Žymos archyvas: lietuvių kalba

Kviečiama teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų finansavimo (0)

paraiskos-pasirao-parasas_zum-lt

Iki birželio 16 d. 12 val. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.

Finansavimas skiriamas vadovaujantis šiais kriterijais:

1.1 projektai padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti;

Skaityti toliau

Konferencijoje bus aptarta nauja lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programa (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Gegužės 19 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasidėjo Švietimo ir mokslo ministerijos rengiama konferencija „Naujoji lietuvių kalbos ir literatūros programa: padėti suvokti ir pajausti kalbą kaip vertybę“. Per konferenciją bus tariamsi, kaip gerinti mokinių skaitymo ir rašymo gebėjimus.

Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tars švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, pranešimus skaitys Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, rašytoja Renata Šerelytė, Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, Skaityti toliau

„Poezijos pavasaryje“ poezijos bus daugiau nei pavasario? (0)

„Poezijos pavasaryje“ poezijos bus daugiau nei pavasario? | Rengėjų nuotr.

Gegužės 14 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Mūzų skverelyje prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 53-oji tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“. Ją rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Poetai su skaitytojais susitiks ne tik įprastose erdvėse, bet ir netikėčiausiose vietose. Net jei orai ir toliau išliks nepavasariški. Skaityti toliau

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (36)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau

E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu (54)

dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo balsavo dėl asmenvardžių rašymo pasuose projektų. Akivaizdu, kad Seimas šiuo klausimu nėra pasiekęs sutarimo. Ir pirmojo puslapio, ir latviškajam variantui pritarta po pateikimo. Abiem pritarė ir dauguma valstiečių.

Kadangi diskusijos dėl šių projektų apipintos daugybe mitų ir klaidinančios informacijos, norėtųsi pabrėžti kelis dalykus:

Šiandien Seimui teikiamo Andriaus Kubiliaus inicijuoto projekto (Nr. XIIIP-535) 4 straipsnio 1 dalis dėl asmenvardžių rašymo teigia: Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

Užsienio lituanistinės mokyklos „Draugystės tiltą“ šiemet statys Hamburge (0)

Rengėjų nuotr.

Šiemet birželio 9-11 dienomis pirmą kartą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava plėvesuos Vokietijos mieste Hamburge. Į uostamiestį renginio dalyviai sugužės iš 11 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, o taip pat ir iš Vokietijos.

Kai prieš 12 metų Švedijos lietuviai nusprendė suburti į vieną vietą šalyje įsikūrusias lituanistines mokyklas, jų mokytojus, vaikus ir jų tėvus, nesitikėjo, kad vieną dieną renginys išaugs į sąskrydį, kuris ties tiltus per Europą ir sieks net kitą Atlanto pusę. Skaityti toliau

Laisvas žodis stiprina valstybę (0)

Knygos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį.

Pasak Prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis mums primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video) (1)

Seimo ir PLB bendruomenės komisija.lrs.lt nuotr

„Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Išreiškusi mintį, kad bendra veikla turėtų būti skiriama lietuvių bendruomenių visame pasaulyje sutelkimui, pažymėjo, jog turime skatinti pasaulio lietuvių aktyvų, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau

V. Mikailionio paskaita „Lietuvių kalbos paslaptys“ (0)

Kviečiame į pokalbį apie mūsų kasdienės kalbos paslaptis ir jos vietą pasaulio platybėse…
Prokalbė, kurios tarmėmis kalba pusė žmonijos.
Ką rodo Eurazijos vandenų vardai?
Kaip Vytis nušuoliavo iki Himalajų?
Ilgaamžių tautų nuosmūkiai ir iškilimai. Ar mes atgimstame?
Kokios žinios slypi žodžiuose, kuriuos kasdien ištariame?
Ką žyniai užkodavo „liaudies“ dainose?
Jūsų įnašas 5 eurai.
Registruojamės iki trečiadienio, balandžio 19 d.
Registracija būtina. ( tel. +370 605 83513 arba el. paštu terapijajums@gmail.com ). Registruojantis prašau nurodykite savo tel. Nr.
Paskaita įvyks tik susirinkus ne mažesnei kaip 15 žmonių grupei.
Suteikite galimybę savo draugams bei pažįstamiems susipažinti su šia informacija persiųsdami jiems šį laišką.

