Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: lietuvių kalba

R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (3)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, trūksta žodžių naujiems reiškiniams, naujoms technologijoms pavadinti, nėra kūrybinės potencijos naujiems žodžiams ir terminams kurti, daug patogiau ir lengviau vartoti anglų kalbą, kuri yra daug geresnė, modernesnė. Lietuvių kalbą esą naikina internetas, išmaniosios technologijos. Ar tikrai?

Dažnai keliamas vis tas pats klausimas: yra grėsmė išnykti mūsų kalbai ar nėra? Skaityti toliau

Turime įvertinti žodžio laisvės kainą (0)

Nac diktanto nugaletojai_lrp.lt

Gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė per Prezidentūros Baltojoje salėje vykusias iškilmes apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir pasveikino visus artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.

„Savo kalbos neišaugame. Kalba mus augina ir auga kartu su mumis. Todėl mums turi rūpėti, kad ji neskurstų, kad mūsų asmeninis žodynas būtų turtingas, Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko (0)

Prof. Algirdas Sabaliauskas (1929–2016) | mokslolietuva.lt, G. Zemlicko nuotr.

Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.

A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar  – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Skaityti toliau

Skelbiami trumposios prozos ir pjesių rašymo konkursai vyresnių klasių moksleiviams (0)

Moksleiviu prozos konkursas.plakatas 2016Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės skelbia trumposios prozos konkursą 10–12 klasių moksleiviams tema „Ateities memuarai“. Kūrinius siųsti iki liepos 1 d. Respublikos mastu jau įvyko konkursai „Gyvenimas – tai sapnas“ (2013), „Mano laisvė“ (2014) ir „Mano miesto paslaptis“ (2015). Idėjos autorės, konkurso iniciatorės ir koordinatorės, menotyrininkės, rašytojos Anetos Anros pasiūlytomis temomis kūrė moksleiviai iš įvairių Lietuvos kampelių.

A. Anra moksleiviams stengiasi pasiūlyti tokias temas, kurias būtų galima laisvai interpretuoti, žvelgti į jas iš įvairių perspektyvų, nevaržyti fantazijos ir kūrybinio polėkio. Džiugu, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai skatina moksleivius dalyvauti, pataria, Skaityti toliau

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis (9)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą (0)

Kestutis Daukšys | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos teiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvių kalbos institutui (LKI) suteikti nacionalinį statusą.

„Džiaugiuosi, jog kolegoms Seimo nariams rūpi lietuvių kalba, gilios jos tradicijos. Šiuo metu Lietuvių kalbos institutas neturi nacionalinio svarbos statuso. Seimo Darbo partijos frakcija įsitikinusi, kad šis įstatymas palengvins finansavimą institutui, o svarbiausia, parodysime dėmesį ir pagarbą savo gimtajai kalbai“, – sako Lietuvos Respublikos Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projekto XIIP – 3866 (2) teikėjas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Skaityti toliau

P. Kalnius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video) (5)

D. Mikulėnienė, J. Zabarskaitė, Seimo narys K. Daukšys |Darbo partijos informacijos centro nuotr.

Dėl ko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstanti pokyčiai kalboje – įprastas ir neišvengiamas dalykas?

Kur slypi pavojai, kaip jų išvengti ir kokie galėtų būti sprendimai, prisidedantys prie mūsų kalbos puoselėjimo?

Į šiuos klausimus atsakymų balandžio 8 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje ieškojo ir lietuvių kalbos padėti, visuomenės raštingumą aptarė Lietuvių kalbos instituto (LKI) vadovė, daktarė Jolanta Zabarskaitė, Skaityti toliau

A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija) (5)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas surengs lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“.

Rengėjų teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys.

Tiesioginė konferencijos internetu galima bus stebėti ČIA. Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (5)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija) (0)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas surengs lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“.

Rengėjų teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys.

