Žymos archyvas: lietuvių kalba

Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos (0)

Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2014-2015 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos universitetuose.

„Užsienyje veikiantys lituanistikos centrai – tai kultūrinės Lietuvos ambasados, o jų dėstytojai ir studentai – ambasadoriai, skleidžiantys žinią apie Lietuvą savo šalyse ir mezgantys tolesnius dvišalius ryšius“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Skaityti toliau

Kokie tie lėktiniai, pūkuoti bei arklio obuoliai ir su kokia mergina negali eit obuoliauti (0)

V. Žvikienės nuotr.

Obuolys – obelies vaisius. Obuoliai gali būti rūgštiniai, saldiniai, miltingi, sunokę. Juos skina, raško. Šakos lūžta obuoliais. Veideliai gali būti kaip obuolėliai – raudoni, gražūs. Tai sakinukai, sudaryti remiantis „Dabartinės kalbos žodynu“. Jame rašoma, kad žodžio „obuolys“ antra reikšmė – „šio vaisiaus pavidalo daiktas, dėmė“: obuoliais muštas arklys. Sudėtiniai terminai: Adomo obuolys (anat. gerklų iškyšulys; prominentia laryngea), akies obuolys (anat. bulbus oculi). Skaityti toliau

Šį vakarą „Init“ TV laidoje „Mūsų praeities beieškant“ – apie baltų kalbą (0)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Spalio 13 d. 20.30 val. „Init“ televizija laidoje „Mūsų praeities beieškant“ kalbės apie ypatingą ir išskirtinį iš kitų aplinkinių tautų mūsų visuomenės poreikį – pasaulį apibūdinti maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis.

Kalbėdami kasdienybėje savaja lietuvių kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis mūsų kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti žodžio neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz: dangus, lubos ir t.t. Skaityti toliau

Nukabintos dvikalbės lentelės Šalčininkų rajone (1)

Lenkiški užrašai Vilnijoje | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Šalčininkų rajone nukabintos dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės. Šalčininkų rajono administracijos direktorius Druskininkų apylinkės teismui pateikė pakeistų gatvių pavadinimų nuotraukas.

Šiuo metu byloje iki spalio 30 dienos paskelbta pertrauka. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba ketina aiškintis, ar dvikalbės lentelės panaikintos ir kitose vietovėse.

Rugsėjo 3 dieną Šalčininkų rajono apylinkės teismas kitoje byloje Šalčininkų rajono Skaityti toliau

LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją (4)

Baltai | Alkas.lt koliažas

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?

Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Skaityti toliau

V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos? (17)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, Šešėlinės Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrui Valentinui Stundžiui susidaro įspūdis, kad Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas siekia „prastumti“ savo  registruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tautinių mažumų atstovų pavardžių rašybą autentiškai be Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados.

VLKK rugsėjo mėnesį paskelbė remianti nelietuvišką pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

„Vos Seimas gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, įvertinančią alternatyvius Skaityti toliau

Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai (5)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), vadovaujama Daivos Vaišnienės, pagaliau pateikė išvadą dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai. Kalbininkai pritaria užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pavardžių rašybai originalo kalba. Tačiau lenkų pageidavimams nenusileidžia.

VLKK išreiškė nuomonę, kad būtina aiškiai atskirti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Skaityti toliau

Užsieniečių lūpomis skambėjo lietuviškas „Ačiū“ (0)

Akimirka iš lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų uždarymo LEU

Į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) rugpjūčio mėnesio pradžioje suvažiavo beveik 60 studentų iš įvairiausių pasaulio šalių, kad pramoktų lietuvių kalbos. Į Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) organizuojamus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus šiemet atvyko studentų iš Ukrainos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Armėnijos, Uzbekistano, Kinijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių.

Po mėnesį trukusių intensyvių lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų (rugpjūčio 27 d.) uždarymo ceremonijoje skambėjo užsieniečių juokas ir lietuviškas „Ačiū“. Skaityti toliau

Kultūros ministerija nepritaria nelietuviškiems įmonių pavadinimams (3)

raidėsKultūros ministerija nepritaria grupės Seimo narių iniciatyvai leisti registruoti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis lotyniškomis – ne tik lietuviškomis – raidėmis.

„Manytina, kad siūlomi įstatymų projektai sudaro prielaidas neigiamam poveikiui bendrinei lietuvių kalbai atsirasti“, – rašoma Kultūros ministerijos parengtame rašte.

Anot ministerijos, nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, Skaityti toliau

L. Jonušys. Svetimvardžių lietuvinimo bėdos (4)

Laimantas Jonušys | Feisbuko metraščio nuotr.

Jau galime nespėliodami ir nelaužydami galvos sužinoti, kaip lietuviškai parašyti daugybę pasaulio vietovardžių. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras leidžia „Pasaulio vietovardžių“ tomus, ir tai yra didžiulis darbas, dabar jau patogiai keliamas į internetą. Ir reikalingas darbas, nors visada kyla abejonė, ar nevertėtų rečiau vartojamus vietovardžius rašyti originalo rašyba (lotyniško pagrindo abėcėle), kaip tai padaryta „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. Bet šio klausimo dabar nekedendami galime labai trumpai pažvelgti bent į kai kurias vietovardžių perrašos problemas, kylančias Europos ir Amerikos tomuose. Skaityti toliau

S. Vaišvilienė: Savo kalbą privalome mylėti (6)

Salomėja Vaišvilienė | respublika.lt nuotr.

Šiaulietė kaligrafė Salomėja Vaišvilienė, nuo mokyklos laikų jau keletą dešimtmečių nesiskirianti su plunksnakočiu ir lietuvių kalbos dailyraščiu, sako, kad mūsų kalba turtinga ir be rašmenų, kuriais Lietuvos valdžia jau pasišovė papildyti lietuvišką abėcėlę.

Nejauku S.Vaišvilienei skaityti ir trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus, kurių autoriai rašo nenaudodami lietuviškų raidžių č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū. „Toks lietuvių kalbos darkymas – nepagarba ir šių žinučių ar laiškų gavėjams, ir pačiai kalbai“, – sako dailyraščio meistrė. Skaityti toliau

Klaipėdos universitete užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos (0)

Klaipėdos universitetas

Kaip ir kiekvieną vasarą – jau nuo 2002 m. – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete liepos–rugpjūčio mėn. vyksta keturių savaičių intensyvūs lietuvių kalbos kursai užsieniečiams – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla, kurią organizuoja Kalbų ir kultūrų centras kartu su universiteto lituanistais. Šie kursai šįmet prasidėjo liepos 17 d. ir baigsis rugpjūčio 14 d.. Kursų dalyviai turi puikią progą mėgautis garsiąja Jūros švente, taip pat kitais intensyvaus Klaipėdos vasaros kultūrinio gyvenimo renginiais.

Šiemet į Klaipėdos universiteto vasaros mokyklą susirinko 40 dalyvių iš 15-os šalių. Skaityti toliau

Į Kauną mokytis kalbos atvyksta pasaulio lietuviai (0)

kaunas.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) liepos 21 – rugpjūčio 16 dienomis vyks intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies ir pasaulio lietuvius, ir užsienio šalių piliečius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.

„Šiais metais į Lietuvą pasaulio lietuvius kvietė sugrįžti Lietuvos dainų šventė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Nuoširdžiai tikime, kad prieš ketvirtį amžiaus bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu ir kultūros centru – Pasaulio lietuvių universitetu, Skaityti toliau

Žalgirio mūšio dieną Seimas svarstė LLRA primestus įstatymo projektus (tiesioginė transliacija, video, balsavusiųjų sąrašas, nuotraukos) (10)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Liepos 15  d. Lietuvos Respublikos Seimas toliau svarstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Šie klausimai vėl buvo įtraukti į Seimo rytinio posėdžio darbotvarkę.

Žiūrėkite Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją ČIA (pietų pertrauka iki 15 val.).

Nepaisydama visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, Skaityti toliau

Alantoje vyksta lituanistinė stovykla Rusijos lietuvių vaikams (0)

smm.lt nuotr.

Liepos mėnesį Alantoje, Molėtų r. vyksta antroji Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų ir jaunimo lietuvių kalbos ir kultūros stovykla. Pirmoji surengta pernai vasarą Alantoje ir Birštone.

Į stovyklą atvyko 50 lietuvių kilmės vaikų ir jaunuolių iš Sankt-Peterburgo, Maskvos, Petrozavodsko, Medvežegorsko, Bratsko ir kt. Rusijos lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų. Kai kurie iš jų stovyklavo ir pernai. Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Procesai, kurie vyksta (5)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Atėjo laikas apžvelgti procesus, kurie dėl Lietuvos valdžios veiksmų bei neveikimo ir Lenkijos valdžios bei visuomenės pastangų vyksta rytų Lietuvoje. Šie procesai gali turėti tragiškų Lietuvos valstybei pasekmių.

Lenkų Lietuvoje rinkimų akcija (LLRA) yra iš esmės vienintelė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdytoja ir turi didelę įtaką dar keliose savivaldybėse. Tai leidžia jai per kadrų politiką užtikrinti, kad ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose vyrautų jaunimo ugdymas ne valstybinio patriotizmo, o lenkiškojo nacionalizmo dvasia. Ne kartą „Vilnijos“ aktyvistai yra fiksavę atvejus, kai Skaityti toliau

A. Patackas. Lietuvos lenkai, ir kur jūs nueisite paskui tuos, su Georgijaus juostelėmis atlape? (12)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vardų ir pavardžių, tautinių mažumų įstatymo epopėja, tenkinant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ultimatumus bei užgaidas, atrodo, neturi galo. Pažvelkime į šias peripetijas plačiau, iš istorinės plotmės. Visi suprantame, kad šios pretenzijos yra politinio pobūdžio, o vardai ir pavardės yra tik pretekstas. Jo esmė – dar kartą, eilinį, pažeminti lietuvių tautos orumą pačiu skaudžiausiu būdu – per kalbą ir rašybą, priversti paklusti, šitaip demonstruojant didelės valstybės jėgą, nesibodinčią ir šantažo. Tik keista, kad už tai ryžtasi sumokėti tokią brangią kainą. – Turiu omeny LLRA vadovybę, kurios rankomis tai Skaityti toliau

Ar Seimas šiandien atvers kelią Lietuvos repolonizacijai? (tiesioginė transliacija) (11)

Piketas prie Seimo | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Liepos 10  d. Lietuvos Respublikos Seimas vėl imsis svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) desperatiškai brukamus Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Šie klausimai įtraukti į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę atitinkamai 12.30 ir 17.50 val.

Nuo 8.30 val. prie protestuodami prieš valdančiųjų ketinimus atverti kelią dvikalbystei Lietuvoje prie Seimo į protesto piketą rinkosi  „Vilnijos“ draugijos, Sausio 13 brolijos ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos atstovai. Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija) (11)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas ir vėl ketina svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose ir Tautinių mažumų įstatymo projektus. Nepaisydama gausių Lietuvos visuomeninių organizacijų, kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, neatsižvelgdama Konstitucinio teismo išvadas bei Lietuvos prezidentės nuomonę valdančiosios koalicijos politinė taryba iš visų jėgų toliau stumia ydingus įstatymo projektus. Skaityti toliau

Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą (1)

smm.lt nuotr.

Birželio 30 d. 16 val. Lietuvių kalbos instituto kiemelyje bus atidaryta kilnojamoji edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis!“.

Renginio metu bus galima apžiūrėti penkis savitus kalbos žaislus, kuriuos sukūrė dizainerė Gražina Viniček. Žaislai vaizduoja lietuvių kalbos abėcėlę, žodyną, istoriją, lituanizmų paplitimą suomių, vokiečių, rusų, baltarusių ir kitose Europos kalbose. Skaityti toliau

Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai? (1)

ve.lt nuotr.

„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.

Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.

Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Skaityti toliau

Prezidentė Š.Birutį įpareigojo rūpintis Lietuvos kultūra, kalba, paveldu, informaciniu saugumu (0)

R.Dačkaus nuotr.

Trečiadienį, birželio 25 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su kultūros ministru Šarūnu Biručiu aptarė svarbiausius ministerijos ateities darbus. Prezidentė su ministru kalbėjo apie kultūros vaidmenį puoselėjant nacionalinį tapatumą, kultūros institucijų veiklos efektyvumą. Taip pat aptarta Lietuvos viešosios erdvės apsauga nuo informacinių atakų.

„Kultūra yra tai, kas mus vienija, kas padeda formuoti žmogaus nacionalinį tapatumą, lavina jį, skatina didžiuotis savo šalimi. Kultūra taip pat leidžia pristatyti šalį užsienyje, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis? (0)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?

2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau

Alkas.lt atsiliepdamas į visuomenininkų raginimą žada viešinti lietuvių kalbos išdavikų pavardes (43)

Gėdos stulpas | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

Internetinio dienraščio Alkas.lt redakcija skelbia, kad apsvarsčiusi visuomenininkų susibūrusių į Lietuvių kalbos gynimo sąjunga pilietinę iniciatyvą „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“, priima sprendimą jungtis prie šios akcijos ir įsipareigoja viešinti valstybinį lietuvių kalbos statusą pamynusių Seimo narių pavardes bei nuotraukas.

Primename, kad birželio 19 d. Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, susirūpinusi tuo, kad Seime yra svarstomas Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės iniciatyva įregistruotas lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas XIIP-1653, kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba, Skaityti toliau

Prie Seimo vyko piketas dėl antikonstitucinių įstatymų (nuotraukos) (2)

Piketas prie Seimo | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, birželio 19 dieną, prie Seimo susirinko būrelis visuomenės veikėjų, kurie ragino Seimą atsikvošėti ir nepriimti valstybės pamatus klibinančių ir antikonstitucinių įstatymų: Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projekto bei Lenkų rinkimų akcijos siūlomo Tautinių mažumų įstatymo.

Pasak į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungą susibūrusių visuomenininkų, G.Kirkilo ir I.Šiaulienės teikiamas įstatymo projektas yra antikonstitucinis, nes juo siūloma Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose Skaityti toliau

Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes (8)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“.

Visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad valdantieji į Seimo birželio 19 d. darbotvarkę įtraukė į Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą XIIP-1653, kuriame numatyta Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose dokumentuose leisti rašyti ne valstybine kalba.

Pasak į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungą susibūrusių visuomenininkų, Skaityti toliau

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės (2)

A.Solomino (DELFI) nuotr.

Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.

Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.

„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją? (4)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Ne kartą ir ne du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad sovietmečiu Lietuvos lenkai gyveno geriau nei dabar. Kitais žodžiais, Rusijos okupacijos ir komunistinės santvarkos metu Lietuvos lenkai buvo laimingesni nei gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje. Taip mąstantį Lietuvos pilietį galėtume laikyti jei ne pamišėliu, tai jau bent visiškai susimaišiusį gyvenimo vertybėse ir tiesiog nekreipti į jį dėmesio.

Tarsi pajutęs, kad visuomenė į jo žodžius jau tikrai nekreipia dėmesio, V. Tomaševskis šia linkme ėmėsi jau ne žodžių, bet darbų. Skaityti toliau

Lietuva mini dieną, kai uždrausta lietuviška spauda (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Prieš 150-metų šią dieną buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.

Keturis dešimtmečius lietuviška spauda ir knygos galėjo būti leidžiamos tik kirilica, buvo draudžiama įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis bei mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose.

Draudimas siejamas ir su generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, malšinusio sukilimą veikla, taip pat su 1863 m. balandžio 4 d. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo taisyklėmis. Skaityti toliau

Mokyklinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 5 proc. mokinių (1)

Qualteach.com nuotr.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino šiemet neišlaikė daugiau kaip 5 proc. mokinių, pranešė Nacionalinis egzamino centras.

Šiais metais 15 222 kandidatai rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Lyginat su praėjusiais metais, mokyklinio egzamino pasirinkimų skaičius išaugo dviem procentais. Egzamine dalyvavo 13 205 kandidatai.

Šį egzaminą išlaikė 94,5 proc. kandidatų. Aukščiausius 9–10 balų Skaityti toliau