Žymos archyvas: Lietuva

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (0)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją (0)

biodegalai-biokuras_biodegalai.lt

Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.

Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, Skaityti toliau

Varšuvoje prasidėjo Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos VIII sesija (5)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Pirmadienį, kovo 27 d., Varšuvoje prasidėjo dvi dienas truksianti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėja. Joje dalyvauja Seimo Pirmininkas, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje vadovas Viktoras Pranckietis, Seimo delegacijos nariai Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Žygimantas Pavilionis, Juozas Olekas, Jonas Jarutis, Jonas Liesys, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Skaityti toliau

Bevizio režimo pradžiai – Lietuvos ir Gruzijos prezidentų susitikimas (video) (0)

urm.lt nuotr.

Kovo 28 d. Oficialiai įsigaliojus Europos Sąjungos beviziam režimui Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuoširdžiai sveikina Gruzijos žmones su galimybę laisvai keliauti po Europą.

Vaizdo sveikinime Gruzijos žmonėms Lietuvos vadovė pabrėžė, jog kovo 28-oji – ypatinga diena: nuo šiandien lietuvių ir gruzinų tautos taps dar artimesnės. Tai didelis europinės integracijos laimėjimas, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (8)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta A. Anušausko knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ (0)

„Versus aureus“ nuotr.

Kovo 29 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas) vyks „Versus aureus“ leidyklos išleistos dr. Arvydo Anušausko naujausios knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.

Priešintis ar žūti, išduoti ir išlikti – ne kartą Lietuvos valstybės piliečiai stovėjo prieš tokius pasirinkimus. Didvyriai mus įkvepia, o apie išdavikus stengiamės nekalbėti. Tačiau kiekvieno išdaviko tyli svajonė – likti nepastebėtam, nuošalyje, saugiai. Paprastai jie neatgailauja, nejaučia sąžinės graužimo bei stengiasi save pateikti iš geresnės pusės. Todėl šiandien ir reikia kalbėti apie markuliškus nesipriešinimo okupantui teiginius, nes būtent išdavysčių aukos, kovoję ir žuvę yra mūsų tikrieji herojai ar įkvėpimo šaltinis. Skaityti toliau

Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija nepritaria filmo „Voluinė“ įtraukimui į Kino pavasario programą (video) (2)

Ukrainos istorikas dr. Volodimiras Vjatrovičius | Asmeninė nuotr.

Kovo 25 d., 15 val., naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Kino menas ir istorinė tiesa“, į kurią kviečia Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija (Klaipėda). Spaudos konferencijos svečias – Ukrainos tautinės atminties instituto direktorius, istorikas, dr. Volodimiras Vjatrovičus (В’ятрович Володимир Михайлович).

Šių metų „Kino pavasaryje“ pristatomas liūdnai pagarsėjęs lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtas vaidybinis filmas „Voluinė“ (Voicechas Smažovskis (Woiciech Smarzowski), „Wolyn“) sulaukė jau ne vieno viešo įvertinimo. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

Lietuviai – laimingiausi tarp Baltijos šalių, rodo tyrimas (1)

dazzlingsmilesdental.com nuotr.

Kasmetiniame nuo 2012 metų sudaromame Pasaulio laimės laimės indekse Lietuva šiemet užėmė 52 vietą. Kaip rodo Jungtinių Tautų remiamas tyrimas, lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už latvius, estus ir baltarusius, tačiau nusileido lenkams bei rusams.

Latvija teko 54, Estija – 66, Baltarusija – 67 vieta.

Lenkija Pasaulio laimės indekse – 46 vieta, Rusija – 49. Skaityti toliau

Savaitgalį bus įvestas vasaros laikas (6)

Vilniaus sav. nuotr.

Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Lietuva – viena nepopuliariausių šalių tarp prieglobsčio prašytojų (0)

Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių yra viena nepopuliariausių šalių Europos Sąjungoje (ES), praneša Eurostatas.

Nors palyginus su 2015 metais, pernai pirmą kartą prieglobsčio Lietuvoje siekiančių gauti asmenų prašymų skaičius išaugo 51 proc. nuo 275 iki 410, santykinai šis skaičius yra vienas mažiausių ES. 1 mln. Lietuvos gyventojų tenka 142 prašymai, vidutiniškai ES – 2360.

Mažiau nei Lietuvoje prašymų 1 mln. gyventojų tenka tik Slovakijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Čekijoje. Skaityti toliau

Lietuviai ir lenkai siekia išsaugoti plačiažnyplių vėžių populiaciją (1)

Lietuvoje lankosi lenku zuvivaisos specialistai_zum.lt

Lietuviai ir lenkai siekia bendromis jėgomis sustiprinti plačiažnyplių vėžių populiaciją savo šalyse. Į Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atvykę žuvininkystės specialistai iš Poznanės (Lenkija) aptarė šios nykstančios vėžių rūšies išsaugojimo galimybes.

Pastaruoju metu šiai Berno konvencijos saugomai vėžių rūšiai situacija ypač nepalanki – tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus (L) sparčiai nyksta. Skaityti toliau

Kultūros ministrė: Su Lenkija sieksime aktyvaus dialogo (7)

Kulturos ministre Lenkijoje_lrkm.lt

Kovo 16 d. Varšuvoje kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson susitikimo su Lenkijos Ministrų Tarybos vicepremjeru, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glinskiu (Piotr Gliński) metu aptartos bendradarbiavimo aktualijos kultūros ir kultūros paveldo srityse, bendradarbiavimas, rengiantis abiejų valstybių 100-mečio jubiliejui.

„Lenkija yra viena svarbiausių strateginių partnerių regione. Ryšiai su Lenkija yra naujosios Lietuvos Vyriausybės prioritetas, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Japonijos ambasadorius Lietuvoje: „Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje“ (0)

Susitikimas su Tokijo uzsienio studiju universiteto atstovais-34

Kovo 13 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigtas japonistiką skatinantis Global Japan Office (GJO), kuris yra pirmasis toks Šiaurės Rytų Europoje ir Baltijos šalių regione. GJO koordinatoriumi Japonijoje tapo naujasis VDU partneris Tokijo Užsienio studijų universitetas (TUFS). Skaityti toliau

Ne šiandien ir ne rytoj, bet moterų šauktinių klausimas Lietuvoje iškils (video) (0)

cof

2014-aisiais karo tarnyba buvo privaloma 73 valstybėse, tiesa, jos sąlygos skirtingose šalyse – skyrėsi. Neseniai Švedija paskelbė, jog nuo 2018-ųjų bus grąžinta visuotinė karo prievolė vyrams, daugiau nei 90 proc. suomių, pasak apklausų, eitų ginti savo šalies, jei ištiktų grėsmė. Žodis „visuotinė“ Skandinavijos šalyse reiškia, kad į armiją privalomai tarnybai šaukiami visi – ir vyrai, ir moterys.

„Ne šiandien, ne rytoj, bet kai visuomenė ir pačios moterys tam subręs, Lietuvoje turėtų būti įvesta visuotinė karo prievolė ir moterims. Šiandien šio sprendimo dar nesiūlyčiau, Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video) (0)

Baltistikos centru studentai_smm.lt

27-nių užsienio baltistikos centrų studentai iš Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano Lietuvos edukologijos universitete baigę intensyvų lietuvių bendrinės kalbos ir kirčiavimo įvadinį kursą, palavinę tarimą, nutarė pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga – studentai dainuoja dainą „Oi neverk, matušėle“, sveikina lietuviškai ir savo gimtosiomis kalbomis (žr. video). Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius (1930-2011): Tai gražiai mane augino… (video) (0)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Justinas Marcinkevičius (1930 kovo 10 – 2011 vasario 16).

Tai gražiai mane augino
Laukas, pieva, kelias, upė,
Tai gražiai už rankos vedė
Vasaros diena ilga.
Tai gražiai lingavo girios,
Uogų ir gegučių pilnos, Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

„Mokslo moterims“ stipendijai gauti pateiktos 102 paraiškos trijose Baltijos šalyse (0)

L'Oreal Baltic nuotr.

Šių metų gegužės 26 dieną Latvijos mokslų akademijoje per iškilmingą ceremoniją bus paskelbti trijų šalių stipendininkių vardai.  Stipendijai gauti pagal programą „Mokslo moterims“ buvo pateiktos 102 paraiškos visose trijose Baltijos šalyse.

Programos tikslas  – paremti moterų galimybes, joms siekiant karjeros moksle. L’Oreal Baltic 6000 Eur dydžio stipendija „Mokslo moterims“ bus suteikta penkioms gyvybės ir aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos mokslų srityse dirbančioms Baltijos šalių mokslininkėms. Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

Airijoje atidaryta Lietuvos, Airijos ir Estijos dailės studentų darbų paroda (0)

urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė kovo 3 d. antrame pagal dydį Airijos Korko mieste atidarė Lietuvos, Airijos ir Estijos dailės studentų darbų parodą „Skin/Nahk/Oda“.

Kraufordo meno ir dizaino kolegijos „Wadesford Quay Gallery“ galerijoje eksponuojami darbai yra 2016–2017 m. trišalės tekstilės katedrų studentų ir patirties mainų programos tarp Lietuvos dailės akademijos, Estijos Tartu meno koledžo ir Korko technologijos instituto Kraufordo meno ir dizaino kolegijos (angl. Crawford College of Art and Design of the Cork Institute of Technology) įgyvendinimo metu  sukurti darbai ir dokumentika, pristatanti kūrybinį procesą.   Skaityti toliau

Valstybės kontrolė: Kultūros ministerija mažai skiria dėmesio kultūros politikai (0)

Kultūros ministerija | wikipedia.org nuotr.

Kultūros ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti pagrindinei veiklai – formuoti valstybės kultūros politiką, nustatyti aiškius šalies kultūros prioritetinius tikslus, svarbiausius siekius ir tinkamai įvertinti iškeltų tikslų pasiekimą, rodo Valstybės kontrolės atlikto ministerijos audito rezultatai.

„Valstybės kontrolė yra atlikusi įvairių kultūros srities auditų: pavaldžių įstaigų, ministerijos vykdomų programų, kultūros paveldo valdymo ir kitų. Pastebėta, kad tiek valstybės auditorių, tiek Vyriausybės ar kitų institucijų ministerijai pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendinamos vangiai, o Skaityti toliau

Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video) (3)

Erikos piešinys | švarikalba.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su pagalbininkais kviečia mokinius dalyvauti jubiliejiniame lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“, kuris šiais metais vyks jau dešimtą kartą. Konkurso tikslas – skatinti mokinius internetinėje erdvėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą lietuvių kalbą. Simboliška, kad jubiliejinis renginys sutampa su Lietuvių kalbos kultūros metais.

„Kalba – kiekvienos tautos išskirtinumo ženklas, tad turime ją labai branginti. Labai svarbu, kad rašyti lietuviškomis raidėmis ir vartoti taisyklingą lietuvių kalbą skatinantis gražia tradicija tapęs konkursas suburia Lietuvoje ir užsienyje besimokančius mokinius“, – sako švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Igoris Maciejevskis – kultūros turi bendrauti (video) (I) (0)

Igoris Maciejevskis, Audrys Antanaitis | A. Rasakevičiaus nuotr.

Rusijos menų istorijos instituto Sankt Peterburge Instrumentologijos sektoriaus vedėjas profesorius Igoris Maciejevskis (Ігор Мацієвський) yra unikali asmenybė. Rusijoje gyvenantis ukrainietis turi ir lietuviško kraujo (jo senelė iš Žemaitijos). Profesorius ne tik labai myli Lietuvą, bet ir įdomiai samprotauja apie kultūrų sąveiką, praturtinančią ir valstybes, ir tautas.

Su Igoriu Maciejevskiu Sankt Peterburge gyvenančios mūsų tautietės Liudos Kašinos dėka turėjo galimybę pasikalbėti ir ten viešėjusi „Alko“ komanda. Profesorių kalbino Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Rasakevičius. Skaityti toliau

Praėjusieji metai Lietuvos oro uostams užtikrino lyderystę Baltijos regione (0)

Wizzair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kaip pastebi Didžiosios Britanijos laikraštis „The Daily Telegraph“, dviženkliu skaičiumi sausį išaugo keleivių srautai ir nauji skrydžiai Lietuvos oro uostuose, taip pat ir praėjusių metų veiklos tempas visame Baltijos jūros regione.

„Sausio mėnesį iš Lietuvos oro uostų aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo net 18,9 proc., o pačių skrydžių padaugėjo beveik 13 proc. Ir, nors keleivių ir skrydžių prieaugį demonstravo visi šalies oro uostai, tačiau čia ypač išsiskiria Palanga. Iš jos praėjusį mėnesį išskrido net 81 proc. daugiau žmonių negu praėjusį sausį“, teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas. Skaityti toliau