Žymos archyvas: lietuvių kalba

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (23)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – toju gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius iško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos (14)

Audrys Antanaitis | gyvenimas.eu nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.

Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?

Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kursime gyvybingą, pasauliui atvirą, orią ir savo vertę žinančią Lietuvos valstybę (14)

Sambūris Raudondvaryje | S.Paškevičiaus nuotr.

Skelbiame Arvydo Juozaičio kalbą, pasakytą Raudondvario pilyje, Kauno rajone, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, kur tuo pačiu vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo A. Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.

PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Skaityti toliau

A. Adamkovičiaus knyga „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ (0)

Aleksandro Adamkovičiaus knyga „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ | Voruta.lt nuotr.

Pristatome naujausią  Aleksandro Adamkovičiaus knygą  „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ [1] skirtą šioje Gudijos Vitebsko srities vietovėje kažkada gyvenusiems ir savo pėdsaką palikusiems lietuviams.

Knygos autorius daktaras Aleksandras Adamkovičius pats yra gimę Zorkoje (Vitebsko sritis). Jis 1994 metais baigė Zorkos vidurinę mokyklą. 1994-1999 m. studijavo Polocko valstybiniame universitete. Vėliau atvyko gyventi į Lietuvą.  2002–2008 metais Vilniaus Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“ (tiesioginė transliacija, video) (7)

Aušra Papirtienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 4 d. 11:30 val. Seime vyko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Aušros Papirtienės spaudos konferencija „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“, kurioje buvo aptarta neseniai Europos Parlamente (EP) svarstytą ataskaitą „Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“. Spaudos konferencijos rengėjų nuomone, tai svarbus įvykis, nes toliau bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl Europos daugiakalbystės projekto (Digital Language Diversity project).

Spaudos konferencijoje dalyvavo: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos

Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau

Sankt Peterburge mokomasi lietuviškai (0)

Sankt Peterburge mokomasi lietuviškai | Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge nuotr.

Sankt Peterburge mokslo metus pradėjo lietuvių kalbos mokyklos. Keturiose grupėse mokysis beveik 80 įvairaus amžiaus moksleivių – nuo 6 metų amžiaus iki senjorų. Jau tradicija tapo pirmąją mokslo metų pamoką rengti Lietuvos generaliniame konsulate.

Mokytojos Apolonija Kalniūtė bei Irina Pervušina džiaugėsi po vasaros sugrįžusiais mokiniais bei naujokais, kurių šiemet taip pat nemažai. Skaityti toliau

Tautos forumas reikalauja LRT nutraukti cenzūrą (26)

LRT | lrt.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Tautos forumo (TF) steigėjai paskelbė raginimą ir siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.

Raginime, kuris pavadintas „Dėl Lietuvos Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Balstogės krašto pavardės. Slavizacijos apybraiža (20)

Baltstogės herbas | Wikipedia.org nuotr.

Pratarmė

Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau

G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą (1)

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 12 val., Liubavo dvaro muziejuje (oficinoje, Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas), Baltų vienybės dienos proga, bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė ir genialusis mūsų menininkas M. K. Čiurlionis. Skaityti toliau

Užsieniečius sugraudino neįprastos lietuvių tremtinių istorijos (1)

Užsieniečius sugraudino lietuvių tremtinių neįprastos istorijos | Rengėjų nuotr.

Kaip pažinti svetimos šalies istoriją? Vienas iš pagrindinių raktų į Lietuvos naratyvą – gyvas liudijimas iš liudytojų lūpų. Šiuo metu lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai Lietuvos edukologijos universiteto rengiamuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, apsilankė specialiuosiuose socialinės globos namuose  „Tremtinių namuose“.  Ten studentai ne tik bendravo su politiniais tremtiniais, bet ir dainavo, pasakojo savo santykį su mūsų šalimi. Studentams beklausant tikrų senjorų išgyventų istorijas, ne vienas susigraudino. „Netikėtina, jog tremtiniai tiek daug patyrę nelengvų išgyvenimų, nuoširdžiai su mumis dalinosi savo meile ir rūpesčiu“, – pasakojo belgas Tomas de Blutsas (Thomas de Bluts). Skaityti toliau

Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba (22)

respublika.lt nuotr.

Siekis sumenkinti lietuvių kalbos vartojimą bando įsišaknyti net įstatymais. Du Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė pateikė Seimui projektą, kad kitakalbiai lietuvių kalbos egzaminą ir toliau laikytų „su nuolaidomis“, o dar geriau, jei teisiškai būtų įvesta tvarka, kad gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse lietuvių kalba mokyklose nebūtų privaloma.

2011 m. priimtas įstatymo projektas, pagal kurį buvo apsispręsta pereiti prie vieningo lietuvių kalbos egzamino Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“: Turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą (2)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 28 d.  asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos valdžios įstaigas su pasiūlymais kaip reiktų gerinti valstybinės lietuvių kalbos būkle mūsų šalyje.

Siūloma pasirūpinti nykstančiais Lietuvos vietovardžiais

„Talka“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti instrukciją, kur ir kaip gauti žinių apie vietovardžius, taip pat apie jų Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Sakartvelo studentės: džiaugiamės susipažinusios su Lietuva (video) (3)

Tamta Petashvili, Sophio Tabatadze | A. Sartanavičiaus nuotr.

Studentės iš Gruzijos (Sakartvelo) Tamta Petašvili  Sofio Tabatadze su Lietuva susipažino pradėjusios mokytis Gruzijos technikos universitete veikiančiame Lietuvių kalbos ir kultūros centre. Į Lietuvą merginos atvyksta jau trečius metus ir puikiai kalba lietuviškai. Tad susitikę pasikalbėjome apie lietuvių kalbą, įspūdžius apie mūsų šalį ir ateities planus.

Laidą rengia Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė. Skaityti toliau

16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose – net 28 pasaulio šalių atstovai (0)

LEU nuotr.

Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių –  kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai  iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.

Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą.  Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d. Skaityti toliau

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė (0)

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė | VDU nuotr.

Kol daugelis vasarą naudojasi galimybe pailsėti nuo studijų ar darbo, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) tai laikas, kai į Kauną kiekvienais metais atvyksta studentai iš įvairių pasaulio šalių. Čia juos pakvietė VDU projektas Baltijos vasaros universitetas“ (angl. Baltic Summer University), kuris šiemet tęsėsi daugiau nei mėnesį ir subūrė virš 100 studentų ne tik Europos, bet ir tolimesnių kraštų: JAV, Australijos, Honkongo, Vietnamo, Kinijos, Japonijos ir Indonezijos. Skaityti toliau

Kalbos „žaislai“: „Lituanistikos židinio“ muziejų aplankius (0)

„Lituanistikos židinio“ šeimininkė Akvilė Girdzijauskaitė / D. Rastenienės nuotr.

Kaip žinote, Lietuvių kalbos institute yra įsteigtas „Lituanistikos židinio“ muziejus, kuriame vaizdžiai „įmaterialinti“ svarbiausi kalbos dalykai: abėcėlė, žodžių kilmė, reikšmių fenomenai, tarmės, kalbotyra, žodynų sudarymas ir kt. Muziejaus idėjos autorė – prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė. Muziejus skirtas plačiajai visuomenei – pirmiausia, matyt, moksleiviams, studentams. „Saulės arkliukų“ redakcija aplankė muziejų per pačius karščius, kai daugelis išsijuosę atostogavo, bet dabar, artėjant Rugsėjo 1-ajai, ir Jūs, skaitytojau, būtinai turite nueiti ar nuvažiuoti į „Židinį“ ir pajusti visą kalbos (mūsų mąstymo būdo ar įrankio) reiškinio pilnatvę. Ekskursijas šauniai veda jaunoji muziejaus darbuotoja Akvilė Girdzijauskaitė. Mes rekomenduojame! Daugiau informacijos, kaip suprantate, Lietuvių kalbos instituto svetainėje… Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

„Šimtmečio dovana pasauliui“ – lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto projekto „Šimtmečio dovana pasauliui“, kurio metu dovanojamos lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas.

