Žymos archyvas: lietuvių kalba

„TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus ! (video) (3)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaRugsėjo 4 d. iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai iš Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinės (VRK) paėmė dėžę su 1000 parašų rinkimo lapų. Šie parašų rinkimo lapai pradėti skirstyti į visus Lietuvos kraštus, kad kiekvienas norintis pasirašyti ar rinkti parašus galėtų tai padaryti kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ taip pat rūpinasi, kad būtų sudaryta galimybė Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pasirašyti už pilietinę iniciatyvą ir internetu. „Kai tik tokia galimybė atsiras apie tai bus plačiai bus paskelbta“, – sako iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius, politologas Vytautas Sinica. Skaityti toliau

Tautosakos kūriniai, lituanistinės duomenų bazės su vietovardžiais ir pavardėmis, žodynai jau prieinami internete (0)

Alkas.lt iškarpa

Šalies lituanistai naujųjų mokslo metų išvakarėse lietuvišką internetą papildė solidžiu priedu – paleista Lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema (LKIIS).

Projekto vykdytojas Lietuvių kalbos institutas kartu su partneriais – Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetais bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu – į internetinį tinklapį sukėlė daug suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių. Skaityti toliau

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija (0)

Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta (47)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Valstybei diriguojanti nematoma ranka, kuri nuolat jaučiama daugelyje gyvenimo sričių, su propagandos ginklu nusitaikė į valstybinę kalbą – vieną iš pagrindinių Lietuvos kaip valstybės sričių. Tokiems dirigentams nieko nebelieka, kai atšimpa kitokie ginklai: melas, šmeižtas, dideli pinigai.

Tai net ne ginklai, o masalas, numestas menkystoms arba, kitaip tariant, naujiesiems stribams, kurių dvasią skatinama atgaivinti politikuose, šitaip pavedant kenkti valstybei, nes atsilaikė arba net užako kitokios landos, iš kurių kyšo priešiškos valstybės ausys. Ne kartą,  pasitelkus manipuliaciją, mėginta juodinti ir kiršinti valstybės vadovus, bet skleidžiama dezinformacija tiesiog neišdegė. Skaityti toliau

L. Milčius. Esame turtingi (0)

mitingas-n-balciunienes-nuotr-K100

Raginant kovoti prieš politikų ketinimus į mūsų nusistovėjusią abėcėlę įbrukti svetimas raides, griauti rašytinės lietuvių kalbos pagrindą   

Esame tikrai turtingi
Mūs kalbos auksinių klodų.
Gelmėmis jų paslaptingi,
Kupini prasmės ir grožio.

Kur kitur taip dosniai bėrė
Žodį, tarsi brandų grūdą? Skaityti toliau

Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema (0)

Alkas.lt koliažas

Šalies lituanistai naujųjų mokslo metų išvakarėse lietuvišką internetą papildė solidžiu priedu –  Lietuvių kalbos išteklių internete informacine sistema (LKIIS).

Projekto vykdytojas Lietuvių kalbos institutas (LKI) kartu su partneriais – Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetais bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu – į LKI internetinį portalą sukėlė daug suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių, tokių kaip:
– elektroninės kartotekos („Lietuvių kalbos žodyno“, lietuviškų mįslių, liaudies tikėjimų, partizanų pokario dainų);
– vienkalbiai žodynai (dabartinės lietuvių kalbos, sisteminis lietuvių kalbos, sinonimų, antonimų, frazeologijos, palyginimų); Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (25)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą? (12)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir visos politinės partijos, kurioms tai yra proga parodyti savo pagarbą arba abejingumą valstybinės kalbos statuso Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo (71)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių. Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą (37)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 19 d. 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų  išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.

Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti  siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius. Skaityti toliau

Mokyklose – naujos galimybės gimtajai kalbai mokytis ne lietuvių tautybės mokiniams (0)

klase mokytojas mokiniai_Evgenija Levin foto

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja plėsti mokinių pasirenkamuosius dalykus ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Per šiuos mokslo metus planuojama parengti bendrųjų programų projektus pasirenkamiesiems gimtųjų kalbų dalykams. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų. Jiems bus skiriamos 2 pamokos per savaitę. Skaityti toliau

Karaliaučiaus srities ir lietuvių mokinių kūrybinė stovykla (1)

Kaliningrade mokiniu vasaros stovykla_rengeju nuotr

Iki rugpjūčio 15 d. Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities pajūrio mieste Krante (Zelenogradske) vyksta vaikų kūrybinė stovykla „Palikimas 2“, skirta M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms. Stovykloje, kurią remia Švietimo ir mokslo ministerija, mokiniai kartu su bendraamžiais paaugliais iš Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos stato spektaklį pagal M. K. Čiurlionio kūrybos motyvus „Pasaulio simfonija“.

Per stovyklą mokiniai taip pat turi galimybę plačiau susipažinti su lietuvių kultūra ir kalba. Per kūrybinę stovyklą gimęs spektaklis vėliau bus rodomas Karaliaučiaus srityje ir Kaune, sukurtas vaizdo filmas. Skaityti toliau

Lietuvių literatūra žavi užsienio skaitytojus (0)

ricardas-gavelis-vilniaus-pokerisKol Lietuvos kultūros instituto kvietimu Vilniuje dirbanti lietuvių literatūros vertėja Rita Tuoresmaki (Reeta Tuoresmäki)  suomiškai bando prakalbinti Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, o Darius Džeimsas Rosas (Darius James Ross) angliškai – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, kitus lietuvių literatūros kūrinius skaito Prancūzijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Lenkijoje, Estijoje…

Kūriniai ir vertėjai susilaukia puikių atsiliepimų. Siekdamas užsienyje gyvenančius lietuvių literatūros vertėjus supažindinti su naujausiomis lietuvių literatūros tendencijomis, Lietuvos kultūros institutas kviečia juos šį rudenį dalyvauti vertėjų seminare. Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės (44)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi bent dešimčia nesąmonių.

Pirmoji yra ta, kad žmogaus vardas ir pavardė – jo privati nuosavybė kaip ūsai, batai, pinigai ar automobilis. Šią nuomonę skelbiančią Dalią Kuodytę, paskutinę Seimo darbo dieną Skaityti toliau

P. Gylys. Raidė „w“: teisėjas G.Seikalis turi kartoti teisės studijas. Kartu su J.Sabatausku (23)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Konstitucijos niekinimas Lietuvoje tapo įpročiu. Žalingu įpročiu. Apskritai mūsų šalyje jau senokai tik dėl akių,  ir tai labai retai, prisimenamas teisės viršenybės principas. Pagal jį teisė aukščiau mūsų, piliečių. Ji aukščiau net už Dalią Grybauskaitę ir, nepatikėsite, už Vytautą Landsbergį. Konstitucijai ir įstatymams turi paklusti ir teisėjai. Ypač turint galvoje, jog jie nuo jaunystės, nuo studijų teisės fakultetuose buvo išmokyti: teisė yra aukščiau, prieš teisę visi lygūs.

Tačiau mūsų šalyje tai veikia tik iš dalies. Tik tada, kai tai patogu valdančiajai nomenklatūrai.  Tuomet, kai reikia pamokyti nenomenklatūrinius, valdžia Skaityti toliau

LEU prasideda lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (1)

lietuviu kalbos ir kulturos kursai_leu.lt

Rugpjūčio 3 d. į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) atvyks 62 studentai iš 15 valstybių. Čia jie dalyvaus kasmetiniuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose.

Rugpjūčio 3–30 d. LEU Lituanistikos fakultete (LF) iš užsienio atvykusiems bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams tradiciškai rengiami intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie LEU LF organizuojami nuo 2004 metų. Nuo pat pirmųjų kursų tai puiki galimybė skleisti lietuvybę: atvykstantys studentai mokomi lietuvių kalbos, skleidžiama žinia apie Lietuvą, jos kultūrą, kalbą ir papročius. Skaityti toliau

Užsieniečiai mielai mokosi lietuvių kalbos (0)

studentai_smm.ltŠių metų liepos 20 dieną Vytauto Didžiojo universitete prasidėjo intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šie kursai į Kauną sukvietė užsienio šalių piliečius ir pasaulio lietuvius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.

Pasak kursų vadovės, VDU tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, VDU tapo svarbiu traukos centru visiems, besidomintiems mūsų šalies kalba ir kultūra. „Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – puiki proga pažinti, Skaityti toliau

V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja (27)

Alkas.lt, A. Sartenavičiaus nuotr.

Birželio 17 dieną  LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau

Užsieniečiai atvyksta į VDU mokytis lietuvių kalbos (0)

uzsienieciai studentai_vdu.lt

Šių metų liepos 20 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, prasidės intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šie kursai į Kauną sukvies užsienio šalių piliečius ir pasaulio lietuvius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.

Pasak kursų vadovės, VDU tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, VDU tapo svarbiu traukos centru visiems, besidomintiems mūsų šalies kalba ir kultūra. „Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – puiki proga pažinti, pabendrauti, pabūti kartu su Skaityti toliau

Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1)

V. Drotvinas | LEU nuotr.

Liepos 12 dieną mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius emeritas, kalbininkas, leksikologas, kalbos istorikas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Vincentas Drotvinas.

V. Drotvinas gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčiuje (dabar Jurbarko r.).  1949 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962–1983 m. buvo Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje (13)

Marcinkevicius20101123-j-vaiskuno-nuotr.2

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjus iškiliam Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriui, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjui, lietuvių kalbos gynėjui, profesoriui, habilituotam daktarui Vincui Urbučiui (1929-2015), skelbiame Justino Marcinkevičiaus pasakytą prakalba skirtą prof. V. Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“ pasakytą 2007-11-05 Rašytojų klube vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“.

Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.
Justinas Marcinkevičius, 2007-11-05. Skaityti toliau

Vilniuje vėl vyko stovykla „Lietuva – esi, buvai ir būsi“ (0)

P7090134-K100

Šių metų liepos 1-10 d. Vilniuje jau penktąjį kartą vyko lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonių bei etninių žemių lietuvių vaikų vasaros stovykla „Lietuva – esi, buvai ir būsi“. Jau tapo tradicija, kad kasmet į ją yra sukviečiami mokiniai iš daugelio pasaulio lietuviškų formaliojo ir neformaliojo ugdymo mokyklų.

Vilniaus lietuvių namų gimnazija nuo praėjusių metų spalio mėnesio moko bei globoja mokinius iš Ukrainos karo zonos, todėl 12 šių vaikų taip pat buvo suteikta galimybė dalyvauti vasaros stovykloje. Skaityti toliau

Alantoje vyks lituanistinė stovykla vaikams iš Rusijos (0)

alkui smm.lt

Liepos 13 d., pirmadienį, 17 val. Alantoje (Technikumo g. 2, Naujasodis, Molėtų raj.) vyks unikali amatų diena. Jose tradicinių lietuvių amatų – kalvystės, juostų rišimo, vilnos vėlimo – mokysis ir juos demonstruos Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikai, atvykę į jiems skirtą lituanistinę stovyklą Lietuvoje. Renginyje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Skaityti toliau

G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose? (55)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 30 d. lietuvių kalbos gynėjų mitinge prie Seimo

Sunku surasti mandagių žodžių, kurie apibūdintų piliečius ir viešus veikėjus, o ypač Seimo narius, Tautos atstovus, siekiančius žūt būt palaužti Lietuvos Konstitucijos ginamą  lietuvių kalbos valstybiškumą. Vakar (birželio 29 d.), taip vadinamos nacionalinės televizijos laidoje vienam iš tokių veikėjų apsivertė liežuvis pareikšti, kad ketvirtį amžiaus galiojusi piliečių vardų ir pavardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose tai esą neobolševikų darbas. Skaityti toliau

Kviečia vasaros stovykla jaunimui „Mūsų šaknys – baltai 2015“ (1)

LTJS stovykla "Mūsų šaknys - baltai"

Paskelbta registracija į tradicinę vasaros stovyklą jaunimui – „Mūsų šaknys – baltai 2015“ jau aštuntą kartą vyksiančią Dieveniškėse liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis.

Šią stovyklą rengia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) bei Lietuvos ir Latvijos forumas (LLF) siekdami skatinti glaudesnį dviejų kaimyninių giminiškų tautų bendradarbiavimą.

Stovyklos rengėjai siekia suburti Lietuvos bei Latvijos jaunimą, jį supažindinti su savo šaknimis – baltiškąja kultūra, istorija, papročiais bei apeigomis, pramokti kalbų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (33)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

Valstybę stiprinantiems žmonėms įteikti apdovanojimai (0)

prof.Z.Zinkevicius_lrp.lt

Liepos 6 d., Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 27 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už ryžtą gelbstint žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 4 Lietuvos piliečiai.

Pasak Prezidentės nuo pat savo valstybingumo ištakų Lietuva yra stipri todėl, kad nuolat atsinaujina. Tai – nuopelnas žmonių, kuriuos įkvepia mūsų šalies istorija, o lietuviškumas skatina kurti, veikti ir nelikti abejingiems, kai kalbama apie Lietuvą. Jie nusipelno nuoširdaus mūsų dėkingumo ir pagarbos. Skaityti toliau

A. Zolubas. Galimas interesų konfliktas (9)

Gėdos stulpas | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.

Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas. Tarp minimo projekto iniciatorių rasime ir daugiau asmenų, kuriems kalbos reikšmė tautos būčiai sunkiai suvokiama. Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

Seimo nariai neišdrįso svarstyti antikonstitucinio vardų ir pavardžių įstatymo projekto (nuotraukos, video) (12)

P1220093a

Birželio 30 d.,  Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje valstybinės lietuvių kalbos gynėjai surengė mitingą „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“.

Mitingo dalyviai reikalavo, kad Seimas atmestų LSDP atstovų brukamą Vardų ir pavardžių projektą (XIIP-1653(2)), bei Civilinio kodekso įstatymo pataisas ir ragino palaikyti Valentino Stundžio bei grupės Seimo narių teikiamą Konstitucijai neprieštaraujantį projektą (XIIP-1675)“.

Nors Seime iš ryto vykusioje Seimo seniūnų sueigoje nebuvo pasiūlyta   Skaityti toliau