Žymos archyvas: lietuvių kalba

Seime vyks Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 10-mečio ataskaitos sutiktuvės (0)

Lituanistika-ir-kultūros-politikaKovo 31 d., Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks knygos „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ sutiktuvės. Pradžia – 14 val.

Seime pristatoma knyga – 2003 m. įkurtos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos veiklos 10-mečiui paminėti skirtas leidinys, kurį, vadovaudamasi komisijos sprendimu ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, parengė ir išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Skaityti toliau

Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien (8)

Gintaras Songaila_voruta.lt

Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio steigiamojo susirinkimo vienas iš dalyvių buvo Gintaras Songaila.  Kaip visa tai vyko ir kaip tai atsitiko, norime paklausti Gintarą, Vasario 16 – osios signataro Donato Malinausko premijos įteikimo proga, nes pats Gintaras yra seniai bendraujantis ir rašantis įvairius straipsnius „Vorutai“.

Praėjus daugiau nei 25 m. nuo Sąjūdžio įsikūrimo, prašome Gintarą prisiminti, kaip visa tai buvo?

Jūsų klausimas kiek per platus. Apie Sąjūdžio istoriją jau parašyta keletas gan išsamių knygų ir įvairių prisiminimų, tačiau nemanau, kad įvykiuose nedalyvavusi nauja lietuvių karta net ir iš šios, jau gausios literatūros gali susidaryti tikrą vaizdą kaip viskas buvo.

Skaityti toliau

A. Juozaitis – R. Valatkai: Gaila, kad refleksija Tau nėra būdinga – tik ideologija (31)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kovo 25 d. signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka per Lietuvos radiją skaitė savo parašytą komentarą „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, kuriame Lietuvos lenkų rinkimų akcijos radikalų dvikalbystės reikalavimų nevykdančią Lietuvą apkaltino tęsiant „Rusijos carų ir sovietų politiką“ ir renkantis „ne Europą su Lenkija, o V. Putiną ir Rusiją“…

Alkas.lt po šio komentaro pasirodymo gavo filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario dr.  Arvydo Juozaičio atvirą laišką skirtą Rimvydui Valatkai. Skelbiame jį. Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (1)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I) (43)

lkz

Pavartymas pirmas

Mes, lietuviai, nuo seno engiami savųjų „didžiūnų“ ir užkariautojų taip įgudome jaustis menkesni ir prastesni, kad savęs menkinimas ir netgi niekinimas ilgainiui tapo ne tik blogu įpročiu, bet ir tautinio savitumo dalimi. To bruožo akinami nevertinam nei savo kalbos, nei papročių, nei viso kito protėvių paveldo tol, kol jo nepagiria kas nors iš svetimtaučių. Mums vis už jūrų marių veršiai midų geria.

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų! Skaityti toliau

Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius (3)

Lituanistai_lrkm.lt

Lituanistikos mokslų raida per 25-erius Nepriklausomos Lietuvos metus, jos svarba valstybei ir tautai Kovo 11-osios išvakarėse aptarta Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“. Forume diskutavo politikai, istorikai, rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, mokytojai.

„Ar lituanistika yra akademinės svarbos objektas, ar tai turi tapti tautos, valstybės kasdienybe? Turite įvairias nuomones, bet man esminis dalykas yra tai, kiek šios kalbos veda link tautos, žmogaus, kiek jis supranta sąvokas lituanistika, Lietuvos kultūra, tautos tapatybė“, – pabrėžė forume kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (III) (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Galutinio pasilpimo žymiai

Pažvelgdami į lietuvių tautos 700 metų gyvenimą, išvydome visokias tautos pasilpimo priežastis. Nebuvo auginamas bendrasis tautos gyvenimas. Valdžiava buvo steigiama ne iš noro visos tautos, bet iš didžiūnų galybės geidimo.

Tautos kraujas buvo karuose praliejamas, svetimas priimamas. Ypačiai daug jo parėjo iš Lenkijos po Didžiojo mūšio. Lenkų tauta vyriausiai ir silpnino lietuvių tautos sąmonę. Lenkai nešė Lietuvon savo kalbą ir tikybą. Ėjo taip per šimtmečius. Krikščionių tikyba buvo lenkų tikyba. Dar ir šiandien lenkų kalba ir lenkų tikyba kartu lietuviams teikiama. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti (0)

Dainora Eigminėnie | Feisbuko profilio nuotr.

Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams.

„Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, pamokose turi būti keliami šiandienos visuomenei aktualūs klausimai. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse (9)

Irena-Andrukaitiene-i-silenkova

Pranešimas skaitytas 2015 m. kovo 6 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ .

Esame išskirtinė tauta. Kodėl? Nė viena kita tauta iš daugybės pasaulio tautų, kalbančių indoeuropiečių kalbomis, taip gerai neišsaugojo savo kalbos. Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: „Net ir dabar lietuvių kalboje yra aptinkama formų, visiškai sutampančių su Vedų arba Homero kalbos formomis“. Nors yra kalbų, turinčių labai seną raidyną (hetitų kalbos rašytiniai paminklai yra iš 18 a. pr. Kr., graikų kalbos – iš 15 a. pr. Kr.), bet atkuriant senąsias indoeuropiečių kalbų formas, pasirodo, tenka remtis tik lietuvių kalba, nors ji užrašyta labai vėlai – tik 16 a. po Kr. Skaityti toliau

Rekordinis moksleivių skaičius susirungė, kuris geriau rašo lietuviškai (1)

Švari kalba – švari galva

Baigėsi pirmasis nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas, kuriame moksleiviai bandė prakalbinti kompiuterį švaria ir taisyklinga lietuvių kalba. Pirmajame etape užsiregistravo dalyvauti rekordinis moksleivių skaičius – 16 107 iš 590 mokyklų. Nugalėtojai susitiks antrajame etape, kuris įvyks kovo 16 d. Vilniaus kooperacijos kolegijoje. Gausus dalyvių skaičius griauna sustabarėjusį požiūrį, kad lietuvių kalba sudėtinga ir nepopuliari.

„Konkursą organizuojame aštuntą kartą ir kiekvienais metais užsidegimas tik didėja. Jį pakursto kasmet gausėjantis dalyvių skaičius. Manau, jog ši tendencija žymi stiprėjančią jaunų žmonių nuostatą kalbėti ir rašyti gimtąja kalba“, – teigė konkurso sumanytojos Europoje pirmaujančios kalbinių technologijų įmonės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Skaityti toliau

INIT televizija rodo laidų ciklą valstybinei kalbai apginti – „W spąstai“ (I) (video) (4)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

INIT TV televizijos kūrybinė grupė, kuri jau penkeri metai rengia laidas apie senąją baltų praeitį „Mūsų praeities beieškant“, pasiryžo sukurti pasakojimų ciklą skirta nelietuviškų asmenvardžių rašymo problematikai „W spąstai“.

Kovo 1 d. per „Init“ kabelinę televiziją jau buvo parodyta pirmoji įžanginė šios naujos laidos dalis.

Pasak laidos kūrėjų, socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šaulienės parengtas įstatymo projektas įteisintų dar XIX a. vykusios Lietuvos kolonizacijos pasekmes. Devyniolikto amžiaus antrojoje pusėje krašto inteligentijai pavyko suformuluoti labai stiprią tautinės visuomenės idėją, kuri atvedė į 1918 metų nepriklausomybę. Skaityti toliau

Paaiškėjo dailyraščio konkurso „Rašom! 2015“ finalininkai (0)

Rengėjų nuotr.

Komisija iš 6 tūkst. darbų išrinko 33 gražiausių ir originaliausių dailyraščių autorius, kurie kovo 6 d. varžysis penktojo Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ finale. Lietuvos mokslų akademijoje vyksiančiame renginyje ne tik susirungs gražiausio rašto atstovai, bet ir bus surengtos dvi parodos: išskirtinių, prabangių plunksnakočių bei tautinės tematikos kaklaraiščių. Jas aplankyti galės visi norintys.

Daugiausiai į „Rašom!“ finalą pateko Vilniaus gyventojų – net 4. Iš Elektrėnų į finalą atvyks 3 dailyraščių autorės, Skaityti toliau

Grįžtame į lenkų laikus (5)

Remigijus Šimašius_respublika.lt

Rinkimų kampanijoms artėjant į pabaigą, politikai, kovojantys dėl rinkėjų balsų sekmadienį prie balsadėžių, rodo paskutiniuosius triukus. Kandidatas į Vilniaus merus liberalas Remigijus Šimašius štai nusprendė atsigręžti į lenkų rinkėjus. Jis ketina siekti, kad Vilniaus arkikatedroje mišios būtų laikomos ir lenkų kalba.

Tokią idėją liberalas R.Šimašius išsakė praėjusią savaitę vykusiame Lenkijos diskusijų klube Vilniuje: „Aš nesuprantu, kodėl vienoje svarbiausių Vilniaus ir Lietuvos bažnyčių šv.Mišios negali būti laikomos lenkų kalba? Nes pusė Vilniaus vyskupijos tikinčiųjų yra lenkai.“

Skaityti toliau

D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos (1)

Daiva-Vaisniene-Alkas.lt-J.Vaiskuno-nuotr-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Vienas pirmųjų žingsnių į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo siekis grąžinti lietuvių kalbai deramą svarbą valstybės gyvenime. Per labai trumpą laiką atgimstančioje valstybėje sukurti teisiniai valstybinės kalbos politikos pagrindai, įsteigtos kalbos planavimu, tvarkyba ir priežiūra besirūpinančios institucijos. Kalba tapo ne tik mūsų kultūros, tapatybės, bet ir valstybingumo neatskiriama dalimi. Per dvidešimtmetį visuomenės samprata ir politinė nuostata, kokia lietuvių kalbos reikšmė valstybingumui ir pilietinei visuomenei, sparčiai kito. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III) (3)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Kaip jau minėjau prie Lietuvos išsivadavimo nuo lenkų  nepadėjo ir pergalė Žalgirio mūšyje. Priešingai, ji tik sustiprino Lenkiją; Žalgiryje, kaip mėgiama kartoti, buvęs „sulaužytas kryžiuočiams nugarkaulis“, bet iš tikrųjų ir to nebuvo. Ordinas, globojamas ir remiamas popiežių bei Šventosios Romos imperijos, dar gyvavo daugiau kaip šimtmetį, nors ir apkarpytas. Bet ir tada, kaip sakoma, geriausia jo vilna atiteko lenkams, nustūmusiems lietuvius nuo jų protėvių – prūsų žemių dalybų.

1453 m. prasidėjus Ordino valdomose prūsų žemėse valstiečių ir miestiečių Skaityti toliau

Liko kelios dienos įrodyti, kad rašote gražiausiai (0)

plunksna raso_rasom.ltIki vasario 17 d. dar galima siųsti savo darbus penktajam Nacionaliniam Vinco Kudirkos dailyraščio konkursui „Rašom!“. Kol kas aktyviausiai jau tradiciniu tapusiame konkurse dalyvauja Vilniaus, Kauno, Elektrėnų ir Mažeikių gyventojai, o jų amžius svyruoja nuo 8 iki 71 metų.

Vyriausią dalyvę – 71 m. kaunietę Gražiną Zitą Šatienę – dalyvauti dailyraščio konkurse paskatino draugai, kurie jau ne pirmus metu dalyvauja šiame konkurse – Vidas ir Karolina Vasiliauskai. Tai jau antrasis jos bandymas šiame konkurse.
„Labai mėgstu rašyti laiškus, tačiau dabar viską užgožia mobilieji telefonai, – teigia kaunietė Gražina. – Labai gaila, jei klaviatūra užgoš raštą, Skaityti toliau

L. Glebavičiūtė. Lietuvišką žodį iškėlęs (video) (4)

prof.Z.Zinnkevicius-alkas.lt, j.vaiskuno-nuotr

Skiriama kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti

„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“, –  sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius.  Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.

Renginiai, skirti garbingai sukakčiai

2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko Zigmo Zinkevičiaus jubiliejui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“.

Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie „liaudies respublikas“ ir valstybinę kalbą (video) (5)

Daiva Vaišnienė | penki.tv nuotr.

Šioje laidoje paliečiamos temos, susijusios su valstybės saugumu. Baltijos šalyse kaip grybai po lietaus dygsta portalai, kuriuose skleidžiamos separatinės, „liaudies respublikų“ kūrimo idėjos. Apie tai kalba Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Valstybinės kalbos įstatymui sausio pabaigoje sukako 20 metų. Interviu su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“ bei portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau

D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai (3)

P1160601a-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Gerbiamieji, šiandien jaudinuosi beveik taip pat, kaip ir tada, kai šioje salėje stebėjau visą šiandien minimo įstatymo priėmimo eigą.

Tikriausiai jau beveik neįsivaizduojamas tuometis politinis ir sociokultūrinis valstybinės kalbos kontekstas ir iki minimumo susiaurėjusios lietuvių kalbos funkcijos viešajame gyvenime. Prisiminkime: to meto duomenimis, Vilniuje buvo telikusi tik viena gamykla, raštvedybą tvarkiusi lietuviškai. „Įmonė net neturi rašomosios mašinėlės lietuvių kalba“ Skaityti toliau

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video) (7)

P1160675a-K100

Vasario 5 d. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis. Ta proga buvo atidaryta paroda, skirta akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus 90-mečiui. Taip pat įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasveikino ir savo 90-metį švenčiantį kalbininką akademiką Zigmą Zinkevičių. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Z. Zinkevičiaus indėlis į lietuvių kalbą ya neįkainojamas. „Tai atskleidžia ir prieš šią konferenciją atidaryta paroda jubiliatui pagerbti. Skaityti toliau

Akademinės kalbos tyrimas rodo žemą raštingumo lygį (1)

lietuviu-kalbos-zodynasValstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, bet ir bendrajam visuomenės raštingumui, 2013–2014 m. atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą.

Tyrimas parodė, kokia kalba bendrauja akademinė bendruomenė, kokios profesinės kalbos pagrindus universitetuose įgyja studentai, kartu išryškino lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose trūkumus.

VADOVĖLIAI. Įvertinta trečdalis aukštųjų mokyklų 2010–2012 m. išleistų vadovėlių. Iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, Skaityti toliau

Jau aštuntą kartą jaunoji karta kviečiama taisyklingai vartoti lietuvių kalbą (14)

Švari kalba – švari galva

Konkursas „Švari kalba – švari galva“, pernai sulaukęs rekordinio – 12 tūkstančių – dalyvių skaičiaus, šiemet rengiamas jau aštuntą kartą. Informacines technologijas, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinio jaunimo gyvenimas, ir lietuvių kalbą susiejantis konkursas vėl kviečia moksleivius prie kompiuterio parodyti savo gimtosios kalbos žinias ir gebėjimą jas pritaikyti kasdienybėje.

Pasak vieno iš konkurso rengėjų, Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio, dalyvių kasmet vis gausėja. Skaityti toliau

Literatūros vertėjai įamžinti fotografijų portretuose (0)

V. Braziūno fotografija

Sausio 15d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks vakaras, kurio metu Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) pristatys parodą, skirtą LLVS dešimtmečiui. Literatūros vertėjų portretų paroda „Šaligreta“ (autorius Vladas Braziūnas) iki kovo mėnesio bus eksponuojama sostinėje, o po to visus metus keliaus po Lietuvos regionų bibliotekas. Parodos rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. LMA Vrublevskių bibliotekoje paroda veiks iki vasario 9 d.

Parodos atidarymo vakarą LLVS visus susirinkusius kvies pasiklausyti ukrainų literatūros kūrinių vertimų į lietuvių kalbą ištraukų. Nors ukrainų literatūra – labai stipri literatūra Skaityti toliau

Baltų kultūros patriarchas Z.Zinkevičius: Niekuomet nekeičiu savo pažiūrų (nuotraukos, video) (9)

Pavalkis-zinkevicius-alkas.lt-j.vaiskunas-nuotr

Sausio 7 d. į Vilniuje į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salę susirinkęs gausus mokslininkų, dvasininkų, politikų ir visuomenininkų būrys sveikini savo savo 90 mečio sukaktuves švenčiantį įžymiausią Lietuvos kalbininką, baltistą, istorinės kalbotyros specialistą, akademiką, profesorių Zigmą Zinkevičių.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui

Akademikas prof. Z. Zinkevičius yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo ir populiarių straipsnių skirtų svarbiausiems lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimams Skaityti toliau

Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams? (15)

lietuviu-kalba-respublika.lt-nuotr

Buvo laikai, kai lietuviškai kalbėjo tik varguomenė, elitui save priskiriantys bajorai ir plikbajoriai kalbėdavo svetima, užtat aukštuomenės kalba – lenkų ar prancūzų. Vėl grįžtame atgal. Užsienio kalbos mokėjimas vertinamas labiau nei lietuvių. O ir viešus užrašus mūsų valstybine kalba jau išstūmė užsienietiškos iškabos. Kas atsitiko lietuviui?

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, praėjusią politinę kadenciją buvęs jos pirmininku Valentinas Stundys, rašytojas Vytautas Bubnys, Skaityti toliau

Įžymiausias Lietuvos kalbininkas akademikas Z. Zinkevičius pasitinka 90-metį (video) (5)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2015 m. sausio 7 d., trečiadienį, 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks susitikimas su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus AlgirdoTarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Z. Zinkevičiui sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straipsnių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nagrinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, vardynas, tarmės, rytų Lietuvos kultūra. Skaityti toliau

Jurgita Stankauskaitė: Niekada nesigailėjau ir tikiuosi, jog niekada nesigailėsiu, kad grįžau (1)

jurgita-stankauskaite-punskas.lt-nuotr

Punsko ir Seinų krašte nėra žaliavų, didelių įmonių, gamyklų nei fabrikų, nėra ir naujų darbo vietų perspektyvų. Mūsų turtas – protėvių žemė, papročiai, kalba, lietuvių kultūros ir istorijos paveldo lobynai bei žmonės, kurie saugo ir puoselėja tautines ir dvasines vertybes.

Kalbuosi su Punsko Kovo 11-osios licėjaus absolvente, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros absolvente, Balstogės valstybinės televizijos lietuviškų laidų rengėja, „Aušros“ žurnalo žurnaliste ir portalo punskas.pl korespondente Jurgita Stankauskaite. Skaityti toliau

V. Striužas. Apie startus ir patyrimus (1)

brothersoft.com nuotr.

„Sočyje startavo olimpinės žaidynės“. Sėkmingai – nesėkmingai, svarbiausia, startavo. Gal ir nelabai sekėsi, tačiau olimpinės žaidynės daugelį vilioja stebėti, klausytis. O startų margumynas: „Šeštadienio rytą Lietuva turėjo laukti pirmojo starto Sočio olimpinėse žaidynėse, tačiau jis neįvyks“, „XXII žiemos olimpinėse žaidynėse į startą stojo pirmasis Lietuvos sportininkas – 23-ejų metų biatlonininkas Tomas Kaukėnas“, „Pirmasis lietuvaičių startas Sočyje“, „Lietuvių startai žiemos olimpinėse varžybose“, Jaunimas neatsilieka, žiemą skrenda į šiltus kraštus. „Šeštadienį Singapūre atidarytos pirmosios jaunimo (14–18 metų) vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvaus ir 24 Lietuvos sportininkai. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Tarp dviejų krantų (4)

gele asfalte_R.Ragauskaites foto

Į klasę įstraksi mergytė. Primena mažą paukštuką. Smulkutė, spindinčiom, besišypsančiom akelėm. Ir tuoj pat ima čiauškėti. Tuo savo atviru nuoširdumu kaip mat išsiskiria iš viso pulko penktokėlių. Nors kiekvienas vis kitoks, dar nespėjęs supanašėti (net uniforma nepridengia jų individualumo), bet Gileta – ypatinga.

Per kelias minutes sužinau visą jos gyvenimo istoriją. Atvyko iš Londono. Ten gimė, ten lankė mokyklą. Turi dar šešis brolius ir seseris. Jie visi liko Londone, o ji parvyko pas močiutę. Čia gyvens. Čia jai patinka. Lyg žirnius beria. Žodžių Giletai netrūksta, bet sakinių konstrukcija – angliška. Ir akcentas. Kartais net sunku suprasti. Vis prašau pakartoti, ką ji savo greitakalbe išberia. Vyresnieji vaikai – ne to tėvelio. Skaityti toliau

URM garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ bus apdovanotas Kazickų šeimos fondas (0)

dr. Juozas Petras Kazickas_kff.lt

Lapkričio 26 d. už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kultūros propagavimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ bus apdovanotas Kazickų šeimos fondas (Kazickas Family Foundation).

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius apdovanojimą įteiks fondo steigėjo dukrai, valdybos pirmininkei Jūratei Kazickaitei. Apdovanojimo iškilmėse taip pat dalyvaus fondo Vilniaus biuro generalinis direktorius Zenonas Bedalis. Skaityti toliau