Žymos archyvas: lietuvių kalba

Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video) (12)

Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Gegužės 22 d. vidurdienį susirūpinusi, kad Lenkija per savo agentus valdančioje koalicijoje, siekia pakeisti lietuvišką abėcėlę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rankomis, Vilniaus tautininkų sueiga surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) būstinės Vilniuje, Gedimino pr. 60, „Šalin rankas nuo lietuviškos abėcėlės!“

„Seimo politikai daro milžinišką spaudimą šiai, Seimui pavaldžai institucijai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, įkurta lietuvių kalbai ginti, pati, pažeisdama Lietuvos Konstituciją, sunaikintų lietuvišką abėcėlę. Dalis komisijoje Skaityti toliau

Jurgio Dovydaičio kalbinė veikla (1)

Jurgis Dovydaitis su dukra ir žmona. 1942 m.

Jurgis Dovydaitis (1907-10-19 – 2001-08-25) – legendinis XX a. tautosakininkas, surinkęs apie 140 tūkstančių liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Minint jo 105-ąsias gimimo metines teko lankytis šalia Kazlų Rūdos buvusio, bet jau išnykusio Runkių kaimo Dovydaičių sodybvietėje, miesto viešojoje bibliotekoje kalbėti apie mažai žinomą tautosakininko kalbinę veiklą.

Archyviniai dokumentai leidžia patikslinti ir plačiau apibūdinti kai kuriuos Dovydaičio gyvenimo faktus ir veiklą lietuvių kalbos labui. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: svarbiausias LLRA programos punktas (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.

Būtent tokią prasmę turi ir V. Tomaševskio ne kartą viešai ir atvirai deklaruota nuostata, jog LLRA niekada nesutiks, kad būtų suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai visiems šalies abiturientams. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė: išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą (5)

Paminklas kalbai (skulptorius Algirdas Bosas) | Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje atidengė paminklą kalbai.

„Kalba – mūsų bendras ryšys. Išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą. Tegul čia iškalti lietuvių kalbos žodžiai būna įamžinti ne tik grindinyje, bet ir išlieka mūsų atmintyje bei kasdienybėje. Jeigu nepamiršime savo kalbos, nepamiršime ir savo istorijos. Puoselėkime kalbą, kalbėkime ir kurkime lietuviškai“, – sakė šalies vadovė. Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta (15)

Bažnyčios g. ar ul. Koścełna?

Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žinia-sklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro.

Rimtas išdavystės žingsnis – sumanymas svetimus vardus ir pavardes rašyti originalo kalba. Ir čia jau ne be įtakos iš šalies, nes kodėl latviai dėl svetimų vardų ir pavardžių rašymo turėjo eiti į teismą? Jie teisme laimėjo: gražiai nusistatė sritis, kur būtina rašyti originalo kalba, o kur reikia rašyti taip, kaip tariama. Skaityti toliau

Š.Navickis. Prieš žemę, vandenį, vaikus ir kalbą (28)

Šarūnas Navickis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Praėjo metai. Praėjo šlubuodami ir vilkdami pasiligojusias kojas, tarsi su ramentais – ilgi vargingi metai, visiškai atitinkantys šiandienos Lietuvą. Kodėl taip sakau? O kaip kitaip kalbėti apie šalį, į kurios vairininkus įsisukę padarai, taikliai vadinami valdžiažmogiais, nuosekliai ir kryptingai veikia prieš toje šalyje gyvenančią tautą. Sakote, ne? Bet juk užsimota sugriauti viską, kas teikia išgyvenimo galimybę – štai pagrindinės naikinimo kryptys: išparduoti žemę, užteršti gruntinius vandenis, sunaikinti šeimą ir iškraipyti kalbą. Ne tik užsimota, bet ir „dirbama“ visomis išvardintomis kryptimis – žemės išpardavimas, iki šiol faktiškai vykęs per tarpininkus ir daugiau ar mažiau fiktyvias įmones, praktiškai išeina į finišo tiesiąją, Skaityti toliau

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narių spaudos konferencija (tiesioginė transliacija) (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 10 d., 12 val. Seime vyks Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narių spaudos konferencija, kurioje bus aptartas komisijos darbas gegužės 7–10 dienomis, posėdžiuose svarstyti klausimai ir priimti sprendimai.