Vykdant šį projektą į užsienį iškeliaus daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Skaityti toliau

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija (2)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Šios knygos – tai Lietuvos įvaizdžio skyriaus inicijuota „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirta išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas, kurios turi nuolatines patalpas, taip pat ambasadas. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės (2)

Aukuras ant Rambyno | wikipedija.org

Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne legendinės asmenybės.

Konkrečios jų veikimo sferos susisieja tik iš dalies, didžiąja dalimi tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir orientuotas į tą patį bendrąjį tikslą – lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą savame krašte. Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ (0)

Rugpjūčio 13 d.: diskusija „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 13 d., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.

Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą stengiamės rasti geriausią sprendimo būdą, kuris padėtų išsaugoti lietuviškąją tapatybę. Visi, kuriems svarbus lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas, yra kviečiami į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) Skaityti toliau

Siūloma stiprinti ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose (video) (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Liepos 24 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis pristatė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis, o tuo pačiu ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Anot pataisų teikėjų, tokio projekto rengimą paskatino siekis labiau integruoti Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą. Kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų įsiliejimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą ir mažinantis jų atskirtį. Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ įteikė padėką įmonei „Škoda auto“ (4)

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Liepos 19 d. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ įteikė padėką „Škoda auto“ įmonei už lietuviško valdymo meniu įdiegimą Lietuvoje šios įmonės pardavinėjamuose automobiliuose.

Atskiroje padėkoje pabrėžiama, kad šis „Škoda auto“ sprendimas prisidės prie Lietuvos valstybei prioritetinio siekio užtikrinti kuo platesnį valstybinės lietuvių kalbos vartojimą visose gyvenimo srityse.

„Toks jūsų sprendimas ne tik didina klientų skaičių, bet ir parodo pagarbą mūsų valstybės įstatymams“ – sakoma laiške „Škoda auto“ valdybos pirmininkui Bernhardui Majeriui (Bernhard Maier). Skaityti toliau

„Kantar TNS“ tyrimas: Lietuvą gyventojai labiausiai myli dėl kelionių, gamtos, kalbos ir interneto (0)

„Kantar TNS“ tyrimas: Lietuvą gyventojai labiausiai myli dėl kelionių, gamtos, kalbos ir interneto | Pixabay nuotr.

Lietuviai savo šalį labiausiai vertina dėl galimybės laisvai keliauti po pasaulį ir gražios gamtos, nevarginančios stichijomis. Šalies kompaktiškumas ir spartus internetas bei seniausia pasaulio kalba – dar keli TOP penketuko aspektai, dėl ko gyventojai myli Lietuvą, rodo „Kantar TNS“ tyrimas.

Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės Jurgitos Račkytės-Vilimės, istorinė patirtis ir asmeninės vertybės lemia tai, kas savo gimtinėje atrodo vertingiausia. Skaityti toliau

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (29)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Stefano Lanza: Lietuviai praranda kalbos jausmą (video) (12)

Stefano Lanza | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Laidos svečias – apie du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis italas, lietuvių filologijos mokslų daktaras Stefanas Lanza.

Susitikę Vytauto Didžiojo Universitete su Stefanu kalbėjomės apie jo atvykimą į Lietuvą, gyvenimą Kaune ir meilę lietuvių kalbai.  Tiesa, kalbant apie lietuvių kalbą, pašnekovas pripažino, kad čia situacija labai sudėtinga, mes patys jau nebemokame taisyklingai kalbėti savo gimtąją kalba.

Laidos autoriai Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė. Skaityti toliau

A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau