Žymos archyvas: lietuvių kalba

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (I) (13)

Gintaras Songaila | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Gyvosios lietuvių kalbos giminystė su praamžiu sanskritu ir neišnaudotos šios giminystės galimybės…

Ar mūsų kalba gali ateiti į pagalbą informacinių technologijų vystymui?

Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui pasakoja visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lietuvių kalbos puoselėtojas Gintaras Songaila. Skaityti toliau

G. Storpirštis: Gimtieji žodžiai eina per širdį (video) (7)

Gediminas Storpirštis | Asmeninė nuotr.

Apie neįkainuojamą mūsų protėvių palikimą – lietuvių kalbą, apie jos tyrą grožį ir slėpinigą skambesį, apie gimtųjų žodžių paveikumą ir svetimųjų negyvumą… Apie raktą į pasaulėžiūrą ir teisę į nepriklausomą valstybę.

Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui pasakoja aktorius, dainininkas Gediminas Storpirštis.

Šunų lojimas, vėjo šuorai, variklių gaudesys ir už tvoros rypuojantys kaimynai taip pat įsijungia į pokalbį… Skaityti toliau

A. Milašius. Quo vadis, pasauli? (35)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Ne su viskuo, ką rašo Jonas Vaiškūnas, sutinku. Bet straipsnis geras. O nesutinku su tuo, kad Vaiškūnas mano (taip galima galvoti skaitant jo straipsnį), jog viskas priklauso tik nuo mūsų, tarsi viskas yra žmogaus rankose.

Kadangi istorinis vyksmas vyksta per žmogų (per žmogaus veiklą), tai žmogui ir atrodo, jog viską daro jis taip, kaip jis to nori. Kaip sakė vienas išmintingas filosofas, neabejotina, kad istoriją kuria žmogus. Tačiau jis nežino kokią istoriją jis kuria. Taigi, klausimas yra sudėtingas: kodėl žmogus nori to, ką jis daro? Kodėl jis viską Skaityti toliau

S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (II) (11)

Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos italu, kalbininką, filologijos mokslų daktarą Stefaną Lanzą (Stefano M. Lanza) toliau kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas – apie lietuvių ir italų kalbas, apie  šių kalbų panašumus ir skirtumus, apie jų istorinius kelius, praeitį ir ateitį, apie skirtingas lietuvių ir italų kalbos politikas, apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį ir jos išlikimą bei likimą…

Ar privalome saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ar turime nekreipti dėmesio į savaimę vykstančią jos kaitą šiuolaikinėje globalioje visuomenėje?  Kas laukia lietuvių kalbos besieniame globaliame pasaulyje? Išnyks ar išliks? Skaityti toliau

S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (I) (21)

Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie lietuvių ir italų kalbas, apie  šių kalbų panašumus ir skirtumus, apie jų istorinius kelius, praeitį ir ateitį, apie skirtingas lietuvių ir italų kalbos politikas, apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį ir jos išlikimą bei likimą…

Ar privalome saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ar turime nekreipti dėmesio į savaimę vykstančią jos kaitą šiuolaikinėje globalioje visuomenėje?  Kas laukia lietuvių kalbos besieniame globaliame pasaulyje? Išnyks ar išliks?

Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina ilgiau nei du Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Saugokime gimtąsias šaknis (109)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Įveikėme hunus, totorius, mongolus, Europos barbarų rinktines pajėgas – kryžiuočius. Išlikome nesudoroti maskolių, apsigynėme nuo lenkų, išsmukome iš sovietinės imperijos…  Per ilgus mūsų tautos istorijos šimtmečius nukraujavome, nusilpome kovoje su įvairiais prievartautojais ir pavergėjais.

Prievartos jėgos nepalaužė titnaginių tautos raumenų. Kuo didesnė prievarta – tuo didesnis pasipriešinimas, tuo didesnė galia ir pergalės siekis sukildavo. Priešai, kurie naudojo jėgą – sulaukė atkirčio. Buvo mėginimų sugniuždyti mūsų kietasprandę tautą sunaikinant jos esmę, jos galių aruodą – gimtąją kalbą – tą pagrindinį Skaityti toliau