Gegužės 7-10 dienomis Seime vyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Šių posėdžių metu buvo paminėta sovietų valdžios vykdomi Lietuvos gyventojų trėmimai kodiniu pavadinimu „Vesna“ (Pavasaris) vykę 1948 m. gegužės 22–23 dienomis, taip pat aptartos 2014 m. dainų šventės „Čia mano namai“ rengimo aplinkybės. Skaityti toliau

Seime vyksta Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai (tiesioginė transliacija) (1)

Pasaulio lietuvių bendruomenė | facebook.com nuotr.

Gegužės 7 d. Seime prasidėjo pirmasis Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis. Gegužės 7-10 dienomis vyksiančių posėdžių metu komisija paminės Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją kodiniu pavadinimu „Vesna“ (Pavasaris) 1948 m. gegužės 22–23 d. ir aptars 2014 m. dainų šventės „Čia mano namai“ organizavimą.

Komisija taip pat diskutuos apie Lietuvos pilietybę ir lietuvių kalbą – jos vartojimo, išsaugojimo problemas bei aptars Lietuvos ekonomikos problemas ir energetikos projektų vystymą.

Komisijos posėdžių tiesioginę transliaciją galima bus žiūrėti ČIA. Skaityti toliau

Kiekvieno lietuvio pareiga – kurti ir turtinti savo kalbą (19)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus. Tai vienintelis Lietuvoje tarptautinis kasmetinis suaugusiųjų ir mokinių raštingumą ir meilę gimtajai kalbai puoselėjantis konkursas, kurį jau šeštus metus organizuoja savaitraštis „Atgimimas“.

Prezidentės globojamame Nacionalinio diktanto konkurse dėl raštingiausio lietuvio vardo varžėsi daugiau nei 3000 asmenų iš Lietuvos ir užsienio. Paskutiniame etape mokinių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių grupėse Skaityti toliau

Seime posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (tiesioginė transliacija) (0)

Pasaulio lietuvių bendruomenė | facebook.com nuotr.

Gegužės 7–10 dienomis Seime (Konstitucijos salėje) vyks Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdžiai. Komisija paminės Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją kodiniu pavadinimu „Vesna“ (Pavasaris) 1948 m. gegužės 22–23 d. ir aptars 2014 m. dainų šventės „Čia mano namai“ organizavimą.

Komisija taip pat diskutuos apie Lietuvos pilietybę ir lietuvių kalbą – jos vartojimo, išsaugojimo problemas bei aptars Lietuvos ekonomikos problemas ir energetikos projektų vystymą.

Komisijos posėdžiai yra atviri visuomenei ir spaudos atstovams.

Komisijai pirmininkauja Seimo narė Ona Valiukevičiūtė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų išrinktas Jonas Prunskis. Skaityti toliau

V.Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje (19)

Vaiva Žukienė

Ar pagalvojote, kodėl mes išlikome kaip valstybė ir kaip tauta? Per visą Lietuvos istoriją buvo daug tokių, kurie bandė sunaikinti mūsų kultūrą, istorinę atmintį, pakeisti mūsų kalbą. Mes išlikome. Mūsų nesužlugdė Rusijos carai, atsilaikėme prieš sovietinę okupaciją, tai nejaugi perbridę jūrą dabar prigersime šaukšte?

Vėl Lietuvoje formuojama valstybė valstybėje. Pradedama nuo tarsi ir nedidelių dalykų – įvesti keletą raidžių į lietuvių kalbos abėcėlę. O kas toliau? Kiek užtruktų nuo kelių raidžių iki antros valstybinės kalbos įvedimo, turint galvoje kai kurių mūsų politikų bestuburiškumą, turbūt yra tik laiko klausimas. Jeigu tik kaimynė pareikalautų, tuoj atsirastų paslaugių veikėjų, kurie už eilinį Lenkijos ordiną surastų ir priežastį, ir pateisinimą, kodėl Lietuvoje būtinai reikalinga antra kalba. Kur mes gyvename – Lietuvoje ar būsimame Lenkijos protektorate? Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video) (11)

Jonas Vaiškūnas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Gegužės 2 d. Lietuvos Seimo parlamentinė delegacija išvyks į daugiau kaip 4 metus dėl Lenkijos boikoto nerengtą Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinę asamblėją.

