2021 m. pradžioje buvo apžvelgti programų lokalizavimo (Lietuvos atveju – lietuvinimo) darbai antrąjį XXI a. dešimtmetį (Grigas 2021).
Aptarta, kas padaryta, kas liko ateičiai. Dabar, praėjus trejiems metams nuo šio dešimtmečio pradžios, pasvarstykime, kaip protingiau išnaudoti likusią dešimtmečio dalį.
Išnaudoti taip, kad jo pabaigoje galėtume kuo daugiau pasakyti, kas padaryta, ir kuo mažiau, kas liko ketvirtajam dešimtmečiui.
Antrąjį dešimtmetį buvo atliekami du valstybės finansuojami darbai (projektai):
Lokalizavimo priemonių kūrimas (žodynai, vertimo atmintys ir pan.). 2012 m. balandžio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d., trukmė – 18 mėn.
Programų lokalizavimas. 2018 m. sausio 31 d. – 2021 m. sausio 31 d., trukmė – 36 mėn.
Abiejų trukmė 18+36 = 54 mėn. per 10 metų (arba per 120 mėn.).
Laiko tarpai tarp darbų dideli. Programos nuolat atnaujinamos. Naujų programų versijų lokalizavimas nebefinansuojamas. Jos taip ir lieka nelokalizuotos.
Dar prieš dešimtmetį (2001–2010 m.) padėtis buvo geresnė. Pirmieji teoriniai ir praktiniai lokalizavimo darbai prasidėjo Matematikos ir informatikos institute.
Tie patys žmonės kūrė teoriją ir dirbo praktinius darbus. Per lokalizavimo darbų finansavimo pertrūkius jie ir toliau tęsdavo praktinius darbus. Todėl laiku atsirasdavo atnaujintų programų vertimų.
Padėtis pasikeitė, kai fizinių mokslų institutų veiklą pradėta vertinti ir finansavimą skirti tik už mokslo straipsnius, paskelbtus tam tikruose „indeksuotuose“ žurnaluose.
Tuomet mokslo institutuose nebeliko lokalizavimo tematikos.
Galimas problemos sprendimas
Galimybių studijoje (Kurilovas 2018) ši problema buvo išanalizuota ir pasiūlytas sprendimas – sukurti valstybės finansuojamą lokalizavimo centrą.
Toks centras turėtų dalį lokalizavimo darbų daryti pats, kitus užsakytų. Centre dirbtų kvalifikuoti lokalizuotojai.
Ùžduotis užsakomiems darbams jie parengtų ir jų vykdymo rezultatus vertintų kvalifikuočiau nei dabartiniai užsakovai. Deja, lokalizavimo centras neįkurtas iki šiol.
Žinių apie lietuvių kalbą informacinėse technologijose sklaida
Apie 2000 metus tuometiniame Matematikos ir informatikos institute buvo sukurta internetinė svetainė LIKIT (Lietuvių kalba informacinėse technologijose, čia).
Joje vyravo lokalizavimo tematika. Svetainė buvo laikoma valstybės turtu, todėl buvo padėta į valstybinio instituto „Infostruktūra“ serverį.
Ją prižiūrėjo „Infostruktūros“ darbuotojai, o turinį tvarkė Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai.
Svetainė buvo nuolat papildoma. Rengtos apklausos, viktorinos. Būdavo atsakoma į lankytojų klausimus. Svetainė sulaukdavo maždaug po šimtą lankytojų kasdien.
2009 m. įmonė „Infostruktūra“ svetainę LIKIT perdavė Lietuvių kalbos institutui. Dabar ja galima naudotis kaip archyvinės medžiagos sankaupa.
Yra prieiga prie pub likacijų, skelbtų iki 2010 m., ir prie „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“, nuo 2020 m. lapkričio kas mėnesį koreguojamo ir atnaujinamo.
Savanoriški darbai
Socialiniai tinklai
Lietuvoje žinomiausias feisbukas. 2021 m. juo naudojosi apie 1,8 mln. žmonių. Jo svetainėje buvo vertimų tvarkymo programa (ne vertyklė!), kuria naudodamiesi savanoriai galėjo versti pateikiamas lokalizuoti eilutes.
Ja naudodamiesi lietuviai nemažą dalį jo sąsajos tekstų išvertė į lietuvių kalbą.
Lokalizavimas suaktyvėjo, kai 2021 m. rudenį vertimų programoje atsirado galimybė linksniuoti vardus, pavyzdžiui, „Jonas rašo Petrui“, „Jonas pakvietė Petrą“.
Tačiau netrukus „Facebook“ tapo įmonės „Meta“ nuosavybe. Dingo galimybė tęsti vertimą ir linksniuoti vardus (liko „Jonas rašo Petras“, „Jonas pakvietė Petras“…)
Linuksas
Tęsiamas nuolat atnaujinamų linukso sistemų „Gnome“, „Debian“ ir KDE lokalizavimas. 2018 m. pabaigoje visose trijose drauge buvo apie 1172 tūkst. eilučių.
Į lietuvių kalbą buvo išversta 44 proc. Šiuo metu iš padidėjusio eilučių skaičiaus 1629 tūkst. išversta 31,2 proc.
Taigi, per tą laiką originalios programos gerokai išaugo, o mes nespėjame jų vytis. Kur didėjančio atsilikimo priežastys?
Mes senstame, o jaunimui lietuvių kalbą užgožia anglų kalba. Apie tai buvo kalbama diskusijoje, vykusioje pernai gegužės 9 d. Martyno Mažvydo bibliotekoje (Urnė žiūtė 2023).
Vertimų kokybė
Lietuvių kalba turi įvairesnių raiškos priemonių (priesagos, galūnės, linksnių formos ir kt.) negu anglų.
Todėl galima pasiekti, kad lietuviui lietuviškas vertimas būtų aiškesnis ir suprantamesnis negu anglui angliškas originalas. Deja, dažnai būna atvirkščiai, ypač pastaraisiais metais. Kodėl?
Štai pora priežasčių:
1. Pasikliovimas automatiniu (mašininiu) vertimu. Vertyklė per kelias minutes gali išversti tūkstančius sąsajos eilučių.
Deja, gaunamas tik vertimo juodraštis, pakeičiantis 10–30 proc. žmogaus darbo. Likę 70–90 proc. tenka žmogui, tai vadinama redagavimu arba kompleksiniu testavimu.
Dažnai žmogus atlieka tik šio darbo dalį arba įdeda į programą išvis neredaguotus tekstus. Tokiais atvejais apie vertimo kokybę nėra ką kalbėti.
2. Nepakankamas lokalizuotojų rengimas. Pirmąjį dešimtmetį lokalizavimas buvo dėstomas VU Matematikos ir informatikos fakultete (Vilniuje), VU Kauno fakultete ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (Kaune). Šį dešimtmetį Vilniuje nebedėstomas.
Lokalizuotojo, šiuo atveju lietuvintojo, darbo rezultatas priklauso nuo jo lietuvių kalbos mokėjimo.
Deja, vis mažiau dėmesio lietuvių kalbai skiriama studijų programose. Pasitaiko, kad studentų baigiamieji darbai rašomi anglų kalba.
Taip studentas atitolsta nuo lietuviškos tikrovės ir iš jo sunku tikėtis gerų rezultatų.
Baigiamuosius darbus, ypač susijusius su lokalizavimu, derėtų rašyti lietuvių kalba. Tais atvejais, kai studentui pavyksta gauti vertingų rezultatų, darbą pirmiausia reikėtų skelbti lietuviškoje spaudoje.
Jeigu pasirodys, kad darbas gali būti įdomus ir užsieniečiams, tada tikslinga jį išversti į anglų kalbą ir skelbti tarptautinėje spaudoje.
Rašto ženklai
XX amžiuje daugelis rašė „šveplus“ el. laiškus. Dabar tokių mažaraščių vienetai.Ilgai daugelis rašė šveplas SMS žinutes.
