Žymos archyvas: Lietuva

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Pagal pažangą saugaus eismo srityje Lietuva – antra ES (0)

 jenniferelliott.com nuotr.

Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, nusileisdama tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc.

Svarbu, kad šis rezultatas atspindi ilgalaikes tendencijas – vertinant 2010–2016 m. laikotarpio duomenis, mūsų šalis taip pat yra antra pagal pasiektą pažangą, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (9)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovai tyrinės Lietuvos kultūros žemėlapį (0)

Vokietijjos vaiku leideju vizitas_LKI.Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės foto

Ruošiantis išskirtiniam Lietuvos kultūros pristatymui šių metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje kovo gale, Lietuvos kultūros institutas rengia dvylikos didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovų vizitą, kurio metu žurnalistai ne tik susipažins su daugeliu Leipcige pristatomų kūrėjų, bet ir ištyrinės Vilniaus bei Kauno miestus, atras sąsajas tarp mūsų šalių ir patirs žiemos gamtos grožį tolėliau nuo didmiesčių.

Sausio 23-27 dienomis į Lietuvą atvyks didžiųjų Vokietijos nacionalinių dienraščių, televizijos ir radijo kanalų, kultūros portalų „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks A. Baltėno knygos „Namų tyloj“ sutiktuvės (0)

A.Balteno fotografija_seni interjerai4

Sausio 17 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks Arūno Baltėno senų interjerų fotografijos albumo „Namų tyloj“ pristatymas.

Nuotraukas, nufotografuotas Lietuvos ir lietuviškos Gervėčių salos Baltarusijoje kaimuose ir miesteliuose, vienija jaukumas ir šiluma, persmelkianti visus buities daiktus, šviesa, paprastą kasdienybę paverčianti iškalbingu gyvenimo paveikslu.

Tie vaizdai tarsi liudija, kad visą amžių galima nugyventi kukliai, paprastai, dorai. Ir laimingai. Skaityti toliau

Pirmoji Europoje duomenų privatumo debesijoje paslauga veiks ir Lietuvoje (0)

kompiuteris_autor. Arturas Zukas

Lietuvoje bei dar 31 Europos šalyje startavo unikali paslauga, skirta duomenų privatumo debesijoje įvertinimui ir apsaugai (angl. Data Privacy Compliance (DPC)/Cloud Privacy Check (CPC)). Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti visiems prieinamą ir paprastą sprendimą asmens duomenų apsaugai debesijoje.

Projektą kūrė 44 advokatai iš 32 Europos šalių. Paslauga https://cloudprivacycheck.eu visi vartotojai galės naudotis nemokamai.

„Lietuvoje debesijos paslaugos tampa vis populiaresnės. Tiek įmonės, tiek privatūs asmenys noriai renkasi tokį duomenų saugojimo būdą.

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuva ir Ukraina – visada kartu (video) (0)

Eugenas Dikij, Audrys Antanaitis. Emanuelis Zingeris | Alkas.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina kartu buvo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. O gal ir anksčiau. Lietuva ir Ukraina niekada nesipyko, o bendros istorijos laikotarpius prisimena su pasididžiavimu. Lietuva ir Ukraina padeda viena kitai ir šiais laikais.
1991 metų sausio mėnesį ginti Lietuvos atvyko ukrainiečių batalionas, kurį suformavo Jevhenas Dykyjus (Євген Дикий). Ukrainiečiai buvo su Lietuva tol, kol jai grėsė tiesioginis pavojus.

Dabar Lietuva kuo galėdama padeda Ukrainai. Kai tiesioginis pavojus gresia jai. O Jevhenas Dykyjus buvo priverstas imti į rankas ginklą ir 2014 metais… Skaityti toliau

Laisvės gynėjai iš Ukrainos: Ukraina dėkinga Lietuvai už išskirtinę draugystę ir paramą (0)

Laisvės gynėjai iš Ukrainos | urm.lt nuotr.

Sausio 11 dieną Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje susitikęs su 1991 m. sausį Lietuvos Seimą gynusiais Ukrainos savanoriais Jevhenu Dykyjumi ir Jurijumi Katriču pabrėžė, kad Lietuva prisimena Ukrainos žmonių, prieš 26-erius metus petys į petį su lietuviais kovojusių prieš ginkluotą agresiją Vilniuje, solidarumą ir tvirtai remia savo laisvę ir nepriklausomybę ginančią Ukrainą.

