Žymos archyvas: lietuvių kalba

Aleksandrijos bibliotekoje bus pristatyta lietuvių kalba (0)

Aleksandrijos biblioteka | D. Zapkutės nuotr.

Tarptautinės Europos dienos kalbų dienos proga, rugsėjo 26 d., Egipto Aleksandrijos bibliotekoje rengiamoje šventėje bus pristatyta ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos instituto parengtą ekspoziciją, pristatančią mūsų kalbą ir jos istoriją.

„Vienoje didžiausių pasaulio Aleksandrijos bibliotekoje kasmet vyksta kelias savaites trunkantis renginys, kurio metu pristatomos Europos kalbos. Paprastai savąsias kalbas pristato didieji Europos institutai, kurie Aleksandrijoje turi atstovybes. Skaityti toliau

Seime vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencija (programa) (0)

lietuvos-kalbu-pedagogu-asociacija_lkpa-lt

Rugsėjo 26 d., pirmadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų švietimo darbuotojųasociacijos konferencija „Kalbos mokyklose, kultūrose, valstybėse: kūrybiškumas, verslumas, socialinė įtrauktis“.

Konferenciją rengia Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Kalbų mokymo centras, Valstybės institucijų kalbų centras, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centras.

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (2)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

 „Liūdni slibinai“: Lietuvių kalba – tinkamiausias būdas išreikšti žodžiams, kuriuos norime pasakyti (video) (2)

„Liūdni slibinai“ | R. Seskaičio nuotr.

Aštuntus gyvavimo metus skaičiuojanti grupė „Liūdni slibinai“ jau yra laimėjusi ne vieną muzikinį apdovanojimą, tačiau pastaraisiais metais grupė dažniau su gerbėjais susitinka kamerinėse erdvėse. Išskirtinai tik lietuviškas, žinomiausių poetų eiles verčiantys dainos žodžiais atlikėjai teigia, kad lietuvių kūryba įkvepia, todėl artimiausias jų koncertas vyks ypatingoje vietoje – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje.

Apie įkvėpimą, kūrybos išteklius ir lietuvių poeziją Alkas.lt pasakoja grupės nariai – Aistė Lasytė, Vaidas Kublinksas ir Dominykas Vaitiekūnas.  Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

Paskelbtas D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas (0)

Lietuvos rusų dramos teatro eskizas_lrkm.lt

Rugpjūčio 30 d. Varėnoje vyko Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursas, paraiškų eskizų peržiūra, kuriai buvo pateikta 11 darbų. Konkurso laimėtoju paskelbtas Lietuvos rusų dramos teatro eskizas. Teatro spektaklio pastatymui bus skirta daugiau nei 20 tūkstančių eurų.

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursui paraiškas pateikė Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Viešoji įstaiga Oskaro Koršunovo teatras, VšĮ Teatras Atviras Ratas, VšĮ Klaipėdos jaunimo teatras, VšĮ Apeirono teatras, Lietuvos rusų dramos teatras. Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Kultūros ministras susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų rengėjais ir dalyviais (0)

Lietuviu kalbos mokymu rengejai LRKM_lrkm.lt

Penktadienį, rugpjūčio 26 d. Kultūros ministerijoje lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai, kurie tris savaitės mokėsi lietuvių kalbos ir susipažino su mūsų šalies kultūra, parengė projektus apie Lietuvą. Kultūros ministras padėkojo kursų rengėjams ir jų dalyviams už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą.

Ministras pasidžiaugė, kad tiek daug jaunų ir talentingų jaunuolių, atvyko iš skirtingų užsienio šalių, kurie pasiryžo iš arčiau susipažinti su nuostabia Lietuva ir jos kultūra. Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

Lietuvių kalbos besimokantys jaunuoliai tampa šalies ambasadoriais (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai.

Jau 11 m. į LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centrą atvyksta gausus būrys studentų iš daugiau nei 15 įvairiausių šalių (Amerikos, Kinijos, Ispanijos, Lenkijos, Gruzijos ir kt.). Šiemet į užsiėmimus susirinko 81 studentas iš 19 pasaulio šalių.

„Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai LEU organizuojami nuo 2005 m. Skaityti toliau

J. Radziulis. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

Kelionė po neaprėpiamą R.Granausko kūrybos žemę (0)

Vakaras Granauskui_ Solveigos Pempienės nuotr

Šitiek metų rašau – ir šitiek metų džiaugiuosi: kokia gera mūsų kalba! Esu dėkingas likimui, kad „paskyrė“ mane rašyti lietuviškai.
Romualdas Granauskas

Liepos 20-ąją Birštono viešoji biblioteka pakvietė į šeštus metus organizuojamo, Lietuvos kultūros tarybos ir kurorto savivaldybės remiamo, žiūrovų pamėgto projekto ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2016 m.“ renginį, skirtą prozininkui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojui Romualdui Granauskui. Skaityti toliau

Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius (video) (25)

Rasos-svente-Verkiuose-2016-Keisos-nuotr

Mokslininkai iš Kembridžo ir Oksfordo universitetų pabandė atkurti, kaip skambėjo prieš 8 tūkst. metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Lietuviams šios kalbos žodžiai turi būti labiausiai suprantami.

Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (IV) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA , ČIA bei ČIA.

Atkūrus Nepriklausomybę, o ypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare,  vertinant studijų ir mokslo institucijas,  taip pat skirstant joms biudžeto  ir  įvairių europinių fondų lėšas, vis labiau   sprendimus  ėmė lemti mokslo valdininkų sukurtas  rodiklis –  studijų ir mokslo  „tarptautiškumas“. Tiesa, sovietmečiu buvo panašus „proletarinio internacionalizmo“ (rusinimo tempą atspindintis) rodiklis. Jo  esmė: kiek studijų institucijose yra rusiškų grupių, kiek dalykų dėstoma rusiškai, kiek dėstytojų ir studentų yra iš kitų „broliškųjų respublikų“ ir kiek mokslo darbų, mokslo žurnalų leidžiama „didžiąja rusų kalba“  ir pan.

Dabartinio „tarptautiškumo“ rodiklio esmė – tai studijų užsienio kalba (programų užsienio Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ (6)

Pasaulio lietuviu bendruomene pas prezidente_lrp.lt

Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais. Tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti nepolitinė visuomeninė organizacija, kurią 1949 m. Lietuvių charta įsteigė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.

Susitikimas surengtas minint Bendruomenių metus. Šalies vadovė pabrėžė stiprių pasaulio lietuvių bendruomenių vaidmenį ne tik išlaikant tvirtą ryšį su Tėvynę, bet ir padedant spręsti skaudžias socialines problemas.

Prezidentė pakvietė išeivijos bendruomenes aktyviai įsitraukti į savo inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“, Skaityti toliau

Svarstoma galimybė Kaliningrado srityje įkurti lietuvišką mokyklą (2)

baltic.kaliningradas.karaliaucius_etama.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarta galimybė Karaliaučiaus krašte (Rusijos Kaliningrado srityje) įkurti bendrojo ugdymo lietuvišką mokyklą. Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Kristijono Donelaičio draugijos pirmininku, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriumi Gintaru Skamaročiumi. Pasak ministrės, tokia mokykla galėtų būti įkurta pačiame pasienyje – Tilžėje ar Ragainėje, nes čia tebegyvena gausiausia srityje lietuvių bendruomenė.

„Iš pradžių galėtų būti įkurta pradinė mokykla, vėliau ji galėtų išaugti iki gimnazijos. Pasienio regione lietuvių kalbos mokosi  apie 150 vaikų, tačiau kiek būtų norinčiųjų lankyti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą, mes nežinome“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte (3)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Šv. Kazimiero draugijos skyriai, skaityklos, vaikų darželiai (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 152–186). Ištraukos:

Viena įtakingiausių lietuvių organizacijų okupuoto Vilniaus krašto kaimuose buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Tokios tautiškai katalikiškos draugijos idėja kilo kun. Nikodemui Raštučiui. Jo pasiūlymui pritarė kunigai Petras Kraujalis, Jonas Skruodys, Vincentas Taškūnas ir Vincas Zajančkauskas. Dar 1922 metų pradžioje parengiamas Šv. Kazimiero draugijos įstatų projektas. Manyta, kad šv. Kazimiero vardas ne tik pabrėš organizacijos katalikišką kryptį, bet ir sumažins pretekstų prie draugijos kibti valdžios pareigūnams. Tikėtasi Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 102–133). Ištraukos:

Kalbas, kuriomis Vilniaus vyskupijos bažnyčiose sakomi pamokslai, reikalauta žymėti 1828 ir 1830 metų vizitacijose. Tose vizitacijose akivaizdžiai ignoruojami Lydos aps. lietuviai. Antai 1828 metų Asavos bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad parapijoje gyventojų, kalbančių svetima, t.y. lietuvių, kalba, nėra. Todėl ir pamokslų kalba nenurodyta, kaip savaime suprantama. Deja, net po šimtmečio didesnė šios parapijos gyventojų dalis dar kalbėjo lietuviškai. Tais pačiais metais Varenavo ir Žirmūnų bažnyčiose būdavo sakomi tik lenkiški pamokslai. Skaityti toliau

R. Švedienė. Kad nebūtų taip: vienas apie ratus, o kitas – apie batus (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Mus supa žodžių jūra. Niekas jų visų nepavartoja. Kalbininkai irgi – kai reikia, atsiverčia žodynus, pasižiūri, pasitikrina retesnių žodžių prasmes. Žodžius galima įvairiai grupuoti. Yra tokia grupė – paronimai. Manau, mažai kam girdėtas šis žodis. Šįkart trumpai apie juos.

Painioja ne tik užsieniečiai

Tai panašiai tariami ar rašomi žodžiai, kurių reikšmė dažniausiai yra skirtinga. Skaityti toliau

Teatrų šventėje studentai iš Gruzijos vaidins lietuviškai (0)

Šią savaitę Lietuvoje svečiuojasi studentų  grupė iš Gruzijos – Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai. Jie dalyvaus Anykščiuose vyksiančiame tarptautinėje mėgėjų teatrų šventėje  „ARTimi 2016“. Centro studentai gegužės 14 d. 19 val. Anykščių kultūros centre  vaidins spektaklį „Sapnas“, kurio autorius ir režisierius Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas ir dėstytojas prof. dr. Vidas Kavaliauskas. Spektaklis vyks lietuvių kalba.

Lietuvoje viešintys studentai  iš Gruzijos lankosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, domisi studijų Lietuvoje galimybėmis, susitinka su studentų atstovybės atstovais. Jie taip pat dalyvaus Skaityti toliau

2016 m. Kalbos premijos laimėtojas – kalbininkas, vertėjas doc. dr. L. Pažūsis (0)

Lionginas Pazusis_llvs.lt

Gegužės 7 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtuose tryliktuosiuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas komisijos sprendimas dėl 2016 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laimėtojas.

Už reikšmingą lituanistinę veiklą – lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime puoselėjimą ir skatinimą, akademinio lietuvių kalbos diskurso plėtrą, lietuvių kalbos akademinių darbų vertimą į anglų kalbą ir lietuvių poezijos sklaidą anglų kalba – 2016 m. Kalbos premijos laureatu tapo kalbininkas, vertėjas doc. dr. Lionginas Pažūsis. Premija bus iškilmingai įteikta Kalbos vakare gruodžio mėn., Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos organizuojamame renginyje minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių (0)

Žodis

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sveikina visus savo tautos kalba kalbančius, laisvai žinias skleidžiančius, visus knygų ir spaudos leidėjus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (gegužės 7-ąja) ir linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių bei toliau aktyviai skleisti geras žinias apie šių dienų istorinius ir etnokultūrinius įvykius.

EKGT globos tarybos prašymu atlikto tyrimo „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (dr. T. Petreikis ) duomenimis įvairiose žiniasklaidos priemonėse 2015 m. buvo  paviešinta apie 437 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

G. Statinis. Septintas stebuklas Vroclave… (0)

dr. Tatjana Vologdina | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Bevaikštant Vroclave, tarp senamiesčio gatvių, stebimės alsuojančia jų istorija. Nors daug erdvių atstatytų naujai ir primena karo pėdsakus, miesto aura išliko nepakitusi. Šis miestas unikalus savo vieta, net kelios imperijos jį laikė savu ir tai byloja miesto besikeičiantys pavadinimai: VratislavBreslauWroclaw. Nuo seno jame buvo tikras kalbų katilas: čekų, lenkų, vokiečių, žydų… ir visos tautos puoselėjo savo meną.

O kur dar mokslas – Vroclavo universitetas skaičiuoja jau 314–sius metus ir pradžioje buvo pavadintas Leopoldino akademija Šv. Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (10)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, trūksta žodžių naujiems reiškiniams, naujoms technologijoms pavadinti, nėra kūrybinės potencijos naujiems žodžiams ir terminams kurti, daug patogiau ir lengviau vartoti anglų kalbą, kuri yra daug geresnė, modernesnė. Lietuvių kalbą esą naikina internetas, išmaniosios technologijos. Ar tikrai?

Dažnai keliamas vis tas pats klausimas: yra grėsmė išnykti mūsų kalbai ar nėra? Skaityti toliau

Turime įvertinti žodžio laisvės kainą (0)

Nac diktanto nugaletojai_lrp.lt

Gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė per Prezidentūros Baltojoje salėje vykusias iškilmes apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir pasveikino visus artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.

„Savo kalbos neišaugame. Kalba mus augina ir auga kartu su mumis. Todėl mums turi rūpėti, kad ji neskurstų, kad mūsų asmeninis žodynas būtų turtingas, Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko (0)

Prof. Algirdas Sabaliauskas (1929–2016) | mokslolietuva.lt, G. Zemlicko nuotr.

Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.

A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar  – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Skaityti toliau

Skelbiami trumposios prozos ir pjesių rašymo konkursai vyresnių klasių moksleiviams (0)

Moksleiviu prozos konkursas.plakatas 2016Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės skelbia trumposios prozos konkursą 10–12 klasių moksleiviams tema „Ateities memuarai“. Kūrinius siųsti iki liepos 1 d. Respublikos mastu jau įvyko konkursai „Gyvenimas – tai sapnas“ (2013), „Mano laisvė“ (2014) ir „Mano miesto paslaptis“ (2015). Idėjos autorės, konkurso iniciatorės ir koordinatorės, menotyrininkės, rašytojos Anetos Anros pasiūlytomis temomis kūrė moksleiviai iš įvairių Lietuvos kampelių.

A. Anra moksleiviams stengiasi pasiūlyti tokias temas, kurias būtų galima laisvai interpretuoti, žvelgti į jas iš įvairių perspektyvų, nevaržyti fantazijos ir kūrybinio polėkio. Džiugu, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai skatina moksleivius dalyvauti, pataria, Skaityti toliau