Ne tik mobiliųjų telefonų savininkai, bet ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai.
2012 m. LIKS, VLKK, VKI ir Ryšių reguliavimo tarnyba surengė pasitarimą, kuriame mobiliųjų paslaugų teikėjai („Omnitel“, „Bitė“, „Tele2“, „Cgates“) buvo paraginti tarnybines SMS žinutes rašyti taisyklinga kalba, t. y. vartoti visą lietuvių kalbos abėcėlę.
Apie 2013 m. vidurį įmonė „Bitė“, o vėliau ir kitos žinutes pradėjo rašyti taisyklingai. Tačiau „Cgates“ visõs lietuviškos abėcėlės neišmoko iki šiol.
Kryžiažodžių mėgėjams leidžiama žurnalų serija OHO. Sprendimus galima siųsti SMS žinute.
Kiekvieno žurnalo kiekviename numeryje yra frazė: „Jūsų atsakymas (tekste nevartokite lietuviškų simbolių). Pvz.: AAA RIESUTAS.“ Nešvepluosi – prizo negausi.
Kryžiažodžius spręsti mėgsta daugelis. Todėl šių žurnalų „indėlis“ į lietuvių kalbos taršą didžiulis.
Kodėl žmonės vengia vartoti savitąsias lietuviškas raides?
Dar 2009 m. buvo atlikta apklausa, kurios dalyviai studentai, moksleiviai ir tuomet veikusios svetainės LIKIT lankytojai buvo prašomi nurodyti šveplavimo priežastį. 49,5 proc. dalyvių pasirinko atsakymą „Lietuviškas raides sunkiau surinkti.“
Surinkti sunkiau dėl to, kad mūsų kompiuteriuose naudojamos amerikietiškos klaviatūros, vadinamos skaičiukinėmis, kuriose savitosios lietuviškos raidės ant klavišų užrašytos kaip pagalbinės, o dažniausiai išvis neužrašytos.
Rašant šį straipsnį pasiekė žinia, kad gauta tūkstantis lietuviškų standartinių klaviatūrų. Tai nedaug, bet vis šis tas.
Lietuviški interneto domenų vardai (IDN)
Tai interneto domenų vardai, turintys savitųjų lietuviškų raidžių. Pradėti registruoti 2004 m. kovo 30 d. Šiuo metu domene lt yra 2000 lietuviškų registruotų IDN.
Tai sudaro apie 0,9 proc. visų registruotų. Šveplų dar yra apie 6 proc. Taigi, nuveikta dar mažai. Siekiant padėtį pagerinti, nuo 2014 m. kasmet kovo mėnesį organizuojami gražiausio IDN konkursai.
Svetainių ir tinklalapių adresuose po pasvirojo brūkšnio taip pat galima vartoti visas lietuviškos abėcėlės raides, pavyzdžiui, čia.
Tókius adresus svetainių šeimininkai kuria patys (jų nereikia registruoti). Tačiau dar ne visos turinio valdymo sistemos šią galimybę turi.
Todėl interneto svetainės šeimininkas turi pasirinkti tinkamą sistemą. Pavyzdžiui, Vikipedijos ir „Enciklopedijos Lietuvai“ rengėjai šią situaciją gerai žino, ir jose nerasime šveplų tinklalapių adresų. Tačiau daugybėje kitų svetainių švepluojama.
Literatūra:
Grigas G. 2021: Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. antrajame dešimtmetyje, VLKK, prieiga internete: čia.
Kurilovas E., Grigas G., Jevsikova T., Aušraitė J., Valaikaitė D. 2018: Programinės įrangos lokalizavimas. Galimybių studija, Investicinis projektas, Matematikos ir informatikos institutas.
Urnėžiūtė R. 2023: Lietuvių ir anglų kalbos mokykloje ir visuomenėje: gražios mišios ir plika tikrovė, Gimtoji kalba 8, 19–26.
(Skelbiama iš kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“, 2024, Nr. 1, p. 4–7.)