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 21–31. Sutrumpinta.

Lietuvių asmenvardžių, kaip ir viso lietuviško vardyno, slavinimą bei lenkinimą tyrė daugybė mokslininkų, tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Iš pastarųjų minėtini Jano Otrembskio (Jan Otrębski) ir Jurgeno Princo (Jürgen Prinz) darbai. Šių eilučių autorius taip pat nemažai šiais klausimais yra rašęs. Todėl čia bus priminti tik patys svarbiausi dalykai. Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

Lituanistės atlikusios praktiką JAV: Įgijome daugiau tikėjimo tuo, ką darome (0)

Lituanistine praktika JAV_CLM

Švietimo mainų paramos fondas kiekvienais metais skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse.

Keletas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų kasmet dalyvauja šiame konkurse, o laimėjusieji meta sau iššūkį pabūti mokytoju svetur, išbando save lietuvių kalbos ir kultūros mokydami užsienio lietuvius ir parsiveža neišdildomų įspūdžių.

Skaityti toliau

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą? (19)

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video) (41)

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) triuškinančiai laimėjusi 2016-ųjų metų Seimo rinkimus ir sužadinusi daugelio viltis, kad Lietuvos politikoje pagaliau ką nors gali pradėti reikšti valstybės ir Tautos ateičiai neabejingų paprastų Lietuvos piliečių balsai ir siekiai, išgyvena neeilinį išbandymą.

Seimo rinkimus laimėjusios partijos paskirtas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis meta iššūkį partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

S. Skvernelis atvirai ir demonstratyviai stoja prieš jį į Lietuvos premjero postą atvedusio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio asmenybę bei LŽVS programą. Skaityti toliau

Apdovanoti konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojai (0)

Švari kalba – švari galva“ nugalėtojai | smm.lt nuotr.

Šiandien, balandžio 5 d., Seime apdovanoti 10-ojo nacionalinio mokinių konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojai. Raštingiausius Lietuvos mokinius ir jų lietuvių kalbos mokytojus sveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, „Tilde IT“ atstovė Renata Špukienė.

„Mokiniai ypatingai domisi naujovėmis, jie naudojasi kompiuteriais, planšetėmis ir kitomis naujosiomis technologijomis, Skaityti toliau

S. Skvernelis dėl lenkiškų rašmenų Lietuvos piliečių pasuose pasirengęs sugriauti valdančiąją koaliciją? (video) (58)

skvernelis-ir-w

Kovo 29 d. pavakaryje Seime įvyko Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) pasitarimas. Didžiausiu šio posėdžio akibrokštu tapo Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio demaršas. Nors oficialioje frakcijos posėdžio darbotvarkėje tokio klausimo svarstyti nebuvo numatyta, atvykęs į posėdį S. Skvernelis ėmė agituoti LŽVS narius, kad palaikytų buvusio TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus siūlomą nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose projektą. Pagal šį projektą Tai reiškia, kad jie sutiktų, jei pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos ne valstybinės kalbos rašmenimis su nelietuviškomis „w“, „q“ ir „x“ ir kitomis raidėmis. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus? (20)

Lietuvos Respublikos piliečio „pasas“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje nuolat yra pakurstomas nelietuviškų pavardžių lietuviškuose dokumentuose klausimas (ypač pasikeitus valdžiai), vis atrandant kitokių priekabių ir mėginimų tvarkyti tuos nepaklusnius lietuvius. Kai sukeliamos tokio pobūdžio „audros“, kiekvieną kartą vis atsiranda „ekspertų“ iš intelektualų, dažniausiai istorikų ir politikų, kurie, parašę tekstus apie neva Lietuvoje engiamus užsieniečius įrašant jų pavardes į lietuviškus pasus, po jais pasirašo ir pavadina peticijomis. Keista, kad tie „ekspertai“ pučia miglas ir iškraipo visiems žinomas tiesas, kurios beveik du dešimtmečius buvo nuolat keliamos diskusijose Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai (114)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“. Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau