Žymos archyvas: lietuvių kalba

Naujasis „Tildės Biuras“ rūpinsis kalbos ekologija (2)

raides_smm.lt

Lietuvos įmonė „Tilde IT“ išleido naują kompiuterinės programos versiją „Tildės Biuras 2016, kurioje įdiegtos naujausios technologijos, leidžiančios patogiai ir sklandžiai dirbti daugiakultūrinėje kalbinėje aplinkoje.

Naujoji  versija padeda puoselėti kalbinės aplinkos įvairiapusiškumą, taisyklingumą ir aiškumą, taigi – ir kalbos ekologiją. Panašiai kaip gamtos ekologija veikia mūsų fizinę sveikatą, taip ir kalbos ekologija daro įtaką socialinei, intelektualinei ir emocinei aplinkai. Skaityti toliau

ES jaunųjų vertėjų konkurse geriausias iš Lietuvos – Kretingos gimnazistas V. P. Rudys (0)

Vytautas Petras Rudys_facebook.com

Vytautas Petras Rudys, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis, laimėjo Europos Komisijos kasmet rengiamą ES jaunųjų vertėjų konkursą „Juvenes Translatores“. Jo vertimas iš anglų į lietuvių kalbą išrinktas geriausiu Lietuvoje. Konkursui Vytautą Petrą parengė jo anglų kalbos mokytoja Rasa Kašinskienė.

2016 m. balandžio 14 d. visi konkurso nugalėtojai vyks į Briuselį, kur jiems apdovanojimus įteiks Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva. Apdovanojimai bus įteikti 28-iems vidurinių mokyklų moksleiviams, kurie konkurse varžėsi su daugiau kaip 3 000 dalyvių iš viso žemyno (atrinkta po vieną nugalėtoją iš kiekvienos ES šalies). Skaityti toliau

Nacionalinis diktantas šiemet vyks vasario 27 dieną (2)

Rengėjų nuotr.

Nacionalinio diktanto rengėjai vėl kviečia visus lietuvių kalbos mylėtojus pasitikrinti kalbos žinias. Diktantas vyks vasario 27 dieną 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją.

„Kviesdami rašyti diktantą visus raginame pirmiausia užduoti sau klausimą – koks mano santykis su gimtąja kalba. Mes savo kalbą kartais nuviliame abejingu požiūriu, kalba mūsų – niekada. Juk net ilgiausiai svetur gyvenantys žmonės svajoja gimtąja lietuvių kalba. Nacionalinis diktantas nėra egzaminas. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? (92)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau

Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos) (57)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 15 d., penktadienį, 12 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė konferenciją „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir Seimo narys Valentinas Stundys. Konferenciją atidarė habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas pirmininkas“ prof. Alvydas Butkus. Skaityti toliau

V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino? (50)

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Delfi.lt. Straipsnio pavadinimas lyg orientuotas į istoriją, bet turinys greitai pasukamas į dabartį ir taikomas atskiriems asmenims… Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai, tradicijos ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

Tautininkai rinks naują sąjungos vadovybę (109)

Tautininkai | Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

Gruodžio 19 d. 11 val. Vilniuje, Tarptautinėje teisės ir verslo kolegijoje (Laisvės pr. 58) Tautininkų sąjungos (TS) nariai rinksis į III po partijos atkūrimo suvažiavimą.

Suvažiavimas patvirtins pagrindinės TS programos tezės, su kuriomis Tautininkų Sąjunga dalyvaus 2016 metų Seimo rinkimuose. Taip pat ketinama priimti rezoliucijas svarbiais Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimais, bei išrinkti naują sąjungos vadovybę: pirmininką, Tarybą, Etikos ir Kontrolės komisijas. Skaityti toliau

ŠMKK baigė svarstyti naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą (0)

mokslas.mokslininkai_smm.lt nuotr

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) gruodžio 16 d. posėdyje toliau svarstė Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3376 pateiktus siūlymus. Buvo apsvarstyti visi pasiūlymai. Komitetas po svarstymo pritarė visai išvadai bendru sutarimu (8). Svarstymo metu, tiek Seimo  nariai, tiek akademinė bendruomenė pateikė daug siūlymų, kai kuriems iš jų buvo pritarta.

Komitetas pritarė siūlymams dėl studijų stipendijos įrašymo į įstatymo projektą. Pagal šį siūlymą, aukščiausius konkursinius balus Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą užsienio lituanistinėms mokykloms (0)

lituanistes mokyklos_autor. A. Zuko nuotr.smm.lt

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo projektams finansuoti 2016 metais. Lituanistinės mokyklos, kitos švietimo įstaigos ar jas vienijančios organizacijos iki sausio 30 d. gali teikti paraiškas mokyklų bendradarbiavimo, mainų projektams, stovykloms organizuoti ir kitai veiklai. Kadangi liepą vyks Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums – viena“, lituanistinių mokyklų meno kolektyvai gali gauti finansinę paramą tautiniams rūbams įsigyti. Skaityti toliau

Lietuvių kalbai skirta proginė moneta bus pristatyta Rašytojų menėje Vilniaus universitete (6)

moneta ACIUGruodžio 14 dieną, pirmadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą lietuvių kalbai. Monetos nacionalinėje pusėje iškaldintas vienas gražiausių ir prasmingiausių lietuviškų žodžių AČIŪ.

Tą pačią dieną 11 val. naujoji moneta bus pristatyta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rašytojų menėje (pastatas „Domus Philologiae“, II aukštas, Universiteto g. 5, Vilnius).

Renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona, parašęs lankstinuko, išleidžiamo kartu su moneta, tekstą, Skaityti toliau

Aukščiausiasis teismas: Viskas gerai su tuo negru (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Žodis „negras“ Lietuvoje yra tinkamas vartoti. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-91/2010): „Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“.

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (22)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

Kalbos vakare kraštotyrininkui B. Kondratui bus įteikta 2015-ųjų Kalbos premija (1)

KondratasB_xxiamzius.lt

Gruodžio 4 d., penktadienį, 18.30 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5) įvyks iškilmingas Kalbos vakaras „Proteggere le nostre frontiere“, arba Pasisveikinimas su Tėvyne“. Renginys skiriamas Mykolo Kleopo Oginskio metams užverti ir pagerbti kiekvieną, kuris Tėvynei tarnavo kaip galėdamas ir turėjo iš jos išvykti.

Kalbos vakarą organizuoja Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Rašytojų klubas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kodėl mus lengva apgaudinėti net dėl šeimos ir valstybės sąvokų? (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas Seime 2015 lapkričio 30 d. vykusioje konferencijoje „Šeima ir valstybė“.

Susirinkome tie, kurie neturime vienas kitą įtikinėti dėl šių sąvokų.

Gerb. kunigas Vitalius Mockus (Lietuvos stačiatikių bažnyčios kancleris) atkreipė dėmesį į tai, kad daliai visuomenės gali tekti apsispręsti, ar vykdyti atitinkamus įstatymus. Gerb. Rolandas Paksas klausia, ar Lietuvos tėvai dar yra pajėgūs atsispirti valstybei? Skaityti toliau

E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio) (117)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ at­sto­vo, akademiko Eugenijaus Jo­vai­šos kalbą pasakyta šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatant As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mo Nr. XII-1519 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3796 Skaityti toliau

Bemaž 70 000 piliečių parašais patvirtintas vardų ir pavardžių rašybos projektas teikiamas Seimui (tiesioginė transliacija) (1)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 19 d. 10.10 val. į Seimo darbotvarkę įtrauktas piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“  teikiamo tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projekto (XIIP-3796) svarstymas. Šiam projektui savo parašais pritarė beveik 70 000 Lietuvos piliečių.

Lapkričio 17 dieną piliečių iniciatyvinės grupės„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankėsi Seime ir susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė pasidžiaugusi šia piliečių iniciatyva ir atliktu milžinišku darbu, išreiškė viltį, kad „Seimo nariai taip pat įvertins piliečių siūlomą įstatymo projektą ir jis Skaityti toliau

O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas (29)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Par­adok­sas, bet kal­bi­nin­kams ten­ka aiš­kin­ti, kad ra­šy­ti vals­ty­bi­ne kal­ba nė­ra nu­si­žen­gi­mas. Tu­riu gal­vo­je Lie­tu­vos pi­lie­čių var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą as­mens do­ku­men­tuo­se: pa­suo­se ir as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se.

In­ter­ne­te kai ku­riuo­se straips­niuo­se gė­di­na­ma vi­suo­me­nė ir siū­lo­ma, kaip apei­ti įsta­ty­mus, kad bū­tų ga­li­ma iš­stum­ti vals­ty­bi­nę kal­bą. Ir iš­stum­ti ne iš bet kur, o iš itin svar­bios vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ties: pi­lie­čių ir vals­ty­bės nuo­la­ti­nių tei­si­nių ry­šių fik­sa­vi­mo. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei (6)

l.grauziniene-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seimą pasiekė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kurias pasirašė daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvos piliečių. Susitikusi su piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariais, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė sakė sveikinanti tokias piliečių iniciatyvas ir vertinanti atliktą milžinišką darbą.

Pasak Seimo vadovės, dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba diskutuojama jau ne vienerius metus, šiuo metu Seime svarstomi du su šiuo klausimu susiję projektai. „Reikia pagaliau apsispręsti dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba. Skaityti toliau

„Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke (7)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, lapkričio 17 dieną 16 val. piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankysis pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio 12 dieną pripažino, jog iš 69 tūkstančių VRK įteiktų parašų, netinkami yra ne daugiau nei 6,15 procentų, todėl talka surinko daugiau nei 50 000 piliečių parašų. Talkos siūlymas jau šią savaitę bus pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas artimiausiame po pateikimo Seimo posėdyje. Surinkti parašai įpareigoja Seimą svarstyti siūlymą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje galimi asmenvardžių įrašai tik valstybine lietuvių kalba, o kituose paso puslapiuose ar kitoje Skaityti toliau

A. Pupkis. Atsakymas A. Smetonai (11)

Aldonas Pupkis |delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Kalbininko Smetonos nuomonė dėl svetimų raidžių vartojimo lietuvių kalbos tekstuose ir asmens dokumentuose žinoma ne nuo vakar.

Vadinamųjų „talkininkų“ neseniai surinkti parašai dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose veikiausiai paskatino kolegą dar kartą grįžti prie šio klausimo ir pateikti ilgus savo samprotavimus stengiantis, kaip jis rašo, „pasergėti nuo kenksmingo žingsnio – latviško pavardžių rašymo pasuose kelio“.

Deja, kuo tai būtų kenksminga lietuviams (išnyktų valstybė? lietuvių kalba?), Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla (3)

Radvilos_valdovurumai.lt

Rytoj, lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasideda trijų dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“.

Kaip iškilo kunigaikščiai Radvilos? Kokie buvo žymiausi šios giminės atstovai? Kuo Lietuvai svarbus Mikalojus Radvila Juodasis? Kuo kunigaikščiai Radvilos labiausiai nusipelnė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai? Kokias politines idėjas plėtojo? Kaip atstovavo ir gynė Lietuvos valstybingumo tradiciją? Skaityti toliau

G. Songaila. Talkininko atsakymas A.Smetonai (39)

Gintaras Songaila | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Lapkričio 4 d. piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstitucijos ir konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pristatė beveik 70 000 piliečių parašų, įpareigojančių Seimą svarstyti įstatymo projektą.

Šio projekto pagrindinė idėja: nustatyti tokį piliečių asmenvardžių rašymo tapatybės dokumentuose principą, koks jau daugelį metų sėkmingai galioja Latvijoje, t.y., kad pagrindinis piliečio asmenvardžių įrašas juose visuomet būtų rašomas tik valstybine kalba, tačiau paso kitų įrašų skyriuje ar tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Po manęs kad ir tvanas“, – girdžiu maždaug taip išsakytos nuomonės apie lietuvių kalbos ateitį potekstę. Dažniausiai taip kalba jaunimas, kuris kol kas nekreipia dėmesio į darkomą (ir jų pačių) lietuvių kalbą, puoselėtą šimtmečius mūsų didžiavyrių. Kitas lepteli sakralinę „filosofinę“ išvadą, kad esą „pasaulio tautos maišosi, tad ir lietuvių kalbai lemta ištirpti šiame okeane“. Girdėtos globalistų gaidelės…

Bet skaudžiausia, kad mūsų kaimo „globalistai“ taip pat kerta šaką, ant kurios tupi (o dažnai – nuo kurios ir duoną valgo). Jeigu dar galima suprasti mūsų žiniasklaidos išminčius, uoliai tapšnojančius Skaityti toliau

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau

Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio) (12)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Lapkričio 4 d. LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose diskutavo piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Gintaras Songaila ir Vytautas Sinica su šios iniciatyvos priešininkais istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir dienraščio „Lietuvos  rytas“ žurnalistu Vytautu Bruveriu.

Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus (40)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, lapkričio 4 d., 16 val., piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteiks per du mėnesius surinktus Lietuvos piliečių parašus. Visuomeninės iniciatyvos rengėjai jau šiandien gali patvirtinti, jog surinkta daugiau nei 50 000 parašų. Jais Seimas bus įpareigotas svarstyti projektą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečių pasų pagrindiniame puslapyje, kaip ir dabar, asmenvardžiai gali būti rašomi tik valstybine kalba, o kitų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje pageidaujančiam piliečiui bus leidžiama įsirašyti vardą ir pavardę taip pat ir kita jo pageidaujama kalba. Skaityti toliau

Lenkijos prezidentas vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas (13)

andzejus-duda-TVN24-stop-kadras

Spalio 27 dieną Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios įteisinti tautinių mažumų kalbų vartojimą apskričių lygmeniu.

Įstatymas būtų leidęs gyventojams kreiptis į apskrities institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymus jie vis tiek būtų gavę valstybine kalba.

Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas Lenkijai brangiai kainuotų. Lenkijos tautinių mažumų organizacijų vadovų manymu, šaliai tai nesukeltų didelių problemų. Tautinės mažumos sudaro vos 2 proc., Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

P. Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika (2)

paulina ciucka_V.Braziuno nuotr

Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis.

Sigitas Birgelis: Studijuoji baltistiką Varšuvos universitete. Šiuo metu stažuoji Vilniaus universitete, kur tobulini lietuvių kalbą. Kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kodėl susidomėjai lietuvių kalba ir literatūra? Kokia buvo pradžia? Kas paskatino? Skaityti toliau