Žymos archyvas: lietuvis

Lietuvis diegė elektrą atokiausiame Himalajų kaime (0)

Aurimas Viržintas kartu su kitais savanoriais diegė elektrą atokiame himalajų kaime | Asmeninė nuotr.

Liepos 8-23 d. vyko ekspedicija „Global Himalayan“, kurios metu buvo įdiegta elektros energija atokiausiame Himalajų kaime, pavadinimu Shade. Šiame projekte tarp 20 savanorių iš viso pasaulio dalyvavo ir vienintelis atstovas iš Lietuvos, Pasaulio Ekonomikos Forumo jaunimo organizacijos „Global Shapers“ narys Aurimas Viržintas.

Shade – kaimas Kašmyro valstijoje, keturių kilometrų aukštyje, sunkiai pasiekiamas net 7 mėnesius per metus. Vietiniai gyventojai čia iki šiol nauodoja žibalines lempas, norėdami pasišviesti sau kelią ar apšviesti kambarį, kad vaikai galėtų ruošti pamokas. Prireikus skubios pagalbos, greitai pasiekti gyvenvietę galima nebent sraigtasparniu. Skaityti toliau

Kelmėje pristatoma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“ (0)

V. Kasinskas paroda Mitologiniai akmenys

Liepos 12 d., trečiadienį, 14 val:  Kelmės kultūros centro Juozo Liaudansko galerijoje (II a.) bus pristatoma Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“. Ši Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda – tai mūsų protėvių dvasinės kultūros aidas.

Kiekvienam lietuviui būtina stengtis suvokti savo tautą, kurioje gimėme, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines tradicijas ir papročius, visa tai puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms. Skaityti toliau

Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti (0)

Greimas1-semiotika.lt

Birželio 26 d. (pirmadienį) 19 val. Kaune, galerijoje „POST“ (Laisvės al. 51a, 4 aukštas) vyks interaktyvios keliaujančios parodos „Pasaulis semiotiko akimis“, skirtos įžymaus kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

Keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“ sukurta, minint semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio, lietuvio ir prancūzo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtąsias gimimo metines. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Skaityti toliau

J. Putinas. Asmenybė ar auka ? (9)

Jonas Putinas | Asmeninė nuotr.

Nuvilnijo 50/50 triukšmelis. Nepasisekęs bandymas sutramdyt žiniasklaidą dingo iš pirmų puslapių. Įstatymas numirė mažai kieno ir paskaitytas. Gal buvo geras, gal blogas, nežinia, bet parlamentarės pasiūlymą matyti per pusę gerų ir blogų naujienų priešininkai negailestingai sutaršė.

Ar labai dideli ir neįgyvendinami buvo jos norai? Pasidairius po Pasaulį, galima sakyti, kad siekiai buvo realūs, netgi kuklūs. Į rytus nuo mūsų žiniasklaida apie savo šalį ir vidinius reikalus skleidžia tik geras naujienas. Ten negatyvi informacija liečia Skaityti toliau

A. Butkus. Visuomeninis transliuotojas. Kurios visuomenės? (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos radijas ir televizija skelbiasi esanti visuomeninis transliuotojas. Tai reikštų, kad jis apsiima pateikti kuo platesnį Lietuvos visuomenės nuomonių spektrą arba bent jau akcentuoti vyraujančias nuomones, siekti balanso, o pateikdamas informaciją, stengtis būti nešališkas. Tačiau tikrovėje, deja, taip nėra: LRT selektyvumas ir tendencingumas jau tampa parodijų ar anekdotų siužetų šaltiniu, nes esama temų, kurioms taikomas tabu, ir tokių, kurios eskaluojamos. Ir nors garsiausiai šaukiama apie galimus žiniasklaidos varžymus, pati „visuomeninė“ žiniasklaida yra susivaržiusi ir tapusi vienpusiška, dažnai net tendencinga. Skaityti toliau

T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.

Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau

Ant bendros Baltijos šalių monetos bus pavaizduota Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė (0)

Baltijos seserys_J.Petrulis_lb.lt

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

J. Petrulis savo sukurtu monetos dizainu – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – labiausiai sužavėjo balsuotojus. Jis surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarptautiniame konkurse. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Panevėžiečių prokurorų porai – netikėta sūnaus kalėdinė dovana (video) (1)

a-sabaliauskas-lietuvis_anglija-lt

Panevėžio apygardos prokuratūroje dirbanti prokurorų pora – Vytautas ir Jelena Sabaliauskai prieš Šv. Kalėdas sulaukė staigmenos iš Londone gyvenančio sūnaus Andriaus. Prieš šventes sūnaus atsiųstame siuntinyje tėvai rado jam skirtą Didžiosios Britanijos policijos apdovanojimą – Aukso medalį ir sužinojo apie didvyrišką jo poelgį. Iki tol vyras apie Londono metro stotyje vykusį kruviną incidentą tėvams nepasakojo, nenorėdamas jų jaudinti.

„Išskirtiniai veiksmai išskirtinėmis aplinkybėmis“– taip pristatomas A. Sabaliausko poelgis kartu su medaliu atsiųstame diplome, pasirašytame Nacionalinės policijos vadovų tarybos pirmininkės, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

varanavas-voranava_wikimapia-org

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau

J. Narkus: Kaunas galėtų tapti Lietuvos San Francisku (2)

lituanistine-mokykla-genys-san-franciskas_jurgitos-mazeikos-nuotrauka

Spalio 6 d. rinkodaros personalizacijos platformos „Boomtrain“ marketingo operacijų vadovas Julius Narkus, kuris šiuo metu lankosi Kaune, skaitys pranešimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo ir inovacijų forume „Social Code“ – renginyje, kuriame susiburs verslo ir kūrybinio sektoriaus atstovai, mokslininkai ir tyrėjai, aptarsiantys socialinių inovacijų, kurių įtaka ekonomikai kasmet didėja, padėtį Baltijos šalyse ir Europoje. Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

Išeivijos vaikams – valstybės parama studijoms LEU (0)

studentai_leu.lt

Išeivijos lietuviams, jų vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams ar lietuvių kilmės užsieniečių vaikams suteikiama galimybė pasinaudoti valstybės parama studijoms Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Teisę gauti paramą turi priimtieji į pirmosios ir antrosios pakopų studijas.

Išeiviai ir užsienio lietuviai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą, t. y. stipendiją ir socialinę išmoką.

Skaityti toliau

Teatro dieną – kino premjera apie garsų lietuvių išeivį A. Voketaitį (0)

Kadras is filmo Prisimenu motinos balsa

Kovo 29 d., palydint Tarptautinę teatro dieną, lietuvių kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė kviečia nekasdienei pažinčiai su vienu ryškiausių lietuvių išeivių. Arnoldas Voketaitis – pasaulyje pripažintas JAV lietuvis, garsus operos solistas, pasirodydavęs svarbiausiose scenose, pasak filmo autorės, buvo neabejotina lietuvių kultūros pažiba. Jam skirtas televizinės meninės dokumentikos filmas „Prisimenu motinos balsą“ (2016) bus parodytas „Skalvijos“ kino centre antradienį, kovo 29 d., 19 val.  Seansą pristatys filmo kūrėja.

Kaip pasakoja A. Marcinkevičūtė, A. Voketaitis visą savo visuomeninę veiklą skyrė Lietuvai, nepaisant to, kad su ja ne taip ir daug būta sąsajų. Skaityti toliau

D. Grigalevičiūtė. Laisvė, Basanavičius ir Lietuva (8)

Daiva Grigalevičiūtė | asmeninė nuotr.

Justinas Marcinkevičius rašė: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.“

Sakoma, kad valstybėje, kurioje gyva pagarba savo istorijai ir kultūrai, užauga jaunuoliai, suprantantys, kas yra laisvė. Mano nuomone, laisvė reiškia skirtingus dalykus žmonėms, pasirašiusiems po Vasario 16-osios aktu, žmonėms, išgyvenusiems Sausio 13-osios įvykius, ir mums, gimusiems jau laisvoje Lietuvoje. Skaityti toliau

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu? (66)

