Iš pirmo žvilgsnio lėktuvas Boeing, šiluminės elektrinės transformatorinė ir Puokės akmuo tarpusavyje neturi nieko bendro, tačiau tai nėra visiška tiesa. Pasirodo, kad Lietuvoje saugomais paskelbti didžiausi rieduliai savo svoriu prilygsta sunkiausiems pasaulio dalykams.
Štai didžiausias saugomas Lietuvos riedulys – Puokės (Barstyčių) akmuo sveria net 512 tonų. Tai yra beveik tiek pat, kaip 20 pagal sunkumą daiktas pasaulyje – Didkoto šiluminės elektrinės transformatorinė (580 t) ir net 12 kartų daugiau kaip keleivinis lėktuvas Boeing 747 (41 t).
Savo dydžiu įspūdingi ir kiti saugomi Lietuvos rieduliai. Antras pagal dydį Lietuvoje – akmuo Puntukas, jis sveria vos 66 tonomis mažiau už Puokės (Barstyčių) akmenį, iš viso 446 tonas! Trečias pagal dydį Kriaučiaus akmuo sveria 356 tonas.
O ar visų riedulių svoris priklauso nuo jų dydžio?
Iš tiesų riedulio svoris nemažai prikluso nuo to, kokios uolienos jį sudaro, kadangi uolienų tankis nėra vienodas. Galima teigti, kad kuo riedulį sudaranti uoliena yra tankesnė, tuo riedulys bus sunkesnis.
Didžiausius Lietuvos riedulius sudaro gana tankios granito bei gneiso uolienos. Žinant riedulio tūrį ir jį sudarančių uolienų tankį, nesunkiai galime sužinoti riedulio svorį šiuos du skaičius sudauginus.
Didžiausi Lietuvos rieduliai yra tokie sunkūs, kad juos išvežti įstengtų tik Baltarusijoje gaminamas didžiausias pasaulyje karjerinis savivartis Belaz 75710, galintis vežti iki 503 tonų svorio krovinį. Tačiau rieduliai gamtos paminklai ir gamtos paveldo vertybės yra mūsų krašto lobis, menantis ledynmetį. Kilnojami iš vienos vietos į kitą jie būti negali. Būtent pradinė jų vieta, ekspozicija bei sudėtis, atskleidžia ir leidžia įminti pačias didžiausias Lietuvos geologines praeities mįsles.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos naujienas
Susiję straipsniai:
- Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?
- Geologai pasvėrė didžiausius Lietuvos akmenis
- Geologai mano, kad Lietuvos gelmėse gali būti retųjų metalų
- Lietuvos ir Lenkijos vaikai varžysis piešdami geologines Žemės spalvas
- Lietuvos geologijos tarnybai – 80 metų
- Lietuvos geologijos fondas kaupiamas jau 80 metų
- Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja
- Ką veikti žiemą?
- Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje
- Mineralų mėgėjų „sumedžioti“ pavyzdžiai praverčia ir geologams
PUOKĖS (BARSTYČIŲ) AKMUO! Sunku įsivaizduoti – koks? vandens srautas galėjo į Lietuvą atgabenti tokį galiūną. Tačiau Lietuvoje Tokių GALIŪNŲ yra ne vienas! Tai ir ANYKŠČIŲ PUNTUKAS! KRIAUČIAUS AKMUO – Kelmės rajone! MOKAS ir MOKIUKAS – Ukmergės rajoje. ŠILALĖS KULIS – Mosedžio seniunijoje.
VYŠTYČIO AKMUO – Vilkaviškio rajone, Ir kiti. Ir tai dar ne visi.
Įdomu tai, kad analogiški vandens srautai LIETUVOJE pasikartoja PERIODIŠKAI kas 96 000 t, metų!
Dar įdomiau yra tai, kad TAI ŽEMĖJE ĮVYKS TIKTAI JAU UŽ DEŠIMTIES TŪKSTANČIO METŲ!?!
LAIKAS PASAULIUI TAI PAŽINTI IR RUOŠTIS TOKIAM GEOFIZINIAM VRSMUI ŽEMĖJE!