M. Gustaitis. Petras Kriaučiūnas – didysis „litvomanas“ (2)

Petras_Kriaučiūnas_iš_epaveldas.lt

Petras Kriaučiūnas gimė 1850-09-16 Papečkiuose (Vilkaviškio r.), 1871 baigė Marijampolės gimnaziją, iki 1880 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet kunigystės atsisakė ir 1881 Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo kvalifikaciją. Toje pačioje Marijampolės gimnazijoje dėstė lotynų ir lietuvių kalbas, bet 1889 buvo atleistas už „Aušros“ platinimą. Tada dirbo teisininku, o 1906-1914 vėl mokytojavo. Rinko tautosaką, rengė lietuvių kalbos žodyną, bendradarbiavo su Antanu Juška, palaikė ryšius su J. Boduenu de Kurtenė, J. Mikola, A. Niemiu, E. Volteriu. Mirė 1916.01.20 evakuacijoje Jaroslavlyje. Skaityti toliau

Netekome žinomo kalbininko Arnoldo Piročkino (0)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d. netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesoriaus, žinomo kalbininko, lietuvių kalbos puoselėtojo, vieno iš  piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ steigėjo Arnoldo Piročkino.

A. Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko r. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963–1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991–1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius. Skaityti toliau

Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video) (4)

„Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks pokalbių ciklo „Kalbos kelias“ pirmasis pokalbis skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“:

17 val. – diskusija „Rašto kalbos atsiradimas: priežastys ir aplinkybės“, dr. Inga Strungytė-Liugienė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja
17 val. – diskusija „Lietuviško žodžio paslaptys“ , dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos Skaityti toliau

Ambasadorius R. Motuzas susitiko su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos mokytojais (0)

Ambasadorius R. Motuzas susitiko su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos | urm.lt nuotr.

Rugsėjo 1 dieną Lietuvos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas susitiko su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos pedagogais. Mokykloje naujus mokslo metus pradeda daugiau nei 100 mokinių ir profesionalūs visų mokomųjų dalykų mokytojai.

Prisimindamas kaip sunkiai buvo steigiama lietuviška mokykla Seinuose, ambasadorius R. Motuzas pasidžiaugė, kad šiandien ji tapo svarbiu lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimo židiniu.

Seinų lietuvių „Žiburio“ gimnazija atidaryta 2005 metais. Jos steigėjas yra Seinų vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“.

V. Krikštaponis. Matas Slančiauskas – išskirtinė, nepakartojama asmenybė (3)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo Tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

M.Slančiauskas gimė prieš 170 metų – 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rudiškių (dabar Joniškio r.), bežemio medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas anuo metu buvo laikomas išprususiu Skaityti toliau

Apsispręsta dėl lituanistiką puoselėjančių projektų dalinio parėmimo (0)

Irena Degutienė | lrs.lt

Rugpjūčio 28 d. posėdyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija svarstė lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektus, kuriuos pateikė įvairios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Iš viso buvo gautos net 39 paraiškos daliniam finansavimui gauti. Tai yra didžiausias paraiškų skaičius per šią Komisijos kadenciją.

Komisija, vadovaudamasi kultūros ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ĮV-392 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo taisyklių, paraiškos sąmatos, Skaityti toliau

V. Kavolis. Represyvioji sistema lietuvių kultūroje (5)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 384–402 ir išnašos p. 533–536).

Daugelio, ypač Europos, istorinių kultūrų modernizacijoje galime atpažinti mus ne per daug žavintį laikotarpį, kuriame susiformuoja represyvioji sistema. Tokios sistemos žymės:

1) institucinis autoritetas ar kolektyvas, galintis nustatyti, ką ir kaip laikyti esminiais dalykais; 2) ideologinių mažumų su skirtingom esminių dalykų sampratom visokeriopas slopinimas; 3) hegemonijos teisinimas iracionaliais, egzaltuotais siaubą ir išsigelbėjimo viltį intensifikuojančiais argumentais; 4) tokios struktūros ir tokio diskurso pasekmės: rezignavęs klusnumas, „savo likimo“ pasyvus priėmimas ir pusiau spontaniškos, pusiau organizuotos agresijos prieš „svetimuosius“ pagausėjimas. Skaityti toliau

Pritarta lietuvių kalbos dirbtinio intelekto skatinimui Lietuvoje (9)

eimin.lt nuotr.

Penktadienį Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų pakomitečio posėdyje pritarta naujam sumanymui „LT.AI – lietuvių kalbos išteklių dirbtiniam intelektui ir dirbtinio intelekto skatinimas Lietuvoje“. Pagal šį sumanymą bus finansuojamas skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių kūrimas, sukuriant reikalingus išteklius dirbtinio intelekto sprendimams naudoti lietuvių kalbą.

Sumanymo naudą pajus mokslo institucijos, smulkusis ir vidutinis verslas, Skaityti toliau

Lietuvių vaikų švietimas Suvalkuose – tėvų rankose (4)

Suvalkų lietuvių saviveiklininkai | punskas.pl nuotr.

Šis mėnuo svarbus Suvalkų miesto lietuvių istorijoje. Pirmą kartą Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis – lietuviškas švietimas šiame mieste pajudėjo iš mirties taško. Tikėtina, kad kai kurie tėvai dar svarsto: ar verta leisti vaiką į šį darželį? Apie tai, kodėl darželis atidarytas, apie jo privalumus, apie lietuviško švietimo padėtį Suvalkuose ir ateities planus kalbuosi su darželio direktore Jolanta Malinauskaite-Vektoriene.

Kam reikia šio darželio? Skaityti toliau

Į Australiją išvykusi verslo psichologijos mokslų daktarė, save atrado ir lituanistinėje mokykloje (0)

Vita Aktinaitė | Asmeninė nuotr.

„Manau jog nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyvename, – mes esame lietuviai ir turime branginti savo lietuvišką tapatybę“, – tikina dr. Vita Aktinaitė, dvejus metus gyvenanti Australijoje, Perto mieste. Prieš dešimtmetį pabaigusi ekonomikos mokslus Lietuvoje, Vita pakėlė sparnus į Jungtinę Karalystę, kur nusprendė studijuoti toliau.

Praėjus dvejiems metams įgijo magistro laipsnį Londono Karališkajame koledže, vėliau ir daktaro laipsnį Surėjaus universitete. Londone moteriai puikiai sekėsi, ji aštuonerius metus dirbo informacinių technologijų Skaityti toliau

K. Garšva. Valstybės tarnybos turi laikytis valstybinės kalbos įstatymo (25)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Per 30 metų dar ne visi antrosios Lietuvos Respublikos piliečiai išmoko laikytis savo valstybės įstatymų. Dėl Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimo liepos 28 d. raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydamas sustabdyti Valstybės tarnybos departamento Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų (valstybės karjeros tarnautojų) prie Vidaus reikalų ministerijos paskelbtus konkursus į Dūkštų, Paberžės, Pagirių seniūnų pareigybes arba panaikinti jų rezultatus, jeigu konkursai būtų įvykę. Skaityti toliau

Kviečia Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas (tiesioginė transliacija) (0)

Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas | lnb.lt nuotr.

Liepos 27 d., 11 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salėje, V a.), vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, kurio dalyviai ir svečiai kalbės apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes. Forume bus pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistinių studijų dalyviai. Net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu būdu gerins lietuvių kalbos, mokymo ir kitus įgūdžius, dalinsis patirtimi su Lietuvos mokytojais, kultūros, meno atstovais. Skaityti toliau

Mirė aktorius, laidos „Gerbkime žodį“ vedėjas Karolis Dapkus (5)

Karolis Dapkus (1933-2020) | R. Danisevičiaus nuotr.

Liepos 22 d. eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos kino ir teatro aktorius Karolis Dapkus.

K. Dapkus gimė 1933 metais Plungėje, 1957 metais baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1956-ųjų dvejus metus buvo Kapsuko dramos teatro aktorius. 1960–1965 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto režisierius. 1965–1996 m. vaidino Jaunimo teatre.

1988–2002 m. Lietuvos radijuje vedė laidą „Dėdės Karolio valandėlė“, 1989–1999 m. Lietuvos televizijoje laidą „Gerbkime žodį“. Skaityti toliau

K. Garšva: Asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra neteisingas naudojimasis gramatika, įstatymais, tikra padėtimi (7)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos paribio šnektos. 2007 m. atliko habilitacijos procedūrą (Lietuvių kalbos paribio šnektos: jų raida, struktūra, kontaktai). Dalyvavo 30 ekspedicijų, kuriose rinko dialektologinę medžiagą. 2008–2014 m. vadovavo LKI Vardyno skyriui. Už lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus ir etninių lietuvių žemių tradicinės kultūros puoselėjimą 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų renginiai tęsiasi – džiaugtasi tarmėmis (2)

Renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“ | ignalina.lt nuotr.

Liepos 7 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas šeštasis Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“. Ignaliniečiai kviesti pasižiūrėti filmą „Dzūkija“, pasiklausyti dzūkų ir aukštaičių tarmiškos šnekos, sužinoti įdomių kalbinių dalykų, labiau pažinti pietiečių papročius ir tradicijas.

Renginyje dalyvavo Lietuvių valstybinės kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, programų koordinatorė Vilija Ragaišienė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyr. specialistė, kultūrologė Sigutė Mudinienė. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II) (15)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. I dalis ČIA.

Šiuolaikinė internetinė žiniasklaida tapo negyvos kalbos veisykla. Į ją įjunko ir sparčiai dauginasi įvairūs lavonrašiniai su užkrečiamų negyvažodžių įdaru. O platinami jie vadinamais „pranešimais spaudai“ – rašiniais gyvybiškai svarbiais šiuolaikinės internetinės žiniasklaidos gyvasčiai palaikyti. Internetinių dienraščių turiniui būdinga greitai kisti ir atsinaujinti. Čia jau ne dienraščiai, o minutraščiai per savo vidurius praleidžiantys copy/paste ir kitokiu būdu įsisavinamų Skaityti toliau

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (II) (video) (26)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau

A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video) (24)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Buvusį Alkas.lt redaktorių, dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Kaip sekasi atsakingose VLKK pirmininko pareigose įpusėjus šios svarbios pareigybės kadencijai? Ar pavyko pateisinti visuomenės pasitikėjimą? Kas nuveikta ir kokius svarbiausius darbus dar reiktų nuveikti, kad galima būtų pasakyti – aš savo padariau? Skaityti toliau

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaida nuotoliniame pasaulyje (1)

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos trajektorijos nuotoliniame pasaulyje | VDU nuotr.

Po pasaulį pasklidęs užkratas keičia ir vasaros mokyklų darbą. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros mokymai užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Mokytis lietuvių kalbą ir artimiau susipažinti su jos kultūra žmones paskatina įvairiausi dalykai – tai ir lietuviškos šaknys, ir Skaityti toliau

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas pasmerkė Vilniaus mero veiksmus (6)

Šimašiaus pliažas Lukiškių aikštėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Birželio 25 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis išplatino pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų sostinės Lukiškių aikštėje įrengiant paplūdimį su angliškais užrašais.

„Tautai minint Birželio 23 d. sukilimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius už savivaldybės pinigus ir be tarybos pritarimo atidaro paplūdimį sostinės Lukiškių aikštėje. Tą vertinu ne tik kaip pasityčiojimą iš skaudžių Lietuvos istorijos įvykių, Skaityti toliau

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video) (17)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau

Kalbininko P. Būtėno ir jo mokinės A. Kazickienės atminimą įamžinanti premija skirta Ritai Miliūnaitei (0)

R. Miliūnaitė | A.Šleinotienės nuotr.

Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių kultūrinės veiklos, lituanistinio švietimo mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). Pagerbiant šią šviesią ir taurią asmenybę, birželio 17 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios, o 19 val. vyks Aleksandros Kazickienės ir jos mokytojo Petro Būtėno atminimą įamžinančios premijos įteikimo šventė.

2020-ųjų premijos laureatė – Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė. Mokslininkės interesų sritys – norminamoji kalbotyra, sociolingvistika, Skaityti toliau

A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video) (16)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis susitikime su asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ nariais perskaitė pranešimą „Ar lietuvių kalba turi ateitį“ kuriame ne tik aptarė valstybinės lietuvių kalbos padėtį šiuolaikinėje globalioje visuomenėje bet ir pristatė svarbiausias mūsų gimtosios kalbos puoselėjimo strategijos gaires.

Taigi, ar lietuvių kalba turi ateitį? Pamąstykime kartu su A. Antanaičiu. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – lietuvių gramatikos specialistas? (22)

Šarūnas Valentinavičius | asmeninė nuotr.

Kaip gerai, kad yra išmanusis internetas. Tik jo dėka (tikiuosi, kad ir kiti internautai) turėjo išskirtinę progą praplėsti lietuvių gramatikos žinias, perskaitę 2020 m. gegužės mėn. 28 d. delfi.lt išspausdintą Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus straipsnį  „Tarp politikos ir gramatikos“. Jau pirmose rašinio eilutėse autorius tvirtina, kad „yra žinoma ir civilizacijų gramatika, kuri padeda suprasti civilizacijų vidines struktūras“. Po tokių žodžių puoliau į paieškas: kas gi ta iki šiol negirdėta, neregėta „civilizacijų gramatika“. Kiek leido interneto galimybės, peržiūrėjau visų garsių Lietuvos kalbininkų mokslinius straipsnius. Ir nuliūdau – anei vienas apie tokios gramatikos Skaityti toliau