Žymos archyvas: lietuvių kalba

M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis (0)

Miša Jakobas | dialogas.lt

Su skaitytojais dalinamės pokalbiu su Vilniaus Šalomo Aleichemo žydų gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu. Nuo 1991 metų šiai mokyklai vadovaujantis M. Jakobas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi ir Garbės sidabro ženklu už nuopelnus.

Kelintus metus Lietuvoje netyla diskusijos apie tautinių mažumų padėtį šalyje – trūkstamas teises, visuomenės požiūrį. Ar bloga žydui gyventi Lietuvoje?

Tikrai manau, kad žydui Lietuvoje gyventi nėra blogai. Apskritai, tu Skaityti toliau

E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne (8)

Erika Drungytė | asmeninė nuotr.

Kalbą mus mokina suprasti kaip bendravimo, susižinojimo priemonę. Tačiau lietuviams kalba nėra tik komunikavimo instrumentas. Kiekvienas lietuvis, net ir negalėdamas savo minčių artikuliuoti įmantriais terminais, suvokia kalbos metafizinę prasmę. Viešumoje niekas apie tai nekalba – politikai, valdininkai, inspektoriai, amatininkai mėgina išsisukti postringaudami apie kalbą, kuri neturi ryšio su gyvastingumu, su dvasingumu, su kūryba. Ją varto rankose kaip daiktą, kaip prekę, kaip priemonę, kuria galima pasinaudoti, kurią galima panaudoti, kurią galima gaminti ir parduoti. Skaityti toliau

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni? (4)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.

Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus- nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti (tiesioginė transliacija) (0)

Meilė Lukšienė | E. Tervidytės nuotr.

Balandžio 25 d., penktadienį, 9 val. Kovo 11-osios Aktos salėje (Seimo I rūmai),  minint mokslininkės, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narės, Lietuvos švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines, organizuojama tarptautinė konferencija „Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje“.

Konferencijoje bus siekiama atskleisti ir aktualizuoti habil. dr.  M. Lukšienės veiklą edukologijos, literatūrologijos ir kultūrologijos srityse, skatinti Skaityti toliau

A.Patackas: Daugiau Tautos, mažiau liaudies (12)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas:

Kas vyksta mūsų valstybėje, kurioje nebelieka pamatinių vertybių ir kurioje netgi kalba valdančiajam elitui tampa atgrasi? Ar nebijo Tautos valios nepaisantys veikėjai būti teisiami už savo nusikaltimus? Į kokias dvasines gelmes turi remtis Tauta, kad išgyventų ir klestėtų, kad Tauta ir jai atstovaujanti valdžia būtų vienas kumštis? „Respublika“ kalbasi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, Seimo nariu Algirdu Patacku. Skaityti toliau

Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu (4)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta apie Seimui pateiktus du skirtingus įstatymų projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo oficialiuose Lietuvos dokumentuose, pareiškė, kad Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu.

„Savo poziciją galiu tik patvirtinti dar kartą – lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu“, – Lietuvos prezidentės žodžius cituoja BNS ir visa Lietuvos žiniasklaida.

D.Grybauskaitė pasakė, kad Seimas balandžio 15 d. Skaityti toliau

Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video) (0)

Danų kalbos tarybos pirmininkė Sabina Kišmejer–Andersen (Sabine Kirchmeier–Andersen) | Alkas.lt nuotr.

Kovo 24 d. Seime vyko Seimo ir Valstybinės kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“.

Konferencijos dalyvius sveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Po jos kalbėjo Valstybinės kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Ji apžvelgė valstybinės kalbos vystymosi kelią, nurodė jos plėtojimo kryptis.

Estų kalbos tarybos pirmininkė Birutė Klaas–Lang gražia taisyklinga lietuvių kalba, kurios ji sakė išmokusi iš tėvų, Skaityti toliau

A. Makauskas. Nykstantys Seinų lietuviškumo pėdsakai (nuotraukos) (5)

Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas | LZ nuotr.

Jei­gu Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jos lai­kys Len­ki­jos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jas svar­biu par­tne­riu, ta­da jas gerbs ir Len­ki­ja, įsi­ti­ki­nęs Sei­nų lie­tu­viš­kos „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los va­do­vas Al­gir­das Vai­ce­kaus­kas. Jo tei­gi­mu, ne­pai­sant Len­ki­jo­je ga­lio­jan­čio tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo, lie­tu­vių gy­ve­ni­mas šio­je ša­ly­je yra su­dė­tin­gas.

Apie Sei­nų kraš­to lie­tu­vių pa­dė­tį ir prob­le­mas – por­ta­lo lzi­nios.lt in­ter­viu su Len­ki­jos lie­tu­vių drau­gi­jos (LLD) pir­mi­nin­ku, Sei­nų „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los di­rek­to­riu­mi Al­gir­du Vai­ce­kaus­ku. Skaityti toliau

TV klipai primins pagrindines žodžių rašybos taisykles (0)

visiplakatai.lt nuotr.

Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai.
„Mokykloje išmokstame daug rašybos taisyklių, tačiau metams bėgant jos „išsitrina“ iš atminties. Bendraudami internetu ar sms žinutėmis įprantame trumpinti ir vartoti netaisyklingus žodžius, rašyti be nosinių, didžiųjų raidžių. Vis labiau Skaityti toliau

Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK (12)

Alkas.lt nuotr.

Visų, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Seimo frakcijų atstovai užregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (XIIP-1675), kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba. Papildomo paso puslapio įrašas galėtų būti tik lotyniško pagrindo ženklais.

Vienas projekto iniciatorių, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys teigia, kad šis įregistruotas siūlymas – kompromisinė išeitis iš politinės aklavietės. Skaityti toliau

Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba (23)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 8 d. 45 lietuvių rašytojai išreiškė nepritarimą Lietuvos valdžios ketinimui įteisinti pavardžių nelietuviškais rašmenimis rašybą Lietuvos respublikos asmens dokumentuose.

Viešai išplatintame laiške prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei rašytojai priminė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis „būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos savaitė Vilniaus Gedimino technikos universitete (0)

fmf.vgtusa.lt nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybė Fundamentinių mokslų fakultete (VGTU SA FMF) šiomis dienomis rengia Lietuvių kalbos savaitę.

Prie VGTU Saulėtekio rūmų ant šaligatvio didelėmis raidėmis spalvotomis kreidelėmis užrašyta frazė „Aš rašau taisyklingai, o Tu?“ skelbia šią akciją. Skaityti toliau

Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija į Monaghano šv. Louis vidurinę mokyklą  (Airija) išsiuntė vertingų lietuviškų knygų komplektą, kurį sudaro lietuvių literatūros, visuotinės literatūros klasikos kūriniai, knygos apie Lietuvos istoriją.

„Mes visi, gyvendami skirtingose valstybėse, esame viena lietuvių tauta, kurią jungia tie patys rūpesčiai ar džiaugsmai. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito (17)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Regis, laukia mūsų nauja 1791 metų konstitucija. Vadinamoji „Abiejų tautų respublikos“ Gegužės 3-iosios konstitucija. Kurioje Lietuvos net vardo neliko. Ją Lenkija ir šiandien kaip valstybinę dieną švenčia. Esą tai buvo demokratiškiausia Europos konstitucija.

Tai bent buvo laidotuvės verta minėti! Laidotuvių konstitucija. Mums tas „dokumentas“ tai su viskam galas buvo, nes Lietuvos vardo toje konstitucijoje nebeliko.

O kas ji buvo Lenkijai? Paskutinis pasispardymas – šlėktiškas – Rusijos pavojaus akivaizdoje. Net pasipuikavimas: esą mes viską galime! Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I) (0)

Kazimieras Juraitis | asmeninė nuotr.

Prieš keletą metų nuoširdžiai šnekučiavomės su vienu senu Sibiro tremtiniu. Gulago lageriuose jis praleido ne vieną dešimtį metų. Ten jis paliko savo jaunystę ir prarado sveikatą. Pasakodamas apie savo potyrius lageriuose, senolis atrodė atjaunėjęs, o akys tiesiog kibirkščiavo kovos dvasia!

Aš jo ir paklausiau: turėtų smagu būti jam dabar, kai mes pagaliau laisvi? Liepsnelės pašnekovo akyse prigeso. Jis nepasakė man nieko, išskyrus „– eet“ ir apmaudžiai numojo ranka. Neiškenčiau nepasiteiravęs, ko gi senasis kovotojas taip ilgisi sibirietiškųjų lagerių? Skaityti toliau

TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai (1)

smm.lt nuotr.

Kokios aplinkybės leido išlikti lietuvių kalbai? Kaip kito mūsų ir kaimynų kalbos? Kodėl lietuvių tauta, buvusi gerokai skaitlingesnė už germanus ir slavus, šiandien tokia maža, bet unikali? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų intriguojančių klausimų paaiškės laidoje „Didžioji Lietuva: lietuvių kalbos istorija“, kuri šį rudenį grįš į televizijos ekranus.

„Pernai gruodį žiūrovams pristatėme pirmąsias keturias ciklo laidas, kuriose aiškinomės, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai iki raštijos atsiradimo, kokie jų genetiniai ypatumai ir panašumai su kaimynais, – pasakoja Teresa Rožanovska, laidos prodiuserė. – Pirmosios laidos sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, Skaityti toliau

Skelbiamas Šv. Jeronimo premijos konkursas (0)

verteju sajungaLietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) kartu su LR kultūros ministerija rengiasi skirti Šv. Jeronimo premiją grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje.

Premijos tikslas – įvertinti ir skatinti lietuvių literatūros vertėjo darbą ir indėlį į tarptautinius kultūros mainus, Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, patrauklaus Lietuvos įvaizdžio kūrimą. Skaityti toliau

Tūkstančiai moksleivių kompiuterį kalbino lietuviškai (0)

Švari kalba – švari galva

Praėjusią savaitę daugiau kaip 12 tūkstančių 6–10 klasių moksleivių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų kompiuterį bandė prakalbinti lietuviškai – dalyvavo nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. Ar toks gausus dalyvių susidomėjimas (paskutinius keletą metų iki šiol konkurse dalyvaudavo apie 8–8,5 tūkst. moksleivių) – tendencija, atspindinti padidėjusį jaunimo suvokimą, kad technologijos ir taisyklinga kalba – suderinami?

„Jau septynerius metus organizuojame šį konkursą, nes tikime, kad kiekviena galimybė virtualioje erdvėje rašyti taisyklingai lietuviškai prisideda prie tokio įpročio formavimosi. Skaityti toliau

Vilniaus regiono mokyklose vaikai augina kristalus ir kuria animacinius serialus (2)

Moksleiviai kuria animacinį istorinį serialą

Kuriami animaciniai serialai, steigiamos reklamos agentūros, per šokį mokomasi chemijos formulių, piešiniais perteikiamas eilėraščio turinys. Tokie netradiciniai mokymosi metodai šiuo metu taikomi beveik 100 Lietuvos mokyklų, kurios dalyvauja programoje „Kūrybinės partnerystės“. Įvairias mokslo disciplinas – biologiją, matematiką, lietuvių kalbą, ekonomiką – jungiantys projektai nepaiso įprastinės pamokos normų ir plečia jos ribas. Mokyklų bendruomenės ir kūrėjai – aktoriai, žurnalistai, architektai, kino režisieriai, dizaineriai – drauge kuria ir įgyvendina kūrybiško mokymosi projektus. Skaityti toliau

Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės (0)

iknyga.lt nuotr.

Kovo 24 d., pirmadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) įvyks tarptautinė konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“. Konferenciją organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, taip pat prisideda Prancūzų institutas Lietuvoje.

Konferencijos bus aptarta: Europos šalių (Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Danijos) kalbų politikos; aktualijos ir geroji patirtis; kokios kalbos politikos reikia šiuolaikinei visuomenei; valstybinės lietuvių kalbos politikos kryptys.

