Žymos archyvas: Lietuvos geologijos tarnyba

Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste (0)

Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste | Z. R. Gasiūnaitės nuotr.

„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, – sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, Skaityti toliau

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti? (0)

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti? | Pixabay nuotr.

Kovo 22 d., minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios.

Štai Pietų Afrikos Respublikoje, greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų.

Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Skaityti toliau

Geologai teigia, kad pavasarį gali atsiverti naujų didelių smegduobių (0)

 LGT nuotr.

Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip numato Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), gali atsiverti naujų didelių smegduobių.

Šiame regione smegduobės ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas. Skaityti toliau

Piliakalnių metai – atlikta visos šalies piliakalnių geologinė analizė (0)

Piliakalnių metai – atlikta visos šalies piliakalnių geologinė analizė | am.lt nuotr.

Gruodžio 5 d., antradienį, 15 val., Vilniuje, Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (LGT) (S. Konarskio g. 35), bus pristatyta visos šalies piliakalnių geologinė analizė.

Šį Piliakalnių metams, kuriais buvo paskelbti 2017-ieji, skirtą projektą, įgyvendino LGT Inžinerinės geologijos skyriaus Kvartero geologijos poskyrio specialistės Rimantė Guobytė, Jolita Pocienė, Asta Jusienė, Danguolė Karmazienė ir Eglė Šinkūnė. Skaityti toliau

Lietuvos ežerų dugne – vertinga, bet mažai pažįstama medžiaga (2)

Išgaunamas sapropelis iš ežero dugno | am.lt nuotr.

Lapkričio 30 d. 9.30 val. Vilniuje, Lietuvos geologijos tarnybos Didžiojoje salėje 4 a. (S. Konarskio g. 35) vyks seminaras „Sapropelio tyrimai: nauji rezultatai ir panaudojimo sritys“, kurį surengs Lietuvos geologijos tarnyba ir Asociacija Lietuvos sapropelis.

Lietuvos ežerai vertingi ne tik kaip natūralus prieglobstis daugybei augalų, gyvūnų rūšių, kaip gyvybės šaltinis visai gamtai. Juose taip pat aptinkami gausūs klodai sapropelio – organinės, bestruktūrinės drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėtos masės. Nors ši medžiaga turi įvairių vertingų savybių, ji tebėra retai naudojama. Skaityti toliau

Ieškant naftos – naujas gręžinys (2)

Naftos gręžinys | am.lt nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) praneša, kad Kudirkos naftos telkinyje pradėtas gręžti naujas gręžinys, skirtas parengtinei žvalgybai.

Šis telkinys priklauso Kudirkos-Kybartų licenciniam plotui, esančiam Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių sankirtoje. Leidimą naudoti angliavandenilių išteklius šiame plote LGT 2015 metais išdavė konkursą laimėjusiai UAB „Diseta“. Ši bendrovė Kudirkos naftos telkinyje 2015-2016 m. atliko seisminės žvalgybos tyrimus. Jame apskaičiuoti geologiniai parengtiniai išžvalgyti ištekliai gali siekti 1470 tūkst. tonų. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius (0)

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius | Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos nuotr.

Rugsėjo 22-23 d., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) kviečia į Geologinio paveldo dienai skirtą išvyką į panemunės piliakalnius.

Geologinio paveldo diena skirta lankyti, tvarkyti ir garsinti išskirtines ir žmogaus globos reikalaujančias geologines vietas: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes. Šiemet, Piliakalnių metais, šiai dienai skirtos išvykos lankytina vieta pasirinkti – panemunės piliakalniai. Nemunas – geologinė jų ašis.

Skaityti toliau

Geologų tyrimai rodo, kad būtina sutvirtinti Gedimino kalno pietrytinį šlaitą (0)

Gedimino kalno pietrytinis slaitas_lgt.lt

Šiandien, liepos 13 d. Lenkijos geologijos instituto (PGI) ekspertai, dvi savaites moderniausia geofizine įranga tyrę avarinės būklės Gedimino kalną, Vilniuje pristatė pirminius tyrimų duomenis.

Kaip sakė su PGI bendradarbiaujančios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, šie geofiziniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad pietrytinis šlaitas yra sparčiau, nei manyta. Todėl būtina jį ssustiprinti. Lenkų ekspertai kartu su LGT specialistais per porą savaičių Lietuvos vyriausybei parengs ir pateiks rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų. Skaityti toliau

Moderniausi geofiziniai tyrimai Gedimino kalno bėdoms spręsti prasidės jau po savaitės (1)

Lenku geologai ekspertai_lgt.lt

Birželio 21 d. per Vilniuje vykusį Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) ir Lenkijos valstybinio geologijos instituto (PIG) specialistų delegacijų susitikimą buvo sutarta dėl bendrų Gedimino kalno tyrimų darbų. Jie bus pradėti po savaitės – birželio 28 dieną.

Tyrimų tikslas – nustatyti kalno erdvinę geologinę sąrangą, šlaitų deformacijų dydį ir įtrūkimų gylį, nustatyti karo metu kalne įrengtų tunelių ir kitų patalpų buvimo vietą. Skaityti toliau

Ieškoti geriausio būdo Gedimino kalnui išsaugoti padės ir Lenkijos ekspertai (3)

Gedimino kalnas | am.lt nuotr.

Vilniuje šiuo metu viešinti Lenkijos ekspertų – hidrogeologijos, hidrotechnikos ir geologijos specialistų – delegacija Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymu padeda ieškoti tinkamiausio sprendimo, kaip sutvirtinti Gedimino kalno kritinės būklės šlaitus.

Birželio 19 d.  svečiai kalną apžiūrėjo, susipažins su jo tyrimų ir tvarkybos projektais per Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstantį pristatymą. Šiandien, birželio 20 d., Lenkijos ekspertai vėl kils į Gedimino kalną. Skaityti toliau

Pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus registruos ir Lietuva (0)

seisminiai stebejimai_wikipedia.org nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ką tik įsteigė specialų seisminių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus. Šis padalinys, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, papildys Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (VBBUS) organizacijos, kuriai priklauso ir Lietuva, tarptautinę seisminių stebėjimų sistemą.

Šią sutartį mūsų šalis pasirašė 1996 m. Šiuo metu ją yra pasirašiusios 166 valstybės. VBBUS visiškai įsigalios, kai ją pasirašys ir ratifikuos visos pasaulio valstybės. Siekiama, kad tai įvyktų iki 2020 m.

Skaityti toliau

Geologai tiria naują piliakalnį Žemaitijos nacionaliniame parke (0)

Medsedziu piliakalnis_lgt.lt

Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai (2015 m.) atrastą piliakalnį. Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Skaityti toliau

Gedimino kalno šlaitai jau ir geologų akiratyje (0)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Siekiant išsaugoti yrančius Gedimino kalno šlaitus, šiuo metu tęsiami jų stabilumo ir deformacijų stebėjimo darbai. Juose dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai.

Dabar svarbiausias uždavinys rūpinantis Gedimino kalno šlaitų apsauga, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, – jų inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Tik remiantis tokių tyrimų duomenimis galima įvertinti šlaitų stabilumą ir numatyti tinkamas priemones jiems išsaugoti. Geologai planuoja jau kitą mėnesį apibendrinti šiuos duomenis ir pateikti rekomendacijas. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos vaikai varžysis piešdami geologines Žemės spalvas (0)

am.lt plakatas

Vasario 1 d. prasidėjo tradicinis Lietuvos ir Lenkijos III–VI klasių moksleivių piešinių konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“. Šiemetinė jo tema – geologinės Žemės spalvos. Darbus galima pateikti iki balandžio 30 d. Mūsų šalyje konkursą rengia Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Jis vyks keliais etapais. Per pusfinalius Lietuvoje ir Lenkijoje bus atrinkta po tris laimėtojus. Finalas bus surengtas gegužės 31 d.–birželio 3 d. Varšuvoje, Lenkijos geologijos instituto Geologijos muziejuje. Skaityti toliau

Mineralų mėgėjų „sumedžioti“ pavyzdžiai praverčia ir geologams (0)

akmenys.geologija.mineralai_DaivosV.nuotr

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai vien per metus identifikuoja ir apibūdina apie 150 uolienų ir mineralų pavyzdžių, kuriuos atneša ar atsiunčia jų mėgėjai.

„Rinkti tokius pavyzdžius itin populiaru Skandinavijoje, ten tai vadinama mineralų medžiokle, – sako LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška. – „Medžiotojų“ atnešti pavyzdžiai būna naudingi ir geologams, nes padeda atskleisti vertingų mineralų radimvietes.“ Skaityti toliau

Žagarės regioninis parkas turi naujas gamtos paveldo vertybes (0)

 VSTT nuotr.

Į atnaujintą gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukti Brolių akmuo bei Žagarės šermukšnis, kurie yra Žagarės regioniniame parke.

2014 m. pabaigoje ūkininko Alvydo Malinausko iš valstybės 25-eriems metams išsinuomotame maždaug hektaro ploto žemės sklype atkastas didžiulis riedulys. Joniškio krašte, Žagarės regioniniame parke didesnių riedulių nėra daug. Žymiausias jų – Tyrelio akmuo Mūšos tyrelio pelkėje, kurį aplankyti galima keliaujant Mūšos tyrelio pažintiniu taku. Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie dzūkų šaltinius ir versmes (0)

 „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Dzūkijos nacionalinis parkas“Vakar, birželio 2 d., 13 val. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos lankytojų centro Merkinėje „Šalcinio“ svetainėje buvo pristatytas naujas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) leidinys – „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Dzūkijos nacionalinis parkas“.

Tai jau trečioji LGT pradėtos leisti serijos apie nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ar atskiruose regionuose esančius šaltinius ir versmes knyga. Pirmoji pasirodė 2012 m. ir buvo skirta Aukštadvario regioniniam parkui. Antroji – apie Žemaitijos nacionalinio parko šaltinius ir versmes – išleista 2014 m. Skaityti toliau

Atkastas Utenos milžinas (0)

Biliakiemio Puntukas | aina.lt nuotr.

Praėjusią savaitę buvo atkastas Utenos milžinas – Biliakiemio Puntukas. Šį didžiulį riedulį, gamtos saugomą objektą, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai tiria nuo praėjusių metų Utenos r. savivaldybės administracijos iniciatyva.

Paaiškėjo žemėje slypėjusios jo masyviosios dalies tikrasis storis – 1,9 m – ir sudėtinga erdvinė forma. Išmatuotas didžiausias Biliakiemio Puntuko ilgis – 6,2 m, plotis – 4,1 m, aukštis – 3,5 m, horizontali apimtis – 16 metrų. Šis akmuo, palyginti su Lietuvoje žinomais didžiausiais rieduliais, pagal plotį yra ketvirtajame dešimtuke, Skaityti toliau

Pavasarinio ledonešio išdaiga – naujas didžiulis riedulys (0)

Riedulys-Suris Elektrenu sav_G. Mikalausko nuotr

Praėjusią savaitę Neries kairiajame krante ties Pugainių kaimu (Elektrėnų sav.), apie 1,3-1,5 km žemiau Bražuolės žiočių, buvo aptiktas didžiulis – 2,3 m ilgio ir 0,9 m aukščio – riedulys. Savo forma jis primena milžinišką sūrį, smailiu galu atsuktą aukštupio link.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai nustatė, kad tai smulkiagrūdis biotitinis plagiogranito gneisas. Manoma, pasak LGT Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjo Vido Mikulėno, kad šis įspūdingas Skaityti toliau

Ištirta Kaukinės ežero kilmė (0)

Kaukines ezero kilme_lgt.ltKaukinės (kitaip dar vadinamas Žiedeliu) ežeras (Kaišiadorių r.) yra idealiai apvalios formos, o jį supa žiedo formos pakiluma – pylimas, todėl manyta, kad jis gali būti meteoritinės kilmės. Vietiniai žmonės pasakoja, kad „…danguje netikėtai pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas…“.

Kaukinės ežero kilmės nustatymui buvo atlikti geologiniai tyrimai ir nustatyta, kad Kaukinės ežero skersmuo – 120 metrų, didžiausias gylis 15 m. Jo šlaitai gana statūs. Ežero guolis yra smėlingoje trikampio formos kalvelėje. Skaityti toliau

Ar Varėnos kraštas gali likti be geriamojo vandens? (1)

naturalgrocers.com nuotr.

Varėnos kraštas yra turtingas požeminio vandens ištekliais. Tai patvirtina vandeningiausių šaltinių trykštančių Varėnos rajone gausa. Kaimų gyventojai naudojantys kastinius šulinius bene kiekvienais metais, dėl sausrų susiduria su vandens išsekimu negiliuose šuliniuose. Tačiau viešo vandens tiekimo vandenvietėms ir baimėms dėl „Neptūno vandenų“ savininkų pasikeitimo nėra pagrindo. Skaityti toliau

Lazeriniu 3D skeneriu pirmą kartą atliktas tikslus Gedimino kalno „žaizdų” matavimas (0)

V. Mikulėno nuotr.

Nuslinkus Vilniaus širdyje esančio Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito fragmentams, susirūpinta kalvos ir aplink esančių istorinių pastatų saugumu – siekiant užfiksuoti šlaito būklę bei tikslią formą, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai inicijavo kalno deformacijų skenavimą. Matavimas atliktas 3D skeneriu „Trimble TX8″, leidžiančiu per labai trumpą laiką gauti itin tikslius kalno duomenis.

Gautas rezultatas – itin tikslus aktualaus kalvos fragmento paviršiaus „taškų debesis” Skaityti toliau

Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius? (5)

photo_for_gallery_1_41533246

Vilniečiai ir miesto svečiai, žvelgdami į Gedimino kalną sudarkiusią nuošliaužą, susiima už galvų. Kas toliau? Vieni specialistai tikina, kad būtina skubiai atlikti išsamius kalno tyrimus ir pradėti stebėseną, kiti sako, kad fiziškai visko nespėja, o ir pinigų trūksta.

Neatlikti tyrimai

Lietuvos geologijos tarnyba, atlikusi vizualinius Gedimino kalno stebėjimus, konstatavo, kad kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios. „Matome yrančius šlaitus, tikiuosi, kad yra tik Skaityti toliau

Lietus ir atlydys ardo Gedimino kalno šlaitą (5)

Gedimino kalno slaitas_Vido Mikuleno nuotr

Dėl lietaus ir staigaus atlydžio šio mėnesio pradžioje ėmė deformuotis Gedimino kalno šiaurinis šlaitas – dirvožemis atitirpo ir įmirko, o po juo esantis gruntas dar buvo likęs įšalęs. Padėčiai įvertinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) darbuotojai kartu su VGTU ir Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais praėjusį penktadienį, vasario 5 d., atidžiai apžiūrėjo vakarinę šlaito dalį, kur 50 m pločio ruože toliau deformuojasi žemės paviršius ir randasi nuošliaužos bei plyšiai grunte. Skaityti toliau

Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia aplankyti Pilelio šaltinį (0)

Pilelio šaltinis | Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.

Žemaitijos nacionaliniame parke Paplatelės miške, supamos apsnigtų eglynų, veržiasi Pilelio šaltinio versmės. Net ir žnaibant -20° C šaltukui, jos neužšąla ir kviečia praeivį gurkštelėti tyro vandens, pasigrožėti vandens atspindžių peizažais.

Kalvos papėdės griovoje, prasidedančioje mažu duburiu, į žemės paviršių išsprūsta Pilelio šaltinio mažoji versmė. Šioje vietoje lankytojų patogumui įrengtas nedidukas šulinukas, kur vandens niekada nepristinga. Skaityti toliau

Nustatytas mokesčio tarifas už išgaunamą gintarą (0)

gintaras_JonoV.alkas.lt nuotr

Gruodžio 8 d., Seimas priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas, kuriomis nustatytas mokesčio tarifas už išgaunamą gintarą.

„Gintaras – mūsų šalies auksas, jo išteklių turime labai nedaug, todėl negalime leisti jais naudotis už tokią mažą kainą, kokia buvo nustatyta ligi šiol, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. – Siūlydami nustatyti ekonomiškai pagrįstą mokesčio tarifą, rėmėmės ir užsienio šalių patirtimi“.

Ligšiolinis tarifas – 20,22 Eur už kilogramą – sudaro tik apie 1 proc. vidutinės gintaro žaliavos pardavimo kainos. Skaityti toliau

Geologų tyrimas: ar šalies molio klodai tinkami požeminėms talpykloms? (0)

Molis_smp2014ge.ugdome.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendino 2012 m. pradėtą molingų uolienų tyrimo projektą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad šalies molio klodai gali būti panaudojami giluminiams statiniams – požeminėms talpykloms, netgi radioaktyvių medžiagų atliekų saugykloms įrengti.

LGT direktorius Jonas Satkūnas pažymi, kad molis – ne tik statybinė medžiaga. Natūralūs geologiniai molio sluoksniai pasižymi hermetiškumu. Skaityti toliau

Lietuvoje tęsiamos juodojo aukso paieškos (0)

Naftos paeieškos_A. Valaicio nuotr.

Nors pasaulyje naftos kainos ir nukritusios, Lietuvoje tęsiami jos žvalgybos ir paieškų darbai.

Šiemet, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, išgręžti trys nauji gręžiniai – eksploatacinis ir du paieškiniai – Raseinių licenciniame plote. Iš šiemet išgręžto  giliausio gręžinio Tidikas-1 buvo išgauta naftos. Tikslūs jos kiekiai paaiškės atlikus bandomąją gavybą.

Iki šiol naftos paieškai, žvalgybai, gavybai ir technologinio proceso užtikrinimui Skaityti toliau

Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos (0)

tarsa.padangos_LGT nuotr.

Šalies užterštų teritorijų būklė ir aktualijos – tokia pagrindinė rugsėjo 25 d. vykusio seminaro, kurį surengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), tema. Jo metu buvo pristatyti tokių teritorijų inventorizacijos rezultatai.

LGT baigė inventorizuoti dešimties didžiausių šalies miestų potencialius taršos židinius ir įvertino jų pavojingumą. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje iš viso nustatyta 1017 užterštų teritorijų. Didžiąją jų dalį (845) sudaro tos, kuriose yra pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektų. Tai autoservisai, garažai, gamybos cechai, degalinės, naftos bazės, katilinės, plovyklos ir kt. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais (0)

Lino verdenė | Z. Zanevskij nuotr.

Rugsėjo 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka į Sirvėtos regioninį parką. Joje gali dalyvauti norintieji susipažinti su Nalšios žemės Švenčionių krašto geologijos, archeologijos, istorijos ir kultūros paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 18 ir 19. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologų sąjunga ir Sirvėtos regioninio parko direkcija. Skaityti toliau