„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius.
Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuomenės saugumui“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) seismologas Andrius Pačėsa.
Vykdydami Lietuvos seismologinį monitoringą (šie stebėjimai atliekami nuo 1999 m.), LGT mokslininkai duomenis gauna iš šešių seisminių stočių Lietuvoje ir iš Baltijos regiono stočių Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Rusijoje – taigi tarptautinis bendradarbiavimas leidžia veiksmingiau stebėti ir analizuoti žemės plutos judėjimus.
„Verta atkreipti dėmesį, kad mūsų šalis vis tiek priklauso žemyninei Europos daliai, kurioje žemės drebėjimai galimi. Tad seisminiai stebėjimai padeda geriau suprasti regioninę geologinę struktūrą ir galimus pavojus. Be abejo, jie svarbūs ir kitiems mokslams, pavyzdžiui, hidrologijos“, – aiškina A. Pačėsa.
Be to, priduria jis, seisminiai duomenys naudojami vertinant naujų statinių, ypač svarbių infrastruktūros vietų (tarkim, branduolinių elektrinių, tiltų ir uostų) projektavimo ir statybos saugumą.
Nors Lietuvoje žemės drebėjimo pavojus tikrai žemas, būtina užtikrinti, kad svarbūs statiniai būtų atsparūs net ir nedidelio intensyvumo drebėjimams.
Mokslininko teigimu, Lietuvos seismologinio monitoringo projekte daugiausia dėmesio skiriama vietiniams seisminiams įvykiams Baltijos ir aplinkiniuose regionuose – 2023 m. buvo užfiksuoti 1525 vietiniai seisminiai įvykiai (epicentras arčiau nei 800 km nuo Lietuvos geografinio centro).
44 įvykiai buvo natūralūs arba indukuoti žemės drebėjimai, kiti – paviršiniai arba povandeniniai sprogdinimai.
Indukuotų žemės drebėjimų priežastis – žmogaus veikla. Pavyzdžiui, jie gali kilti atliekant kasimo darbus, išgaunant išteklius (naftą, akmens anglis, dujas ir kt.).
O tokių žemės drebėjimų žala kai kuriais atvejais taip pat gali būti reikšminga. Todėl vis svarbiau atidžiai stebėti ir valdyti žmogaus veiklos rezultatus.
Kokį poveikį geologiniams procesams daro žmogus, gerai iliustruoja pietvakarinės Lenkijos dalies pavyzdys: Vroclavo apylinkėse, kur intensyviai išgaunamas lignitas (rudosios anglys), pernai užfiksuota 14 indukuotų žemės drebėjimų.
Trys silpni drebėjimai užfiksuoti centrinėje Švedijoje ir Baltijos jūroje greta Švedijos kranto, aštuoni – pietinėje Suomijoje ir Baltijos jūroje greta pietinės Suomijos krantų.
31 sprogdinimas užfiksuotas Baltijos jūroje Latvijos teritoriniuose vandenyse – per tarptautinę karinę operaciją „Open Spirit 2023“ buvo naikinami po abiejų pasaulinių karų likę sprogmenys.
Kaip buvo pranešta, Latvijos ir kitų Baltijos regiono valstybių kariniai laivai išžvalgė apie 9 kv. km jūros plotą ir dugne aptiko 62 jūrines minas. Rasti sprogmenys buvo sunaikinti vietoje.
LGT seismologai seisminius įvykius užfiksuoja ir vykdant sprogdinimus išgaunant žemės gelmių išteklius. Pavyzdžiui, šimtai sprogdinimų užfiksuota ir šiaurinėje bei šiaurės rytų Estijoje, kur intensyviai vykdoma degiųjų skalūnų gavyba.
„Šie duomenys svarbūs ne tik moksliniu bruožu. Jie verčia susimąstyti apie žmogaus veiklos pasekmes planetai, akivaizdžiai parodydami, kad mūsų veiksmų atgarsiai juntami ir žemės gelmėse“, – atkreipia dėmesį seismologas A. Pačėsa.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą
