pašarvotas Karo muziejuje Kaune, pagrindinėje salėje. Tuo metu dirbau muziejaus darbuotoju, pamenu nesibaigiančias eiles per miesto centrą, kurias sudarė žmonės, atvykę atiduoti pagarbos ir palinkėti amžinosios ramybės laisvės gynėjui“, – prisiminimais dalijasi mokslininkas. Anot jo, tuo pat metu vis dar jautėsi nerimas dėl sovietų kariuomenės Kaune, ar ji negaus jokių nurodymų taikyti veiksmus prieš Lietuvos piliečius, bet su laiku įtampa nuslūgo. 

„Pradėjo bėgti mėnesiai, vienas po kito pasipylė tarptautiniai kitų valstybių Lietuvos nepriklausomos demokratinės valstybės pripažinimai ir staiga – netikėtas „Rugpjūčio pučas“, kuomet eini į darbą ir matai kariuomenės užimtas svarbiausias miesto įstaigas“, – įvairiausių istorinių įvykių suirutę atsimena istorikas. Jo teigimu, būtent po 1991 metų įvykių Maskvoje įvyko esminis lūžis, kuomet ir Lietuva galėjo atsikvėpti bei toliau formuoti savo valstybę.

Sausio 13-osios įvykių dalyvis prof. J. Vaičenonis aktyviai užsiima akademine veikla, dirba tiek su studentais per paskaitas, tiek su moksleiviais vykdo įvairius projektus. Paklaustas, kaip šiandieninė pilietinė visuomenė turėtų suvokti šią datą, istorikas neabejodamas atsako – kaip pavyzdį ir sunkią pamoką būti drąsiems, nebijoti priimti sprendimų ginant pagrindinę žmonijos vertybę – laisvę, būti ištikimiems savo principams, siekti vienybės ir ją palaikyti bei suvokti dabartinių priimamų sprendimų įtaką šiandieniniam valstybės gyvenimui.

Sausio 13-oji, laisvės vertė ir istorinės atminties perdavimas jaunimui

Domas Boguševičius | J. Petronio nuotr.
Domas Boguševičius | J. Petronio nuotr.

Laivės gynėjų diena, be abejonės, yra viena svarbiausių mūsų jaunos valstybės datų, bet VDU Istorijos katedros dėstytojas bei istorijos mokytojas ekspertas dr. Domas Boguševičius susiduria su kita problema – kaip dabartinei kartai mokykloje perduoti istorinę atmintį, kad būtų suprantama ir laisvės kaina.

„Kalbant apie Sausio 13-ąją, didžiausia šiandienos problema yra tuose pasakojimuose, kurie yra perduodami mokyklose – gyvasis kartų susidūrimas. Mokytojai ir skirtingos jų kartos Sausio 13-ąją suvokia kaip asmeninę patirtį per dalyvavimą tiesiogiai jos įvykiuose ar prisiminimus iš vaikystės. Tai – gyvoji istorija. Dabar mokykloje turime jaunuolius, kurie yra gimę po 2000 m. Ši data jau buvo istorija iki jų, todėl suprantama, kad ji jiems neturi jausminių sąsajų“, – pasakoja dr. D. Boguševičius.

Kita vertus, pasak 2015-aisiais Kauno miesto Metų mokytoju išrinkto pedagogo,  reikia suprasti, kad istorinei atminčiai mokykloje skiriama itin mažai dėmesio. „Jei ir skiriama, tai dažniausiai per olimpiadas, konkursus ar kitais konkurenciniais būdais, bet istorinė atmintis nėra įtraukta į mokymosi programas ir procesus. Todėl, galvojant apie Sausio 13-osios įvykius, man didžiausias iššūkis kaip amžininkui – ne tik perduoti informaciją, bet ir sukurti emocinę prasmę, santykį tarp istorijos ir moksleivių“, – mintimis apie iššūkius dalijasi istorikas.

Paklaustas, kaip su mokiniais, kurie jau yra gimę pasaulio piliečiais, mokytojas per pamokas kalba apie laisvę bei patriotizmą, D. Boguševičius neslepia, jog tarp jaunuolių egzistuoja ir tam tikros problemos, susijusios su laisve. „Pirmiausia, tai laisvės ribos, kurias dar XVI a. puikiai nusakė Lietuvos bajorija III-ame Lietuvos statute, Leono Sapiegos pratarmėje. Tuomet buvo remtasi Antikos autoriais ir  tuometiniais humanistais bei akcentuojama, jog kartais tenka tapti teisės vergais tam, kad apsaugotume savo laisvę“, – įžvelgiamą situaciją aptaria pašnekovas.

Pasak jo, su moksleiviais ir jaunuoliais svarbu kalbėti ne tik apie laisve, bet ir apie teisę, kaip formuojasi laisva teisinė valstybė. Anot dr. D. Boguševičiaus, kitas svarbus aspektas, kad bendraujant su moksleiviais tenka susidurti su požiūriu ir elgesiu, kuomet laisvė yra suvokiama kaip galia, bei to apraiškomis tarpusavio santykiuose – laisvė kartais pasiekia net tokias formas kaip konkurencija, agresija, o kilnumo vis stokojama.

Kalbant apie vienybę, kurios jausmas neapleido nei kovotojų dėl laisvės Sausio 13-ąją, nei kitų Lietuvos valstybei bei jos nepriklausomybei svarbių įvykių dalyvių, istorikas pastebi, kad jos formos pasireiškia itin skirtingai. „Istoriniai minėjimai mus vienija tik tuomet, kai mes patys pasistengiame suteikti jiems autentišką formą ir turinį. Tai svarbu vien dėl to, kad tiek atmintinos dienos, tiek šventės netaptų tik eilutėmis valstybės biudžete, o gyventų žmonių širdyse ir mintyse“, – mintimis dalijasi mokytojas.

Pasak dr. D. Boguševičiaus, grįžtant prie švietimo ir mokyklos bendruomenės, itin svarbi misija yra tėvų, mokytojų ir moksleivių bendrystėje diskutuoti ne tik apie datas, jų svarbą, bet ir apie jų tolimesnę reikšmę mūsų, kaip asmenybių ir piliečių, formavimuisi. „Kad vienybė ir kilni laisvė mus lydėtų, svarbu atsiverti patiems, nuolat reflektuoti ir dalintis patirtimi – tai vienas svarbiausių istorinės atminties perdavimo ir išsaugojimo būdų“, – pabrėžia istorijos mokslų daktaras.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai (nuotraukos, video)
  2. Svarbiausi pastaraisiais metais priimti sprendimai Sausio 13-osios byloje
  3. Laikinoji sostinė minės Sausio 13-osios įvykius (programa)
  4. Sausio 13-osios aukų atminimui į sostinės gatves išvažiavo Laisvės gynėjų vardais apklijuoti autobusai
  5. Š. Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų
  6. Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė
  7. Laisvę gynėme visi kartu
  8. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo skyrėsi Vasario16-osios ir Kovo 11-osios Sąjūdžiai? (video)
  9. Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien
  10. V. Turčinavičius. Prisimenant įstabų Lietuvos istorijos laiką…
  11. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  12. Vilniaus Balsių pagrindinėje mokykloje sausio 13-ąją tvyrojo rimtis
  13. J. Vaiškūnas. Kas yra kas Sausio 13-ąją – pagal „neužmirštuolę“ pažinsi (tiesioginė transliacija)
  14. E. Lukoševičius. Be istorinės atminties mes neturime savasties (nuotraukos)
  15. D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pirmoji ponia D. Nausėdienė susitikime Joniškio r. Gasčiūnuose | E. Kinaičio nuotr.

D. Nausėdienė: aktyvios bendruomenės yra didžioji Lietuvos galia

2023 03 17
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

2023 03 14
G. Nausėda vieši Strasbūre | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas susitiko su EP Pirmininke

2023 03 14
Sąjūdžio pradininkai išteisinti

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (II)

2023 03 12
1990 m. kovo 11 d. po Aukščiausiosios Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto priėmimo. Salė. Stovi deputatai. Nuotraukos autorius nežinomas. Reginos ir Zigmo Vaišvilų asmeninis archyvas.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (I)

2023 03 11
Paminkas Lazdijuose | Rengėjų nuotr.

Paminėtos A. Ramanausko-Vanago 105-osios gimimo metinės

2023 03 11
Renginiai Kovo 11-osios-Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai | Rengėjų nuotr.

Kovo 11-osios dienos renginiai

2023 03 09
Knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Bus pristatyta V. Valiušaičio knyga apie J. Lukša Daumantą

2023 03 04
Deklaracijos originalas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos Laisvės kovų istorija, jos teisiniai bruožai ypač svarbūs ir dabar

2023 03 03
Knygų mugė 2023 | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

LGGRTC pristatys leidinius Vilniaus knygų mugėje

2023 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • užsienio oro vežėjai apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • ĮVYKIS apie Gyvūnų padarytų žalų skaičius auga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai
  • Aliejus – išskirtinės naudos gaminys
  • Prieš pavasarinį tvarkymą – namų darbai
  • Virtuvės klaidos, galinčios kainuoti sveikatą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Nausėdienė: aktyvios bendruomenės yra didžioji Lietuvos galia

by daiva
2023 03 17
0
Pirmoji ponia D. Nausėdienė susitikime Joniškio r. Gasčiūnuose | E. Kinaičio nuotr.

Kovo 16 d. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Joniškio rajono Gasčiūnų kaimo bendruomene. Tradiciniame amatų centre su bendruomenės nariais...

Skaityti toliau

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 14
5
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Primityvus ir tiesmukas yra netolimos mūsų Tautos Atgimimo istorijos perrašymas, esant gyviems jos kūrėjams ir dalyviams.

Skaityti toliau

Prezidentas susitiko su EP Pirmininke

by Ditė Česėkaitė
2023 03 14
0
G. Nausėda vieši Strasbūre | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Strasbūre susitiko su Europos Parlamento (EP) Pirmininke Roberta Metsola. Šalies vadovas su EP Pirmininke aptarė paramos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • užsienio oro vežėjai apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • ĮVYKIS apie Gyvūnų padarytų žalų skaičius auga
  • Dalia apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
Kitas straipsnis
Seimas | J.Vaiškūno nuotr.

Seime bus iškilmingai paminėtos Lietuvos laisvės gynimo metinės (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai