Žymos archyvas: lietuvių kalba

LEU prasideda lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (1)

lietuviu kalbos ir kulturos kursai_leu.lt

Rugpjūčio 3 d. į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) atvyks 62 studentai iš 15 valstybių. Čia jie dalyvaus kasmetiniuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose.

Rugpjūčio 3–30 d. LEU Lituanistikos fakultete (LF) iš užsienio atvykusiems bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams tradiciškai rengiami intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie LEU LF organizuojami nuo 2004 metų. Nuo pat pirmųjų kursų tai puiki galimybė skleisti lietuvybę: atvykstantys studentai mokomi lietuvių kalbos, skleidžiama žinia apie Lietuvą, jos kultūrą, kalbą ir papročius. Skaityti toliau

Užsieniečiai mielai mokosi lietuvių kalbos (0)

studentai_smm.ltŠių metų liepos 20 dieną Vytauto Didžiojo universitete prasidėjo intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šie kursai į Kauną sukvietė užsienio šalių piliečius ir pasaulio lietuvius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.

Pasak kursų vadovės, VDU tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, VDU tapo svarbiu traukos centru visiems, besidomintiems mūsų šalies kalba ir kultūra. „Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – puiki proga pažinti, Skaityti toliau

V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja (18)

Alkas.lt, A. Sartenavičiaus nuotr.

Birželio 17 dieną  LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau

Užsieniečiai atvyksta į VDU mokytis lietuvių kalbos (0)

uzsienieciai studentai_vdu.lt

Šių metų liepos 20 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, prasidės intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šie kursai į Kauną sukvies užsienio šalių piliečius ir pasaulio lietuvius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.

Pasak kursų vadovės, VDU tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, VDU tapo svarbiu traukos centru visiems, besidomintiems mūsų šalies kalba ir kultūra. „Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – puiki proga pažinti, pabendrauti, pabūti kartu su Skaityti toliau

Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1)

V. Drotvinas | LEU nuotr.

Liepos 12 dieną mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius emeritas, kalbininkas, leksikologas, kalbos istorikas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Vincentas Drotvinas.

V. Drotvinas gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčiuje (dabar Jurbarko r.).  1949 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962–1983 m. buvo Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje (11)

Marcinkevicius20101123-j-vaiskuno-nuotr.2

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjus iškiliam Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriui, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjui, lietuvių kalbos gynėjui, profesoriui, habilituotam daktarui Vincui Urbučiui (1929-2015), skelbiame Justino Marcinkevičiaus pasakytą prakalba skirtą prof. V. Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“ pasakytą 2007-11-05 Rašytojų klube vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“.

Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.
Justinas Marcinkevičius, 2007-11-05. Skaityti toliau

Vilniuje vėl vyko stovykla „Lietuva – esi, buvai ir būsi“ (0)

P7090134-K100

Šių metų liepos 1-10 d. Vilniuje jau penktąjį kartą vyko lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonių bei etninių žemių lietuvių vaikų vasaros stovykla „Lietuva – esi, buvai ir būsi“. Jau tapo tradicija, kad kasmet į ją yra sukviečiami mokiniai iš daugelio pasaulio lietuviškų formaliojo ir neformaliojo ugdymo mokyklų.

Vilniaus lietuvių namų gimnazija nuo praėjusių metų spalio mėnesio moko bei globoja mokinius iš Ukrainos karo zonos, todėl 12 šių vaikų taip pat buvo suteikta galimybė dalyvauti vasaros stovykloje. Skaityti toliau

Alantoje vyks lituanistinė stovykla vaikams iš Rusijos (0)

alkui smm.lt

Liepos 13 d., pirmadienį, 17 val. Alantoje (Technikumo g. 2, Naujasodis, Molėtų raj.) vyks unikali amatų diena. Jose tradicinių lietuvių amatų – kalvystės, juostų rišimo, vilnos vėlimo – mokysis ir juos demonstruos Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikai, atvykę į jiems skirtą lituanistinę stovyklą Lietuvoje. Renginyje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Skaityti toliau

G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose? (55)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 30 d. lietuvių kalbos gynėjų mitinge prie Seimo

Sunku surasti mandagių žodžių, kurie apibūdintų piliečius ir viešus veikėjus, o ypač Seimo narius, Tautos atstovus, siekiančius žūt būt palaužti Lietuvos Konstitucijos ginamą  lietuvių kalbos valstybiškumą. Vakar (birželio 29 d.), taip vadinamos nacionalinės televizijos laidoje vienam iš tokių veikėjų apsivertė liežuvis pareikšti, kad ketvirtį amžiaus galiojusi piliečių vardų ir pavardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose tai esą neobolševikų darbas. Skaityti toliau

Kviečia vasaros stovykla jaunimui „Mūsų šaknys – baltai 2015“ (1)

LTJS stovykla "Mūsų šaknys - baltai"

Paskelbta registracija į tradicinę vasaros stovyklą jaunimui – „Mūsų šaknys – baltai 2015“ jau aštuntą kartą vyksiančią Dieveniškėse liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis.

Šią stovyklą rengia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) bei Lietuvos ir Latvijos forumas (LLF) siekdami skatinti glaudesnį dviejų kaimyninių giminiškų tautų bendradarbiavimą.

Stovyklos rengėjai siekia suburti Lietuvos bei Latvijos jaunimą, jį supažindinti su savo šaknimis – baltiškąja kultūra, istorija, papročiais bei apeigomis, pramokti kalbų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (33)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

Valstybę stiprinantiems žmonėms įteikti apdovanojimai (0)

prof.Z.Zinkevicius_lrp.lt

Liepos 6 d., Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 27 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už ryžtą gelbstint žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 4 Lietuvos piliečiai.

Pasak Prezidentės nuo pat savo valstybingumo ištakų Lietuva yra stipri todėl, kad nuolat atsinaujina. Tai – nuopelnas žmonių, kuriuos įkvepia mūsų šalies istorija, o lietuviškumas skatina kurti, veikti ir nelikti abejingiems, kai kalbama apie Lietuvą. Jie nusipelno nuoširdaus mūsų dėkingumo ir pagarbos. Skaityti toliau

A. Zolubas. Galimas interesų konfliktas (9)

Gėdos stulpas | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.

Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas. Tarp minimo projekto iniciatorių rasime ir daugiau asmenų, kuriems kalbos reikšmė tautos būčiai sunkiai suvokiama. Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

Seimo nariai neišdrįso svarstyti antikonstitucinio vardų ir pavardžių įstatymo projekto (nuotraukos, video) (12)

P1220093a

Birželio 30 d.,  Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje valstybinės lietuvių kalbos gynėjai surengė mitingą „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“.

Mitingo dalyviai reikalavo, kad Seimas atmestų LSDP atstovų brukamą Vardų ir pavardžių projektą (XIIP-1653(2)), bei Civilinio kodekso įstatymo pataisas ir ragino palaikyti Valentino Stundžio bei grupės Seimo narių teikiamą Konstitucijai neprieštaraujantį projektą (XIIP-1675)“.

Nors Seime iš ryto vykusioje Seimo seniūnų sueigoje nebuvo pasiūlyta   Skaityti toliau

Seime vėl ketinama stumti antikonstitucinį vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (tiesioginė transliacija) (0)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Birželio 30 d., antradienį, 9–11 val. Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje valstybinės lietuvių kalbos gynėjai renkasi į mitingą „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“.

Mitingo dalyviai reikalaus: atmesti LSDP atstovų brukamą ir Vardų ir pavardžių projektą (XIIP-1653(2)), bei Civilinio kodekso įstatymo pataisas.

„Raginsime Seimo narius balsavime palaikyti Valentino Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus ir Konstitucijos nepažeidžiančius Vardų ir pavardžių rašymo projektą Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai… (1)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Ankstesniame rašinyje, kalbėdamas apie lietuvių kalbos išdavystę, vienam mūsų politikui, nevykusiai užėmusiam protomaševskinę poziciją,  švelniai priminiau Cezario legendinį klausimą savo žudikui Brutui: Et tu, Brute? („Ir tu, Brutai?“).  Nespėjo paklausti kodėl?, užtat paliko amžinai aktualią temą istorikams ir menininkams. Taip ir „originalo“ kalbos stūmimas į  oficialius dokumentus, bandymai suluošinti, išprievartauti lietuvių kalbos rašybą ir žodyną,  sukčiavimas, maskuojant nedorus ketinimus, išskydusių argumentų keitimas žodine ekvilibristika įstatyme apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose stebina savo atkaklumu ir šaukiasi to klausimo – kodėl? Skaityti toliau

A. Lebionka. Atviras laiškas suolo draugui Gediminui Kirkilui (5)

kirkilas-alkas.lt-koliazas

Sveikas Gediminai. Kažkada, tiksliai nepamenu 10-oje ar 11-oje klasėje, kuomet abu sėdėjome viename suole, ėmei mane pravardžiuoti „bambalu“, todėl neturėtum pykti, kad tau šiuo kart, išlikdamas žanre, pabambėsiu. Už pravardę nepykdavau, gal ir tu už mano tiesias mintis šiandien neužpyksi?

Matyt pastebėjai, kad ne kažin kiek pasikeičia žmogus, dažniausiai,  gyvenimo keliu žengdamas, nebent jo kelyje pasipainioja koks „aukso veršis“, ar „aukso trupinys, gardaus valgio šaukštas“. Tada dažnai jau tas nabagas ne Dievui, o Mamonai ima tarnauti, jos užgaidas ima tenkinti ir mutuoja neatpažįstamai, dažnai net iš žmogaus į infuzoriją virsdamas. Kitą kartą, pasakoja, žmogų gali apsėsti ir velniai. F.Dostojevskis mini savo „Šėtonuose“ Švento rašto Skaityti toliau

O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę (6)

kalba-16

Jei pulsime taikyti raidyną prie kiekvienos užsienietiškos pavardės, pritrūksime ir lotyniškų raidžių. Štai ir tariasi Irena Šiaulienė su Gediminu Kirkilu, ką daryti

Principinis klausimas. Nuo kada ne kalbininkai, bet politikai kuria raidynus? Ir kodėl raidynus kuria politikai, bet ne šaltkalviai, chirurgai ar batsiuviai? Gal ir jie nori? Bet kažkodėl jiems neleidžiama.

Niekam nešautų į galvą turint kulinaro diplomą padirbėti už atominės energetikos fiziką. Ar turinčiam filologo diplomą – grūstis į operacinę. Kad pamokytų atlikti kepenų transplantacijas. Tad ir Seimo lingvistinės pastangos patobulinti visiškai tobulą, nes Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ąžuolų medus (0)

Stelmuzes-azuolas

Dūzgia…Pakeliu galvą – boluoja liepų žiedų pumpurėliai. Dar nežydi. Dar kokią savaitę palauks. Bet bitės jau dūzgia – užuodžia nektarą. Nuo jų dūzgimo liepa net gaudžia. Bus medaus. Medaus bus.

Kaimynai šiandien, mačiau, jau kopinėja. Pirmąjį, pavasarinį medų ima. Smilksta dūmelis… „Galėtų pavaišinti“, – dingteli galvon. Po valandžiukės – bar, bar į duris. Moteris šypsosi, rankose laikydama stiklainiuką. Skaityti toliau

Birželio 30 d. įvyks įspėjamasis mitingas lietuvių kalbai apginti (video) (30)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Birželio 30 d., antradienį, 9–11 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo tautininkai kartu su visuomeninėmis organizacijomis planuoja surengti įspėjamąjį mitingą „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“ Mitingo laikas ir vieta jau suderinti su Vilniaus savivaldybe.

„Visus Lietuvos žmones, neabejingus lietuvių kalbos ir tautos likimui, kviečiame pasisakyti prieš Seimui įžūliai brukamą įstatymo projektą, pagal kurį oficialūs Lietuvos piliečių dokumentai būtų pildomi ne pagal valstybinės kalbos, bet pagal užsienio kalbų taisykles. Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (11)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

Norima sunaikinti Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutą (peticija) (6)

Baltistikos institutas Greifsvalde, Vokietijoje | wikimedia.org nuotr.

Alkas.lt redakcija gavo laišką kviečiantį padėti išsaugoti Vokietijos Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutą.

Vokietijos šiaurėje, prie Baltijos jūros esančiame Greifsvaldo mieste yra vienintelis universitetas Vokietijoje, kuriame galima išmokti tiek slavų, tiek baltų kalbų. Tačiau greitu laiku jį žadama uždaryti, todėl yra parašyta peticija ir renkami parašai.

Skelbiame Baltistikos instituto doktorantės Alinos Baravykaitės laišką: Skaityti toliau

Rasos šventės dieną Seime bus bandoma paminti lietuvių valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video) (3)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Rasos šventės dieną – birželio 23 d., 8 val. Seime įvyks Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto posėdis, kuriame ketinama priimti sprendimus atveriančius kelią socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2))  svarstymui Seime.

Birželio 17 d. Seimo TTK nariai jau palaimino G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą neatsižvelgę ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadą, jog neturi būti plečiamoms išimtys leidžiančios vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams turintiems neapibrėžtą „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma.  Skaityti toliau

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Skaityti toliau

G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija (10)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Šiomis dienomis Seime vyksta svarstymai dėl G. Kirkilo ir I. Šiaulienės „patobulinto“ Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) dauguma, nepaisydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK, komisija) 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2015 m. birželio 16 d. išvadų, birželio 17 d. posėdyje pritarė šio projekto formuluotėms, kurios taip išplėstų Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos valstybine kalba išimtis, kad iš esmės kiekvienas iš jų, vien pateikęs prašymą ir kokį nors dokumentą, kuriame jo vardas ar pavardė buvo užrašyti nelietuviškai, galėtų reikalauti jam išduotame pase panaikinti esamą įrašą valstybine kalba ir

Skaityti toliau

P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas (25)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą.

Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos žmonės, o į tai, ko gali norėti kitų šalių sostinėse ar Briuselyje. Todėl eilinis lietuvis nemano, kad mus valdo elitas. Jis labiau linkęs valdančiuosius vadinti naująja nomenklatūra. Tie, kas turi visuomeninį ar humanitarinį išsilavinimą, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.

Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau

Į Klaipėdos universitetą – mokytis lietuvių kalbos (0)

vasaros mokykla_Klaipedos universitetas

Kaip ir kiekvieną vasarą – jau nuo 2002 m. – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete liepos–rugpjūčio mėn. vyksta keturių savaičių intensyvūs lietuvių kalbos kursai užsieniečiams – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla, kurią organizuoja Kalbų ir kultūrų centras kartu su universiteto lituanistais. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados (52)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R. Garuolio nuotr.

Birželio 17 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė savo išvadas Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vardu teikiamam Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtam „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui“ (XIIP-1653(2)).

VLKK šį projektą skubos tvarka svarstė birželio 16 d. posėdyje.   Komisijos nariai vieningai nepritarė šiame įstatymo projekte plečiamoms išimtims, t.y. nepritarė, kad vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams, jeigu jie tik turi „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma. Skaityti toliau