Tiesioginė konferencijos internetu galima bus stebėti ČIA. Skaityti toliau

Telkiamas dėmesys į pilietinį ir tautinį ugdymą (10)

mokytoja.mokiniai_smm.lt

Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, stiprinamas pilietinis ir tautinis mokinių ugdymas. Jis tampa kryptingas, apima ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą. Nuo šio rudens bus pradėtos įgyvendinti naujos lietuvių kalbos bendrosios programos, o iki metų pabaigos planuojama atnaujinti istorijos ir pilietiškumo pagrindų bendrąsias programas. Mokiniai intensyviau mokysis atpažinti propagandos apraiškas, bus lavinamas jų atsparumas, jie taip pat aiškinsis informacinio karo grėsmes. Skaityti toliau

Prezidentė dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės Atvelykio šventėje (0)

prezidente JAV atvelykis_lrp.lt

Balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su  JAV lietuvių bendruomenės nariais ir lituanistinių mokyklų mokiniais dalyvavo Atvelykio šventėje.

Į LR ambasados JAV surengtą šventę atvyko per 100 „Lietuvių mokyklos Vašingtone“ ir Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos mokinių bei jų tėvelių. Prezidentė kartu mažaisiais rideno margučius ir stebėjo vaikišką spektaklį, bendravo su JAV lietuvių bendruomenės nariais.

„Kiekvienas lietuvis, kad ir kur jis begyventų, yra labai svarbus Lietuvai. Pasaulyje mūsų nėra daug, todėl turime būti vieningi, vieni kitus palaikyti, drauge puoselėti lietuvybę, saugoti savo gimtąją kalbą ir tradicijas. Skaityti toliau

Teatro dieną – kino premjera apie garsų lietuvių išeivį A. Voketaitį (0)

Kadras is filmo Prisimenu motinos balsa

Kovo 29 d., palydint Tarptautinę teatro dieną, lietuvių kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė kviečia nekasdienei pažinčiai su vienu ryškiausių lietuvių išeivių. Arnoldas Voketaitis – pasaulyje pripažintas JAV lietuvis, garsus operos solistas, pasirodydavęs svarbiausiose scenose, pasak filmo autorės, buvo neabejotina lietuvių kultūros pažiba. Jam skirtas televizinės meninės dokumentikos filmas „Prisimenu motinos balsą“ (2016) bus parodytas „Skalvijos“ kino centre antradienį, kovo 29 d., 19 val.  Seansą pristatys filmo kūrėja.

Kaip pasakoja A. Marcinkevičūtė, A. Voketaitis visą savo visuomeninę veiklą skyrė Lietuvai, nepaisant to, kad su ja ne taip ir daug būta sąsajų. Skaityti toliau

A. Pupkis. Iš pupkininkų gyvenimo istorijų (14)

Aldonas Pupkis | utenos-kolegija.lt nuotr.

Rinkdamas medžiagą knygai „Lietuvių kalbos sąjūdis atkurtosios nepriklausomybės priešaušryje 1968–1988“ tarp savo popierių radau daug su šia tema susijusių papildomų dokumentų, kurie rimtam veikalui nelabai derėtų. Pamaniau, kad tai neturėtų pražūti, ir nusprendžiau pateikti pasakojimą apie anų laikų vadinamųjų pupkininkų sambūrį, kuris vienam kitam leistų ir linksmai nusišypsoti, ir pamatyti, kaip mes tada mokėdavom ir dirbti, ir sau linksmybių pasidaryti.

Kas tie pupkininkai? 

XX a. 8 dešimtmečio viduryje buvo nuspręsta pradėti dar kartą Skaityti toliau

Dvasinio grožio šalininkė ir skleidėja (0)

S. Čiurlionienė Voroneže 1916 m. | valstietis.lt nr.uot

Kovo 13 d. sukako 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958 m.). Ta proga, manau, verta prisiminti ir priminti visuomenei talentingos lietuvių inteligentės S.Kymantaitės-Čiurlionienės nuveiktus darbus Lietuvos švietimo ir kultūros srityse.

Tėvų įtaka

Sofija Kymantaitė gimė bežemio bajoro šeimoje. Tėvas Leonas Kymantas buvo puikus pasakorius, mėgęs tautosaką, mokėjęs kalbų, išsilavinęs žmogus, motina Elžbieta Jarulaitytė-Kymantienė mėgo dainuoti. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų vaisiai: 800 renginių ir padidėjęs dėmesys pasaulyje (0)

lkd_logotipasKovo 15 d., vyks baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys. Veikliausiems Dienų rengėjams iš Švenčionių, Kupiškio, Telšių, Varėnos, Kauno, Panevėžio rajonų, Šiaulių miesto ir Visagino savivaldybių bus įteiktos Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėkos.

Pirmą kartą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto surengtos Lietuvių kalbos dienos vyko visose šalies savivaldybėse: kultūros centruose, mokyklose, muziejuose, bibliotekose, taip pat užsienio šalių lietuvių bendruomenėse. Vasario 16–kovo 11 d. įvyko apie 800 kalbai skirtų renginių. Skaityti toliau

Mokslininkai teigia: Apžiūrėjus 369 kompiuterius – nė vieno su lietuviškomis raidėmis (1)

imgkid.com nuotr.

Pasak mokslininkų, šiandien turime visas galimybes kompiuterių, planšečių ar telefonų programinėje įrangoje vartoti lietuvių kalbą, tačiau kompiuterių ir telefonų gamintojai galėtų pasistengti labiau: aparatų klaviatūrose lietuviški diakritiniai ženklai – retenybė.  Skaityti toliau

Vyks renginys, kurio tikslas – atkreipti didesnį dėmesį į gimtąją kalbą (1)

16.03.09

2016 m. kovo 9 d., trečiadienį, 17.30 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyks renginys „Tvarkom ar darkom? Kalbos aktualijos“. Šiuo renginiu muziejus ketina prisijungti prie Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių programos, parengtos gimtosios kalbos sklaidai ir autoritetui didinti.

Kalbininkai iš Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto supažindins vilniečius ir miesto svečius su šiandieninėmis bendrinės kalbos vartojimo tendencijomis iraktualijomis. Dr. Jolita Urbanavičienė pristatys vilniečių kalbėjimo ypatumus, dėmesį Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a. (7)

Petras Gaučas | voruta.lt nuotr.

Ištraukos iš: Petras Gaučas. Dieveniškių apylinkių ir jų kaimyninių sričių gyventojų etnolingvistinės sudėties raida XIX ir XX a. istorinių (kartografinių, statistinių, literatūrinių) šaltinių šviesoje (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 176–207.) Paryškinimai redakcijos.

Šiandieniniai Dieveniškių apylinkių lietuvių kalbos likučiai, gerokai nutolę nuo lietuvių kalbos arealo (Varėnos rajono), – netolimoje praeityje buvusio vientiso lietuvių kalbos ploto liekana. Istoriniai šaltiniai rodo, jog iki XIX a. antrosios pusės vidurio Dieveniškių apylinkės siejosi su ištisiniu lietuvių kalbos arealu. XIX a. antrojoje pusėje baltarusių kalbai išplitus Nočios–Eišiškių–Pabradės apylinkėse, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse (2)

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Ištraukos iš Vinco Martinkėno straipsnio „Kova dėl mokyklos 1919–1939 m.“ (Gervėčiai. Vilnius: Mintis, 1989, p. 50–56). Paryškinimai Alko redakcijos.

1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Gindamasi nuo priverstinio asimiliavimo ir trokšdama šviestis gimtąja kalba, Vilniaus krašto lietuvių visuomenė kūrė lietuviškuose kaimuose privačias pradžios mokyklas. Lenkijos konstitucija formaliai pripažino tautinių mažumų teisę šviestis gimtąja kalba, bet administracija darė visokių kliūčių. Antai mokytojai buvo tvirtinami tik vieneriems metams, nuolat kilnojami iš vietos į vietą. O valdžios netvirtintas mokytojas neturėjo teisės dirbti. Už nelegalų mokymą teismas baudė pinigine bauda, kalėjimu arba abiem bausmėmis iš karto. Skaityti toliau

K. Šiler: Apie pusės milijono Vokietijos gyventojų pavardės yra lietuvių kilmės (6)

Kristianė Šiler (Christiane Schiller) | bernardinai.lt nuotr.

Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Kristianė Šiler (Christiane Schiller).

– Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas?

– Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos, ilgametės globėjos ir mokslinės mentorės, gerai žinomos baltistės iš Halės dr. Gertrudos Bense rankas. Ji pažadino man meilę lietuvių kalbai ir Skaityti toliau

Metų vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Zitai Marienei (0)

knyga Neregimoji sviesaMetų vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Zitai Marienei už sklandų, tikslų ir meistrišką Antonio Doerio (Anthony Doerr) romano „Neregima šviesa“ vertimą iš anglų kalbos.

Vertėjo krėslas Zitai Marienei bus įteiktas vasario 23 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai, Didžioji g. 4).

Zita Marienė studijavo anglistiką Rygos universitete, yra baigusi vertėjų kursus Danų literatūros centre,   dirbo „Minties“, „Mokslo“, „Vagos“, „Alma littera“ leidyklose. Verčia iš anglų, danų, lenkų, rusų kalbų. Nuo 1990 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narė.  Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie pofik, kalbos eroziją ir britų užsispyrimą… (pirmadienio mintys) (7)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pirmadienis – sunki diena. O dar oras slegiantis, dranga į depresiją varo, belieka tyliai kiūtoti namie, siūbčioti karštą arbatą ir šmirinėti internete. O čia imi ir susiduri su pofik. Kas tas pofik? Taip, žargonas, barbarizmas, daugiausiai jaunimo vartojamas. Verčiama taip: tas pats, bala nematė, nesvarbu, nusispjauti, velniop, vienodai rodo… Angliškai skamba kaip vulgarybė: I don’t give a shit!

Tai štai viename portale skaitau jaunos kalbininkės, sociolingvistės Loretos Vaicekauskienės interviu, kuriame mokslininkė piktinasi, kad mūsų šalyje taikomos baudos už netaisyklingą kalbos vartojimą, kad Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje pagerbti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai (0)

Graziausiu lietuvisku imoniu pavadinimu apdovanojimas_Karolina Pansevic,Delfi.lt. nuotr

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos, vasario 21-osios, proga Valstybinė kalbos inspekcija jau aštuntus metus surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą, kuriuo siekiama skatinti būsimų įmonių vadovus, kad rinktųsi lietuviškus, taisyklingus, įdomius vardus. Vasario 19 d. konkurso nugalėtojai pagerbti Kultūros ministerijoje.

Nugalėtojus sveikino kultūros viceministrė Patricija Poderytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Skaityti toliau

Renkamas gražiausias lietuviškos įmonės pavadinimas (0)

Ciulba ulba imoneTarptautinės gimtosios kalbos dienos, švenčiamos vasario 21-ąją, proga Valstybinė kalbos inspekcija jau aštuntus metus rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą.

Jo tikslas – skatinti būsimų įmonių vadovus, kad rinktųsi lietuviškus, taisyklingus, įdomius vardus.

Praėjusiais metais Registrų centre buvo įregistruota daugiau kaip 10 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Renkant atsisakyta klubų, asociacijų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Skaityti toliau

Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video) (6)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Vasario 15 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skelbiamos „Lietuvių kalbos dienos“ (vasario 16 d. – kovo 11 d.). Šių dienų tikslas – skleisti žinias apie lietuvių kalbą Lietuvoje ir užsienyje, telkti užsienio lietuvių bendruomenes, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą lietuvių kalbai.

Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth