Žymos archyvas: lenkai

Neparanki Kaniūkų žudynių liudytojos tiesa (22)

Stanislava Voronis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Šiandien, sausio 29-ąją, minimos Kaniūkų kaimo žudynių 76-osios metinės. Vienintelė gyva likusi šio nusikaltimo liudytoja Stanislava Voronis negali be ašarų pasakoti apie sovietinių partizanų, kurių daugumą sudarė Kauno ir Vilniaus geto žydai, įvykdytas kaimo gyventojų skerdynes. „Jie neturėjo nei sąžinės, nei Dievo“, – sako moteris. Išžudyto ir sudeginto kaimo istorija – vis dar neparanki tiesa. Sovietmečiu slėpti raudonųjų partizanų „žygdarbiai“ ir šiandien yra tema, kurios geriau neliesti. Ne vienas Kaniūkų skerdynėse dalyvavęs „herojus“ yra Izraelio ir Lietuvos žydų bendruomenės nacionalinis didvyris ar neliečiama holokausto auka. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Lietuva diskriminuoja lenkus… (35)

Jaroslavas Narkevičius | Alkas.lt nuotr.

Specialistai sako, kad somatiniai susirgimai ar ilgalaikiai negalavimai uždeda juodą anspaudą ant visos asmenybės elgsenos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Premjerui Sauliui Skverneliui mes linkėjome ir linkime pasveikti. Aš manau, kad tai nuoširdu, žmogiška ir krikščioniška.

Bet premjeras, matyt, dėl tų pačių priežasčių vis pažeria tam tikrų perliukų, kurie turi arba turi ne tik vietinį, bet ir tarptautinį atgarsį. Jo nuolatinis įtampos su Prezidentu eskalavimas jau peržengia valstybės ribas. Skaityti toliau

M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes. Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Suskaičiuota, kiek baltarusių „tapo“ lenkais (7)

Tradicinio podliaško baltarusių folkloro studiją „Žemerva“ (Baltarusija) | arinuska.lt nuotr.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuogąstavimai dėl kaimyninių šalių pretenzijų turi rimtą pagrindą – paskaičiuota, kad per pastaruosius 11 metų 130 tūkst. baltarusių gavo vadinamąją lenko kortą. Tokią informaciją, remdamasis Lenkijos užsienio reikalų ministerija, išplatino lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.

Pabrėžiama, kad nuo lenko kortos dalybų pradžios 2008 m. ją gavo 131 770 baltarusių. Daugiau kaip trečdalis jų – 55 tūkst. – tai padarė per pastaruosius trejus metus. Dar 5376 Baltarusijos piliečiams, išlaikiusiems Balstogėje vykusius egzaminus, dokumentas bus išduotas artimiausiu metu. Apie 1,5 tūkst. prašymų šiuo metu nagrinėjama. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VII) (5)

Algimantas Liekis (1943-2019) | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.

11. Pagal didelių ponų valią

Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Europos Taryba puola Lietuvą – ginkimės! (22)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lygiai prieš dešimtį metų parašiau straipsnį „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – apie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos leidinį „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“, apžvelgusį padėtį trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės.

Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijų pateiktas žinias. Pasak leidinio visose apžvelgiamose šalyse lenkai gyvena normalų gyvenimą, galima sakyti, neblogai. Tačiau Lietuva pasaulyje Lenkijos vertinimu išimtis – tai lenkams baisiausia vieta žemėje. Skaityti toliau

Lietuviai ir lenkai pristatė pirmąjį filmą apie Antaną Mackevičių (30)

Paberžės muziejuje filmuotas filmas „Paberžė: nepaklusniųjų lizdas“ | Bistrampolės dvaro nuotr.

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Vakar Bistrampolyje, kuriame vyko mūšiai, pristatytas pirmasis dokumentinis filmas apie sukilimą pradėjusį kunigą Antaną Mackevičių, sukurtas Lenkijos dvarininkų palikuonio režisieriaus Tadeušo Bistramo, padedamo Bistrampolio dvaro komandos, lietuvių ir lenkų aktorių bei aplinkinių miestelių parapijiečių.

Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (31)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (V) (28)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia.

8. Svetimiesiems naudingu kursu

Kai valdantieji nebeturi savo Tautos ir jos valstybės raidos įžvalgų, tokia Tauta ir valstybė jau stovi prie pražūties ribos. O slinkimą prie jos pagreitina ir mėginimai politizuoti istoriją, aiškinti ją tik saviems ar maitintojų tikslams naudinga linkme. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Nepriklausomybės kovos su lenkais (video) (3)

Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie vienas dramatiškiausių kovų Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje – kovas su lenkais. jos buvo ne tik nepriklausomybės kovos, bet faktiškai užsitęsė (bent jau pasyvia forma) beveik iki pat nepriklausomybės pabaigos.

Su mumis studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Kaip prasidėjo kovos su lenkais ir kokią jos reikšmę turėjo? Skaityti toliau

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai (52)

Mykolas Biržiška ir jo „Vilniaus Golgota“ | respublika.lt nuotr.

Nešvarios kortos politikų rankovėse

Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo domitės?“… Gerai pamaišytu rusų-lenkų kalbų „kokteiliu“ išreiškę savo susižavėjimą jo nuostabiu Gdansku, sulaukėme netikėto klausimo. Skaityti toliau

M. Petrikaitė-Mažeikienė. Prisiminimai iš prarastos Lietuvos (5)

Žymioji tautosakos pateikėja iš Gervėčių krašto Marija Mažeikienė 2011-ieji. | A. Baltėno nuotr.

Ištraukos iš Gervėčių krašto šviesuolės Marijos Petrikaitės-Mažeikienės, g. 1923, prisiminimų rinkinio: Maniutės sąsiuviniai. Sudarytoja Saulė Matulevičienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. Skliaustuose nurodyti puslapiai.

Pradėsiu nuo mūsų prosenelio Mykolo Petriko, gyvenusio dar baudžiavos laikais, kaip tadu sakydavo – ponščiznos čėsai. Tais laikais kaimo žmonės buvo neraštingi, nemokėjo ir nesuprato kitų kalbų, tik savo gimtąją lietuvišką kalbą. Mūsų prosenelis Mykolas Petrikas Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku (4)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 22 d., Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios Lenkijos Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckius (Mateusz Morawiecki).

Susitikime aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, dvišalių ryšių stiprinimas ekonomikos ir energetikos srityse.

Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri interesai dėl naujojo daugiamečio Bendrijos biudžeto. Abi Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu (nuotraukos, video) (7)

Dalia Grybauskaitė ir Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 21 d. Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovė Lenkijoje lankosi su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio tikslas įtvirtinti pastarųjų 10 metų pasiekimus, įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui. Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus.

Pasak Prezidentės, istoriniais ryšiais susietos lietuvių ir lenkų tautos jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti Skaityti toliau

R. Čerškus. Lisauskėliai (video) (I) (6)

Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ | S. Paškevičiaus nuotr.

Dideles aistras sukėlė neseniai Kaune pastatyta, dviejų ukrainiečių skulptorių sukurta, realistinė šarvuoto kario ant pasibaidžiusio arklio stovyla. Nesigilinant, dėl kokių – tikrų, tariamų ar neviešinamų priežaščių, už kieno pinigus, ir kokiomis aplinkybėmis radosi šis gan abejotinos meninės vertės rytietiško stiliaus bronzinis liejinys, monumentaliosios skulptūros Kauno mieste istorijoje tai pirmasis atvejis, kai viešoje erdvėje pastatomas ginkluoto raitelio ant žirgo – t.y. kavaleristo skulptūra. Turbūt, ir visoje Lietuvoje, nebent, išskyrus Birštoną, daugiau nerasime panašaus žanro skulptūrų. Tai pirmas blynas. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (II) (20)

1944 m. vasario 17 d. vokiečių pranešimas apie įvykusias derybas su Wilku | RVKA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 17 nuotr.

Pirma dalis ČIA.

1944 m. balandžio 14 d. gen. T. Komorovskis informavo vadovybę Londone:

[…] [1944] II. 10 ir 11 [vasario 10 ir 12 – aut. pastaba] Vilniuje 3 vokiečių karininkų pasiuntiniai apygardos komendantui mainais už ginklus ir šaudmenis siūlė bendradarbiauti kovojant su gaujomis [sovietų partizanais – aut. pastaba] ir netrukdyti ūkiams Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV) (39)

Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. 1797 m. P. Smuglevičiaus paveikslas | Wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia.

5. Senoms grandinėms – naujas pavadinimas

Kai kurie mūsų ponai semūnai, kiti baudžiauninkiškos dvasios kinkadrebiai – mokslininkais besivadiną, nežinia ko vis lyg ir bijo pasakyti, kad tas lenkų gegužės 3-iosios įstatymas – ne pasaulinės minties šedevras, o tik vienas iš mėginimų, kaip visuomenės pažangą sustabdyti, kaip valstybę vėl sugrąžinti į ankstyvuosius viduramžius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimumą (iki tol, iki Liublino unijos jis būdavo renkamas Lietuvoje – Didžiuoju kunigaikščiu, Lenkijoje – karaliumi). Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (III) (42)

Janas Mateika. Liublino unija. 1869 m. | wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia

3. Kai nebeskiriama sapno nuo tikrovės

Kartojama, kad gegužės 3-iosios konstitucija lyg abiejų, visų tautų intelektualų kūrinys, nors iš archyvinių dokumentų matyti, kad prie tos „konstitucijos“ parengimo beveik ir nebuvo prileisti atstovai iš Lietuvos. Ji buvo beveik tik lenkų ponų ir hierarchų parengta ir priimta. Ją parengė keletas lenkų masonų, vadovaujamų H.Kolontajaus ir I.Potockio. O ir pačią Seimo sesiją Liubline, Skaityti toliau

Milijonai ne emigrantų sugrąžinimui, o kalboms apie tai (2)

Emigracija | S. Žumbio nuotr.