Lietuvos Seimo parlamentinei delegacijai vadovauja Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Lenkijos delegacijai – Seimo vicepirmininkas Egenijus Gžeščakas (Eugeniusz Greszczak).

Susitikime bus kalbama apie Lietuvos pirmininkavimą ES, Rytų partnerystę, planuojamą Vilniuje surengti ES viršūnių susitikimą, regioninį bendradarbiavimą bei apie Lietuvos lenkų mažumos teisių klausimus. Skaityti toliau

G.Paviržis. Kam reikalingas mitingas? (15)

Mitingas_2Balandžio 28 d. 14 val., nepaisant skurdžios žiniasklaidos informacijos ir blogo oro, įvyko  mitingas Nepriklausomybės aikštėje dėl nuogąstavimų daryti nuolaidas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimams: asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis, vietovardžius, gatves rašyti ir tautinių mažumų kalbomis, teikti lengvatas lenkakalbiams mokiniams, taikant skirtingą lietuvių kalbos egzaminą.

Tai nėra naujiena. Nauja tai, kad LLRA, pakliuvus į valdančiąją koaliciją jau nuo pirmų dienų pradėjo šokdinti koalicijos partnerius, reikalaudama pirmiau išspręsti šiuos klausimus, nei jų pačių kelti ūkiniai klausimai. Nors pačios Lenkijos politiniai apžvalgininkai, žiniasklaida skeptiškai vertino LLRA demaršus, jų nepaklausius, išeiti iš koalicijos, mūsų valdantieji, regis, išsigando ir, atrodo, linkę tuos reikalavimus skubiai spręsti. Skaityti toliau

P.Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video) (15)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Kalba, pasakyta 2013 m. balandžio 28 d. Nepriklausomybės aikštėje vykusiame mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.

Esame susirinkę istorinėje aikštėje. Joje rinkdavomės tada, kai į Lietuvos valstybės išlikimą kėsindavosi išorės jėgos. Tada tikriausiai niekas iš mūsų negalėjo įsivaizduoti, kad po daugiau nei dvidešimt metų toje pačioje aikštėje teks rinktis tam, kad būtų pasipriešinta atgimusiai penktajai kolonai – jėgoms, ardančioms mūsų valstybės pamatus nebe iš išorės, bet iš vidaus.

Šiandien į mūsų valstybinę kalbą, teritorinį valstybės vientisumą bei jos suverenumą kėsinasi tikrai ne Lietuvoje gyvenančių lenkų bendruomenė. Šis mitingas taip pat nėra nukreiptas prieš lenkų tautybės bendrapiliečius. Skaityti toliau

A. Butkevičius – įgyvendiname visuomenės integraciją skatinančią politiką (1)

A.Butkevičius, LSDP.lt

„Vyriausybė atsakingai vertina Lietuvos nacionalinių interesų svarbą ir siekia įgyvendinti visuomenės integraciją skatinančią politiką“, – pažymi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, atsiliepdamas į žinomų visuomenės veikėjų nuogąstavimus dėl galimai silpnėjančio valstybinės lietuvių kalbos statuso  pietryčių Lietuvos regione.

Premjeras atkreipia dėmesį, kad koalicinės Vyriausybės programoje akcentuojama  pagarbos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams kultūra. Skaityti toliau

Prie Seimo mitingavę piliečiai iš vyriausybės ragino pašalinti antivalstybines jėgas (nuotraukos,video) (18)

Nacionalinis mitingas „Už mūsų žemę, kalbą, valstybę!“

Šiandien Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje įvyko mitingas prieš Lenkų rinkimų akcijos antikonstitucinę veiklą ir reikalavimus. Lietuvos rašytojai, aktoriai, kompozitoriai, akademikai bei signatarai į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ prie Seimo sukvietė dalyvauti virš 2 tūkstančių žmonių.

