Žymos archyvas: Lietuva

Mėgiamiausi 90-ųjų naktiniai klubai Lietuvoje: traukė mafiją ir įžymybes, o šiandien virto bibliotekomis (0)

90-ųjų naktinis klubas „Studija“ | T. Augulio nuotr.

90-aisiais Vilnius garsėjo savo naktinių pasilinksminimų vietomis, kuriose dažnai lankydavosi ne tik „paprasti“ jaunuoliai, bet ir tuometinės pramogų pasaulio žvaigždės, garsūs sportininkai ir net nusikaltėliai. Šiandien nei vienas iš žinomiausių tuometinių naktinių klubų nebeegzistuoja, o vietoje jų veikia bibliotekos ir mokslo įstaigos. Kaip naktiniai klubai atrodė 90-aisiais ir kuo legendinės vietos virto šiandien?

Artėjant Nepriklausomybės laikams ir laisvėjant sovietmečio gniaužtams, neįtikėtino dėmesio susilaukdavo vakarais Vilniuje vykstančios pirmosios diskotekos. Jose lankydavosi ne tik pramogų ištroškę studentai, bet ir tų laikų pramogų pasaulio „žvaigždės“. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kas šiandien svarbiausia? (11)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Krescencijus Stoškus atsako į laikraščio „Statyba“ vyr. redaktoriaus dr. Juozo Šalčiaus klausimą: Artėjant rinkimams, viešoje erdvėje daug įvairių programų, įsipareigojimų, sumanymų… Vis dėlto, žmonėms svarbu žinoti, kaip toje gausybėje įvairiausių siūlymų pamatyti tai, kas svarbiausia valstybės ir visuomenės gyvenimui dabartyje, netolimoje ateityje, o galbūt ir tolimoje perspektyvoje?

Mano manymu, tam reikalingi mažiausia du dalykai – pakankamai platus akiratis ir atidus vykstančių permainų  stebėjimas. Skaityti toliau

Lietuva įteikė protesto notą Baltarusijai (2)

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos | LRT.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota, griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams. Skaityti toliau

Likę Lietuvoje turistai gamtoje ieško naudos sveikatai (0)

Pėsčiųjų žygiai | pesciujuzygiai.lt nuotr.

Vasarai persiritant į antrąją pusę Lietuvos turizmo informacijos centrų atstovai sako pastebintys, kad šiemet ne tik daugiau keliaujančių po Lietuvą, bet ir ieškančių gamtos, išskirtinumo, ne tik pramogų, bet ir naudos sveikatai. Daugelis šalies turizmo centrų kartu su „Eurovaistine“ parengė „Sveikos vasaros“ lankytinų vietų gidus.

Koronaviruso pandemija pakeitė dalies žmonių atostogų planus. Turizmo centrų atstovai pastebi, kad po Lietuvą keliaujančių šiemet žymiai daugiau, taip pat dažniau lankosi ir kaimyninių šalių gyventojai. Tiesa, metai išskirtiniai ir tuo, kad turistus be didžiųjų miestų traukia ir dar nepažinti regionai. Skaityti toliau

Lietuva, Lenkija ir Ukraina kuria „Liublino trikampį“ (0)

Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos pusės derybose sutarta steigti „Liublino trikampį“ | Twitter, MSZ nuotr.

Liepos 28 dieną, Liubline (Lenkijoje), vyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame aptarta saugumo padėtis regione, Ukrainos pertvarkos procesas. Ministrai taip pat pasidalino nuomonėmis apie Rusijos veiksmus regione, padėtį Baltarusijoje prieš prezidento rinkimus.

Ministras Linas Linkevičius kartu su kolegomis Jaceku Čaputovičiumi (Jacek Czaputowicz) ir Dimitrijumi Kulebu (Dmytr Kuleb) pasirašė susitikimo deklaraciją, kuria šalys sutarė steigti „Liublino Skaityti toliau

Prezidentas: Lietuva stiprina oro gynybos pajėgumus (2)

Prezidentas Gitanas Nausėda lankosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose | R. Dačkus, lrp.lt nuotr.

Liepos 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur susitiko su NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančiais Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, taip pat Lietuvos ir JAV kariais.

„Baltijos oro policijos misija – puikus NATO solidarumo pavyzdys. Besirotuojantys įvairių šalių karių kontingentai su naujausia karine technika demonstruoja neišsenkantį Aljanso šalių įsipareigojimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės apsaugai“, – sakė šalies vadovas. Skaityti toliau

JAV okupacijos nepripažinimo politika įtvirtino Baltijos šalių valstybingumą (0)

JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Šiandien, liepos 23 d. švenčiame Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos 80-ąsias metines. Šis dokumentas padėjo pamatus JAV Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei aneksijos nepripažinimo politikai.

Samnerio Veleso deklaracija padėjo sukurti trijų Baltijos valstybių de jure išlikimo per visą sovietinės okupacijos laikotarpį tarptautinį pagrindą ir, galiausiai, atkurti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumą. Estai, latviai ir lietuviai vertina bei brangina Samnerio Veleso deklaraciją už suteiktą viltį sunkiais totalitarinio valdymo metais. Skaityti toliau

Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje (4)

Prezidentas jaunimo stovykloje „Mes – Lietuvai“ | prezidentas.lt nuotr.

Pirmadienio popietę Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė lankėsi vaikų ir jaunuolių pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje „Mes – Lietuvai“.

Stovyklą jau ne pirmus metus organizuoja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, kurios garbės nare yra Diana Nausėdienė. Šiais metais vieta stovyklai pasirinkta Lietuvos istorijos lopšiu vadinamoje Kernavėje atsižvelgiant į šių metų stovyklos temą „Kuo mums svarbi Lietuvos karybos istorija per 100 metų: įvykiai ir žmonės“. Skaityti toliau

Prof. Liudas Mažylis pristato virtualią parodą „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“ (3)

Parodos skelbimas | Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuro nuotr.

Nuo liepos 11 dienos, adresu: www.liudasmazylis.lt, atidaryta virtuali paroda „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis ir toliau neapleidžia istorinės atminties temų ir kviečia aplankyti šią virtualią parodą.

Būtent 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba paskelbė Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II-uoju. Kalbėdamas apie šią istorinę asmenybę prof. Liudas Mažylis teigia: „Vilhelmas von Urachas buvo vertas Lietuvos, o Lietuva – jo…“ Skaityti toliau

Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai (0)

Velnio akmuo | Žemaitijos nacionalinio parko nuotr.

Iki krikšto Lietuvoje mūsų protėviai turėjo savo, baltų genties, tikėjimą. Jie tikėjo, kad kiekvienas augalas ar gyvūnas turi savo sielą, švęsdavo kalendorines šventes minėdami gamtos virsmus, gerbė savo dievus. Nenuostabu, jog iki šių dienų išliko įvairių prigimtinio tikėjimo Lietuvoje įrodymų ir gausybė šventviečių. Viena jų – Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje esantis Mikytų alkakalnis, akmuo su velnio pėda, maldų šulinys. Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą (8)

Gintaro Karoso rankose nuotrauka, kurioje jo sukurtas šūkis „I LOVE LITHUANIANS“ R.Reigano rankose | G.Karoso asmen. nuotr.

Lietuvoje viešintis Vyčio simbolio kūrėjas Gintaras Karosas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose bei derina naujus patriotinius projektus Lietuvos išeivijos istorijai įamžinti. Liepos 6-osios interviu su Gintaru Karosu.

– Su kokiomis mintimis pasitikote Liepos 6-ąją?

Penkis metu nebuvus Lietuvoje ir dėl Skaityti toliau

Lietuva pradeda pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai (1)

Lietuva pradeda pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai | urm.lt nuotr.

Liepos 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT), jį perimdama iš Danijos. Pirmininkaudama Lietuva daugiausia dėmesio skirs tvariam vystymuisi, ypač žaliosios pramonės plėtros srityje, ekologiškam ir jūrų turizmui, civilinei saugai regione bei kovai su prekyba žmonėmis išnaudojamais nelegaliam darbui ir smurto prieš vaikus prevencijai. Skaityti toliau

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija ragina Rusijos Dūmą nesvarstyti slaptųjų Molotovo-Ribentropo pakto protokolų „pateisinimo“ (0)

Molotovo-Ribentropo paktas

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas, ragindami santykius su kaimyninėmis valstybėmis grįsti tarptautine teise, pagarba jų suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Siekiant gerų kaimynystės santykių, pirmas žingsnis būtų nebesvarstyti Rusijos Dūmoje registruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma Rusijos Federacijos teritorijoje pripažinti negaliojančiu 1989 m. priimtą Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimą. Minėto įstatymo projekto priėmimas Rusijos Dūmoje Skaityti toliau

Prezidentas: Tikiuosi, kad Lenkija susitikime su JAV Prezidentu atstovaus regiono saugumo interesams (0)

Prezidentas: tikiuosi, kad Lenkija susitikime su JAV Prezidentu Donaldu Trampu atstovaus regiono saugumo interesams | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Lenkijos vadovu Andžėjumi Dūda (Andrzej Duda) aptarė regiono saugumo klausimus. Sutarta, kad Lenkijos vadovas šios savaitės susitikimo su JAV Prezidentu Donaldu Trampu metu kalbės abiejų šalių vardu ir išsakys lūkestį stiprinti JAV karines pajėgas Europoje.

„Lenkija ir Lietuva suinteresuotos, kad JAV pajėgos Europoje ne tik išliktų, bet ir gausėtų. Prašiau, kad šią žinią Lenkijos Prezidentas perduotų birželio 24 dieną vyksiančiame jo susitikime Skaityti toliau

K. Jovaišas. Gyvenimo kokybė. Lietuva – Rusija: 5 : 0 (46)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Kremliaus propaganda, nors veiksminga ir profesionali, yra grindžiama kertiniu principu, primityviu kaip karvės mykimas. Šio principo paskirtis aiški – išaukštinti „nuo kelių pakilusią“ Putino Rusiją ir pažeminti jos agresyvia politika nesižavinčias valstybes.

Dėsninga, kad nuodingos Kemliaus lakštingalos Baltijos šalis laiko nevykėlių klubu, kuriame dominuoja aršūs rusofobai, sugriovę sovietmečiu klestėjusią pramonę, žemės ūkį ir pasiekę tokių „laimėjimų“, kad iš skurdo ir nevilties žmonės geria, žudosi ir balsuoja kojomis. Skaityti toliau

Kviečia tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (2)

„Praradę Tėvynę“ plakatas, paroda Kėdainiuose | Janinos Monkutes-Marks muziejaus-galerijos nuotr.

Nuo birželio 19 dienos, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veiks Tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Šios parodos atidarymas vyks birželio 26 dieną, 17 val.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vengdami sovietinių represijų iš savo gimtinių pasitraukė dešimtys tūkstančių Baltijos šalių gyventojų. Išgyvendami praradimo skausmą, gelbėdami savo gyvybes, vilkstinės šeimų traukėsi į Vakarus. Išeivijos fotografas Kazys Daugėla rašė: „Visi jie paliko namus genami baimės, kuri, kaip vagis naktį įsėlino į jų tarpą ir pasklido po visą šalį… Kai per pralaužtus vokiečių frontus Skaityti toliau

O. Voverienė. Rusijos NKVD (KGB) Lietuvoje (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jau trisdešimt metų, net trisdešimt metų.
Esi, Lietuva, vėl laisva.
Bet mes šia laime seniai apsipratom,
Lyg buvo čia taip visada.
Leonas Milčius.

Apsipratom. Ir net paburnojam, kad prie ruso buvo geriau. Skaityti toliau

V. Kavolis. Ankstyvoji lietuvių kultūros modernizacija (0)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 362–383 ir išnašos p. 527–531). Visi išskyrimai autoriaus.

