Jungtinėje Karalystėje užaugęs lietuvis: Lietuvių kalba padeda užmegzti ryšius ir užsienyje

Dvidešimt vienerių Tomas visą gyvenimą praleido Jungtinėje Karalystėje. Jo mama – lietuvė, o tėtis – britas. Nors lietuviškai Tomas buvo mokomas nuo mažens, tačiau norėdamas geriau įsilieti į lietuvių bendruomenę ir galvodamas apie ateities galimybes, suprato, kad šios kalbos žinios stipriai šlubuoja.

„Lietuvių kalbą naudojau tik buityje, todėl norėjau išmokti ne tik taisyklingiau kalbėti, bet ir rašyti, suprasti taisykles ir lietuvių kalbos dėsnius“, – pasakoja Tomas, kuris jau trečią vasarą iš eilės nemažai laiko praleidžia lietuvių kalbos kursuose Vilniaus universitete.

Kalbėti lietuviškai ragino mama

Meilę lietuvių kalbai vaikinui įskiepijo mama, kurios iniciatyva lietuviškai prakalbo ir jos vyras.

„Mama visada pasakodavo, kad lietuvių kalba yra labai sena ir ypatinga, tačiau mūsų nedaug, todėl ji gali išnykti, jeigu jos nesaugosime. Taigi meilę lietuvių kalbai jaučiau jau seniai, bet imtis kažko rimčiau nusprendžiau tik pradėjęs studijuoti universitete. Supratau, kad gilesnės jos žinios būtinos ne tik galvojant apie ateitį, bet ir apie lietuvių kultūros puoselėjimą svetur“, – pasakoja Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Tomas.

Lietuvių kalba – jausmingesnė

Paklausus, kokius jausmus žmogui, užaugusiam anglakalbėje aplinkoje sukelia lietuvių kalba, vaikinas nedvejodamas atsako, kad lietuvių kalba – daug elegantiškesnė ir jausmingesnė nei anglų.

„Anglų kalboje pasigendu tų šiltų atspalvių, kurių lietuvių kalboje gausu. Viskas juda kažkaip švelniai: tiek sakiniai, tiek pavieniai žodžiai. Tai man labai patinka“, – pasakoja Tomas, kurio mintys galvoje aidi dviem skirtingomis kalbomis.

Sunkiausia dalis Lietuvių gramatikoje, pasak pašnekovo, yra linksniavimas.

„Kartais sumaišau galūnes: galininkų, įnagininkų ir panašiai. Taip pat įvardžiuotines formas. Bet žinau, kad tai mokėti svarbu – juk būtent dėl to ir mokausi lietuvių gramatiką“, – dalijasi vaikinas.

Rašo taisyklingai

Nors Tomui apie lietuvių kalbą kyla nemažai klausimų, rašydamas žinutes ar komentarus internete jis niekada „nešvepluoja“.

„Žinau žmonių, kurie taip daro. Tačiau man atrodo, kad taisyklingai rašydami, mes daug geriau išmokstame taisykles, daug konkrečiau susišnekame ir taip palaikome savo kalbos grožį. Taigi telefone visada turiu lietuvišką raidyną – nematau jokios problemos ar nepatogumo jį naudojant“, – taisyklingiau rašyti ir kitus lietuvius ragina jis.

Kaip lietuvių kalba praverčia užsienyje

Tomo paklausus, kada jam labiausiai pravertė lietuvių kalba, vaikinas šypsosi: paradoksalu, bet, ko gero, būnant užsienyje.

„Ypač Jungtinėje Karalystėje, kur gatvėje ar parduotuvėje labai dažnai išgirstu lietuviškus žodžius, o tai ne tik padeda užmegzti kontaktą, bet ir pagelbėti prasčiau angliškai kalbantiems lietuviams įvairiose situacijose“, – sako vaikinas.

Ekstremalioje situacijoje lietuvių kalba kartą pravertė ir jam pačiam.

„Patyriau vieną situaciją, kai teko skambinti pagalbos numeriu nemalonaus incidento metu. Turint labai mažai laiko buvo nelengva labai tiksliai apibūdinti situaciją. Laimei, tuo metu jau kiek labiau mokėjau lietuvių kalbą“, – šypsosi pašnekovas ir priduria, kad pats gražiausias lietuviškas žodis jam – „paplepėti“.

Ši istorija – tik vienas iš pilietiškumo pavyzdžių. Jau kelis metus iš eilės vykstantys Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ kviečia susipažinti ir su daugiau pilietiškų jaunuolių istorijų. Nuo parodos, skirtos lietuviškoms šypsenoms iki nuotaiką keliančių šokių prie vietinės poliklinikos ar komiksų knygos Lietuvai: per du apdovanojimų etapus sulaukta net 55-ių įkvepiančių idėjų. Daugiau istorijų – Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt