Žymos archyvas: lietuvių kalba

Valstybinė kalbos inspekcija dėl registruojamų įmonių pavadinimų nuolaidų nedarys (6)

Nelietuviški įmonių pavadinimai | visalietuva.lt nuotr.

Sausio 17 d. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) išplatino pranešimą, kuriame praneša, jog pasikeitus padėčiai atšaukia parašą „Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų“. Šia VKI, bei kitų 42-jų verslo priežiūros institucijų, pasirašyta deklaraciją, be viso kito, buvo siekiama gerinti verslo aplinką, mažinti administracinę naštą, padėti ekonominę veiklą pradėjusiam subjektui sėkmingai veikti konkurencingoje aplinkoje.

Šią deklaraciją pasirašiusi VKI buvo be kita ko įsipareigojusi netaikyti poveikio priemonių pirmus metus veikiančioms įmonėms dėl įmonių pavadinimų atitikties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Skaityti toliau

Kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos? (1)

„Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 14 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“ Diskusijoje bus svarstoma, kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos, kuo juos žavi mūsų šalis, kaip užsieniečiams sekasi įsitvirtinti Lietuvoje.

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursai, kuriuose studentai iš daugiau nei penkiolikos pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija.

Pastaraisiais metais Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose dalyvauja studentai, kurie, vedami stiprios motyvacijos, ieško mūsų šalyje lietuviškų šaknų, susiburia dėl būsimų studijų ir karjeros Lietuvoje.

Skaityti toliau

Prof. G. Michelinis pristatys lietuvių kalbos pranašumus (video) (38)

prof. Gvidas Mikelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Sausio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks italų kalbininko prof. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“.

Viena seniausių, viena sudėtingiausių, balsinga ir maloni ausiai, konservatyvi. Šie ir daugybė kitų tiek jausmingų, tiek istoriškai ir moksliškai pagrįstų apibūdinimų skiriama lietuvių kalbai. Nors lietuvių kalba greičiausiai netaps universalia bendravimo priemone, padėsiančia bet kurioje pasaulio šalyje, italų kalbininka sprof.  Gvidas Mikelinis (Guido Skaityti toliau

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje (1)

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje | VDU nuotr.

Trys tūkstančiai studentų iš daugiau nei 30 viso pasaulio šalių – tiek Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centras jau išugdė lietuvių kalbos mylėtojų. Centro vadovė Vilma Leonavičienė gimtosios kalbos įdomybėmis su kalbos kursų dalyviais dalijasi beveik dvidešimtmetį. Edukologė teigia esanti laiminga, kad jos darbas parodo kitą, dažno lietuvio nepastebimą šalies pusę – traukiančią net iš kitų žemynų atvykstančius entuziastus. Pašnekovė džiaugdamasi pastebi, kad Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

A. Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba (46)

Alkas.lt ekrano nuotr.

Lapkričio 20 d. Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė tautinių mažumų švietimo deklaraciją. Ją pakomentavau, nurodęs, kad tai nelygiavertė deklaracja, teikianti valstybinės kalbos nemokėjimo lengvatų Lietuvos lenkams, bet jokių Lenkijos lietuviams.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič neseniai pareiškė, kad lietuvių, t.y. valstybinės kalbos egzaminas ir toliau lenkiškose mokyklose turi būti susilpnintas. Savo komentare pastebėjau, kad jeigu Lenkijos lietuvių mokyklose valstybinė lenkų kalba taptų susilpninta, Lenkijos valdžia Skaityti toliau

Kauno rajonas – lietuvių bendrinės kalbos lopšys (8)

V. Makūnas, A. Bagdonas ir D. Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Taip tvirtina Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro profesorė, habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, kurios vadovaujama mokslininkų grupė parengė išsamią studiją apie Pakaunėje vyraujančias tarmes.

2018 – 2019 metais vykusi ekspedicija kitąmet bus tęsiama, o surinkta medžiaga panaudota knygoje, prie kurios leidybos ketina prisidėti ir Kauno rajono savivaldybė. „Dar liko „baltųjų“ zonų Karmėlavos, Vilkijos apylinkių Skaityti toliau

A. Pangonytė. Diskusija dėl asmenvardžių. Ar laisvė yra Layla? (1)

Skaityti toliau

Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime (tiesioginė transliacija) (8)

„Lietuvybė viešajame gyvenime“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 11 val. Seimo Konstitucijos salėje įvyks konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė padėtis nepriklausomoje Lietuvoje, nagrinėjami atskiri asmenvardžių, vietovardžių, Skaityti toliau

A. Antanaitis: Globalumas – tai vaikiškos provincialumo ligos apraiškos naujajame pasaulyje (17)

udrys Antanaitisa | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Tačiau, o tempora, o mores (o laikai, o papročiai), ir kaip dainuojama šviesaus atminimo Vytauto Kernagio dainoje – dainuojam angliškai, kaip mokam. Šiandien, kai atrodo yra sudarytos visos sąlygos lietuvių kalbai klestėti, kalbame apie vis labiau didėjančias jai grėsmes. Apie globalumo įtaką lietuvių kalbai, prastėjančius Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (1)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Užsienio lietuviai ir užsieniečiai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus (1)

Užsienio lietuviai, baltistikos centrų ir kiti užsienio studentai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus Lietuvos aukštosiose mokyklose | Evgenijos Levin nuotr.

Aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenių nariai, lituanistikos (baltistikos) centrų ir kiti užsienio aukštųjų mokyklų studentai kviečiami sausio mėnesį praleisti Lietuvoje studijuojant lietuvių kalbą ir kultūrą Klaipėdos, Vytauto Didžiojo arba Vilniaus universitetuose. Atrinktiems dalyviams bus skiriama 570 Eur parama ir apmokėtas kursų mokestis. Konkursą rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu.

„Kviečiame intensyviam ir prasmingam mėnesiui atvykti lietuvių kilmės asmenis ir užsieniečius, baltistikos centruose studijuojančius mūsų kalbą, pagilinti lietuvių kalbos ir kultūros žinių, iš arčiau susipažinti su Lietuva. Skaityti toliau

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU profesoriui Alvydui Butkui (7)

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU prof. Alvydui Butkui | urm.lt nuotr.

Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.

„Linkiu jums toliau dirbti dviejų broliškų tautų suartėjimo labui“, – apdovanojimo ceremonijos metu sakė ministras Linas Linkevičius. Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija. Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

Varšuvos universitete apgintas magistro darbas apie suvalkiečių kalbos ypatybes (12)

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Neseniai Varšuvos universitete apgintas magistro darbas „Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“. Jo autorius Povilas Vasilčik iš Suvalkų. Jį kalbina portalo punskas.pl. redakcija.

– Apie ką galima perskaityti tavo darbe?

Darbas skirtas Suvalkų miesto lietuvių vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožų analizei. Prieš pradedant nagrinėti kalbą, trumpai aptariama miesto istorija ir kultūrinė raida, pateikiamas sociolingvistinis

Skaityti toliau

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video) (2)

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Skaityti toliau

VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai (2)

VDU Informatikos fakulteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovo doc. dr. Dariaus Amilevičiaus | VDU nuotr.

2018-aisiais Lietuva tapo viena pirmųjų ES narių, kuri ėmėsi oficialiai skatinti ir vystyti dirbtinio intelekto (DI) technologijas – parengė nacionalinę DI strategiją.

Tačiau be lietuvių kalbos supratimo šių inovacijų nebus galima panaudoti svarbiausiose srityse – todėl valstybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ėmėsi kurti ir modernizuoti kalbos technologijomis paremtus sprendimus. Naujovės – ne tik pažangios, atveriančios naujas galimybes verslui, valstybei, mokslui ir visuomenei, bet ir atviros tolesniam tobulinimui. Skaityti toliau

S. Lanza: Kuo labiau gėriesi savo kalba, tuo labiau nori atsikratyti svetimų žodžių savoje kalboje (37)

Filologijos mokslų daktaras Vytauto Didžiojo universiteto docentas Stefanas M. Lanza (Stefano M. Lanza) | Asmeninė nuotr.

Ekspertų teigimu, kalbos yra tarsi gyvi kūnai, kurie nuolat keičiasi ir prisitaiko prie juos supančios aplinkos. Tam įtaką daro įvairūs skoliniai, žargonas, tačiau būdų, kaip atskleisti ir išsaugoti kiekvienos kalbos grožį ir lobyną, yra nemažai. Minint Europos kalbų dieną, Lietuvoje žinomi šios srities specialistai dalijasi įžvalgomis, kodėl reikia mokytis užsienio kalbų, ir kaip atrasti tiek jų, tiek savosios kalbos grožį.

Jau 20 metų Kaune gyvenantis ir didžiąją dalį lietuvių kalbos plonybių įvaldęs Skaityti toliau

Prancūzas Vilniuje parašė ir apsigynė disertaciją lietuviškai (0)

Arno Parentas (Arnaud Parent) | Asmeninė nuotr.

Gimęs Prancūzijoje, apkeliavęs pusę pasaulio, baigęs teisės magistro studijas Belgijoje, atlikęs praktiką Dubline advokatų kontoroje, Arno Parentas (Arnaud Parent) galiausiai nusprendė, kad teisė ne jam. Prieš penkiolika metų jis atsikraustė gyventi į Vilnių. Išmoko lietuvių kalbą, dėsto prancūzų kalbą ir apie dešimtmetį rašė disertaciją „Prancūzai abiejų tautų Respublikos pertvarkyme Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu – 1764-1995“, kurią pernai lietuvių kalba apsigynė Vilniaus universitete ir Lietuvos istorijos institute. Šiuo metu Arno dėsto prancūzų kalbą Skaityti toliau

Kultūros ministras: Čikagos lietuvybė yra į mūsų tautinį atgimimą panašus stebuklas (0)

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas su studentais Ilinojaus universiteto Polonistikos, rusistikos ir lituanistikos katedroje | lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas savo kelionę 5-10 d. į JAV rugsėjo baigė Čikagoje 7-10 d., kuri laikoma vienu svarbiausių lietuvybės centrų už mūsų šalies ribų. Su gausia lietuvių bendruomene ministras susitiko istoriniame Čikagos rajone – Market  (Marquette) parke.

„Į Čikagą atvykau pirmą kartą. Atvykau čia kaip į legendą. O ji tikrai ne be pagrindo. Juk čia vyko ir tebevyksta šitiek bendruomenės veiklų, sukurta šitiek institucijų, šitiek kultūros, spaudos, Skaityti toliau

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau

Rusijos lietuvė: Lietuviai žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti (1)

Diana Žukauskaitė | VDU nuotr.

„Man patinka Lietuva – čia žmonės labai gražiai sugyvena su gamta, gyvenimas ramesnis: ne lėtas, bet pamatuotas, darnus. Jaučiasi, kad lietuviai labai saugo savo papročius ir kultūrą, jie žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti“, – susižavėjimo Lietuva neslepia Diana Žukauskaitė, 24 metų lietuvių kilmės studentė iš Rusijos, šiemet sudalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengemuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose.

Mergina pasakoja, jog pirmą kartą Lietuvoje ji apsilankė dar vaikystėje, būdama trejų Skaityti toliau

G. Blažienė: Mėgstu avantiūrą moksle (0)

Grasilda Blažienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta akademikės prof. Dr. Grasildos Blažienės jubiliejui skirta mokslo ir veiklos darbų paroda „Prarastos kalbos beieškant“. Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 4 d.

Šiais metais akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė švenčia jubiliejų. Tai proga apmąstyti kalbininkės nuveiktus darbus. Pokalbyje su mokslininke pasiteiravome apie kalbininkės kelią, akademinius Skaityti toliau

Jungtinėje Karalystėje užaugęs lietuvis: Lietuvių kalba padeda užmegzti ryšius ir užsienyje (1)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Dvidešimt vienerių Tomas visą gyvenimą praleido Jungtinėje Karalystėje. Jo mama – lietuvė, o tėtis – britas. Nors lietuviškai Tomas buvo mokomas nuo mažens, tačiau norėdamas geriau įsilieti į lietuvių bendruomenę ir galvodamas apie ateities galimybes, suprato, kad šios kalbos žinios stipriai šlubuoja.

„Lietuvių kalbą naudojau tik buityje, todėl norėjau išmokti ne tik taisyklingiau kalbėti, bet ir rašyti, suprasti taisykles ir lietuvių kalbos dėsnius“, – pasakoja Tomas, kuris jau trečią vasarą iš eilės nemažai laiko praleidžia lietuvių kalbos kursuose Vilniaus universitete. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Už Atlanto „Vaivos juosta“ šviečia (0)

„Vaivos juosta“ mokyklėlė Čikagoje | V. Švenčionytės - Šol nuotr.

Su Vaiva Švenčionyte – Šol (Scholle) sėdime vienoje iš Vilniaus gatvėje įsikūrusių kavinių, prieš kadaise čia buvusius jos vaikystės namus. Vaiva mane pataiso, čia prabėgo ne tik vaikystė, bet ir jaunystė. Vėliau pirmo aukšto gyventojus iškėlė, atsidarė suvenyrų parduotuvėlės, knygynas, kavinės…

„Ar dar skauda?“ – klausiu savo pašnekovės, su kuria esu pažįstama daugiau nei 30 metų. „Jau nebe, – atsako Vaiva, – liko tik  šviesūs prisiminimai. Kiekvieną kartą, grįžusi iš Amerikos, praeinu šia gatve, sutinku daugybę pažįstamų. Jau 19 metų gyvenu už Atlanto, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Europos Taryba puola Lietuvą – ginkimės! (22)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lygiai prieš dešimtį metų parašiau straipsnį „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – apie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos leidinį „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“, apžvelgusį padėtį trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės.

Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijų pateiktas žinias. Pasak leidinio visose apžvelgiamose šalyse lenkai gyvena normalų gyvenimą, galima sakyti, neblogai. Tačiau Lietuva pasaulyje Lenkijos vertinimu išimtis – tai lenkams baisiausia vieta žemėje. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kontraversiškos Evelinos Dobrovolskos mintys (25)

Evelina Dobrovolska | Alkas.lt ekrano nuotr.

Visi pripažins, kad buvusios įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos praktiškai neliko. Kaip ir tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Vis dėlto retkarčiais Lietuvos žiniasklaidoje, o Lenkijos nacionalistinėje gana dažnai pasirodo straipsnių/interviu neadekvačiai vertinančių lenkų mažumos padėtį Lietuvoje ir todėl įtampą tarp mūsų tautų vis dar keliančią.

Stebėtina, bet žinoma Lietuvos lenkų veikėja, Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska, pristatyta Skaityti toliau

Vyks pokalbis „Kas vienija pasaulio lietuvius?“ (7)

lnmb.lt nuotr.

Rugpjūčio 6 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks pokalbis „Kas vienija pasaulio lietuvius?“. Pokalbyje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai — užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš JAV, Suomijos, Egipto, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų.

Jau septynioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai pritraukia nemažai užsieniečių, norinčių išmokti lietuvių kalbą.

Skaityti toliau

Gimtasis žodis – pasaulio lietuvių bendruomenėms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Tęsiant gražų paprotį, jau antrą kartą į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, skirti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Tikimasi, kad ši Lietuvos dovana paskatins svetur gyvenančius mūsų tautiečių vaikus bei jaunimą dar intensyviau domėtis lietuvių kalba ir skaitant lietuvių autorių knygas stiprinti ryšį su Tėvyne.

Šios knygos yra pernai inicijuotos akcijos „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirtos išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams, tęsinys. Šiais metais iniciatyvai įgyvendinti iš viso buvo nupirkta 1 280 knygų. Skaityti toliau

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą (0)

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą | A. Žuko nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Lituanistinio švietimo integruotą programą, kuria galės naudotis užsienyje esančios lituanistinės mokyklos. Programa ypač naudinga tiems, kurie žada grįžti į Lietuvą, kadangi padės geriau pasiruošti integruotis į lietuvišką švietimo sistemą.

Programa skirta ugdyti vaikus nuo dvejų iki šešiolikos metų amžiaus. Programą sudaro keturios dalys pagal ugdymo pakopas: ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo dalis. Skaityti toliau