Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

www.alkas.lt
2024-04-13 11:00:00
32
PERŽIŪROS
0
Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes | am.lrv.lt nuotr.

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes | am.lrv.lt nuotr.

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius.

Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuomenės saugumui“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) seismologas Andrius Pačėsa.

Vykdydami Lietuvos seismologinį monitoringą (šie stebėjimai atliekami nuo 1999 m.), LGT mokslininkai duomenis gauna iš šešių seisminių stočių Lietuvoje ir iš Baltijos regiono stočių Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Rusijoje – taigi tarptautinis bendradarbiavimas leidžia veiksmingiau stebėti ir analizuoti žemės plutos judėjimus.

„Verta atkreipti dėmesį, kad mūsų šalis vis tiek priklauso žemyninei Europos daliai, kurioje žemės drebėjimai galimi. Tad seisminiai stebėjimai padeda geriau suprasti regioninę geologinę struktūrą ir galimus pavojus. Be abejo, jie svarbūs ir kitiems mokslams, pavyzdžiui, hidrologijos“, – aiškina A. Pačėsa.

Be to, priduria jis, seisminiai duomenys naudojami vertinant naujų statinių, ypač svarbių infrastruktūros vietų (tarkim, branduolinių elektrinių, tiltų ir uostų) projektavimo ir statybos saugumą.

Nors Lietuvoje žemės drebėjimo pavojus tikrai žemas, būtina užtikrinti, kad svarbūs statiniai būtų atsparūs net ir nedidelio intensyvumo drebėjimams.

Mokslininko teigimu, Lietuvos seismologinio monitoringo projekte daugiausia dėmesio skiriama vietiniams seisminiams įvykiams Baltijos ir aplinkiniuose regionuose – 2023 m. buvo užfiksuoti 1525 vietiniai seisminiai įvykiai (epicentras arčiau nei 800 km nuo Lietuvos geografinio centro).

44 įvykiai buvo natūralūs arba indukuoti žemės drebėjimai, kiti – paviršiniai arba povandeniniai sprogdinimai.

Indukuotų žemės drebėjimų priežastis – žmogaus veikla. Pavyzdžiui, jie gali kilti atliekant kasimo darbus, išgaunant išteklius (naftą, akmens anglis, dujas ir kt.).

2023 m. LGT užregistruotų vietinių seisminių įvykių žemėlapis. Oranžiniai trikampiai žymi plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis, oranžiniai kvadratai – trumpo periodo seisminės stotys, apversti pilki trikampiai – karjerai, kuriuose vykdomi sprogdinimo darbai, raudoni apskritimai – žemės drebėjimai, kryžiai – sprogdinimai | am.lrv.lt nuotr.
2023 m. LGT užregistruotų vietinių seisminių įvykių žemėlapis. Oranžiniai trikampiai žymi plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis, oranžiniai kvadratai – trumpo periodo seisminės stotys, apversti pilki trikampiai – karjerai, kuriuose vykdomi sprogdinimo darbai, raudoni apskritimai – žemės drebėjimai, kryžiai – sprogdinimai | am.lrv.lt nuotr.

O tokių žemės drebėjimų žala kai kuriais atvejais taip pat gali būti reikšminga. Todėl vis svarbiau atidžiai stebėti ir valdyti žmogaus veiklos rezultatus.

Kokį poveikį geologiniams procesams daro žmogus, gerai iliustruoja pietvakarinės Lenkijos dalies pavyzdys: Vroclavo apylinkėse, kur intensyviai išgaunamas lignitas (rudosios anglys), pernai užfiksuota 14 indukuotų žemės drebėjimų.

Trys silpni drebėjimai užfiksuoti centrinėje Švedijoje ir Baltijos jūroje greta Švedijos kranto, aštuoni – pietinėje Suomijoje ir Baltijos jūroje greta pietinės Suomijos krantų.

31 sprogdinimas užfiksuotas Baltijos jūroje Latvijos teritoriniuose vandenyse – per tarptautinę karinę operaciją „Open Spirit 2023“ buvo naikinami po abiejų pasaulinių karų likę sprogmenys.

Kaip buvo pranešta, Latvijos ir kitų Baltijos regiono valstybių kariniai laivai išžvalgė apie 9 kv. km jūros plotą ir dugne aptiko 62 jūrines minas. Rasti sprogmenys buvo sunaikinti vietoje.

LGT seismologai seisminius įvykius užfiksuoja ir vykdant sprogdinimus išgaunant žemės gelmių išteklius. Pavyzdžiui, šimtai sprogdinimų užfiksuota ir šiaurinėje bei šiaurės rytų Estijoje, kur intensyviai vykdoma degiųjų skalūnų gavyba.

„Šie duomenys svarbūs ne tik moksliniu bruožu. Jie verčia susimąstyti apie žmogaus veiklos pasekmes planetai, akivaizdžiai parodydami, kad mūsų veiksmų atgarsiai juntami ir žemės gelmėse“, – atkreipia dėmesį seismologas A. Pačėsa.

Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žemės plutos virpesiai jaučiami ir Lietuvoje
  2. Seimas nutarė – anglies dioksido nebus galima laidoti žemės gelmėse
  3. Didieji molių klodai Lietuvos žemės gelmėse
  4. Mineralų mėgėjų „sumedžioti“ pavyzdžiai praverčia ir geologams

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napoleonas Kitkauskas
  • Bartas apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma degalines įpareigoti nedelsiant pranešti apie keičiamas degalų kainas
  • Siūlymas atkurti pensijas, sumažintas dėl pensinio amžiaus ilginimo, skinasi kelią Seime
  • Šiaulių oro uostas ieško būdų užtikrinti veiklos tęstinumą
  • Numatoma tikslinti sodo sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Kiti Straipsniai

Utenoje telefonu skenuojamas žaidimo „Kuoliauk“ kuoliuko QR kodas

Uteną kviečia pažinti žaidžiant – mieste laukia 80 atradimų

2026 11 17
Didelis studentų choras koncertuoja su dirigentu prie balto fortepijono

Vilnius suskambės studentų chorų balsais – koncertuos daugiau kaip 400 dainininkų

2026 11 17
Nacionalinės karjeros savaitės forumas, pranešimą skaito Rūta Naujanytė-Bjelle

Ateities profesijos: ko reikės šiandienos mokiniams ir ar Lietuva tam pasirengusi?

2026 11 17
P. Repšio paveikslas „Skiriama Ukrainai“, kuriame simboliškai vaizduojama puolama Ukraina

Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė Petro Repšio kūriniai

2026 11 17
2026 m. lapkričio 14 d. „Terra Jatwezenorum“ konferencijos dalyviai Punske

S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ užvertė aštuoniolikos metų istorijos puslapį

2026 11 17
Istorinis Klaipėdos bažnyčios ir vandens telkinio vaizdas iš parodos plakato

Klaipėdoje atgims dingusių bažnyčių istorija: parodoje – iki šiol nežinomi brėžiniai

2026 11 17
Lapkričio 17-osios horoskopas: įvairaus amžiaus žmonės skirtingai reaguoja į įvykį miesto gatvėje

Lapkričio 17-osios horoskopas: kai įspūdžiai užgožia esmę

2026 11 16
Laidos „Brydės – Lietuvos dvarai“ autorė Danguolė Bunikienė su senuoju leidiniu rankose

Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos

2026 11 16
legacy.pitchengine.com nuotr.

Vienas dalykas, kurį prieš šaltąjį metą turėtų patikrinti vairuotojai

2026 11 16
Rūšių turtingo briedgauryno pieva su „Natura 2000“ ženklu

Briedgaurynai – kuklios pievos, kuriose slypi reti Lietuvos gamtos turtai

2026 11 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napoleonas Kitkauskas
  • Bartas apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
Kitas straipsnis
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pekinas atstato Rusijos karinius pajėgumus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai