Žymos archyvas: Lietuva

Kitąmet Lietuvoje ketina apsilankyti popiežius Pranciškus (6)

Romos katalikų Popiežius Pranciškus | Alkas.lt nuotr.

Kitų metų rudenį Popiežius Pranciškus ketina apsilankyti Lietuvoje, patvirtino Prezidentūra.

Oficialaus Vatikano patvirtinimo apie popiežiaus Pranciškaus vizitą laukiama gruodį, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji pažymėjo, kad popiežiaus vizitas vyks Baltijos šalims svarbiu metu – minint valstybių atkūrimo šimtmetį, kitąmet Lietuva minės ir diplomatinių santykių atkūrimo 25-ąsias metines.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako, kad į Lietuvą planuojantis Skaityti toliau

Po 18 valandų derybų Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto (2)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).

„Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete – ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, Skaityti toliau

Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.

Skaityti toliau

Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video) (1)

Latvijos sveikinimas – filmas | lv.mfa.lt nuotr.

Lapkričio 8 dieną Rygoje, Nacionalinėje bibliotekoje, Latvijos institutas pristatė Baltijos šimtmečio kelio videofilmą – Latvijos žmonių sveikinimą, kurį simbolizuoja per rankas ir valstybių sienas keliaujantis tortas – lietuviams, estams ir suomiams, artėjančio valstybingumo Šimtmečio ir Baltijos kelio proga.

Instituto direktorė Aiva Rozenberga įteikė filmą (iš medžio išdrožtuose USB raktuose) Lietuvos, Estijos ir Suomijos ambasadoriams Rygoje ir žmonėms, dalyvavusiems kuriant filmą. Skaityti toliau

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje,  Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, susijusias su Lietuva ir Lietuvos valstybingumu XX a. pradžioje, ir kvies apie jas kalbėtis. Skaityti toliau

Premjeras pasveikino Lietuvai atstovaujančius diplomatus (0)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis | lrv.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. dalyvaudamas Diplomato dienos minėjime, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, jog diplomatai turi toliau garbingai atstovauti valstybei, nepamiršti Lietuvos žmonių bei įmonių interesų užsienyje ir skleisti teigiamą informaciją apie mūsų šalį.

Premjeras pabrėžė, jog Lietuvos diplomatijos istorija neatsiejama nuo valstybės istorijos.

Skaityti toliau

Baltijos valstybės siekia sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką (0)

kam.lt nuotr.

Estija, Latvija ir Lietuva susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, remiamo Europos Komisijos (EK) ir ERPB, siekiant sustiprinti savo ekonomikas ir paskatinti investicijas darbo vietų kūrimui.

Šiandien, lapkričio 7 d.,  Briuselyje finansų ministrai: Estijos – Tomas T￵niste Estijai, Latvijos – Dana Reizniece-Ozola ir  Lietuvos – Vilius Šapoka, pasirašė Susitarimo memorandumą (SM), kuriuo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis. Skaityti toliau

3D vaizdo holografas iškeliavo į prestižinį muziejų Šanchajuje (0)

3D vaizdo holografas _am.lt

Pasibaigus tarptautinei parodai „EXPO 2017“, iš Kazachstano sostinės Astanos į Lietuvą sugrįš ne visi mūsų šalies paviljono eksponatai.

Didelio susidomėjimo sulaukęs 3D vaizdo holografas iškeliavo į „EXPO“ pasaulinių parodų muziejų Šanchajuje. Šiuo įrenginiu, kurį sukūrė mažoji bendrija „Tikras vaizdas“, holograminėmis vaizdo projekcijomis paviljono lankytojams visą parodos „EXPO 2017“ laiką buvo rodomi jaunųjų Lietuvos dizainerių darbai, skatinantys tausoti aplinką kasdieniame gyvenime. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

Lietuviškas kinas – dėmesio centre Baltarusijoje (0)

A.Stonio Moteris ir ledynas_kinopavasaris.lt

Lapkričio 3 d. prasidėjo savaitę vyksiantis didžiausia ir svarbiausia šalyje tarptautinė Minsko kino šventė „Listapad“. Lietuva jo programoje šiemet pristatoma kaip šalis viešnia per specialią klasikinių ir šiuolaikinių filmų programą, o net trys ilgametražiai vaidybiniai filmai dalyvauja festivalio konkursinėse programose.

„Džiaugiamės galėdami surengti didžiausią iki šiol kada nors vykusį lietuviško kino pristatymą Baltarusijoje, kuriame tarp naujausių kūrėjų darbų bus parodyta ir šiuolaikiniams ekranams pritaikyta lietuvių kino klasika. Minsko publika mėgsta lietuvišką kiną, Skaityti toliau

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius (3)

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius | Pixabay nuotr.

Gruodžio 1–2 dienomis, menų fabrike „Loftas“, įvyks didžiausia Lietuvoje, nepriklausoma „craft“ alaus šventė, subursianti aludarius, alaus mylėtojus, megėjus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su „craft“ alaus kultūra.

Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, šventėje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais. Skaityti toliau

Lietuva – verslui palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke (0)

„Doing Business 2018“

Spalio 31 d. paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva užima 16 vietą ir yra palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių. Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas – pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta).

Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį įgyvendino teigiamas reformas keturiose srityse Skaityti toliau

Vokietijos milžinė į gamyklą Kaune investuos 95 mln. eurų (1)

„Continental“. Continental-corporation.com nuotr.

Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“ Lietuvoje ketina statyti gamyklą, į kurią investuos 95 mln. eurų. Tai didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje.

Naujoje elektronikos komponentų gamykloje Kauno rajone ketinama įdarbinti 1 tūkst. darbuotojų, pranešė užsienio investicijas skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“.

„Continental“ gamins keleivių saugumo bei išmaniosios pagalbos vairuotojui sistemas – durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmanias automatines langų užtamsinimo sistemas, greičio palaikymo sistemos sensorius bei priekinius radarus Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje! (3)

rafaele-sedyte-respublika.lt nuotr

Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau

Šią savaitę grupė „Parranda Polar“ ir orkestras pasirodys didžiuosiuose Lietuvos miestuose (video) (0)

Šią savaitę grupė „Parranda Polar“ ir orkestras – didžiuosiuose Lietuvos miestuose | Ritos Puidokaitės nuotr.

Spalio 19, 20 ir 21 dienomis, pietietišką kumbiją Vilniuje sėjantys „Parranda Polar“, ką tik grįžę iš koncertinio turo Ispanijoje, muzikantai tropinį karštį parveža į didžiuosius Lietuvos miestus. Čia grupė pasirodys pasipildžiusi pučiamaisiais ir perkusijomis.

Ispaniją vis dar sapnuojantys grupės nariai įsitikinę: „ne kumbija svarbi rudeniui, o kumbijai svarbus ruduo.“ Vienintelį kartą šiais metais sušildyti rudenį kartu su mini dūdų orkestru „Parranda Polar“ pasirengusi ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje bei Kaune. Skaityti toliau

Ar mūsų vaikai važinės elektromobiliais? (1)

Ar mūsų vaikai važinės elektromobiliais? | Pranešimo autorių nuotr.

Pasaulyje paklausa elektromobiliams auga dešimčia kartų sparčiau nei įprastiems automobiliams, o valstybės viena po kitos paskelbia, kada ir kaip apribos eismą vidaus degimo varikliais varomomis transporto priemonėmis. Vienos šalys iškart pritaiko kompensacijas elektromobilių pirkėjams, kitos (tarp kurių ir Lietuva) taiko lengvatas jomis važinėjant. Mūsų šalyje elektromobiliams leidžiama važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, leidžiama nemokamai parkuotis ir įkrauti elektromobilį. Kokios priežastys gali lemti, kad jau artimiausiais metais elektra varomo transporto mūsų gatvėse smarkiai padaugės? Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių? (5)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Apie Lietuvos ieškojimus protėvių pilkapiuose ir nūdienos žmonių širdyse kalbamės su archeologu, prigimtinės kultūros, senųjų šventviečių, partizanų kovų vietų tyrėju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu, humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičiumi.

– Eidamas į šį susitikimą pagalvojau: štai mes su jumis, Vykintai, dirbame tą patį darbą – ieškome Lietuvos. Tik jūs ieškote jos po kapus ir pilkapius, o aš – žmonių širdyse. Apmaudu, bet man atrodo – daugiau randate jūs negu aš. Skaityti toliau

Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijos vykdymas: kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų? (0)

Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. tikslo vykdymas: kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų? | vlmedicina.lt nuotr.

Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinimo, gerinant Lietuvos gyventojų sveikatą, vertinimas parodė, kad pagal kai kuriuos rodiklius, Lietuva jau yra pasiekusi 2020 m. tarpinio vertinimo tikslą, tačiau nemaža dalis tikslų gali būti nepasiekti, jei nebus imamasi veiksmų, galinčių paspartinti pokyčių greitį. Įgaliota Sveikatos apsaugos ministerijos šį vertinimą kasmet atlieka Higienos institutas.

Pagrindinis Lietuvos sveikatos strategijos tikslas yra pagerinti gyventojų sveikatą ir pailginti jų vidutinę būsimo gyvenimo trukmę. Šis rodiklis pasirinktas, nes apibendrina visus gyventojų mirtingumo rodiklius ir yra plačiai naudojamas daugelyje šalių. Skaityti toliau

Lietuvos ir Vokietijos ministrai pasirašė sutartį dėl Vasario 16-osios akto perdavimo (0)

URM.lt nuotr.

Spalio 5 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis Berlyne pasirašė sutartį dėl Vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo eksponavimo Lietuvoje. Ceremonijoje dalyvavo ir dokumentą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve radęs profesorius Liudas Mažylis.

Pagal sutartį dokumentas penkerius metus bus eksponuojamas Lietuvoje.

Skaityti toliau

Lietuva ir Armėnija pasirašė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą stiprinantį protokolą (0)

crossed-flag-pins.com nuotr.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Armėnijos ekonominės plėtros ir investicijų ministras Surenas Karajanas Jerevane per 2-ąjį Tarpvyriausybinės Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos ekonominio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdį pasirašė protokolą. Protokolu stiprinamas dvišalis Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimas investicijų, prekybos, žemės ūkio, socialinės ir darbo apsaugos, kultūros, viešojo valdymo, energetikos, turizmo ir kitose srityse. Per darbo vizitą ūkio ministras M. Sinkevičius susitiko su Armėnijos Ministru Pirmininku Karenu Karpetyjanu, Armėnijos užsienio reikalų viceministru Robertu Harutyjunyjanu ir aptarė šalių bendradarbiavimo klausimus. Skaityti toliau

Bus paskirtas Ukrainos gynybos atstovas Lietuvai (0)

Krašto apsaugos ministerija. Vlado Liatuko grafika oforto technika | kam.lt nuotr.

Pirmadienį, spalio 2 d., Krašto apsaugos ministerijoje, įvyks Ukrainos sausumos pajėgų pulkininko leitenanto Andrijaus Stepanovo (Andrii Stepanov) paskyrimo atstovauti Lietuvai iškilmės.

Jose dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodimiras Jatsenkivskis (Volodymyr Yatsenkivskyi), Ukrainos gynybos atstovas pulkininkas Oleksandras Koberskis (Oleksandr Koberskyi), kiti Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai.

Skaityti toliau

Lietuvos „Gintaras“ spindi Hamburge (0)

Kolektyvas „Gintaras“ | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirmą kartą lietuvių tautinių šokių kolektyvas  „Gintaras“ suspindo Hamburgo mieste 1956 metais – tais pačiais metais, kai buvo įkurta Lietuvių Bendruomenė, ir jau daugiau kaip šešis dešimtmečius kolektyvas gyvuoja Vokietijoje. Tarsi primindamas, kad lietuvybė išliks ir svetur. Daug metų kolektyvui vadovavo skirtingi žmonės. Keičiantis vadovams, keitėsi ir šokėjų skaičius.

Pradžioje tai buvo tik moteriškas kolektyvas „Hamburgo moterų klubas“. Pasak ilgą laiką „Gintare“ šokančios Pasaulio Skaityti toliau

Parodoje – Lietuvos keramikos praeitis, dabartis ir ateities užuomazgos (1)

Parodoje – Lietuvos keramikos praeitis, dabartis ir ateities užuomazgos | Panevėžio miesto dailės galerijos nuotr.

Rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos skyriuje, atidaryta paroda – „Lietuvių šiuolaikinės keramikos proveržis“. Ši paroda suteikia galimybę susipažinti su vieno reikšmingiausio ir ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio Panevėžio tarptautinio pasitarimo rinkinio lietuviškąja dalimi.

Parodoje pristatomi 36-ių menininkų, prisidėjusių prie veržlaus keramikos judėjimo, darbai. Jie buvo sukurti 1990–2016 metais ir atrinkti iš daugiau nei 600 kūrinių rinkinio, sukauptos per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius. Skaityti toliau

Vakaras Degaičių parke (nuotraukos) (1)

Degaičių parke | J. Zvonkuvienės nuotr.

Dar kartelį „užvesiu“ jus į Degaičių parką. Pavaikščiokite čia, kai saulelė vos medžių viršūnes besiekia – ji jau arti laidos. Spindi gamtos grožis, kurį kelis dešimtmečius formavo išmintingos menininko Adolfo Kišono rankos. Atraskite šį parką, ir jis jūsų nenuvils. Tai greta Telšių.

Degaičiai, 2017 m. rugsėjis.

Skaityti toliau

„Zapad 2017“ parodė, kad turime stiprinti gynybą, sako ministras (0)

Kariai treniruojasi Rukloje | kariuomene.kam.lt nuotr.

„Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2017“ parodė, jog Rusijos grėsmė yra išaugusi, todėl būtina stiprinti gynybą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pristatydamas pirminį „Zapad 2017“ pratybų vertinimą.

Pasak jo, Rusija, kuri ir toliau nuosekliai stiprina karinę galią, „Zapad 2017“ pratybose mokėsi kariauti konvencinį karą, todėl Lietuva ir NATO turi stiprinti ne tik atgrasymo, bet ir gynybos priemones. Pasak ministro, tokiomis aplinkybėmis svarbiausiais Lietuvos krašto apsaugos prioritetais išlieka kariuomenės modernizavimas, pajėgumų bei ryšių su NATO sąjungininkais stiprinimas. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną Užupyje atidengta konstitucija latgalių kalba (video, nuotraukos) (0)

Užupyje atidengta konstitucija latgalių kalbą | A. Stričkos nuotr.

Rugsėjo 22 d. minint Baltų vienybės dieną, Vilniaus Užupyje buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta latgalių kalba. Iškilmėse dalyvavo Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje ir Užupyje ambasadoriaus pavaduotojas Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks) ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Užupio Respublikos Konstitucija šiuo metu yra išversta į daugiau nei 50 kalbų, o Skaityti toliau

Baltų vienybės diena Palangoje (0)

baltu vienybes diena programa
Rugsėjo 23 dieną Palangoje vyks šventiniai renginiai, skirti Baltų vienybės dienai. Šventėje dalyvaus Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkai, tarpparlamentinių ryšių grupių nariai, abiejų šalių ambasadoriai, Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų, kultūros ministerijų, akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Palangos miesto gyventojai ir svečiai. Renginių programoje numatytas jungtinio Lietuvos ir Latvijos diplomatų chorų pasirodymas su Palangos pučiamųjų orkestru.

Bendras Baltų vienybės dienos minėjimas – kasmetinis renginys, kuriuo siekiama stiprinti ir gilinti abiejų tautų ryšius.

Ši tradicija susiklostė įgyvendinant  Lietuvos ir Latvijos diplomatų Nerio Germano ir Alberto Sarkanio iniciatyva 2011 metais parengtas rekomendacijas, kaip plėtoti Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą ir suteikti jam naujos dinamikos.

Baltų vienybės dienos minėjimas paeiliui vyksta vis kituose Lietuvos ir Latvijos miestuose. Šiais metais renginys vyks jau šeštąjį kartą. Pernai bendras Baltų vienybės dienos minėjimas buvo surengtas Liepojoje, dar ankstesniais metais – Rokiškyje, Rucavoje, Šiauliuose, Bauskėje.

Visi šventės Palangoje renginiai – nemokami.

Renginių programą rasite čia.