Žymos archyvas: lietuvių kalba

Paaiškėjo dailyraščio konkurso „Rašom! 2015“ finalininkai (0)

Rengėjų nuotr.

Komisija iš 6 tūkst. darbų išrinko 33 gražiausių ir originaliausių dailyraščių autorius, kurie kovo 6 d. varžysis penktojo Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ finale. Lietuvos mokslų akademijoje vyksiančiame renginyje ne tik susirungs gražiausio rašto atstovai, bet ir bus surengtos dvi parodos: išskirtinių, prabangių plunksnakočių bei tautinės tematikos kaklaraiščių. Jas aplankyti galės visi norintys.

Daugiausiai į „Rašom!“ finalą pateko Vilniaus gyventojų – net 4. Iš Elektrėnų į finalą atvyks 3 dailyraščių autorės, Skaityti toliau

Grįžtame į lenkų laikus (5)

Remigijus Šimašius_respublika.lt

Rinkimų kampanijoms artėjant į pabaigą, politikai, kovojantys dėl rinkėjų balsų sekmadienį prie balsadėžių, rodo paskutiniuosius triukus. Kandidatas į Vilniaus merus liberalas Remigijus Šimašius štai nusprendė atsigręžti į lenkų rinkėjus. Jis ketina siekti, kad Vilniaus arkikatedroje mišios būtų laikomos ir lenkų kalba.

Tokią idėją liberalas R.Šimašius išsakė praėjusią savaitę vykusiame Lenkijos diskusijų klube Vilniuje: „Aš nesuprantu, kodėl vienoje svarbiausių Vilniaus ir Lietuvos bažnyčių šv.Mišios negali būti laikomos lenkų kalba? Nes pusė Vilniaus vyskupijos tikinčiųjų yra lenkai.“

Skaityti toliau

D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos (1)

Daiva-Vaisniene-Alkas.lt-J.Vaiskuno-nuotr-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Vienas pirmųjų žingsnių į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo siekis grąžinti lietuvių kalbai deramą svarbą valstybės gyvenime. Per labai trumpą laiką atgimstančioje valstybėje sukurti teisiniai valstybinės kalbos politikos pagrindai, įsteigtos kalbos planavimu, tvarkyba ir priežiūra besirūpinančios institucijos. Kalba tapo ne tik mūsų kultūros, tapatybės, bet ir valstybingumo neatskiriama dalimi. Per dvidešimtmetį visuomenės samprata ir politinė nuostata, kokia lietuvių kalbos reikšmė valstybingumui ir pilietinei visuomenei, sparčiai kito. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III) (2)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Kaip jau minėjau prie Lietuvos išsivadavimo nuo lenkų  nepadėjo ir pergalė Žalgirio mūšyje. Priešingai, ji tik sustiprino Lenkiją; Žalgiryje, kaip mėgiama kartoti, buvęs „sulaužytas kryžiuočiams nugarkaulis“, bet iš tikrųjų ir to nebuvo. Ordinas, globojamas ir remiamas popiežių bei Šventosios Romos imperijos, dar gyvavo daugiau kaip šimtmetį, nors ir apkarpytas. Bet ir tada, kaip sakoma, geriausia jo vilna atiteko lenkams, nustūmusiems lietuvius nuo jų protėvių – prūsų žemių dalybų.

1453 m. prasidėjus Ordino valdomose prūsų žemėse valstiečių ir miestiečių Skaityti toliau

Liko kelios dienos įrodyti, kad rašote gražiausiai (0)

plunksna raso_rasom.ltIki vasario 17 d. dar galima siųsti savo darbus penktajam Nacionaliniam Vinco Kudirkos dailyraščio konkursui „Rašom!“. Kol kas aktyviausiai jau tradiciniu tapusiame konkurse dalyvauja Vilniaus, Kauno, Elektrėnų ir Mažeikių gyventojai, o jų amžius svyruoja nuo 8 iki 71 metų.

Vyriausią dalyvę – 71 m. kaunietę Gražiną Zitą Šatienę – dalyvauti dailyraščio konkurse paskatino draugai, kurie jau ne pirmus metu dalyvauja šiame konkurse – Vidas ir Karolina Vasiliauskai. Tai jau antrasis jos bandymas šiame konkurse.
„Labai mėgstu rašyti laiškus, tačiau dabar viską užgožia mobilieji telefonai, – teigia kaunietė Gražina. – Labai gaila, jei klaviatūra užgoš raštą, Skaityti toliau

L. Glebavičiūtė. Lietuvišką žodį iškėlęs (video) (4)

prof.Z.Zinnkevicius-alkas.lt, j.vaiskuno-nuotr

Skiriama kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti

„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“, –  sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius.  Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.

Renginiai, skirti garbingai sukakčiai

2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko Zigmo Zinkevičiaus jubiliejui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“.

Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie „liaudies respublikas“ ir valstybinę kalbą (video) (5)

Daiva Vaišnienė | penki.tv nuotr.

Šioje laidoje paliečiamos temos, susijusios su valstybės saugumu. Baltijos šalyse kaip grybai po lietaus dygsta portalai, kuriuose skleidžiamos separatinės, „liaudies respublikų“ kūrimo idėjos. Apie tai kalba Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Valstybinės kalbos įstatymui sausio pabaigoje sukako 20 metų. Interviu su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“ bei portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau

D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai (3)

P1160601a-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Gerbiamieji, šiandien jaudinuosi beveik taip pat, kaip ir tada, kai šioje salėje stebėjau visą šiandien minimo įstatymo priėmimo eigą.

Tikriausiai jau beveik neįsivaizduojamas tuometis politinis ir sociokultūrinis valstybinės kalbos kontekstas ir iki minimumo susiaurėjusios lietuvių kalbos funkcijos viešajame gyvenime. Prisiminkime: to meto duomenimis, Vilniuje buvo telikusi tik viena gamykla, raštvedybą tvarkiusi lietuviškai. „Įmonė net neturi rašomosios mašinėlės lietuvių kalba“ Skaityti toliau

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video) (7)

P1160675a-K100

Vasario 5 d. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis. Ta proga buvo atidaryta paroda, skirta akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus 90-mečiui. Taip pat įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasveikino ir savo 90-metį švenčiantį kalbininką akademiką Zigmą Zinkevičių. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Z. Zinkevičiaus indėlis į lietuvių kalbą ya neįkainojamas. „Tai atskleidžia ir prieš šią konferenciją atidaryta paroda jubiliatui pagerbti. Skaityti toliau

Akademinės kalbos tyrimas rodo žemą raštingumo lygį (1)

lietuviu-kalbos-zodynasValstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, bet ir bendrajam visuomenės raštingumui, 2013–2014 m. atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą.

Tyrimas parodė, kokia kalba bendrauja akademinė bendruomenė, kokios profesinės kalbos pagrindus universitetuose įgyja studentai, kartu išryškino lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose trūkumus.

VADOVĖLIAI. Įvertinta trečdalis aukštųjų mokyklų 2010–2012 m. išleistų vadovėlių. Iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, Skaityti toliau

Jau aštuntą kartą jaunoji karta kviečiama taisyklingai vartoti lietuvių kalbą (14)

Švari kalba – švari galva

Konkursas „Švari kalba – švari galva“, pernai sulaukęs rekordinio – 12 tūkstančių – dalyvių skaičiaus, šiemet rengiamas jau aštuntą kartą. Informacines technologijas, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinio jaunimo gyvenimas, ir lietuvių kalbą susiejantis konkursas vėl kviečia moksleivius prie kompiuterio parodyti savo gimtosios kalbos žinias ir gebėjimą jas pritaikyti kasdienybėje.

Pasak vieno iš konkurso rengėjų, Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio, dalyvių kasmet vis gausėja. Skaityti toliau

Literatūros vertėjai įamžinti fotografijų portretuose (0)

V. Braziūno fotografija

Sausio 15d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks vakaras, kurio metu Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) pristatys parodą, skirtą LLVS dešimtmečiui. Literatūros vertėjų portretų paroda „Šaligreta“ (autorius Vladas Braziūnas) iki kovo mėnesio bus eksponuojama sostinėje, o po to visus metus keliaus po Lietuvos regionų bibliotekas. Parodos rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. LMA Vrublevskių bibliotekoje paroda veiks iki vasario 9 d.

Parodos atidarymo vakarą LLVS visus susirinkusius kvies pasiklausyti ukrainų literatūros kūrinių vertimų į lietuvių kalbą ištraukų. Nors ukrainų literatūra – labai stipri literatūra Skaityti toliau

Baltų kultūros patriarchas Z.Zinkevičius: Niekuomet nekeičiu savo pažiūrų (nuotraukos, video) (9)

Pavalkis-zinkevicius-alkas.lt-j.vaiskunas-nuotr

Sausio 7 d. į Vilniuje į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salę susirinkęs gausus mokslininkų, dvasininkų, politikų ir visuomenininkų būrys sveikini savo savo 90 mečio sukaktuves švenčiantį įžymiausią Lietuvos kalbininką, baltistą, istorinės kalbotyros specialistą, akademiką, profesorių Zigmą Zinkevičių.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui

Akademikas prof. Z. Zinkevičius yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo ir populiarių straipsnių skirtų svarbiausiems lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimams Skaityti toliau

Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams? (15)

lietuviu-kalba-respublika.lt-nuotr

Buvo laikai, kai lietuviškai kalbėjo tik varguomenė, elitui save priskiriantys bajorai ir plikbajoriai kalbėdavo svetima, užtat aukštuomenės kalba – lenkų ar prancūzų. Vėl grįžtame atgal. Užsienio kalbos mokėjimas vertinamas labiau nei lietuvių. O ir viešus užrašus mūsų valstybine kalba jau išstūmė užsienietiškos iškabos. Kas atsitiko lietuviui?

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, praėjusią politinę kadenciją buvęs jos pirmininku Valentinas Stundys, rašytojas Vytautas Bubnys, Skaityti toliau

Įžymiausias Lietuvos kalbininkas akademikas Z. Zinkevičius pasitinka 90-metį (video) (5)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2015 m. sausio 7 d., trečiadienį, 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks susitikimas su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus AlgirdoTarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Z. Zinkevičiui sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straipsnių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nagrinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, vardynas, tarmės, rytų Lietuvos kultūra. Skaityti toliau

Jurgita Stankauskaitė: Niekada nesigailėjau ir tikiuosi, jog niekada nesigailėsiu, kad grįžau (1)

jurgita-stankauskaite-punskas.lt-nuotr

Punsko ir Seinų krašte nėra žaliavų, didelių įmonių, gamyklų nei fabrikų, nėra ir naujų darbo vietų perspektyvų. Mūsų turtas – protėvių žemė, papročiai, kalba, lietuvių kultūros ir istorijos paveldo lobynai bei žmonės, kurie saugo ir puoselėja tautines ir dvasines vertybes.

Kalbuosi su Punsko Kovo 11-osios licėjaus absolvente, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros absolvente, Balstogės valstybinės televizijos lietuviškų laidų rengėja, „Aušros“ žurnalo žurnaliste ir portalo punskas.pl korespondente Jurgita Stankauskaite. Skaityti toliau

V. Striužas. Apie startus ir patyrimus (1)

brothersoft.com nuotr.

„Sočyje startavo olimpinės žaidynės“. Sėkmingai – nesėkmingai, svarbiausia, startavo. Gal ir nelabai sekėsi, tačiau olimpinės žaidynės daugelį vilioja stebėti, klausytis. O startų margumynas: „Šeštadienio rytą Lietuva turėjo laukti pirmojo starto Sočio olimpinėse žaidynėse, tačiau jis neįvyks“, „XXII žiemos olimpinėse žaidynėse į startą stojo pirmasis Lietuvos sportininkas – 23-ejų metų biatlonininkas Tomas Kaukėnas“, „Pirmasis lietuvaičių startas Sočyje“, „Lietuvių startai žiemos olimpinėse varžybose“, Jaunimas neatsilieka, žiemą skrenda į šiltus kraštus. „Šeštadienį Singapūre atidarytos pirmosios jaunimo (14–18 metų) vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvaus ir 24 Lietuvos sportininkai. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Tarp dviejų krantų (4)

gele asfalte_R.Ragauskaites foto

Į klasę įstraksi mergytė. Primena mažą paukštuką. Smulkutė, spindinčiom, besišypsančiom akelėm. Ir tuoj pat ima čiauškėti. Tuo savo atviru nuoširdumu kaip mat išsiskiria iš viso pulko penktokėlių. Nors kiekvienas vis kitoks, dar nespėjęs supanašėti (net uniforma nepridengia jų individualumo), bet Gileta – ypatinga.

Per kelias minutes sužinau visą jos gyvenimo istoriją. Atvyko iš Londono. Ten gimė, ten lankė mokyklą. Turi dar šešis brolius ir seseris. Jie visi liko Londone, o ji parvyko pas močiutę. Čia gyvens. Čia jai patinka. Lyg žirnius beria. Žodžių Giletai netrūksta, bet sakinių konstrukcija – angliška. Ir akcentas. Kartais net sunku suprasti. Vis prašau pakartoti, ką ji savo greitakalbe išberia. Vyresnieji vaikai – ne to tėvelio. Skaityti toliau

URM garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ bus apdovanotas Kazickų šeimos fondas (0)

dr. Juozas Petras Kazickas_kff.lt

Lapkričio 26 d. už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kultūros propagavimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ bus apdovanotas Kazickų šeimos fondas (Kazickas Family Foundation).

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius apdovanojimą įteiks fondo steigėjo dukrai, valdybos pirmininkei Jūratei Kazickaitei. Apdovanojimo iškilmėse taip pat dalyvaus fondo Vilniaus biuro generalinis direktorius Zenonas Bedalis. Skaityti toliau

Seime vyks antrieji Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausymai (16)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 27 d. 9 val. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ( I rūmai, 455 salė) tęs Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (XIIP-1653 ir XIIP-1675) klausymus. Juose gali dalyvauti visi kam rūpi lietuvių kalbos likimas ir kas turi minčių dėl minėto įstatymo (dėl leidimų į Seimą kreiptis el. paštu aidena.baceviciene@lrs.lt ).

Prieš tai, lapkričio 19 d., vykusių klausymų dalyviai beveik visi, išskyrus pačią projekto XIIP-1653 (kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ir ne valstybine kalba įrašo valstybine kalba sąskaita)  teikėją Ireną Šiaulienę

Skaityti toliau

Kauno J. Grušo meno mokykla garsėja savita mokymo programa (0)

J.Gruso mokyklos renginys

Kauno Juozo Grušo meno mokykla mieste garsėjanti savita mokymo programa, pasižymi ir aktyvia patriotinės pilietinės sąmonės formavimo veikla. Tai užsibrėžta daryti gražiai sąveikaujant mokytojų ir mokinių iniciatyvai per meninį artumą, savarankišką kūrybinį procesą, per pažintines ekskursijas, susitikimus, aktyvią būrelių, mokinių organizacijų veiklą, vykstančius įvairius minėjimus. Spalio mėnesį mokykloje vyko išskirtinis tęstinio etnokultūrinio projekto „Linksma mūsų šeimynėlė“ pasirodymas, subūręs ne tik mokytojus, mokinius, bet ir jų tėvelius. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija) (7)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

Lapkričio 18 d. 11 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Valentino Stundžio ir Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA. Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia, kad lietuvių kalbai būtų pripažintas užsienio kalbos statusas JAV (audio) (0)

Seimo-ir-Pasaulio-lietuviu-bendruomenes-komisijos-nariu-spaudos-konferencija-20141114-o.posaskovos-nuotr

Lapkričio 11–14 dienomis Seime vyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Komisija nagrinėjo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams svarbiomis temomis: dėl pilietybės išsaugojimo, dėl verslo plėtros bei naujų rinkų paieškos, dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo ir investicijų į Lietuvos žemės ūkį stabilumo, dėl vienmandatės apygardos įsteigimo užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsavimui, dėl patriotinio ugdymo ir tautos auklėjimo patriotiškumo dvasia, pasirengimo krašto gynybai galimos Rusijos agresijos akivaizdoje, dėl neįgaliųjų įdarbinimo ir kt. klausimais. Skaityti toliau

Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos (0)

Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2014-2015 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos universitetuose.

„Užsienyje veikiantys lituanistikos centrai – tai kultūrinės Lietuvos ambasados, o jų dėstytojai ir studentai – ambasadoriai, skleidžiantys žinią apie Lietuvą savo šalyse ir mezgantys tolesnius dvišalius ryšius“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Skaityti toliau

Kokie tie lėktiniai, pūkuoti bei arklio obuoliai ir su kokia mergina negali eit obuoliauti (0)

V. Žvikienės nuotr.

Obuolys – obelies vaisius. Obuoliai gali būti rūgštiniai, saldiniai, miltingi, sunokę. Juos skina, raško. Šakos lūžta obuoliais. Veideliai gali būti kaip obuolėliai – raudoni, gražūs. Tai sakinukai, sudaryti remiantis „Dabartinės kalbos žodynu“. Jame rašoma, kad žodžio „obuolys“ antra reikšmė – „šio vaisiaus pavidalo daiktas, dėmė“: obuoliais muštas arklys. Sudėtiniai terminai: Adomo obuolys (anat. gerklų iškyšulys; prominentia laryngea), akies obuolys (anat. bulbus oculi). Skaityti toliau

Šį vakarą „Init“ TV laidoje „Mūsų praeities beieškant“ – apie baltų kalbą (0)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Spalio 13 d. 20.30 val. „Init“ televizija laidoje „Mūsų praeities beieškant“ kalbės apie ypatingą ir išskirtinį iš kitų aplinkinių tautų mūsų visuomenės poreikį – pasaulį apibūdinti maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis.

Kalbėdami kasdienybėje savaja lietuvių kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis mūsų kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti žodžio neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz: dangus, lubos ir t.t. Skaityti toliau

Nukabintos dvikalbės lentelės Šalčininkų rajone (2)

Lenkiški užrašai Vilnijoje | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Šalčininkų rajone nukabintos dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės. Šalčininkų rajono administracijos direktorius Druskininkų apylinkės teismui pateikė pakeistų gatvių pavadinimų nuotraukas.

Šiuo metu byloje iki spalio 30 dienos paskelbta pertrauka. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba ketina aiškintis, ar dvikalbės lentelės panaikintos ir kitose vietovėse.

Rugsėjo 3 dieną Šalčininkų rajono apylinkės teismas kitoje byloje Šalčininkų rajono Skaityti toliau

LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją (7)

Baltai | Alkas.lt koliažas

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?

Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Skaityti toliau

V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos? (17)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, Šešėlinės Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrui Valentinui Stundžiui susidaro įspūdis, kad Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas siekia „prastumti“ savo  registruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tautinių mažumų atstovų pavardžių rašybą autentiškai be Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados.

VLKK rugsėjo mėnesį paskelbė remianti nelietuvišką pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

„Vos Seimas gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, įvertinančią alternatyvius Skaityti toliau

Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai (5)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), vadovaujama Daivos Vaišnienės, pagaliau pateikė išvadą dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai. Kalbininkai pritaria užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pavardžių rašybai originalo kalba. Tačiau lenkų pageidavimams nenusileidžia.

VLKK išreiškė nuomonę, kad būtina aiškiai atskirti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Skaityti toliau