Anot mitingo rengėjų, šiandien susirinkti ir priešintis Lietuvos piliečius paskatino šalies valdžios vykdoma neapgalvota pataikavimo visiems kaimynams politika bei neatsakingi valdančiųjų veiksmai, tenkinant antikonstitucinius Skaityti toliau

N.Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji (18)

N.Balčiūnienės nuotr.

Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir  visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir kviečia balandžio 28 d., sekmadienį, 14 val. prie LR Seimo  į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.  Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis vientisumas. Garsiai pasakykime, kad lietuviai nesutinka būti diskriminuojami  savo Tėvynėje.

Jau parengti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) pareigūnų projektai  ir Lietuva palaipsniui taps kaimyninės šalies dalimi su lenkiškais gatvių užrašais, miestų ir vietovardžių pavadinimais, Skaityti toliau

Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis? (12)

thesalesmaster.wordpress.com nuotr.

Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablonskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų? Skaityti toliau

Isrutyje įvyko XIII Karaliaučiaus srities moksleivių lietuvių kalbos olimpiada (0)

Olimpiados dalyviai ir rengėjai

Balandžio 20 d. Isrutyje (Černechovske) Černiachovsko industrinėje – pedagoginėje kolegijoje, kurioje mokoma ir lietuvių kalbos, įvyko XIII-oji Karaliučiaus (Kaliningrado) srities moksleivių lietuvių kalbos olimpiada.

Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos ir Černiachovsko industrinės – pedagoginės kolegijos surengtoje Olimpiadoje dalyvavo per 60 moksleivių, kurie lietuvių kalbos žinias demonstravo meninio skaitymo ir gramatikos žinių konkursuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienais metais Olimpiados dalyvių skaičius auga, o lietuvių kalbos mokosi ir vaikai neturintys lietuviškų šaknų. Skaityti toliau

Tarmės – mūsų motinų kalba (1)

Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė

Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17 – osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė visiems iš radijo laidos „Ot tai tau!“ žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“( vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.

Kauno rajono Viešoji biblioteka, vadovaujama direktorės Irenos Stančiauskienės, vykdo projektą: „Kauniškiams rūpi didžiuotis turtinga lietuvių kalba ir skleisti jos grožį“.

Šio projekto autorė ir sumanytoja Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė. Jos inicijuojami renginiai keliauja po visas Kauno rajono bibliotekas, mokyklas, kultūros centrus. Skaityti toliau

Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje (5)

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967)  | wikipedia.org nuotr.

Lietuvoje tautotyros raidos pradžia sutapo su tautinio atgimimo judėjimu, tautinės savimonės ir tautinės literatūros formavimosi pradžia.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – vienas žymiausių XX a. lietuvių literatūros klasikų, palikęs lietuvių literatūros istorijai 13 savo kūrybos tomų: poezijos, romanų, dramų, eilėraščių rinkinių „Raudoni žiedai“ (1916), „Skalvių mergelė“ (1960), „Daktaras Gervydas“ (1960). Istorinių aplinkybių skatinamas tapo ir pirmuoju Lietuvos literatūros teoretiku bei tautotyros pradininku. Jis pirmasis konceptualizavo lietuvių literatūros istoriją, vertindamas ją kaip tautinės savimonės skleidimąsi ir meninį brendimą. Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (10)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite (8)

Dž. Barysaitės nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu aptarė mokyklų situaciją Rytų Lietuvoje bei lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tautinių bendrijų mokyklose palengvinimo pasekmes.

Dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino sąlygų ir lietuvių kalbos išsaugojimo į Prezidentę kreipėsi Rytų Lietuvos lietuviškų mokyklų mokytojai, lietuvių švietimo draugija „Rytas“, kitos organizacijos ir 18 tūkstančių Lietuvos piliečių. Skaityti toliau

Nesulaužęs žalio lapo priesaikos (0)

Marcelijus Martinaitis | P.Malūko nuotr.

„Šitas balandžio sniegas sujaukė gamtą, Velykas ir gyvenimą“, – sakė Marcelijus Martinaitis prieš pat Šv. Velykas, kai „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai aplankė jį namuose Vanaginės kaime, netoli Vilniaus. Tada buvo likusios vos kelios dienos iki to lemtingo sekmadienio, po kurio poetas jau nebeatsigavo. Sunku patikėti, susitaikyti su tuo, juolab kad jis švenčių išvakarėse buvo tokios giedros nuotaikos, kaip visada tokiu metu skutinėjo margučius…

Išlydėjo mus stovėdamas savo namelio tarpdury, galva liesdamas staktą, toks aukštas, besišypsantis, languotais monteriškais  flanelės marškiniais, baltai apšviestas kovo saulės, dar šūktelėjo, kad nepaslystume leisdamiesi apledėjusiu takeliu… Skaityti toliau

A.Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau (3)

Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau

Kuriama Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės informacinė sistema (0)

vdu.lt nuotr.

Globalizacija, informacinių ir ryšių technologijų pažanga, augantis tekstinės informacijos kiekis pasauliniame saityne, nauji bendravimo būdai (pavyzdžiui, socialiniai tinklai) ir verslo modeliai lemia didėjantį poreikį kurti naujus, su lietuvių rašytine kalba susijusius sprendimus ir elektronines paslaugas, sugebėsiančias apdoroti kalbą. Reikalingos kokybiškos, naujos kalbinės ir semantinės technologijos, kurios mokėtų analizuoti ir apibendrinti informaciją pagal jos prasmę ir leistų piliečiams naudotis virtualios erdvės paslaugomis jų gimtąja kalba. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius (8)

Motiejus Valančius | respublikosvertybes.lt nuotr.

Švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius, rašytojas ir lietuvių literatūros prozos pradininkas vyskupas Motiejus Valančius – neatskiriama mūsų istorijos, mūsų tautos dalis, savo kultūrine ir švietėjiška veikla tarsi gėlę laistęs Lietuvą ir padėjęs jai stiebtis dangaus link.

Nuo Nasrėnų iki Kauno

Motiejus Valančius gimė 1801 metų vasario 16 dieną Salantų parapijos Nasrėnų kaime turtingo valstiečio šeimoje. Valančius joje buvo ketvirtas vaikas – kartu augo broliai Mykolas ir Feliksas, seserys Marijona ir Petronėlė. Skaityti toliau

L.Kasčiūnas, V.Keršanskas, L.Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų? (3)

Lenkai protestuoja prie Lietuvos ambasados Varsuvoje (PAP nuotr.)

Dažnai teigiama, jog įtraukus Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) į Vyriausybę atsirado reali platforma dialogui, kurio iki šiol nebuvo. Netgi svarstoma, kad LLRA galėtų tapti savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar šie lūkesčiai gali pasiteisinti? Ar iš esmės įmanoma, kad LLRA pritartų Lietuvos ir Lenkijos santykių perkrovimui?

LLRA ypač sėkmingai pasirodė 2012 metų Seimo rinkimuose. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, teigiamą efektą turėjo susijungimas su Rusų aljansu, pritraukęs dalį rusų tautybės rinkėjų ir leidęs pirmą kartą istorijoje peržengti 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje Skaityti toliau

K.Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą (17)

dr. Kazimieras Garšva | J.Vaiškūno nuotr.

Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė vieno kalbininko nebereikia.

Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir iki gyvos galvos Skaityti toliau

A.Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (21)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J Vaiškūno nuotr.

Iškylančios problemos Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nėra tik mūsų dienų reikalas. Tai neišspręstos ilgaamžės problemos. Jeigu dabartinė Lenkijos valdžia žiūri į Lietuvą iš aukšto, remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos autonominius reikalavimus, verčia susimąstyti, kas tai lemia. Ar tie šiandieniniai reikalavimai neina iš ankstesnių Lenkijos valstybės ir lenkiškos visuomenės reikalavimų, vyraujančio požiūrio į Lietuvą ir lietuviškumą apskritai. Gal praeityje pasakytos nuomonės, kas tie lietuviai, pasilieka ir šiuolaikinių lenkų pasąmonėj  ir įtaigoja jų dabartinius veiksmus. Skaityti toliau