Emigracija – viena iš pastarųjų dešimtmečių Lietuvos „rykščių“. Žmonės, ieškodami darbo, geresnio gyvenimo ar tiesiog teisybės, šimtais palieka šalį. Per nepriklausomybės laikotarpį, gimtinę paliko daugiau negu 700 tūkst. mūsų šalies piliečių. Labai tikėtina, kad didžioji jų dalis, nepaisant valdžios kalbų apie emigrantų sugrąžinimui skirtas programas, į Lietuvą nebegrįš. Ar visgi yra būdų, kaip susigrąžinti išvykusiuosius? Ir kaip šią problemą sprendžia kitos šalys?

Estai grįžta

Remiantis Estijos ambasados pateikta informacija, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (I) (15)

Bėgimo „Vilkų takais“ reklama | A.Verkelio asmen. archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo masinių sporto renginių banga. Žmonės noriai dalyvauja įvairiuose bėgimuose, pėsčiųjų, slidininkų žygiuose. Dažnas renginys skiriamas svarbiems Lietuvos istorijos faktams paminėti ir ugdo žmonių pasaulėžiūrą bei teigiamai veikia nuotaiką. Vyksta bėgimai Sausio 13-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, Medininkų žudynių datoms paminėti. Iš renginių gausos neišsiskyrė pernai vasario 26-ąją Vingio parke surengtas bėgimas „Vilkų takais“, skirtas Pamirštiesiems kariams atminti. Jį organizavo Lenkijos Respublikos ambasada ir Vilniaus lenkų patriotinis jaunimas drauge su partneriu – Lietuvos kariuomene. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (II) (11)

Alkas.lt koliažas

Tęsinys, 1 dalis čia

2. Į kartuves su sava virve… Valio!

Apie tariamus seimūnų sunkumus kartu su „broliais“ lenkais anksčiau minėti Gegužės 3- ąją ir spalio 20-ąją, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis savo straipsnyje tinklalapyje („15 min.“, 2017 03 05) aiškina: „ …1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija (…) yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas (…). Lenkijoje gegužės 3 d. nacionaline švente paskelbta nuo 1919 m. (…) Lietuvoje įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą priešinosi įvairių partijų tautininkai (…). Galiausiai 2008 m. Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pirmenybių skalė ir dialogo prielaidos (1)

Pixabay.com nuotr.

Tiek tautos, tiek žmonijos lygiu esminė bendrabūvio sąlyga – susikalbėjimas. Jis ypač svarbus politikoje, kur principingas savos pozicijos atstovavimas privalo derėti su kompromisų menu. Pozicijas galima skirstyti dviem pjūviais: pritarimo-prieštaravimo ir didesnės svarbos-mažesnės svarbos. Didžioji problema, jog dėl svarbos susitarti dažnai būna taip pat sunku, kaip ir dėl turinio. Kas vienam – mažareikšmis dalykas, kitam – tiesiog esminis.

Viena iš galimų skalių tautinėje-konservatyvioje pasaulėžiūroje būtų ši. Skaityti toliau

Lietuvio atsakymas lenkų istorikui (2)

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.

Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Skaityti toliau

V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės? (53)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus užėmimo operacijos „Ostra Brama“ metines.

Labai graži proga ir graži istorinė atmintis. Pagerbtos pajėgos, vykdžiusios faktinį Vilnijos lietuvių genocidą ir pagal Bernardinų bažnyčioje rastus AK dokumentus akivaizdžiai Skaityti toliau

Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą… (10)

Gegužės 8 d. Lietuvos KAM pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą... | kam.lt, G. Maksimovicz (G. Maksimovič nuotr.)

Gegužės 8 d. minint Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metines Lietuvos krašto apsaugos (KAM) sistemos vadovybė, kariai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Panerių memoriale gėlės buvo padėtos ir prie paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams atminti bei paminklo Lenkijos Armijos Krajovos ir civiliams piliečiams atminti, o Antakalnio kapinėse – prie Laisvės gynėjų memorialo bei koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse atminti. Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau