Žymos archyvas: lietuvių kalba

O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose (8)

laima-kalediene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Seimo socialdemokratų frakcijos nariams forsuojant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) proteguojamą asmenvardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba, skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų rašinį apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Skaityti toliau

V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą (3)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Politiniai vėjai nešioja gandus, jog dar gegužę Seimas balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaiminto Vardų ir pavardžių įstatymo, kuriuo bus įteisinta asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba. Seniai išsakyti argumentai, kodėl būtų klaida įteisinti šiuos Valdemaro Tomaševskio partijos reikalavimus, išdėstyta ir kodėl dauguma argumentų už nelietuvišką asmenvardžių rašybą yra melagingi.

Politikai tai ignoruoja, o visuomenės dauguma ir be straipsnių supranta tokio sprendimo žalą ir jam kategoriškai nepritaria. Artėjant lemtingam balsavimui verčiau pažvelkime, kaip išmoningai visuomenę ir patį Seimą kvailina Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – LLRA reikalavimus išpildančio projekto šalininkai. Skaityti toliau

Multikultūrinė Lietuva. Kaip joje jaučiasi imigrantai? (video) (0)

Pasaulio virtuve plakatasVytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir kino teatro „Romuva“ iniciatyva rengiamos lietuviško kino peržiūros ir diskusijos „Subtitrai“ pasiekė finišą.

Paskutinis šio sezono filmas „Pasaulio virtuvė“ taps puikia proga pasitikrinti, kiek tolerancijos, supratingumo ir geranoriškumo turime svetimšaliams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių apsigyveno Lietuvoje. Po filmo peržiūros, kurioje dalyvaus filmo režisierė Aistė Ptakauskė  ir VDU dėstytojas italas Stefano Lanza, vyks diskusija, kurioje multikutūrinės Lietuvos problematika bus gvildenama išsamiau. Skaityti toliau

Netrinkime savęs iš savo atminties (4)

Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Skaityti toliau

Tautininkai pagerbė kovotojus už Tėvynę ir lietuvybę (nuotraukos) (0)

Tautininkai-pagrbe-kovotoju-atminima-r.garuolio-nuotr

Gegužės 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengė jau tradicija tapusią eiseną skirtą pagerbti Paneriuose sušaudytiems Vietinės rinktinės kovotojams ir už lietuvišką veiklą sušaudytai Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto šeimai pagerbti.

„Mes neužmirštame savo kovotojų. Vietinės rinktinės vyrai drąsiai kovėsi prieš lenkų „Armijos Krajovos“ žudikus, didelė jų dalis dalyvavo „Sedos“mūšyje prieš įžygiuojančius „išvaduotojus“ iš Rytų, vėliau įsijungė į ginkluotą partizaninį judėjimą. Daug jų žuvo, o kurie liko gyvi, pergalės laukė labai ilgai, bet visada tikėjo, Skaityti toliau

V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą (20)

raidėsKalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką. Taip prieš kelis šimtmečius kalbos reikšmę suprato pirmosios lietuviškos knygos Lietuvoje autorius Mikalojus Daukša. Didžio žmogaus didi išmintis – nesenstanti, tobulai išreikšta. Tą išmintį turėtume suprasti ir atminti visi lietuviai.Ypač todėl, kad kalbame lietuviškai – seniausiąja iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kuri nusipelno ypatingos pagarbos. Skaityti toliau

EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ (0)

poezijos skaitymas_leu.lt

Gegužės 18 d. 18.30 val. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto aktų salėje (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“, kuris yra festivalio „Poezijos pavasaris“ dalis.

Renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ dalyvaus užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje.

Dalyviai iš Rusijos, Turkijos, Olandijos, Latvijos, Prancūzijos, Lenkijos, Kinijos, Danijos, Azerbaidžano, Skaityti toliau

Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (0)

Mazvydo-Katekizmas-lrkm.lt

Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minime kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime.

„Prisimindami visus, kurie kalbą saugojo, augino ir puoselėjo, kurie kovojo už laisvą žodį, su didele viltimi žvelgiame į šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties nešėjus.

Lietuvos visuomenė gyvena geopolitiškai sudėtingu, kupinu iššūkių ir naujų uždavinių, laikotarpiu.

Skaityti toliau

Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos bendruomenė prašo ministerijos perimti iš Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklos steigėjo teises (2)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Valentinas Stundys, Rima Baškienė ir Gintaras Steponavičius yra sunerimę dėl Šalčininkų rajone švietimo prieinamumo valstybine kalba ir viešina šį Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos bendruomenės prašymą, svarstyti galimybę perimti iš Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklos steigėjo teises“:

„Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos bendruomenė, siekdama išvengti skubotų ir neišdiskutuotų sprendimų dėl mokyklos struktūros ir statuso bei Skaityti toliau

Sukurta lietuvių kalbos sintaksinės–semantinės analizės sistema (1)

lietuviu-kalba-technologijos

Startuoja nuo 2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų kartu su partneriais iš Kauno technologijos universiteto (KTU) kurta  lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės sistema. Viešai ji bus pasiekiama www.semantika.lt, www.rastija.lt ir per e-valdžios vartus. Universitetai įgyvendino projektą „Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės sistema tekstynui, lietuviškam internetui ir viešojo sektoriaus taikymams“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Skaityti toliau

LRT jau aštuntą kartą renka „Kalbos grynuolį“ (5)

lrt_kalbos_grynuolis_2014Jau aštuntąjį kartą Lietuvos nacionalinis transliuotojas renka „Kalbos grynuolį“. Šiemet bus stebima jauniausių LRT žurnalistų ir laidų vedėjų – iki 30 m. – kalba. Bus klausoma, ar žurnalistų neveikia anglų kalbos intonacijos, ar jų tartis yra aiški, nepaveikta gatvėje skambančios suveltos kalbos,  ar žodžių trumpiniai iš šnekamosios kalbos nesiveržia į oficialiąją  ir kokios yra kalbinės tendencijos.

Kaip visuomet „Kalbos grynuolį“ rinks kalbininkų komisija: dr. Irena Smetonienė, prof. dr. Irena Kruopienė ir Donatas Smalinskas. Skaityti toliau

Kultūros ministerijos Garbės ženklu apdovanotas austrų rašytojas, vertėjas, lituanistas K. Helis (0)

Kornelijus Helis_lrkm.lt

Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas rašytojas, vertėjas, kritikas, lituanistas Kornelijus Helis (Cornelius Hell). Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas įteiktas už  nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Skaityti toliau

K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime (7)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Iš pareigų nesitraukiantis Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius balandžio 24 d. Seime rengia priešvalstybinį mitingą, pavadintą konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Mitingo tikslas – pažeisti Konstituciją, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus, mokinių teises ir daryti spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui, egzaminų komisijai dėl to, kad prieš Seimo rinkimus liktų kuo daugiau nuolaidų Lenkų rinkimų akcijos aktyvistams.

Konferencija šio renginio negalima vadinti dėl šių priežasčių: 1) lietuvių kalbos institucijų, organizacijų atstovų kalbos, diskusija šios „konferencijos“ programoje nenumatyta, švietimo tvarką „vertins“ tik V.T omaševskio partijos nariai, Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (6)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau

Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, viena seniausių lituanistinių mokyklų, švenčia 65-metį (0)

Los Anzelo lituanistine mokykla_smm.lt

Balandžio 18 d. Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, viena seniausių lituanistinių mokyklų užsienyje, švenčia 65-erių metų sukaktį. Ta proga vadovus, mokytojus, vaikus ir tėvus pasveikino švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, ilgiausiai dirbantiems mokytojams per LR generalinį konsulatą Niujorke bus perduoti Švietimo ir  mokslo ministerijos padėkos ir medaliai. Skaityti toliau

J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą (0)

vilnius-nuo-jo-pradzios-iki-1750-metuKnygynų lentynose šiemet pasirodė ilgai laukta naujiena – pirmą kartą lietuviu kalba išleista Juzefo Ignaco Kraševskio knyga „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. I tomas“.

Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau žinomas gal tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, specialistams. Istorinę monografiją „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ J. I. Kraševskis rašė apie 10 metų. Skaityti toliau

Maskvoje išleista knyga apie mitų, legendų, mįslių ir paslapčių pilną Vilniaus miestą (0)

virselis-vilniaus-padavimai-dalisMaskvoje ką tik pasirodė Prano Vingio knygos „Vilniaus padavimai“, pasakojančios apie paslaptingąjį Vilnių, vertimas į rusų kalba – „Vilniaus padavimai ir legendos“ (Вильнюсские предания и легенды). Šios knygos vertėja dr. Marija Zavjalova ne tik puikiai ją išvertė, bet ir papildė tekstais iš originalios Vladislavo Zahorskio (Władysław Zahorski) leistos knygos lenkų kalba „Podania i legendy Wilenskie“, („Vilniaus padavimai ir legendos“). Tai Rusijos MA Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimų centro leidinys. Marija Zavjalova paskyrė ją savo mokytojo Nikolajaus Michailovo šviesiam atminimui.

Pirmiausia norėtųsi keletą žodžių pasakyti apie šios knygos rengėjus. Nikolajus Michailovas, kurio atminimui ši knyga yra skirta, buvo ne tik puikus savo srities specialistas – baltistas, baltų ir slavų mitologijos tyrinėtojas, Skaityti toliau

Lenkams nepavyko pakeisti Švietimo įstatymo (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Seimas dar kartą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA)  priklausančių Seimo narių bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – buvo atmestos net tris šio įstatymo pataisas.

Nepatenkintas balsavimo rezultatais Jaroslavas Narkevičius Seimo nariams rėžė: „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas“, todėl esą nenuostabu, kad kartais apie Lietuvą kalbama „nelabai gerai“.  Tačiau išgirdo atsakymą, jog dabartinis Švietimo įstatymas neprieštarauja jokioms teisės normoms. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas (0)

romualdas-ozolas-delfi.lt.K.Čachovskio nuotr

Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo 11-osios akto signatarai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Anapiln Velykų laikotarpiu.

Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savotiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės prisikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mumis, jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės prieš mirtį – vėliavas.

Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažinti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklodomis jie buvo pakankamai skirtingi žmonės, tačiau juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Skaityti toliau

V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai (0)

Valentas Šiaudinis

Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį straipsnį ir išleidęs kelias gimtojo krašto gyvenimą Lenkijos ir sovietinės okupacijos metais nušviečiančias knygas. Apie jo paties ir vaikystės prisiminimus ir surinktą istorinę medžiagą naujoje pokalbių ciklo „Vilniaus Golgota“ dalyje kalbamės su pačiu ponu Valentu. Skaityti toliau

Seime vyks Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 10-mečio ataskaitos sutiktuvės (0)

Lituanistika-ir-kultūros-politikaKovo 31 d., Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks knygos „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ sutiktuvės. Pradžia – 14 val.

Seime pristatoma knyga – 2003 m. įkurtos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos veiklos 10-mečiui paminėti skirtas leidinys, kurį, vadovaudamasi komisijos sprendimu ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, parengė ir išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Skaityti toliau

Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien (5)

Gintaras Songaila_voruta.lt

Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio steigiamojo susirinkimo vienas iš dalyvių buvo Gintaras Songaila.  Kaip visa tai vyko ir kaip tai atsitiko, norime paklausti Gintarą, Vasario 16 – osios signataro Donato Malinausko premijos įteikimo proga, nes pats Gintaras yra seniai bendraujantis ir rašantis įvairius straipsnius „Vorutai“.

Praėjus daugiau nei 25 m. nuo Sąjūdžio įsikūrimo, prašome Gintarą prisiminti, kaip visa tai buvo?

Jūsų klausimas kiek per platus. Apie Sąjūdžio istoriją jau parašyta keletas gan išsamių knygų ir įvairių prisiminimų, tačiau nemanau, kad įvykiuose nedalyvavusi nauja lietuvių karta net ir iš šios, jau gausios literatūros gali susidaryti tikrą vaizdą kaip viskas buvo.

Skaityti toliau

A. Juozaitis – R. Valatkai: Gaila, kad refleksija Tau nėra būdinga – tik ideologija (39)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kovo 25 d. signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka per Lietuvos radiją skaitė savo parašytą komentarą „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, kuriame Lietuvos lenkų rinkimų akcijos radikalų dvikalbystės reikalavimų nevykdančią Lietuvą apkaltino tęsiant „Rusijos carų ir sovietų politiką“ ir renkantis „ne Europą su Lenkija, o V. Putiną ir Rusiją“…

Alkas.lt po šio komentaro pasirodymo gavo filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario dr.  Arvydo Juozaičio atvirą laišką skirtą Rimvydui Valatkai. Skelbiame jį. Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (1)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I) (44)

lkz

Pavartymas pirmas

Mes, lietuviai, nuo seno engiami savųjų „didžiūnų“ ir užkariautojų taip įgudome jaustis menkesni ir prastesni, kad savęs menkinimas ir netgi niekinimas ilgainiui tapo ne tik blogu įpročiu, bet ir tautinio savitumo dalimi. To bruožo akinami nevertinam nei savo kalbos, nei papročių, nei viso kito protėvių paveldo tol, kol jo nepagiria kas nors iš svetimtaučių. Mums vis už jūrų marių veršiai midų geria.

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų! Skaityti toliau

Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius (3)

Lituanistai_lrkm.lt

Lituanistikos mokslų raida per 25-erius Nepriklausomos Lietuvos metus, jos svarba valstybei ir tautai Kovo 11-osios išvakarėse aptarta Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“. Forume diskutavo politikai, istorikai, rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, mokytojai.

„Ar lituanistika yra akademinės svarbos objektas, ar tai turi tapti tautos, valstybės kasdienybe? Turite įvairias nuomones, bet man esminis dalykas yra tai, kiek šios kalbos veda link tautos, žmogaus, kiek jis supranta sąvokas lituanistika, Lietuvos kultūra, tautos tapatybė“, – pabrėžė forume kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (III) (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Galutinio pasilpimo žymiai

Pažvelgdami į lietuvių tautos 700 metų gyvenimą, išvydome visokias tautos pasilpimo priežastis. Nebuvo auginamas bendrasis tautos gyvenimas. Valdžiava buvo steigiama ne iš noro visos tautos, bet iš didžiūnų galybės geidimo.

Tautos kraujas buvo karuose praliejamas, svetimas priimamas. Ypačiai daug jo parėjo iš Lenkijos po Didžiojo mūšio. Lenkų tauta vyriausiai ir silpnino lietuvių tautos sąmonę. Lenkai nešė Lietuvon savo kalbą ir tikybą. Ėjo taip per šimtmečius. Krikščionių tikyba buvo lenkų tikyba. Dar ir šiandien lenkų kalba ir lenkų tikyba kartu lietuviams teikiama. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti (0)

Dainora Eigminėnie | Feisbuko profilio nuotr.

Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams.

„Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, pamokose turi būti keliami šiandienos visuomenei aktualūs klausimai. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse (9)

Irena-Andrukaitiene-i-silenkova

Pranešimas skaitytas 2015 m. kovo 6 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ .

Esame išskirtinė tauta. Kodėl? Nė viena kita tauta iš daugybės pasaulio tautų, kalbančių indoeuropiečių kalbomis, taip gerai neišsaugojo savo kalbos. Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: „Net ir dabar lietuvių kalboje yra aptinkama formų, visiškai sutampančių su Vedų arba Homero kalbos formomis“. Nors yra kalbų, turinčių labai seną raidyną (hetitų kalbos rašytiniai paminklai yra iš 18 a. pr. Kr., graikų kalbos – iš 15 a. pr. Kr.), bet atkuriant senąsias indoeuropiečių kalbų formas, pasirodo, tenka remtis tik lietuvių kalba, nors ji užrašyta labai vėlai – tik 16 a. po Kr. Skaityti toliau

Rekordinis moksleivių skaičius susirungė, kuris geriau rašo lietuviškai (1)

Švari kalba – švari galva

Baigėsi pirmasis nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas, kuriame moksleiviai bandė prakalbinti kompiuterį švaria ir taisyklinga lietuvių kalba. Pirmajame etape užsiregistravo dalyvauti rekordinis moksleivių skaičius – 16 107 iš 590 mokyklų. Nugalėtojai susitiks antrajame etape, kuris įvyks kovo 16 d. Vilniaus kooperacijos kolegijoje. Gausus dalyvių skaičius griauna sustabarėjusį požiūrį, kad lietuvių kalba sudėtinga ir nepopuliari.

„Konkursą organizuojame aštuntą kartą ir kiekvienais metais užsidegimas tik didėja. Jį pakursto kasmet gausėjantis dalyvių skaičius. Manau, jog ši tendencija žymi stiprėjančią jaunų žmonių nuostatą kalbėti ir rašyti gimtąja kalba“, – teigė konkurso sumanytojos Europoje pirmaujančios kalbinių technologijų įmonės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Skaityti toliau