Žymos archyvas: lietuvių kalba

Į Kauną mokytis kalbos atvyksta pasaulio lietuviai (0)

kaunas.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) liepos 21 – rugpjūčio 16 dienomis vyks intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies ir pasaulio lietuvius, ir užsienio šalių piliečius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.

„Šiais metais į Lietuvą pasaulio lietuvius kvietė sugrįžti Lietuvos dainų šventė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Nuoširdžiai tikime, kad prieš ketvirtį amžiaus bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu ir kultūros centru – Pasaulio lietuvių universitetu, Skaityti toliau

Žalgirio mūšio dieną Seimas svarstė LLRA primestus įstatymo projektus (tiesioginė transliacija, video, balsavusiųjų sąrašas, nuotraukos) (10)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Liepos 15  d. Lietuvos Respublikos Seimas toliau svarstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Šie klausimai vėl buvo įtraukti į Seimo rytinio posėdžio darbotvarkę.

Žiūrėkite Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją ČIA (pietų pertrauka iki 15 val.).

Nepaisydama visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, Skaityti toliau

Alantoje vyksta lituanistinė stovykla Rusijos lietuvių vaikams (0)

smm.lt nuotr.

Liepos mėnesį Alantoje, Molėtų r. vyksta antroji Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų ir jaunimo lietuvių kalbos ir kultūros stovykla. Pirmoji surengta pernai vasarą Alantoje ir Birštone.

Į stovyklą atvyko 50 lietuvių kilmės vaikų ir jaunuolių iš Sankt-Peterburgo, Maskvos, Petrozavodsko, Medvežegorsko, Bratsko ir kt. Rusijos lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų. Kai kurie iš jų stovyklavo ir pernai. Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Procesai, kurie vyksta (5)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Atėjo laikas apžvelgti procesus, kurie dėl Lietuvos valdžios veiksmų bei neveikimo ir Lenkijos valdžios bei visuomenės pastangų vyksta rytų Lietuvoje. Šie procesai gali turėti tragiškų Lietuvos valstybei pasekmių.

Lenkų Lietuvoje rinkimų akcija (LLRA) yra iš esmės vienintelė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdytoja ir turi didelę įtaką dar keliose savivaldybėse. Tai leidžia jai per kadrų politiką užtikrinti, kad ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose vyrautų jaunimo ugdymas ne valstybinio patriotizmo, o lenkiškojo nacionalizmo dvasia. Ne kartą „Vilnijos“ aktyvistai yra fiksavę atvejus, kai Skaityti toliau

A. Patackas. Lietuvos lenkai, ir kur jūs nueisite paskui tuos, su Georgijaus juostelėmis atlape? (12)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vardų ir pavardžių, tautinių mažumų įstatymo epopėja, tenkinant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ultimatumus bei užgaidas, atrodo, neturi galo. Pažvelkime į šias peripetijas plačiau, iš istorinės plotmės. Visi suprantame, kad šios pretenzijos yra politinio pobūdžio, o vardai ir pavardės yra tik pretekstas. Jo esmė – dar kartą, eilinį, pažeminti lietuvių tautos orumą pačiu skaudžiausiu būdu – per kalbą ir rašybą, priversti paklusti, šitaip demonstruojant didelės valstybės jėgą, nesibodinčią ir šantažo. Tik keista, kad už tai ryžtasi sumokėti tokią brangią kainą. – Turiu omeny LLRA vadovybę, kurios rankomis tai Skaityti toliau

Ar Seimas šiandien atvers kelią Lietuvos repolonizacijai? (tiesioginė transliacija) (11)

Piketas prie Seimo | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Liepos 10  d. Lietuvos Respublikos Seimas vėl imsis svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) desperatiškai brukamus Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Šie klausimai įtraukti į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę atitinkamai 12.30 ir 17.50 val.

Nuo 8.30 val. prie protestuodami prieš valdančiųjų ketinimus atverti kelią dvikalbystei Lietuvoje prie Seimo į protesto piketą rinkosi  „Vilnijos“ draugijos, Sausio 13 brolijos ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos atstovai. Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija) (11)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas ir vėl ketina svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose ir Tautinių mažumų įstatymo projektus. Nepaisydama gausių Lietuvos visuomeninių organizacijų, kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, neatsižvelgdama Konstitucinio teismo išvadas bei Lietuvos prezidentės nuomonę valdančiosios koalicijos politinė taryba iš visų jėgų toliau stumia ydingus įstatymo projektus. Skaityti toliau

Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą (1)

smm.lt nuotr.

Birželio 30 d. 16 val. Lietuvių kalbos instituto kiemelyje bus atidaryta kilnojamoji edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis!“.

Renginio metu bus galima apžiūrėti penkis savitus kalbos žaislus, kuriuos sukūrė dizainerė Gražina Viniček. Žaislai vaizduoja lietuvių kalbos abėcėlę, žodyną, istoriją, lituanizmų paplitimą suomių, vokiečių, rusų, baltarusių ir kitose Europos kalbose. Skaityti toliau

Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai? (1)

ve.lt nuotr.

„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.

Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.

Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Skaityti toliau

Prezidentė Š.Birutį įpareigojo rūpintis Lietuvos kultūra, kalba, paveldu, informaciniu saugumu (0)

R.Dačkaus nuotr.

Trečiadienį, birželio 25 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su kultūros ministru Šarūnu Biručiu aptarė svarbiausius ministerijos ateities darbus. Prezidentė su ministru kalbėjo apie kultūros vaidmenį puoselėjant nacionalinį tapatumą, kultūros institucijų veiklos efektyvumą. Taip pat aptarta Lietuvos viešosios erdvės apsauga nuo informacinių atakų.

„Kultūra yra tai, kas mus vienija, kas padeda formuoti žmogaus nacionalinį tapatumą, lavina jį, skatina didžiuotis savo šalimi. Kultūra taip pat leidžia pristatyti šalį užsienyje, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis? (0)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?

2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau

Alkas.lt atsiliepdamas į visuomenininkų raginimą žada viešinti lietuvių kalbos išdavikų pavardes (36)

Gėdos stulpas | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

Internetinio dienraščio Alkas.lt redakcija skelbia, kad apsvarsčiusi visuomenininkų susibūrusių į Lietuvių kalbos gynimo sąjunga pilietinę iniciatyvą „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“, priima sprendimą jungtis prie šios akcijos ir įsipareigoja viešinti valstybinį lietuvių kalbos statusą pamynusių Seimo narių pavardes bei nuotraukas.

Primename, kad birželio 19 d. Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, susirūpinusi tuo, kad Seime yra svarstomas Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės iniciatyva įregistruotas lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas XIIP-1653, kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba, Skaityti toliau

Prie Seimo vyko piketas dėl antikonstitucinių įstatymų (nuotraukos) (2)

Piketas prie Seimo | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, birželio 19 dieną, prie Seimo susirinko būrelis visuomenės veikėjų, kurie ragino Seimą atsikvošėti ir nepriimti valstybės pamatus klibinančių ir antikonstitucinių įstatymų: Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projekto bei Lenkų rinkimų akcijos siūlomo Tautinių mažumų įstatymo.

Pasak į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungą susibūrusių visuomenininkų, G.Kirkilo ir I.Šiaulienės teikiamas įstatymo projektas yra antikonstitucinis, nes juo siūloma Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose Skaityti toliau

Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes (7)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“.

Visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad valdantieji į Seimo birželio 19 d. darbotvarkę įtraukė į Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą XIIP-1653, kuriame numatyta Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose dokumentuose leisti rašyti ne valstybine kalba.

Pasak į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungą susibūrusių visuomenininkų, Skaityti toliau

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės (2)

A.Solomino (DELFI) nuotr.

Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.

Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.

„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją? (4)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Ne kartą ir ne du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad sovietmečiu Lietuvos lenkai gyveno geriau nei dabar. Kitais žodžiais, Rusijos okupacijos ir komunistinės santvarkos metu Lietuvos lenkai buvo laimingesni nei gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje. Taip mąstantį Lietuvos pilietį galėtume laikyti jei ne pamišėliu, tai jau bent visiškai susimaišiusį gyvenimo vertybėse ir tiesiog nekreipti į jį dėmesio.

Tarsi pajutęs, kad visuomenė į jo žodžius jau tikrai nekreipia dėmesio, V. Tomaševskis šia linkme ėmėsi jau ne žodžių, bet darbų. Skaityti toliau

Lietuva mini dieną, kai uždrausta lietuviška spauda (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Prieš 150-metų šią dieną buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.

Keturis dešimtmečius lietuviška spauda ir knygos galėjo būti leidžiamos tik kirilica, buvo draudžiama įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis bei mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose.

Draudimas siejamas ir su generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, malšinusio sukilimą veikla, taip pat su 1863 m. balandžio 4 d. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo taisyklėmis. Skaityti toliau

Mokyklinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 5 proc. mokinių (1)

Qualteach.com nuotr.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino šiemet neišlaikė daugiau kaip 5 proc. mokinių, pranešė Nacionalinis egzamino centras.

Šiais metais 15 222 kandidatai rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Lyginat su praėjusiais metais, mokyklinio egzamino pasirinkimų skaičius išaugo dviem procentais. Egzamine dalyvavo 13 205 kandidatai.

Šį egzaminą išlaikė 94,5 proc. kandidatų. Aukščiausius 9–10 balų Skaityti toliau

Byla, rinkmena ar failas – kuris nusipelno keliauti į žodyną? (0)

comptechtrickz.com nuotr.

Iš kompiuterio ekrano skriejantys žodžiai anglų kalba šiandien nestebina nei vaiko, nei vyresnės kartos atstovo – kompiuteriuose įdiegta užsienietiška programinė įranga tapo kasdienybe. Tačiau prireikus frazę ar terminą kur nors užrašyti, jį pranešti ar parengti oficialų dokumentą, dažnai susiduriama su problema – kaip šis kompiuterijos terminas taisyklingai skambėtų lietuviškai?

Šnekamojoje kalboje įvairūs angliški terminai dažnai atranda bent kelis savo atitikmenis, bet kas lemia tai, kad jie bus pripažinti oficialiais terminais? Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje – išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai (video) (2)

Spaudos konferencija  | rengėjų nuotr.

Birželio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu nemažas dėmesys buvo skiriamas lietuvybei kompiuteriuose. Pastaruoju metu ši tema susilaukia nemažai dėmesio, kadangi vis aktyviau stengiamasi sumažinti skaitmeninę atskirtį – atsakingoms institucijoms teikiami įvairūs pasiūlymai dėl įstatymų keitimo lietuvybės tema, lietuvinama nemokama programinė įranga.

„Šiandien jau akivaizdu, kad labai didelė mūsų gyvenimo ir veiklos dalis persikrausto į virtualiąją erdvę. Dabartinį elektroninį perversmą galima pavadinti dar vienu lūžiu Skaityti toliau

Šiandien išsilavinęs žmogus – nebūtinai raštingas? (1)

Oxbridgeessays.com nuotr.

Dar prieš keliasdešimt metų rašytojo autoritetas buvo reikšmingas ir vertinamas, tačiau, atrodo, kad šiandien juo gali būti bet kas. Skaitmeninių technologijų dėka į internetinę erdvę plūsta bet kaip surašytas, neredaguotas, dažnai – su gramatinėmis klaidomis teksto srautas. Tad žiniasklaidoje jau kurį laiką vis atsirandanti informacija, kad jaunimas šiandien balansuoja ties neraštingumo riba,  nebestebina. Nors abiturientai guodžiasi, kad valstybinius brandos egzaminus išlaikyti gali tik profesoriai, žiniasklaidoje publikuojami atviri mokytojų laiškai pirštu beda į pačių mokinių aplaidumą. Skaityti toliau

Tyrimas: kas antras gyventojas mano, kad kalbos klaidos kenkia įmonių įvaizdžiui (0)

lietuviukalba_visiplakatai.ltKas antram Lietuvos gyventojui kalbos klaidos įmonių interneto svetainėse, įvairiuose dokumentuose ar reklaminėse priemonėse asocijuojasi su prastu bendrovės įvaizdžiu.

63 proc. gyventojų nuomone, taisyklinga rašyba turėtų vienodai rūpintis tiek verslo, tiek valstybinių institucijų atstovai.

Tokie duomenys paaiškėjo kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“, pristačiusios lietuvių kalbos klaidų tikrintuvą „Tildės Biuras“, užsakymu tyrimų bendrovei „Vilmorus“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Skaityti toliau

Kodėl lietuviška programinė įranga stumiama į šoną? (2)

Alkas.lt pav.

Naudotis lietuviškais rašmenimis bendraujant kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu – jau seniai ne kliūtis. Tačiau noro naudoti ir lietuvišką programinę įrangą savo kompiuteryje vis dar trūksta. Valstybinė lietuvių kalbos komisija ėmėsi spręsti šią problemą ir Kultūros ministerijai pateikė projektą, kuriuo siekiama, kad visos iš valstybės biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos savo kompiuteriuose privalėtų naudoti tik originalias lietuviškas arba lokalizuotas (išverstas į lietuvių kalbą) programas. Tiesa, yra ir išlyga – jei tokių programų rinkoje esama. Skaityti toliau

Prasidėjo Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams (0)

smm.lt nuotr.

Šiandien, gegužės 23 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete atidaroma Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Olimpiadoje dalyvauja 50 mokinių iš visos Lietuvos.

Jie atliks rašymo, kalbos vartojimo ir kalbėjimo užduotis. Darbus vertins Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir lietuvių kalbos mokytojų komisija, kurios pirmininkė – Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė. Skaityti toliau

D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda (47)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Paprašytas išsakyti savo nuomonę svetimos abėcėlės raidelių klausimu tituliniame Lietuvos valstybės paso puslapyje, žinomas Lietuvos mitologas, religijotyrininkas ir filosofas, habilituotas mokslų daktaras Dainius Razauskas sako nematąs čia jokios lietuvių ir lenkų problemos. Skaudžiausia Lietuvos problema jis vadina valdžią, kurios požiūris į savąją Tautą, valstybę, jos kalbą ir kultūrą ir tuo požiūriu grįsti konkretūs darbai akivaizdžiai byloja, kad Lietuvą valdo arba niekšai, arba kvailiai.

- Lenkija neriasi iš kailio besistengdama priversti lietuvius įteisinti nelietuviškų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie grėsmes lietuvių kalbai ir Lietuvai (video) (0)

Ainė Ramonaitė | penki.tv nuotr.

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ matysite žurnalisto Česlovo Iškausko pokalbį su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu Valentinu Stundžiu apie spaudos ir žodžio laisvę, prabėgus 110 metų nuo lietuviško rašto atgavimo, o politologė Ainė Ramonaitė svarstys, kokia Lietuvos politinė komunikacija naujų grėsmių mūsų šaliai atžvilgiu.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, Skaityti toliau

Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės (0)

mokslasplius.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Gargždų kultūros centre vyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Minint spaudos atgavimo 110-ųjų metų jubiliejų pasveikinti žurnalistai, apdovanoti mokiniai, dalyvavę rašinių konkurse apie gimtąjį karštą, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona skaitė paskaitą „Lietuvių kalba ir dabartis“, humanitarinių mokslų daktarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė pristatė tęstinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“. Skaityti toliau

Seinuose pasirodė knyga apie Antaną Baranauską (0)

E. Aleksandravičius „Giesmininko kelias“Neseniai Seinų „Paribio“ leidykloje pasirodė prof. Egidijaus Aleksandravičiaus knyga lenkų kalba „Antanas Baranauskas. Szlak wieszcza“. Ši knyga buvo parašyta lietuviškai 100-osioms vyskupo ir poeto mirties metinėms (2002 m.) ir išleista pavadinimu „Giesmininko kelias“ Vilniuje, 2003 m.  Kviečiame pasiskaityti Aleksandro Mažrimo atsiliepimą apie šį leidinį.

***

Atsakyta audiencija

Gražų balandžio pusdienį panoro recenzentas pasikalbėti su recenzuojamos knygos autoriumi. Nusiteikęs jis buvo kaip reta geranoriškai. Pagalvota buvo ir apie brangintiną autoriaus laiką – sugaišta būtų 10 ar 15 minučių. Mokslininkas pasakė: „Ne… Ačiū, kad domitės. Išspausdinsite, perskaitysiu“. Skaityti toliau

G. Songaila. Lietuvių kalba nėra ir nebus derybų objektas (12)

Gintaras Songaila mitinge už valstybinę kalbą | R.Garuolio nuotr.

Skelbiame Gintaro Songailos kalbą pasakyta gegužės 6 d. prie Lietuvos Seimo įvykusiame „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio mitinge už valstybinę kalbą

Žymus lietuvių kalbininkas Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“, rašydamas apie Lenkijos ir tomaševskininkų reikalavimus ir apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės buvo įveltos į nepateisinamas derybas dėl kalbos sandaros ir rašybos, nusistebėjo: „tai bene bus pirmas atvejis tarptautinės politikos istorijoje, kai vienos valstybės vyriausybė įtaigoja kitos, Skaityti toliau