1387–1528: Lietuviškieji viduramžiai

Kultūrinės modernizacijos pradžia bet kuriame krašte galima laikyti laikotarpį, kuriame a) išryškėja aiški „naujo kelio“ programa ir b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos link. Skaityti toliau

Valdžia visus kviečia į visuotinį vajų „Ačiū, Lietuva“… (25)

„Ačiū, Lietuva“ | Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d., visoje šalyje prasidės visuotinis vajus „Ačiū, Lietuva“, kurį sumanė  Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Skelbiama, kad šio vajaus tikslas padėkoti Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą ir raginti ir toliau „išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje dar laukiantys iššūkiai“.

Birželio 1 d. 17 val. vajus „Ačiū, Lietuva“ prasidės muzikos garsais visoje šalyje: miestų ir miestelių skveruose, aikštėse ar parkuose, ant administracinių ir kultūros įstaigų stogų. Skaityti toliau

M. Vol: Džiaugiuosi galėdama Lietuvos pasikeitimą stebėti savo akimis (0)

Dr. Marlenė Vol (Marlene Wall), LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė | svietimonaujienos.lt nuotr.

Pirmąkart į Lietuvą prieš beveik tris dešimtmečius ji atvyko dėstyti anglų kalbą. Tai turėjo būti vienkartinis nuotykis, trumpa kelionė į buvusią sovietinę respubliką. Šiandien dr. Marlenė Vol (Marlene Wall) yra LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė. Tokius kaip ji vadiname pasaulio piliečiais, juk gimė Urugvajuje, turi Kanados pasą, gyveno keliose skirtingose pasaulio šalyse ir dar daugybę kraštų apkeliavo. Tačiau net aštuoniolika metų savo namais ji vadina Lietuvą ir Klaipėdą, kurių neįtikėtiną pasikeitimą Skaityti toliau

Lietuvoje turėjusi vykti tarptautinė fizikų olimpiada perkelta į kitus metus (0)

efoto.lt R.| Tarasevičiaus nuotr.

Pasaulyje siaučiantis Covid–19 virusas pakoregavo ir vieno didžiausių šiais metais Lietuvoje turėjusių vykti mokslo renginių planus. Liepos mėnesį Vilniuje planuota rengti tarptautinė fizikos olimpiada perkeliama į 2021 m. liepą. Šiais metais renginyje organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 700 svečių iš 95 pasaulio valstybių.

„Ruošdamiesi tarptautinei fizikos olimpiadai dėjome daug pastangų ir darbo. Tačiau dėl visą pasaulį sukrėtusios pandeminės situacijos, kuomet įvairiose valstybėse buvo įvestas karantinas, atšaukti skrydžiai, daugelyje šalių nevyko nacionalinės olimpiados, per kurias atrenkami Skaityti toliau

D. Tamošaitytė: Kokios vapsvos siulpsto valstybės syvus (6)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu, net būdama iki kaulo smegenų kaimietė, lig šiol taip ir nežinojau apie kai kuriuos vapsvų elgsenos ypatumus. Net užėjusi vabzdį saldžios vynuogės viduje, nepagalvodavau apie parazitinį jos būdą. Pasirodo, diduma jų rūšių ne tik žudo bites darbininkes, bet ir deda kiaušinėlius į kitų vabzdžių lizdus, kur išsiritusios lervos atlieka savo juodą darbą. Šita galinga metafora rašytoja, filosofė Daiva Tamošaitytė įveda mus į savo knygą „Vapsvos efektas“, kurioje svarstoma, kas, kaip ir kodėl naikina mūsų valstybės „kūną“. Skaityti toliau

NVSC paskelbė kovos su koronavirusu rodiklius (1)

Kovos su koronavirusu rodikliai | nvsc.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvos rodikliai lyginant su Europos šalimis atskleidžia tinkamą koronaviruso (COVID-19) infekcijos valdymą mūsų šalyje.

Sergamumas Lietuvoje yra 54 atvejai 100 tūkst. gyventojų, kai tuo metu Liuksemburge sergamumas šiuo metu siekia 600, Islandijoje – 509,7, o  Ispanijoje – 489,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) gegužės 14 d. Skaityti toliau

Lietuva pagal finansavimą aplinkosaugai – priešpaskutinėje vietoje ES (0)

Aplinkos tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Aplinkosaugos auditas, kurį visuomenei Valstybės kontrolė pristatė gegužės pradžioje, pasiuntė rimtą signalą visuomenei: esama aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos sistema neužtikrina, kad būtų išvengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Aplinkos apsaugos institutas išskyrė, jo nuomone, esmines auditorių įžvalgas.

Valstybės kontrolės teigimu, nors pastaruosius penkerius metus Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžių institucijų funkcijoms vykdyti buvo skirta vidutiniškai 381,3 mln. eurų kasmet, o nuo 2014 metų net tris kartus buvo centralizuojamos ir decentralizuojamos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos, aplinkosaugos teisėkūros, leidimų išdavimo, užterštų teritorijų tvarkymo ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės procesuose vis dar yra spragų ir dėl to kyla reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai. Skaityti toliau

Lietuvoje šį rudenį turėjęs vykti pasaulio salės futbolo čempionatas nukeltas į ateinančius metus (0)

LFF | lff.lt nuotr.

Lietuvoje šį rudenį turėjęs vykti pasaulio salės futbolo čempionatas dėl koronaviruso pandemijos nukeltas į 2021-uosius metus, Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius. Tokį sprendimą priėmė FIFA.

„Galiu patvirtinti, kad pasaulio salės futbolo čempionatas yra perkeliamas į kitus metus. Turnyro oficialios datos yra Skaityti toliau

Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe (0)

Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe | lrs.lt nuotr.

Šią savaitę sutinkama vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – Lietuvos paskelbimo demokratine respublika šimtmetį. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas.

Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų. Skaityti toliau

Koks Baltijos šalių įvaizdis vyravo užsienio žiniasklaidoje 2019 metais? (1)

estija latvija lietuva2019 metais užsienio žiniasklaida iš visų trijų Baltijos valstybių labiausiai domėjosi Estija, o Lietuvai ir Latvijai skyrė panašų dėmesį. Lietuva buvo matomiausia Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir JAV internetinės žiniasklaidos pranešimuose apie mūsų šalies turizmą. Mūsų šalis buvo minima ir dėl  skaitmeninių bei finansinių technologijų sprendimų, pasiekimų kultūros srityje. Estijos pozicionavimas išsiskyrė nuoseklumu – pranešimuose vyravo koncepcija „E. Estonia“, ypač tai buvo pastebima pranešimuose apie investicijų pritraukimą. Latvija kiek ryškiau išsiskyrė tik biotechnologijų srityje.    

Tai parodė Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 14 užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija, JAV) interneto žiniasklaidos portalų analizė.

Skaityti toliau

Trijų Baltijos šalių Prezidentai: griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą į įtakos sferas (3)

Baltijos valstybių Prezidentai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d., 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją.

Prezidentai deklaravo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas. Skaityti toliau

Kitą savaitę Baltijos šalys atvers sienas viena kitos piliečiams (0)

kam.lt nuotr.

Gegužės 6 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrai tarėsi, kaip įgyvendinti karantino švelninimo planą – nuo gegužės 15 dienos panaikinti sienų kontrolę viena kitos piliečiams. Sutarta, kad dar šią savaitę atsakingos institucijos, epidemiologai ir infekcijų kontrolės specialistai paruoš siūlymus bei bendras tvarkas, kurių visos trys šalys turės vieningai laikytis, kad judėti tarp Baltijos šalių būtų galima be papildomos kontrolės ir apribojimų. 

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį (27)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos likimas XVIII- XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.

Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai, teisinės sitsemos, atskiri biudžetai, valstybių antspaudai, atskiros kariuomenės, savos sienos. Todėl anuomet  Lietuva ir Lenkija neprarado savo valstybingumų, kaip ir dabar būdamos ES narėmis. Skaityti toliau