Žymos archyvas: lietuvių kalba

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį (11)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 11 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) išrinko kandidatą į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus  – juo siūlomas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas, portalo Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. A. Antanaitį į VLKK narius pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus Audrys Antanaitis surinko šešis balsus, o jo varžovė, dabartinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė – keturis komiteto narių balsus. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas. Skaityti toliau

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai išlikti (2)

flexjobs.com nuotr.

Šiandien vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur – tai būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties. Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų–lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį Google Translate. Skaityti toliau

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (33)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius  politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau

P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais? (33)

Povilas Urbšsys | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.

– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?

Skaityti toliau

V. Rubavičius. Karbauskis ir Skvernelis: paskutinis didžiosios išdavystės akordas? (16)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visi mename, kokiomis vertybinėmis nuostatomis buvo grindžiamas Ramūno Karbauskio vadovaujamų žaliųjų valstiečių kelias į valdžią. Kultūros svarbos suvokimas, krikščioniškomis vertybėmis paremtas požiūris į gyvybę ir šeimą, socialinio teisingumo siekis, lietuvių kalbos valstybinio statuso puoselėjimas priešinantis dalies mūsų politikų užmačioms keisti lietuviškąją abėcėlę įvedant į ją naujų raidžių.

Žalieji valstiečiai padėjo „Talkos“ judėjimui surinkti 70 tūkst.  Lietuvos žmonių parašų lietuvių kalbai apginti, tad daugelis pagrįstai tikėjosi, kad gavę valdžią ir tautos pasitikėjimą išrinktieji imsis konkrečių darbų. Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė siūlymui, kuris leistų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis (15)

Nelietuviski imoniu pavadinimai_visalietuva.lt

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leis juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.

„Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad Ūkio ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai bus lengviau įsimenami Skaityti toliau

V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį (23)

Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengtoje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigtas judėjimas  „TALKA kalbai ir tautai“.

Ką mes padarėme? Viena vertus, TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo. Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video) (68)

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (8)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

D. Stancikas. Mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo (9)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

 

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau

Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo būdų beieškant (nuotraukos) (0)

Dr. Nijolė Strakauskaitė, dr. Liucija Citavičiūtė, prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, dr. Arvydas Juozaitis | lki.lt nuotr.

Rugsėjo 15–16 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, vyko lituanistams skirta konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Konferencijos metu žymūs Prūsų Lietuvos istorijos ir kultūros tyrėjai skaitė pranešimus apie mažiau žinomus šio neeilinio regiono asmenybių gyvenimo ir veiklos faktus, vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai susivieniję ieškojo naujų metodų, iš tiesų įtvirtinsiančių mokinių galvose ilgam ne tik konkrečią temą, bet ir suvokimą apie ją. Skaityti toliau

A. Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus? (2)

Agnė Aleksaitė | Asmeninė nuotr.

JAV universitetų akademinės bendruomenės nariai erzinančiai dažnų žodžių ar frazių sąrašus rengia iš šviečiamųjų paskatų, kad anglakalbiai imtų vartoti skambius, ekspresyvius, tačiau nepelnytai užmirštus žodžius, žurnalistai šio darbo imasi, norėdami pašiepti į kalbos madą linkusią tam tikrą visuomenės dalį, o tinklaraštininkų tikslas kiek paviršutiniškas – patarti tinklaraščių lankytojams, kaip sukčiauti, t. y. kokius žodžius įtraukti į kalbą, kad kalbantysis sudarytų tikro erudito įspūdį… (Agnė Aleksaitė) 

***

Skaityti toliau

Lietuvių kalbai ir vėl skambinama pavojaus varpais (19)

raidėsVerdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.

Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau

Konfucijaus institutas kviečia į visuomenei skirtų viešų paskaitų seriją – „Kinijos filosofija“ (2)

VU Konfucijaus institutas kviečia į visuomenei skirtų viešų paskaitų seriją – „Kinijos filosofija“ | E. Kurausko nuotr.

Nuo rugsėjo 18 d. kiekvieną pirmadienį 18 val., Konfucijaus instituto Didžiojoje auditorijoje (Adresas: M.K. Čiurlionio g. 21/27, II korpusas, VU Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje) vyks visuomenei skirtų viešų paskaitų serija – „Kinijos filosofija“. Šių paskaitų serijos metu, bus pristatomos ir gvildenamos visos pagrindinės Kinijos filosofijos temos nuo Konfucijaus mokymo, Laozi, Mozi iki Kinijos budizmo mokyklų bei tokių neokonfucianizmo mąstytojų kaip – Džujis Sinas (Zhu Xi) ir Vangas Jangmingas (Wang Yangming). Paskaitos skirtos visiems, kurie nori susipažinti ar domisi Kinijos filosofija.

Skaityti toliau

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame (4)

Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau

Studentai iš Gruzijos, besimokydami lietuvių kalbos, įsimylėjo Lietuvą (0)

VGTU studentai iš Gruzijo | vgtu.lt nuotr.

Užsienio studentai Lietuvoje – jau dažnas reiškinys. Vien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šiemet studijas pirmame kurse pradėjo 278 laipsnio siekiantys jaunuoliai, 42 procentai jų pasirinko antrosios pakopos studijų programas. Užsienio studentų priėmimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 10 procentų.

Šiuo metu VGTU studijuoja net 966 užsieniečiai: 648 bakalauro ir magistro laipsnio siekiantys studentai, 303 atvykę Skaityti toliau

Rugpjūtį VLKK konsultantai įvertino 1735 įmonių pavadinimus (3)

geri visada_logoNuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 1735 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų. 1036 pavadinimai, arba 60 proc., atitiko lietuvių bendrinės kalbos normas, 699, arba 40 proc., jų neatitiko.
Rugpjūtį pateikti registruoti 238 nelietuviški pavadinimai (14 proc. visų vertintų). Tai kitų kalbų ir netaisyklingi dirbtiniai žodžiai.

15 proc. pavadinimų (272) neigiamai įvertinta dėl formalių rašybos taisyklių nepaisymo. Dažniausios pavadinimų užrašymo klaidos – simbolinių pavadinimų neskyrimas ir tiesioginių pavadinimų išskyrimas kabutėmis, Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

Liepos mėnesį įvertinta 1415 įmonių pavadinimų (2)

Dusodininkai_logo

Liepos mėnesį Kalbos komisijos konsultantai įvertino 1415 įmonių pavadinimų. Teigiamai įvertintas 871 pavadinimas (62 proc.). Lietuvių bendrinės kalbos normų neatitiko 544 pavadinimai, arba 38 proc.

Nelietuviški pavadinimai sudarė 12 proc. visų vertintų, liepos mėn. pateikti registruoti 165 iš kitų kalbų ir netaisyklingų dirbtinių žodžių sudaryti pavadinimai.

Bendrinės kalbos normų neatitinka pavadinimai, kuriuos sudaro vieni kitų kalbų žodžiai arba kitų kalbų žodžiai kartu su lietuviškais, Skaityti toliau

J. Saboliaus filmo „Po 450 metų. Mažvydas“ peržiūra M.Mažvydo bibliotekoje (0)

Filmas apie Mazvydo knygaRugsėjo 8 d. 12 val. M . Mažvydo nacionalinės bibliotekos „Kino klubas“ (Kino salė, V a.) kviečia kartu minėti Tarptautinę raštingumo dieną. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie puoselėjo raštingumą pasaulyje, ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus. Tokiai ypatingai progai pasirinktas išskirtinis filmas. Tai prieš 20 metų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) sukurtas dokumentinis filmas apie Martyną Mažvydą. „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit“, – šiais M. Mažvydo parašytais žodžiais prasideda LRT prodiuserio, režisieriaus Juozo Saboliaus filmas „Po 450 metų. Mažvydas“. Skaityti toliau

Mokslo metai atneš nemažai naujovių (0)

Rugsėjo 1-oji | Irmos Raščiūtės nuotr.

Naujieji mokslo metai mokslo metai moksleiviams bus dešimčia dienų ilgesni, atsiras galimybė mokytis nacionalinio saugumo ir krašto gynybos.

„Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini. Per ilgą laiką susikaupusios problemos ir ydos kelia visuomenės nusivylimą, nepasitikėjimą. Tai skaudina gerai dirbančius švietimo žmones. Tačiau nėra vienos piliulės, kurią išgėrus staiga pagerės ugdymo kokybė. Tai bendras ministerijos, savivaldybių, mokyklų, mokytojų, mokyklų bendruomenių nuoseklus darbas. Tikiuosi, kad šie metai tokie ir bus: dirbsime Skaityti toliau

Rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“ (0)

Diskusija. Lietuviska tapatybe pasaulyje_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val.  Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“. Visi, ką domina lietuviškumo globaliame pasaulyje padėtis, kviečiami dalyvauti ieškant atsakymų į klausimus: Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai. Skaityti toliau

Premjeras pasveikino Punsko lietuvius: išlaikydami ir puoselėdami lietuvybę esate pavyzdys visiems (7)

Ministras pirmininkas lankėsi Punske per Žolines | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Punske Lenkijoje, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę.

Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje.

„Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Skaityti toliau

G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti (16)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje atsiranda pasisakymų, kad Lietuvoje stiprėja dešiniosios politinės jėgos. Mano manymu, toks įvardinimas nėra tikslus. Lietuvoje yra vyraujančios partijos, kurių, nežiūrint deklaruojamų ideologinių nuostatų, realius veiksmus drąsiai galėtume priskirti dešinės politikai. Vienas šį teiginį patvirtinančių rodiklių – daugumą šalių lenkianti ir daugumą piliečių žeidžianti atskirtis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų. Vadinasi, dominuojančios partijos per daugiau kaip ketvirtį amžiaus vykdė stambiojo kapitalo atstovams naudingą politiką, iš esmės buvo dešiniosios. Skaityti toliau

Lietuvių kūryba įvertinta didžiausioje Niujorko animacijos šventėje (video) (0)

kadras-is-filmo-kaukai-rengeju nuotr

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.

Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš  daugiau nei tūkstančio kasmet šioje šventėje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. Skaityti toliau

K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų (109)

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva | Asmeninė nuotr.

Tiems, kas kalba ir kalbės tarmiškai, Tarmių metai nesibaigs iki jų mirties. Tarmė yra žmogaus savastis, tik tarmiškai dabar jis dažnai kalba tada, kai kiti negirdi – su giminėmis, draugais. O kas apie tarmes neturi elementarių žinių, tam bent 10 minučių gyvenime galėtų skirti. Tų trumpų žinių galima gauti ir iš šio straipsnio.

Regionų metai apie tarmes šiek tiek primins. Tarmės – etninės ir tautos kultūros pagrindas, patikimiausiai nubrėžiantis ir kultūrinių regionų ribas. Gaila, kad per būsimus Regionų metus numatoma kalbėti ir apie mažiau
Skaityti toliau

A. Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais (35)

Alkas.lt koliažas.

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į lakūno kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, lėktuvo valdymo patirtį įgyti, gauti atitinkamos kvalifikacijos patvirtinimą.

O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?

Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba (93)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins, o lenkams pasiūlė pakelti vidurinio mokslo, tiksliau lietuvių kalbos mokėjimo lygį.   

Kaip atsakė į šį protingą pasiūlymą Lietuvos lenkai? Niekaip. Tas lygis nekilo. Pagaliau Lietuvos valdžia 2011 metų Švietimo Skaityti toliau