Ukrainos atstovai pažymėjo, kad Lietuvos žmonių kova už laisvę 1991-aisiais įkvepia ukrainiečius, šiuo metu ginančius savo šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą nuo karinės agresijos. Skaityti toliau

A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Tai, ką patyrėme mes, dabar Ukraina patiria kiekvieną dieną (0)

Andrius Mamontovas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva,  šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.

„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Liauda – literatūroje naudojamas, bet istorijai dar mažai žinomas regionas (0)

lentele-bistrampolyje-h-senkeviciui

… Ant vaškuotų gi grindų
Šoka plikos lig blauzdų
Liaudos gražios bajoraitės…
(Maironis, „Čičinskas“)

Henriko Senkevičiaus metų renginiai Skaityti toliau

Sostinės Katedros aikštėje pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos, video ) (0)

Lietuvos vėliavos diena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 1-ąją Vilniaus Katedros vėl buvo aikštėje paminėta Lietuvos vėliavos diena. Lietuvos kariai Gedimino kalno pilies bokšte Vilniuje iškilmingai iškelė 2017 metų Lietuvos trispalvę.

Šiemet vėliavos iškėlimo iškilmės pakeitė vietą – visada vykdavusi ant Gedimino kalno, šį kartą vyko papėdėje, šalia Gedimino paminklo. Mat Gedimino kalnas nuo Kūčių yra uždarytas.

Iškilmėse dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šaulių būrys, Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas šalies žmonėms Naujųjų metų proga (video) (8)

prezidente_kaledos 2012

Mieli Lietuvos žmonės,

į istoriją nueina dar vieneri metai, kai mūsų valstybė toliau brendo ir stiprėjo. Kai visi drauge siekėme prasmingų permainų ir naujų tikslų.

Su didelėmis viltimis žengiame į Naujuosius metus.

Gerai žinome, kiek daug turime nuveikti, kad kiekvienas savo Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bus išleista speciali penkių eurų monetų serija, viena jų – bendra Baltijos šalių moneta (2)

moneta.baltu_kultura_lb.lt

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. Kolekcinės monetos iš tauriųjų metalų įamžins signatarus, Lietuvos diplomatiją, ginkluotąsias pajėgas ir sukarintas struktūras (kariuomenę, šaulius, savanorius, skautus ir kt.) bei valstybės teisės sistemą. Tai numatyta Lietuvos banko valdybos patvirtintame Kolekcinių eurų monetų ir proginių su Lietuvos nacionaline puse eurų monetų išleidimo 2018-2019 metais plane. Skaityti toliau

D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje (13)

Domas Boguševičius | ktu.edu nuotr.

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

Paryžiaus susitarimo ratifikavimas – gera žinia ir Lietuvai, ir pasauliui (0)

Žemė. NASA nuotr.

„Visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį prieš metus Paryžiuje patvirtino 195 valstybės, ratifikavimas – labai svarbus žingsnis vienijant pasaulio pastangas kovojant su šia kaita. Mūsų Seimas jau pradėjo ratifikavimo procesą, ir artimiausiu metu tikimės geros žinios, kad Lietuva jau yra tarp Paryžiaus susitarimą ratifikavusių valstybių“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Šį susitarimą, gruodžio 20 d. duomenimis, jau ratifikavo 117 šalių. Tarp jų ir didžiosios – JAV, Kinija, Brazilija, taip pat Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių klimato kaitos mažinimo pasauliniu mastu iniciatorių ir lyderių. Skaityti toliau

V. Stankūnienė, M. Baublytė. Lietuvos demografinė padėtis: kokios galimybės demografiškai atgimti? (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Iš jau ne vieną mėnesį viešojoje erdvėje sklandančių diskusijų ir kalbų atrodo, kad dauguma tų, kurie pasiryžę priimti sprendimus, suprato demografinės padėties grėsmes dabartinei ir tolesnei Lietuvos raidai. Reikia tikėtis, kad tai virs konkrečiais veiksmais. Tačiau norint, kad veiksmai būtų adekvatūs padėčiai, labai svarbu, kad jie remtųsi tinkama ir profesionaliais mokslo tyrimais grindžiama informacija. Vienas svarbiausių šio straipsnio tikslų yra trumpai aptarti susiklosčiusią Lietuvos demografinę padėtį ir išryškinti prieštaringus pastarųjų metų pokyčius. Skaityti toliau

Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės vadovė: „Atsarginių“ šalių sąraše Lietuvos nėra (6)

britanijos-warwick-universiteto-lietuviu-bendruomene_-ekspresas-co-uk

Britanijoje aktyviai vykstant debatams, aiškinantis, koks konkrečiai bus Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus, ten gyvenantys lietuviai sako jaučiantys augantį nerimą ir nesaugumą. Kol vieni „Brexit“ vadina istoriniu šansu susigrąžinti emigravusiuosius, patys Britanijoje gyvenantys lietuviai apmąsto įvairius scenarijus, bet „atsarginių“ šalių sąraše Lietuvos dažniausiai nėra.

Dalia Asanavičiūtė: gyvenimas grįžo į vėžes, bet nerimo labai daug

Skaityti toliau

Šalies vadovė pareiškė užuojautą dėl teroro išpuolio Berlyne (5)

vokietijos-veliava_dba-dk

Gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui Joachimui Gauckui dėl prieš nekaltus žmones nukreipto brutalaus išpuolio Berlyne.

Prezidentės teigimu, šis šventes visiems Vokietijos žmonėms užtemdęs aktas negali būti niekaip pateisintas. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia šį teroro išpuolį ir reiškia solidarumą su Vokietijos tauta.

Prezidentė palinkėjo didžiausios stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems, susitelkimo ir vienybės Berlyno ir visos Vokietijos žmonėms.

Astravo atominė jėgainė – svarbiausia Lietuvos aplinkos ministro ir ES aplinkos komisaro susitikimo klausimas (0)

astravo-ae_am-lt

Gruodžio 19 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Briuselyje, kur dalyvauja ES Aplinkos tarybos posėdyje, susitiko su ES aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaru Karmenu Vella ir jį supažindino su šalies naujosios Vyriausybės aplinkos sektoriaus programa.

Ministras pažymėjo, kad šioje programoje pasisakoma prieš nesaugių atominių elektrinių statybą Lietuvos kaimynystėje, nes negali būti jokių kompromisų kalbant apie aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymąsi. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

Malaizijoje jau veikia dvi Lietuvos saulės jėgainės (0)

saules-jegaine-lumuto-uoste_am-lt

Malaizijoje, Perako valstijoje, jau veikia dvi Lietuvos finansuotos ir mūsų šalyje pagamintos saulės jėgainės. Viena įrengta ant Sultono Idris universiteto stogo, kita – Lumuto krovinių uoste ant birių krovinių konvejerio stoginės.

Šios jėgainės – pirmasis Aplinkos ministerijos ir UAB „BOD group“ finansuotas ir įgyvendintas dvišalis vystomojo bendradarbiavimo projektas. Juo siekta, pasak ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus remti besivystančias šalis klimato kaitos srityje, Skaityti toliau

Pristatomas žemėlapis „Lietuvoje – visas pasaulis“ (video) (0)

paryzius_jonavos-r-wikipedija-org

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius… Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos? Iš tiesų paslapčių kupina ir nuostabi mūsų šalis!

Žemėlapį „Lietuvoje – visas pasaulis“ per GIS pratybas parengė Lietuvos edukologijos universiteto geografijos edukologijos magistrantūros II kurso studentės Simona, Justyna, Miglė, Andželika ir Violeta kartu su dėstytoju Marijumi Pilecku.

Skaityti toliau

Lietuvos karo akademija sėkmingai ugdo oro pajėgų štabo karininkus (0)

oro-pajegu-stabo-karininku-kursu-baigimo-ir-pazymejimu-iteikimas_kam-lt

Gruodžio 9 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ramovėje vyko Oro pajėgų štabo karininkų kursų baigimo ir pažymėjimų įteikimo iškilmės. Kursą baigę 15 klausytojų (10 – Lietuvos, 3 – Latvijos ir 2 – Estijos karininkai) yra pasirengę eiti vadovaujamas pareigas Karinėse oro pajėgose arba kituose štabuose.

Iškilmėse akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis ir Oro pajėgų štabo karininkų kursų viršininkas mjr. Aleksiejus Bojevikas įteikė kursų baigimo pažymėjimus ir ženklus. Karininkus taip pat pasveikino krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, LK Karinių oro pajėgų štabo viršininkas plk. Devis Martusevičius, Estijos ambasadorė Jana Vanaveski. Skaityti toliau

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl teroro išpuolio Stambule (1)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Turkijos Prezidentui Recepui Tayyipui Erdo­anui dėl teroro išpuolio Stambule, atėmusio daugelį gyvybių.

Pasak šalies vadovės, toks brutalus smurtas, nukreiptas prieš policijos pareigūnus ir nekaltus Turkijos žmones, negali būti niekaip pateisinamas.

Prezidentės teigimu, šiuo sunkiu Turkijai metu Lietuva reiškia solidarumą su terorizmo grėsme susiduriančiai turkų tautai.

Lietuvos vadovė palinkėjo stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems, spartaus gijimo nukentėjusiems ir vienybės bei susitelkimo visiems Turkijos žmonėms.

D. Grybauskaitė: ES būtina daugiau investuoti į saugumą (0)

prezidentes-susitikimas-su-ambasadoriais_lrp-lt

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvai akredituotais Europos sąjungos (ES) valstybių ambasadoriais. Tai kasmetinis šalies vadovės susitikimas, kuriame aptariamos svarbiausios metų aktualijos, Lietuvos vidaus politinė padėtis, pagrindiniai ES darbotvarkės bei užsienio politikos klausimai.

Šiemet susitikime ypatingas dėmesys skirtas saugumo iššūkiams Baltijos jūros regione ir įtemptai geopolitinei situacijai, ES santykiams su JAV po šioje šalyje įvykusių rinkimų.

Prezidentės teigimu, Rusija ne tik intensyviai militarizuoja Kaliningrado sritį ir ten Skaityti toliau

Premjeras A. Butkevičius Rygoje: vieningai siekiame užtikrinti saugumą ir gerinti infrastruktūrą (3)

LRV nuotr.

Laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas Algirdas Butkevičius, penktadienį Rygoje dalyvaudamas Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime, kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Mariu Kučinskiu ir Estijos Vyriausybės vadovu Juriu Ratu aptarė saugumo stiprinimo regione, transporto ir energetikos infrastruktūros, Rytų partnerystės, Europos Sąjungos darbotvarkės ir kitus aktualius regioninio bendradarbiavimo klausimus.

Laikinasis Vyriausybės vadovas A. Butkevičius padėkojo Latvijos premjerui M. Kučinskiui Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (III) (video) (1)

povandeninis-elektros-kabelis_mokslosriuba-lt

„Įdomiosios inžinerijos“ rubrikų ciklas apie povandeninį „Nordbalt“ elektros kabelį baigiasi trečiąja rubrika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas sausumoje esančiai jungties daliai. „Nordbalt“ projekto įgyvendinimas Klaipėdos miesto teritorijoje tęsėsi nuo 2014 metų balandžio iki lapkričio mėnesio.

Įmonės „Kauno tiltai“ specialistas Edmundas Montvilas atskleidė, jog šiuo laikotapiu buvo susidurta ne tik su klojimo darbus apsunkinančiomis aplinkybėmis, bet ir nenumatytomis aplinkos bei istorinio palikimo problemomis. Skaityti toliau

Pasitikėjimas IT įmonėmis itin aukštas: Lietuvos IT sektoriaus reputacija lenkia Europos vidurkį (0)

smm.lt nuotr.

Antrus metus didžiausios rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ kartu su nacionaline informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos informacinių technologijų (IT) sektoriaus įmonių reputacijos lygis išlieka labai aukštas ir lenkia bendrą šio sektoriaus reputacijos vertinimo vidurkį visoje Europoje. Šiais metais Lietuvos IT sektoriaus reputacijos indeksas siekia 69 punktus (praėjusiais metais buvo 67 punktai), kai tuo tarpu Europos vidurkis yra 56 punktai, o kaimyninės Latvijos indeksas dar žemesnis – 54 punktai. Skaityti toliau

Paryžiuje surengtas Prancūzijos lietuvių bendruomenės susitikimas (0)

lietuviu-bendruomene-prancuzijoje_urm-lt

Prancūzijos lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos ambasada Paryžiuje gruodžio 3 dieną ambasadoje surengė visuotinį Prancūzijos lietuvių susitikimą.

Įžanginiame žodyje Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis pasidžiaugė, kad į renginį susirinko itin gausus būrys tautiečių iš visos Prancūzijos. Pasak jo, simboliška, kad susitikimas surengtas Lietuvos ambasadoje, įsikūrusioje garsaus prancūzų kompozitoriaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio amžininko Ernesto Šosono rezidencijoje. Jis taip pat apžvelgė Lietuvos ir Prancūzijos dvišalius santykius politikos, ekonomikos ir kultūros srityse, kurie yra nuolat stiprinami abiejų šalių iniciatyva. Skaityti toliau