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

M. Levickis: Iššūkiai man patinka! (video) (0)

M.-Levickis-valstietis.lt

Besišypsantis jaunuolis garbanotais plaukais, pirštais įnirtingai minkantis akordeono klavišus. Tokį Martyną Levickį pamatėme televizijos talentų šou. Šiandien pasaulinės šlovės sulaukęs akordeonistas pripažino, kad dabartinis jo įvaizdis nuo tuometinio skiriasi kaip diena nuo nakties.  Nepasikeitė tik troškimas ir siekis žmonėms parodyti, kaip netradiciškai ir nuostabiai gali skambėti akordeonu atliekama klasikinė muzika. Nors ruošiantis pirmiesiems soliniams koncertams atlikėjui tenka įveikti ne vieną iššūkį, tai jo nė kiek netrikdo. Priešingai – darosi tik smagiau. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Būti lietuviu ar europiečiu? (video) (74)

Vytautas Radžvilas

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą Rašytojų namuose Vilniuje spalio 28 dieną vykusiame Vytauto Rubavičiaus knygos „Vėluojanti savastis“ pristatyme, kurio metu aptartas ir poeto ir Justino Marcinkevičiaus puolimo viešojoje erdvėje reiškinys.

V. Radžvilas: „Pradėsiu nuo to, kad knygos pavadinimas „Vėluojanti savastis“ yra nepaprastai tikslus. Šis pavadinimas įvardijo klausimą, kuris susieja mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Juk pažvelgus į moderniosios lietuvių tautos istoriją, nesunku išvysti, kad kiekvienas iš mūsų jau nežinia kiek šimtmečių yra priverstas kelti griežtai asmenišką klausimą: norime būti savimi ar ne“. Skaityti toliau

Ar būti patriotu (ne)madinga? (8)

Ekskursija Stebykloje_ is interneto nuotr.

Kiek šiandien svarbi meilė ir pagarba savo šaliai, jos tradicijoms, istorijai ir kultūrai, ar šiuolaikinėje mūsų valstybėje dar yra vietos pilietiškumui? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma lapkričio 6-7 dienomis švietimo parodoje „Mokykla 2015“, kurioje šiais metais pilietiškumo ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos yra atsakingos už jaunosios kartos pilietinio aktyvumo skatinimą, mokinių pilietiškumo ugdymą kuriant atvirą pilietinę visuomenę. Skaityti toliau

Virtuali paroda „Norėčiau kalbėti apie kino magiją, nes aš esu jos užburtas“ (0)

Adolfas Mekas_indiewire.com

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Norėčiau kalbėti apie kino magiją, nes aš esu jos užburtas“, skirtą kino menininko, aktoriaus, dėstytojo Adolfo Meko 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Nors Adolfas Mekas Lietuvoje kiek mažiau žinomas nei jo brolis Jonas Mekas, tačiau jis buvo neeilinis žmogus. A. Meko asmenybė netilpo į vienus įprastus rėmus, jo kūrybinės energijos užteko režisūrai, vaidybai, poezijai, leidybai, dėstymui ir dar daug kam. Kaip režisierius jis „šturmavo“ Holivudą ir beveik jį „įveikė“, nedaug trūko, ir Holivudo šlovės panteone turėtume tikrą lietuvį. Skaityti toliau

Išskirtinis baltiškasis duetas Klaipėdos etnokultūros centre (0)

Baltiškasis duetas_plakatasSpalio 21 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) savo muzika, išskirtinėmis tradicinių instrumentų improvizacijomis dalinsis viešnia iš Latvijos Laima Jansone ir Saulius Petreikis (Vilnius). Muzikinės scenos užkulisiuose susipažinę atlikėjai pirmą kartą muzikuos drauge.  

Laima Jansone – latvių tradicinio instrumento kuoklių grojimo virtuozė, profesionali ir išskirtinė atlikėja gerai žinoma savo gimtojoje šalyje. Laimos pasirodymai stebina ir žavi netikėtomis improvizacijomis, kuriose susijungia ramūs pasikartojantys ir impulsyvūs nenuspėjami garsai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta (158)

Zemes pardavimui NE 017-K100 (10)

Tauta apibrėžiama įvairiai. Dažniausi apibrėžimai – kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Kai kas dar prirašo žemę. Šių apibrėžimų deriniai – taip pat įvairūs. Prancūzams ar rusams mažiau svarbi kilmė, žydams ar airiams – kalba. Žydai ir airiai sugebėjo išlikti tautomis, šimtmečius gyvendami be gimtosios kalbos ir net be žemės – išblaškyti po visą pasaulį. Juos vienijo kilmė ir kultūra. Vis dėlto sukūrę tautines valstybes jie grįžo prie gimtųjų kalbų ir vėl ėmė pratintis prie tėvynės žemės.

Lietuviai – žemės ir kalbos tauta. Atimk iš lietuvio žemę ir kalbą – ir jau antroje Skaityti toliau

Žemaičiai šiapus ir anapus Dubysos (0)

Betygaloje renginys_vstt.lt

Raseinių rajonas priklauso Žemaitijos regionui, o Dubysa lyg takoskyra tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos. Lyduvėniškiai, gyvenantys dešiniajame Dubysos krante, save laiko žemaičiais, o betygališkiai, įsikūrę kairiajame krante, jau mano esą aukštaičiais. XXa. pabaiga-XXI a. pradžia mūsų gyvenimui turėjo didelės įtakos, nes žmonės neapsiriboja tik savo kaimo gyvenimu, tradicijomis, bet išvyksta dirbti, veda, išteka ir išsikelia į kitą etnografinį regioną. Skaityti toliau

Ar savo vaikams rodėte Lietuvą? (1)

Gediminas Zilys_respublika.lt

Su žinomu kūrėju ir muzikantu, roko grupės „Skylė“ bosistu ir folkroko grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu – žmogumi, saugančiu ir puoselėjančiu visa, kas lietuviška, ir mokančiu dainuoti be išimties visas 3000 išlikusių lietuviškų sutartinių, šiandien kalbamės kaip su trijų vaikų tėvu, klausdami jo, kaip galėtume savuosius vaikus pamokyti mylėti Lietuvą. Skaityti toliau

Rekordinis moksleivių skaičius susirungė, kuris geriau rašo lietuviškai (1)

Švari kalba – švari galva

Baigėsi pirmasis nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas, kuriame moksleiviai bandė prakalbinti kompiuterį švaria ir taisyklinga lietuvių kalba. Pirmajame etape užsiregistravo dalyvauti rekordinis moksleivių skaičius – 16 107 iš 590 mokyklų. Nugalėtojai susitiks antrajame etape, kuris įvyks kovo 16 d. Vilniaus kooperacijos kolegijoje. Gausus dalyvių skaičius griauna sustabarėjusį požiūrį, kad lietuvių kalba sudėtinga ir nepopuliari.

„Konkursą organizuojame aštuntą kartą ir kiekvienais metais užsidegimas tik didėja. Jį pakursto kasmet gausėjantis dalyvių skaičius. Manau, jog ši tendencija žymi stiprėjančią jaunų žmonių nuostatą kalbėti ir rašyti gimtąja kalba“, – teigė konkurso sumanytojos Europoje pirmaujančios kalbinių technologijų įmonės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (37)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Tiems, kas savyje Tėvynę myli (11)

Vytautas Juozapaitis | asmeninė nuotr.

Praeitą mėnesį naujienų portale Delfi pasirodė du gerbiamo kolegos, seimo nario profesoriaus Vytauto Juozapaičio straipsniai apie apverktiną Lietuvos kultūros padėtį ir kas yra tikras lietuvis. Straipsniai alsuoja skausmu dėl padėties mūsų valstybėje, keliami teiginiai ir klausimai – aktualūs mums visiems, be jokių išlygų.

Sunku ginčytis kas kaltas, kad atsitiko taip, jog laisvoje Lietuvoje laisvanoriškai save naikiname. Naikinimas – savotiška Chaoso kūryba. Chaosas kažkada baigiasi, anksčiau ar vėliau atsiranda nauja Tvarka su naujais kūrėjais, išreiškiančiais tą Tvarką. Skaityti toliau

Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas (1)

Jonas Jablonskis – berniuku gimnazijos lotynu kalbos mokytojas Gardine. 1912–1914 m.Jablonskiu seimos nuosavybe_lnm.lt

Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.

Atminimo lentą atidengė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos generalinė konsulė Gardine Aušra Černevičienė, J. Jablonskio veiklos svarbą pažymėjo humanitarinių mokslų daktarė, centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė, Gardino J. Kupalos universiteto turizmo ir kultūros paveldo katedros vedėjas Sergejus Donskichas.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Gardino valdžios atstovai, Skaityti toliau