Žymos archyvas: Lietuva

Kauno rajono dainų šventėje skambės ir huculų dainos (0)

V. Makūnas ir P. Gricikas Kauno rajono ūkininkų šventėje | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

„Mums labai svarbūs šilti, draugiški santykiai ir patirtis, kurią jūs įgijote būdami Europos Sąjungoje“, – kalbėjo Petras Gricikas, Užkarpatės apskrities (Ukraina) tarybos pirmininko pavaduotojas ir Kauno rajone viešėjusios delegacijos vadovas.

Siekia atgaivinti vynuogynus

Turizmu, sodininkyste ir mineraliniu vandeniu garsėjančios Užkarpatės atstovai pakaunėje lankosi jau ne pirmą kartą. 2015 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis leidžia keistis meno kolektyvais, rengti vaikų vasaros stovyklas, ieškoti verslo partnerių, dalytis patirtimi. Skaityti toliau

R. Dilius. Kas ir kodėl skatina litvinizmą? (21)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie vis labiau įsisiautėjantį, jei taip galima sakyti, litvinizmą, kurio apraiškos jau peržengė siaurą istorikų ir entuziastų ratą. Su juo jau tenka vis dažniau susidurti kasdieniame gyvenime, o tai jau nerimą keliantis ženklas. Pavyzdys – neseniai įvykusios 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės (ne perlaidojimas, o laidotuvės, nes jie anuomet buvo tiesiog užkasti), kylantys klausimai dėl pasirinkto jų laiko ir to, kaip jos buvo rengtos. Visa tai, galima sakyti, parodė, kad litvinizmas jau peržengė taikstymosi su juo ribas. Bet apie tai vėliau. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Širdies kelrodis – Lietuva (1)

Virginija Ina Bedarfienė savo atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ pristatyme | J. Ivaškevičiaus nuotr.

Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn. Bernardas Brazdžionis.

Neseniai užverčiau paskutinį Virginijos Inos Bedarfienės atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ („Naujasis lankas“, Kaunas, 2019) puslapį. Skaitydamas tarsi nuolat ėjau šalia autorės, žavėjausi jos ryžtingumu, tikslo siekimu, jaučiau jos nepaliaujamą meilę tėvynei ir artimiesiems, sielojausi dėl autorės kilmingos bajorų šeimos ir lietuvių tautos kančių. „Gyvenimo akimirkos“ – glausta, detali, informatyvi, gausiai iliustruota nuotraukomis knyga, nestokojanti ir tragizmo, ir jausmingų autorės sielos atsivėrimų. „Knyga įdomi tuo, kad joje užfiksuoti kelių amžių istoriniai įvykiai: tai – visų pirma garbinga jos (V. I. Bedarfienės – V. V.) giminės istorija, Skaityti toliau

Lietuva, Latvija ir Estija pasisako už atsakingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos (0)

Baltijos valstybių vėliavėlės | kam.lt nuotr.

Lietuvos Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais pasirašė bendrą laišką ES institucijų ir valstybių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, kuriame pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Laiške atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą,

Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo (0)

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo | lrv.lt nuotr.

Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą naujovėms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių. Skaityti toliau

Tarptautinė komanda VDU rengs ugdymo programą gabiems vaikams (1)

Elis Fuksas (Eli Fux), Haimas Zakmanas (Haim Zakman), Eduardas Rubinas (Eduard Rubin) | VDU nuotr.

Siekiant kelti švietimo kokybę ir puoselėti gabių vaikų ugdymą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį su įmone „IP Capital Group“. Bendradarbiaujant Lietuvos, Izraelio ir Ukrainos atstovams, kuriama išskirtinė mokymo programa.

Pagrindinis sumanymo tikslas – parengti nacionalinę programą, skirtą gabių vaikų atrankai ir ugdymui, paruošti pedagogus darbui su jais ir suteikti vienodas lavinimo galimybes vaikams iš visų visuomenės sluoksnių.

„Modernios valstybės rengia programas, skirtas gabiems vaikams skatinti, skiria joms dideles investicijas. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: siekiame kuo daugiau lietuvių susigrąžinti į Lietuvą (0)

Seimo ir PLB komisija: siekiame kuo daugiau lietuvių susigrąžinti į Lietuvą | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d. į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį atvykęs Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis pasveikino susirinkusius, palinkėjo nuoširdaus bendravimo ir išmintingų sprendimų. Jis padėkojo komisijos pirmininkui dr. Rimvydui Baltaduoniui už užsienyje gyvenančių lietuvių telkimą, jų įtraukimą į Lietuvos gyvenimą ir kvietimą ateiti prie balsadėžių pavasarį vykusiuose rinkimuose.

„Pagrindinis referendumo dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo tikslas buvo, kad kuo daugiau lietuvių taptų Lietuvos valstybės dalimi,“ – kalbėjo dr. R. Baltaduonis, dėkodamas už jo darbo įvertinimą. Skaityti toliau

Numatoma ratifikuoti Lietuvos ir Latvijos susitarimą dėl valstybės sienos priežiūros (1)

Lietuva–Latvija | J. Pankos nuotr.

Lapkričio 19 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymui ratifikuoti Lietuvos ir Latvijos vyriausybių susitarimą dėl valstybės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos. Abiejų valstybių susitarimas pasirašytas 2019 m. liepos 18 d. Helsinkyje.

Susitarime reglamentuojama bendra Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūra ir pasienio pareigūnų veikla. Susitarimas nustato valstybės sienos, valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos priežiūros, valstybės sienos inventorizacijos, valstybės sienos, valstybės sienos ženklų ir pasienio juostos bendros apžiūros tvarką.

Skaityti toliau

Prezidentas pasveikino Latviją nepriklausomybės metinių proga (0)

 

Lietuvos ir Latvijos vėliavėlės | lrp.lt nuotr.

Šiandien, lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos Prezidentą Egilą Levitą ir visus Latvijos žmones minint 101-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines.

„Mūsų žmones sieja kaimynystė, baltiška tradicija ir bendra istorinė patirtis siekiant nepriklausomybės. Kitais metais Lietuva ir Latvija džiugiai minės prasmingą valstybingumo sukaktį – nepriklausomybės atkūrimo 30-metį.

Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Gandizmo atgarsiai Lietuvoje (0)

Mahatma Gandis (Mahatma Gandhi) | wikipedija.org nuotr.

Mahatmos Gandžio 150-čiui

Pasaulis pažymi Indijos nepriklausomybės kovų vadovo, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininko Mahatmos Gandžio (Mohandas Karamchad Gandhi, 1869 10  02- 1948 10 30) šimtas penkiasdešimtąją gimimo metų sukaktį. Prieš 50 metų didžiojo indų tautos sūnaus gimimo šimtmetis buvo kukliai paminėtas ir okupotuoje Lietuvoje. Tas paminėjimas buvo vienas iš reikšmingesnių rezistencinio judėjimo epizodų. O buvo taip…

1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuva yra kosminė valstybė? Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, mūsų mokslininkai įgyvendina su kosmosu susijusius tyrimus, kartu su kaimynais latviais siekiame įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Bendradarbiaudami su kitomis Europos valstybėmis galėsime tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.

Kosmoso tyrimai – tai investicija. Mes visi naudojamės meteorologinėmis prognozėmis, keliauti mums padeda Skaityti toliau

Plečiasi automatinio diplomų pripažinimo Europoje tinklas, Lietuva – viena iš pirmaujančių (0)

Diplomas | smm.lt nuotr.

Baltijos ir Beniliukso šalys tampa pirmosiomis ES šalimis, kuriančiomis bendrą Europos švietimo erdvę. Lapkričio 8 d. Briuselyje už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų pasirašyta ketinimų deklaracija atvers kelius platesniam automatiniam aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimui. Tai atviras šešių valstybių susitarimas, prie kurio galės jungtis ir kitos ES šalys. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vardu deklaraciją pasirašo švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

„Žengiame dar vieną žingsnį link automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo tarp Europos šalių. Skaityti toliau

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU profesoriui Alvydui Butkui (7)

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU prof. Alvydui Butkui | urm.lt nuotr.

Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.

„Linkiu jums toliau dirbti dviejų broliškų tautų suartėjimo labui“, – apdovanojimo ceremonijos metu sakė ministras Linas Linkevičius. Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija. Skaityti toliau

Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas (5)

URM nuotr.

Spalio 31 dieną, 14 val., Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) (J. Tumo-Vaižganto g. 2) vyks Baltų apdovanojimo teikimo iškilmės. Apdovanojimą įteiks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo

Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Vilnius mūsų sostinė, o ne rusų paguodos prizas (64)

1939 m. spalio 28 d. Vilnietė sveikina lietuvių karius | A. Aleksandravičiaus, „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

1939 m. spalio 29 d. Lietuvos kariuomenė Gedimino bokšte iškėlė trispalvę. Nuo to laiko 80 metų Vilnius mūsų. O Rusija vis grasina, kad gali „atsiimti“  šią „Stalino dovaną“ ir atiduoti draugiškai Baltarusijai. Lietuvos politikai nesijaudina: tai tik politinio juokdario Vladimiro Žirinovskio kliedesiai.

Bet Kremlius 30 metų aiškino, kad sovietų lyderis Nikita Chruščiovas Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė „neteisėtai“, o 2014 m. rusai nuo žodžių peršoko prie darbų: per kelias savaites užgrobė ir aneksavo ukrainiečių pusiasalį. Skaityti toliau

Į VIII Tarptautines M.K. Čiurlionio pianistų varžytuves atvyks atlikėjai iš 22 valstybių (0)

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
The YouTube ID of Insert video URL or ID here is invalid.

Lapkričio 6-17 d., Vilniuje, Klaipėdoje vyks Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų varžytuvės (konkursas).

Į Vilnių lapkritį atvyks daugiau nei 60 talentingiausių jaunosios kartos atlikėjų iš 22 pasaulio šalių.

Kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio vardu pavadintos varžytuvės – vienas laukiamiausių muzikinių įvykių Lietuvoje. Savo istoriją varžytuvės skaičiuoja nuo 1965 m., o tarptautinėmis tapo iškart po Nepriklausomybės atgavimo – 1991 m. Renginį ilgus metus globojo ir puoselėjo tokios iškilios asmenybės kaip M. K. Čiurlionio sesuo Jadvyga Skaityti toliau

Šiąnakt įvedamas žiemos laikas (3)

pixabay.org nuotr.

Šiąnakt, iš šeštadienio į sekmadienį, bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžius atsukti reikės viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.  Jis kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal. Nors Lietuvos valdžios atstovai tikisi, kad tai vienas paskutinių kartų, kai reikės sukti laikrodį, įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo kol kas dar nepavyksta.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria. Skaityti toliau

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo (13)

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo | Rengėjų nuotr.

Spalio 25 d., Varšuvoje, baigiasi dvi dienas vykstantis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis. Jame aptariamas bendradarbiavimas abiem šalims reikšmingo kultūros paveldo apsaugos, istorinės atminties išsaugojimo, muziejų, bibliotekų ir archyvų srityse. Tai jau vienuoliktasis tokio formato abiejų šalių kultūros paveldo ekspertų susitikimas.

Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdžiui pirmininkauja Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Skaityti toliau

Lietuvos aviamodeliuotojai įrodė, kad gali būti geriausi pasaulyje (0)

Pasaulio čempionato apdovanojimai | Tatjanos Štopienės nuotr.

Jungtinėse valstijose, Kalifornijoje, spalio 21-osios naktį skambėjo Lietuvos himnas ir plazdėjo Lietuvos trispalvė. Tą akimirką visi ten buvę atidavinėjo pagarbą Lietuvai. Trys Lietuvos rinktinės sportininkai Danas Babenskas, Virginijus Furmaniukas ir Pijus Furmaniukas, remiami kitų šešių komandos narių, tapo spalio 17-22 dienomis Lost Hills vykusio pasaulio laisvo skridimo aviamodelių čempionato nugalėtojais taimerinių F1C aviamodelių klasėje.

Šie keli lietuviai sugebėjo parodyti pasauliui, kad gali būti geriausi pasaulyje. Jų dėka ant pereinamosios nugalėtojų taurės atsiras Lietuvos užrašas. Skaityti toliau

Atliekų tvarkymas Lietuvoje – kokie pokyčiai laukia šalies gyventojų? (2)

Pakuočių atliekos | Pixabay nuotr.

Pakuočių atliekos – vienas rimčiausių aplinkos taršos šaltinių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ir šioje srityje laukia daug pokyčių, nes kartu su Europos Sąjunga judama žiedinės ekonomikos link.

Seime vykusioje konferencijoje politikai, ekspertai, viešųjų įstaigų bei verslo asociacijų atstovai aiškinosi, ką ir kaip vertėtų keisti, kad Lietuva parodytų gerąjį pavyzdį tvarkant pakuočių atliekas.

Konferenciją inicijavusi Seimo narė Virginija Vingrienė teigė, kad pakuočių surinkimo permainos – būtinos. Skaityti toliau

P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 160-osioms tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo gimimo metinėms (31)

L. Zamenhofas su knyga | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Prieš 160 metų gimė tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas, didis mąstytojas ir humanistas, garsiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas…

Jungtinių Tautų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kai buvo pažymimos Liudviko Zamenhofo 100-osios gimimo metinės, ir 2017 m., kai buvo pažymimos jo mirties 100-osios metinės. O pati tarptautinė esperanto kalba buvo du kartus pagerbta specialiomis UNESCO rezoliucijomis 1959 m. ir 1985 metais, artėjant esperanto kalbos šimtmečiui, pažymint ypatingą šios kalbos reikšmę tarptautinių kultūrinių ir intelektualinių mainų srityje. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentas susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku (0)

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Japonijos ministras pirmininkas Šinzo Abe | lrp.lt nuotr.

Spalio 21 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, su darbo vizitu viešėdamas Tokijuje, susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku Šinzo Abe (Shinzō Abe). Susitikime aptartas Lietuvos ir Japonijos politinis, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, išskirti branduolinės energetikos saugos klausimai.

„Japoniją laikome pagrindine Lietuvos partnere Azijoje regione tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Vertiname šios tolimos kaimynės lyderystę, puoselėjant globalią taiką ir demokratines vertybes pasaulyje. Mūsų šalys tolimos, bet jas sieja skaudi patirtis. Skaityti toliau

2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos metais (1)

Čiunė Sugihara | wikipedia.org nuotr.

Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3793(2) vieningai balsavo 57 Seimo nariai. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva (7)

Arnoldas Aleksandravičius | kaunozurnalistai.lt nuotr.

Lietuva dažniausiai didžiuojasi savo istorijos puslapiais, kuriuos šiandien įnirtingai stengiasi suniekinti Maskvos propaganda. Tačiau paskutinį lietuvių karių bandymą 1944 m. sustabdyti antrąją sovietų okupaciją nutyli ne tik Rusija.

Jo nenori prisiminti nė Lietuvos valdžia. Sedos kautynės sugriauna Kremliaus pasaką, kad prieš 75 metus lietuviai su gėlėmis sutiko „vaduotojus iš hitlerininkų jungo“ raudonarmiečius. Skaityti toliau

Lietuva ir dar keturios valstybės ETPA įkūrė „Baltic Plus“ grupę (0)

ETPA įkūrė „Baltic Plus“ grupę | S. Levin nuotr., lrs.lt

Spalio 1 d. Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Algirdas Butkevičius ir jo pavaduotojas Egidijus Vareikis, šiomis dienomis dalyvaujantys ETPA plenarinėje sesijoje Strasbūre, kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Sakartvelo ir Ukrainos pasirašė pareiškimą „Dėl „Baltic Plus“ grupės įsteigimo ir atsisakymo dalyvauti Europos Tarybos 70-ųjų metinių minėjimo renginiuose“.

Penkių valstybių delegacijos pareiškė, kad ETPA įkuriama „Baltic Plus“ grupė, kuri sieks, kad ETPA ir jos narės laikytųsi pagrindinių principų, kuriais remiantis buvo įsteigta ETPA. Skaityti toliau

Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva (0)

Klimato kaita | am.lt nuotr.

Mažas, bet reikšmingas Lietuvos indėlis į klimato kaitos mažinimą – vis daugiau žmonių atsisako vienkartinių indų

Ledynų laidotuvės, neregėti karščiai, kova su klimato kaita pralaimima – šie žodžiai girdimi vis dažniau ir kas kartą tariami garsiau. Didingiausiuose Europos kalnuose – Alpėse, jau nyksta ledynai. Paskutinysis, pasak mokslininkų, išnyko stebėtinai greitai – vos per dešimtmetį. Skelbiama, kad Alpės greitai praras pusę sniego ir ledo masyvų. O meteorologai praneša, kad pastarieji ketveri metai buvo Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais? (8)

Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.

2016 m. liepą Vokietijos kanclerė Angela Merkel Varšuvoje įsipareigojo ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos. Lietuvą dabar saugo vokiečių vadovaujama NATO kovinė grupė. 1939 m. rugpjūtį Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris pareiškė sovietų lyderiui Josifui Stalinui, kad Lietuvos valstybė su Lenkijos okupuota Pietryčių Lietuva, įskaitant ir Vilnių, yra „gyvybinių Vokietijos interesų zona“, tačiau jau po mėnesio mūsų šalis atsidūrė Maskvos letenose. Ar pati Lietuva išmintingai elgėsi baisiausių Europos dalybų laikais?

Rusiškasis protokolas Skaityti toliau

Baltarusiai nori išsivežti K.Kalinausko palaikus (20)

Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012m. Vaizdas is pietu puses

Lietuva rengiasi lapkritį numatytoms 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, tarp jų ir sukilimo vado Kosto Kalinausko, perlaidojimo iškilmėms. Tačiau Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos vadovybę svarstyti galimybę baltarusių nacionalinio didvyrio K.Kalinausko palaikus perlaidoti Baltarusijoje. Ar Lietuva leisis į diskusijas? Ir kas tai turėtų nuspręsti?

Baltarusių kreipimasis Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau