Žymos archyvas: lietuvių kalba

A. Zolubas. Jei inspekcija valstybinė, neturėtų būti bedantė (0)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Atkreiptinas dėmesys į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, siejamus su jo siekiu pataikauti kitataučiams, žinoma, turint tikslą įgyti jų balsus per rinkimus.

Kaip skelbia žiniasklaida Vilniaus meras R. Šimašius asmenine iniciatyva iškilmingai atidenginėja Rusų, Varšuvos, Islandų ir kt. gatvių pavadinimų lenteles su tų tautų rašmenimis ir net pavadinimų vertimais iš lietuvių kalbos į atitinkamą kalbą. Kiekvienam aišku, jog taip prieš rinkimus meras siekia įsiteikti kitataučiams, sau jų balsus medžiojo. Visiems aišku, kad medžioklė nelegali – tikras brakonieriavimas. Valstybinės lietuvių kalbos ir kiti norminiai dokumentai gatvių Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)

lietuviu-kalbos-institutas_tiesa-com

Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!

„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau

Seimo komitetas aptarė lietuvių kalbos padėtį įprastoje ir elektroninėje erdvėse (1)

smm.lt nuotr.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lapkričio 30 d. posėdyje išklausė akademiko Laimučio Telksnio pranešimą „Lietuvių rašytinė ir sakytinė kalba įprastoje ir elektroninėje terpėse“. Akademikas kėlė klausimą apie lietuvių kalbos išlikimą 7 mlrd. žmonių, kalbančių įvairiomis kalbomis ir rašančių įvairiais rašmenimis, gausoje ir teikė siūlymus, kaip to pasiekti.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipė dėmesį, kad kai kurie

Skaityti toliau

Kada politikai išmoks taisyklingai kirčiuoti? (3)

Seimas | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Didelė garbė svetimą kalbą mokėti,
didelė gėda savosios gerai nemokėti
Dionizas Poška

Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta. Ar šito reikia jiems ir mums? Skaityti toliau

Pagerės rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams (0)

lietuvisku-mokyklu-mokytojai-nidoje-2015m_smm-lt

Gerinamos rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų, ypač esančių etninėse lietuvių žemėse ir lietuvių tremties vietose, mokytojams. Ko nebuvo iki šiol, numatomos galimybės šiems mokytojams skirti kompensacijas per vaikų atostogas, paskatinti mokytojus piniginėmis premijomis už darbo stažą bei lituanistinio švietimo srities laimėjimus. Taip pat numatyta įsteigti lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją, kurią kasmet skirs švietimo ir mokslo ministras. Visa tai numatyta Vyriausybės nutarimu pakeistame Asmenų, vykdančių ar vykstančių vykdyti lituanistinį švietimą Skaityti toliau

„Baltų genas“: I. Smetonienė apie lietuvių kalbą ir… garbę (audio) (7)

Irena Smetonienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt ketvirtojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Irena Smetonienė pasakoja apie lietuvių kalbą ir garbę.

„Garbė – tai savivertės bei atsakomybės jausmas, kai žmogus jaučiasi įvertintas už savo gyvenimą, nuveiktus darbus, ir geras vardas, pelnytas visuomenėje už gerus ir nesavanaudiškus darbus, už dorą elgesį, dorą gyvenimą, aukštą moralę, už sąžiningumą, teisingumą, žodžio laikymąsi, pagarbą kitiems ir rūpestį kitais, už pasiaukojimą tėvynei, idėjai, kitų žmonių gerovei, patriotizmą ir didvyriškumą,“ – sako I. Smetonienė. Skaityti toliau

Prašoma atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą (3)

Dvikalbystė | N. Zverko nuotr.

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK), kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas (0)

100_6495

Per atoslūgį Atlantas atidengia akmenis, bangų mūšos sutrupintus, nugludintus laiko, todėl nebeskaudžius basoms kojoms ir prašalaičio akiai. Tik ne airio sielai… Visa, kas byloja apie tam tikrą ritmą, nuolatinę kaitą, sustyguojančią ne tik gamtos, bet ir žmogaus, visos tautos, netgi visos žmonijos būtį, neapsieina be skausmo. Ši alegoriška įžanga – iš noro paaiškinti,  žodį „macalla“ ir jo prasmės visuotinybę.

Atvykus į Airiją, į savo  vaikaičių gimtinę, maga kuo daugiau pamatyti, pažinti. Kai mano anūkė sako: „Myliu Lietuvą, nes ten gyvena močiutė“, atitariu: „Myliu Airiją, nes ten gyvena mano vaikai ir anūkai“. Šį kartą dukra, belaukdama atvykstančios viešnagėn, nupirko bilietus į Monagano teatre vyksiantį koncertą. Skaityti toliau

Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai (0)

smm.lt nuotr.

Lietuvių kalba tinkama apibūdinti kosmoso ir fizikos terminus, o ne tik kalbėti apie šiaudines skrybėles… Lietuvių kalba svetur gyvenantiems jauniems tautiečiams gali tapti paaugliško maišto išraiška – esu išskirtinis, nes galiu susikalbėti tokia kalba, kurios aplinkiniai nesupranta. Kaip motyvuoti kitose šalyse gyvenančius vaikus ir suaugusiuosius mokytis kalbos ir kalbėti lietuviškai, kaip juos patraukliai ir šiuolaikinėmis priemonėmis mokyti, – apie tai diskutuojama Vilniuje vyksiančiame seminare užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminare „Puoselėjame lietuvybę: pilietiškumas, kūrybiškumas, tautinės savimonės išsaugojimas“ Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

varanavas-voranava_wikimapia-org

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau

Nepaprasta Rygos lietuvių vidurinė mokykla švenčia 25-metį (0)

pamoka-rygos-lietuviu-vidurineje-smm-lt

Viena iš geriausių akademinių rezultatų pasiekiančių Latvijos mokyklų – Rygos lietuvių vidurinė mokykla – šiemet mini mokyklos įkūrimo 25-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę spalio 21 dieną pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

„Iš kuklaus rūbo išaugusi, per tuos metus Jūsų mokykla sugebėjo tapti viena moderniausių, patraukliausių, prestižiškiausių švietimo įstaigų. Esate gyvas įrodymas, ko galima pasiekti, kai mokyklą kuri ne tik protu, bet ir širdimi, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau

Šiemet veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane (0)

milano-vaiku%cc%a8-klubas-mokykle%cc%87le-pabiruciai-bendruomene%cc%87s-archyvo-nuotr

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 m. iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų.

„Milano lituanistinis vaikų klubas-mokyklėlė „Pabiručiai“ veikia nuo 2009 m., bet 2014 m. mokyklėlės veikla buvo sustabdyta. 2016-ųjų vasarį nusprendžiau atgaivinti mokyklėlės veiklą, – pasakoja mokyklos vadovė Jolita Bagdonavičiūtė. – Taigi šis sezonas mums jau antrasis“. Skaityti toliau

Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas, pabrėždamas moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą ir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uoius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-4475) balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Skaityti toliau

Aleksandrijos bibliotekoje bus pristatyta lietuvių kalba (0)

Aleksandrijos biblioteka | D. Zapkutės nuotr.

Tarptautinės Europos dienos kalbų dienos proga, rugsėjo 26 d., Egipto Aleksandrijos bibliotekoje rengiamoje šventėje bus pristatyta ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos instituto parengtą ekspoziciją, pristatančią mūsų kalbą ir jos istoriją.

„Vienoje didžiausių pasaulio Aleksandrijos bibliotekoje kasmet vyksta kelias savaites trunkantis renginys, kurio metu pristatomos Europos kalbos. Paprastai savąsias kalbas pristato didieji Europos institutai, kurie Aleksandrijoje turi atstovybes. Skaityti toliau

Seime vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencija (programa) (0)

lietuvos-kalbu-pedagogu-asociacija_lkpa-lt

Rugsėjo 26 d., pirmadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų švietimo darbuotojųasociacijos konferencija „Kalbos mokyklose, kultūrose, valstybėse: kūrybiškumas, verslumas, socialinė įtrauktis“.

Konferenciją rengia Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Kalbų mokymo centras, Valstybės institucijų kalbų centras, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centras.

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (3)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

 „Liūdni slibinai“: Lietuvių kalba – tinkamiausias būdas išreikšti žodžiams, kuriuos norime pasakyti (video) (2)

„Liūdni slibinai“ | R. Seskaičio nuotr.

Aštuntus gyvavimo metus skaičiuojanti grupė „Liūdni slibinai“ jau yra laimėjusi ne vieną muzikinį apdovanojimą, tačiau pastaraisiais metais grupė dažniau su gerbėjais susitinka kamerinėse erdvėse. Išskirtinai tik lietuviškas, žinomiausių poetų eiles verčiantys dainos žodžiais atlikėjai teigia, kad lietuvių kūryba įkvepia, todėl artimiausias jų koncertas vyks ypatingoje vietoje – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje.

Apie įkvėpimą, kūrybos išteklius ir lietuvių poeziją Alkas.lt pasakoja grupės nariai – Aistė Lasytė, Vaidas Kublinksas ir Dominykas Vaitiekūnas.  Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

Paskelbtas D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas (0)

Lietuvos rusų dramos teatro eskizas_lrkm.lt

Rugpjūčio 30 d. Varėnoje vyko Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursas, paraiškų eskizų peržiūra, kuriai buvo pateikta 11 darbų. Konkurso laimėtoju paskelbtas Lietuvos rusų dramos teatro eskizas. Teatro spektaklio pastatymui bus skirta daugiau nei 20 tūkstančių eurų.

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursui paraiškas pateikė Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Viešoji įstaiga Oskaro Koršunovo teatras, VšĮ Teatras Atviras Ratas, VšĮ Klaipėdos jaunimo teatras, VšĮ Apeirono teatras, Lietuvos rusų dramos teatras. Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Kultūros ministras susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų rengėjais ir dalyviais (0)

Lietuviu kalbos mokymu rengejai LRKM_lrkm.lt

Penktadienį, rugpjūčio 26 d. Kultūros ministerijoje lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai, kurie tris savaitės mokėsi lietuvių kalbos ir susipažino su mūsų šalies kultūra, parengė projektus apie Lietuvą. Kultūros ministras Šarūnas Birutis padėkojo kursų rengėjams ir jų dalyviams už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą.

Ministras pasidžiaugė, kad tiek daug jaunų ir talentingų jaunuolių, atvyko iš skirtingų užsienio šalių, kurie pasiryžo iš arčiau susipažinti su nuostabia Lietuva ir jos kultūra. Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

Lietuvių kalbos besimokantys jaunuoliai tampa šalies ambasadoriais (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai.

Jau 11 m. į LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centrą atvyksta gausus būrys studentų iš daugiau nei 15 įvairiausių šalių (Amerikos, Kinijos, Ispanijos, Lenkijos, Gruzijos ir kt.). Šiemet į užsiėmimus susirinko 81 studentas iš 19 pasaulio šalių.

„Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai LEU organizuojami nuo 2005 m. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

Kelionė po neaprėpiamą R.Granausko kūrybos žemę (0)

Vakaras Granauskui_ Solveigos Pempienės nuotr

Šitiek metų rašau – ir šitiek metų džiaugiuosi: kokia gera mūsų kalba! Esu dėkingas likimui, kad „paskyrė“ mane rašyti lietuviškai.
Romualdas Granauskas

Liepos 20-ąją Birštono viešoji biblioteka pakvietė į šeštus metus organizuojamo, Lietuvos kultūros tarybos ir kurorto savivaldybės remiamo, žiūrovų pamėgto projekto ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2016 m.“ renginį, skirtą prozininkui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojui Romualdui Granauskui. Skaityti toliau

Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius (video) (27)

Rasos-svente-Verkiuose-2016-Keisos-nuotr

Mokslininkai iš Kembridžo ir Oksfordo universitetų pabandė atkurti, kaip skambėjo prieš 8 tūkst. metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Lietuviams šios kalbos žodžiai turi būti labiausiai suprantami.

Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (IV) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA , ČIA bei ČIA.

Atkūrus Nepriklausomybę, o ypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare,  vertinant studijų ir mokslo institucijas,  taip pat skirstant joms biudžeto  ir  įvairių europinių fondų lėšas, vis labiau   sprendimus  ėmė lemti mokslo valdininkų sukurtas  rodiklis –  studijų ir mokslo  „tarptautiškumas“. Tiesa, sovietmečiu buvo panašus „proletarinio internacionalizmo“ (rusinimo tempą atspindintis) rodiklis. Jo  esmė: kiek studijų institucijose yra rusiškų grupių, kiek dalykų dėstoma rusiškai, kiek dėstytojų ir studentų yra iš kitų „broliškųjų respublikų“ ir kiek mokslo darbų, mokslo žurnalų leidžiama „didžiąja rusų kalba“  ir pan.

Dabartinio „tarptautiškumo“ rodiklio esmė – tai studijų užsienio kalba (programų užsienio Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ (6)

Pasaulio lietuviu bendruomene pas prezidente_lrp.lt

Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais. Tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti nepolitinė visuomeninė organizacija, kurią 1949 m. Lietuvių charta įsteigė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.

Susitikimas surengtas minint Bendruomenių metus. Šalies vadovė pabrėžė stiprių pasaulio lietuvių bendruomenių vaidmenį ne tik išlaikant tvirtą ryšį su Tėvynę, bet ir padedant spręsti skaudžias socialines problemas.

Prezidentė pakvietė išeivijos bendruomenes aktyviai įsitraukti į savo inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“, Skaityti toliau