Diskusijoje ketinama išsamiau aptarti valstybinės lietuvių kalbos politikos prioritetus, pasidalyti ateities įžvalgomis. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)

Filmo „Knygnešys“ kadras

Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o  Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau

Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią (0)

Felicija Bortkevičienė (1873 - 1945)

Lietuvos Respublikos Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią. Premija įamžina žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą. Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

Nusipelniusiujų gauti premiją vertinimo kriterijai: Skaityti toliau

B. Valionytė. Valdžia negirdi Lietuvos piliečių (video) (16)

Birutė Valionytė | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Skelbiame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalbą pasakytą iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Seimo nariai ir visi čia susirinkusieji, mieli Lietuvos piliečiai,

Prieš 24 metus atkūrėme nepriklausomą Lietuvos valstybę – čia šioje salėje. Skaityti toliau

Išrinktas gražiausiai rašantis Lietuvos medikas (0)

rašom.lt nuotr.

Kovo 10 d. Lietuvos mokslo akademijoje įvyko ketvirtojo Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ finalas. Iš 6311 dalyvių skirtingose grupėse buvo išrinkti 5 gražiausio rašto savininkai. Šiemet pirmą kartą atskiroje grupėje varžėsi ir medikai, kuriuos aktyviai dalyvauti konkurse skatino Lietuvos gydytojų sąjunga. Gražiausiai rašančio mediko vardą iškovojo kaunietė Alma Kleinauskienė.

Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentės Virginijos Lukšienės teigimu, Skaityti toliau

M.K.Čiurlionio kūrybą studijuojanti Jumiko Nunokava: „Lietuva – jautri šalis“ (0)

Jumiko Nunokava | sc.bns.lt nuotr.

Kauno technologijos universitete (KTU) muzikologijos doktorantūroje studijuojančios Jumiko Nunokava (Yumiko Nunokawa) studijų objektas ir aistra – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Praėjusį rugsėjį į Kauną atvykusi japonė džiaugiasi „paprastesniu“ ir ramesniu gyvenimu nei Tokijuje ar Londone. Lietuviai, Yumiko nuomone, panašūs į japonus – tokie pat jautrūs ir įžvalgūs.

Muzikologė Jumiko Nunokava 2005-aisiais baigė rusų muzikos studijų magistrantūrą Goldsmito (Goldsmiths) Londono universitete. Netikėtai išgirdusi ir susižavėjusi M. K. Čiurlionio muzika Jumiko ėmėsi aktyviai tyrinėti lietuvių Skaityti toliau

Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis (0)

Kalbos muziejaus eksponatai | muziejai.lt, T.Kapočiaus nuotr.

Lietuvių kalbos institutas rengia pirmąją kilnojamą edukacinę parodą svarbiausiems lituanistikos ir kalbotyros pasiekimams pristatyti. Ekspoziciją, kurią šį pavasarį planuojama parodyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sudarys unikalūs eksponatai – kalbos žaislai, leidžiantys paliesti kalbą rankomis.

„Lietuvių kalbos institute veikia Kalbos muziejus, kuris sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Išgirdome ne vieną prašymą pristatyti panašią ekspoziciją užsienyje, todėl nusprendėme sukurti kilnojamą parodą, – pasakoja dr. Jolanta Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Tautininkų Sąjunga ragina nedelsiant pradėti Konstitucinio Teismo apkaltos procesą (42)

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 28 d. Tautininkų sąjunga (TS) išplatino viešą pareiškimą, kuriame įvertino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) spendimą dėl piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose kaip Lietuvos Konstitucijos pamynimą ir neleistiną politinį kišimasi į lietuviškos rašybos norminimo kompetenciją.

Tautininkų Sąjungos nuomone, dabartinis KT „nusirito iki politinių grupių užsakymo vykdytojų lygmens“, nes „sudarė teisines prielaidas politikams daryti spaudimą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kad ši teiktų konstitucinį lietuvių kalbos statusą paneigiančius siūlymus“. Skaityti toliau

P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys (12)

dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Skaityti toliau

KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose (86)

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl teisingumo ministro Juozo Bernatonio prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), Skaityti toliau