Žymos archyvas: lenkai

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (38)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (169)

Vytautas Landsbergis | Penki.tv nuotr.

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba (93)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins, o lenkams pasiūlė pakelti vidurinio mokslo, tiksliau lietuvių kalbos mokėjimo lygį.   

Kaip atsakė į šį protingą pasiūlymą Lietuvos lenkai? Niekaip. Tas lygis nekilo. Pagaliau Lietuvos valdžia 2011 metų Švietimo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė  Lietuvai (49)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su  Bandera jūs į Europą neįžengsite“.

Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidų, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Vokietija ir Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą tose šalyse, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten Skaityti toliau

A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema (26)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“  („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su krūva trūkumų, bet iš kitos – baltą, su gausybe laimėjimų. Kaip sakoma, kuo norite, tuo tikėkite.

Tokių žinių adresatai yra skirtingi. Lenkijai skirti Lietuvos lenkų švietimo baisumai, o  Lietuvos lenkų auditorijai visai gera jo padėtis. Kodėl taip daroma, galėtų paaiškinti pats Tomaševskis, bet ir be paaiškinimo Skaityti toliau

Pristatyta pirmoji studijos apie Lietuvos tautines mažumas dalis (4)

Tyrimo „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Birželio 29 d. Tautinių mažumų departamente (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyko Rytų Europos studijų centro atliekamo tyrimo apie tautines mažumas Lietuvoje pirmos dalies „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas. Valstybės įstaigų, savivaldybių ir tautinių bendrijų atstovai turėjo galimybę susipažinti su atliekama analize, pirmosiomis studijos įžvalgomis bei pateikti savo pastabas.

Užsakydamas studiją, kuri turi būti atlikta iki 2017 m. pabaigos, Tautinių mažumų departamentas siekė visapusiškai išnagrinėti Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (8)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti!  (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė? (34)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kiekvienas apibrėžimas riboja. Būtį, vertybes ir tapatybes. Neatsitiktinai kuriant judėjimą dažnai daug laiko ir jėgų skiriama pavadinimui. Bet koks pavadinimas iškelia vieną, daugiausiai – du-tris akcentus, užgoždamas ar palikdamas nuošalyje kitus, galbūt tokius pat svarbius. Atsiranda pagunda visą būtį aiškinti viena idėja – tautiškumo, religijos, laisvos rinkos, žmogaus teisių ar socialinės vienybės, o kartais ir dar siauresne kategorija. Net jei to nėra, išorėje dažnai atrodo būtent taip.

Žodis „tauta“ savyje apima gana daug – ištisą prigimtinę, kultūrinę, politinę ir socialinę Skaityti toliau

Seimo narys kreipėsi į generalinį prokurorą dėl Misionierių ansamblio (0)

Misionierių soduose numatyti statyti gyvenamieji namai | Ccontestus.lt nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria statybas Misionierių ansamblio teritorijoje šiuo metu vykdančiai UAB „Misionierių namai“ buvo neatlygintinai perleista valstybei priklausiusi daiktinė teisė – užstatymo teisė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 str. 1 d. užstatymo teisės (superficies) sąvoką apibrėžia kaip teisę naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar

Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją (15)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos Respublikos ambasadorius Jaroslavas Čiubinskis (Jaroslaw Czubinski), prisistatydamas darbui Vilniuje, tai buvo 2013 liepą, kalbėjo: „Lietuvos lenkai per jiems atstovaujančią politinę partiją, kurios nariai dirba ir Seime, ir Vyriausybėje, turi visas galias spręsti jiems aktualius klausimus… šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai GERI, užsienio reikalų ministrai [Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) ir Linas Linkevičius] palaiko tiesioginį ryšį, tačiau paprastiems gyventojams reikėtų labiau domėtis kaimynais“. 

Tų pat metų rudenį ambasadorius susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Skaityti toliau

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (41)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau

T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.

Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau

Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos) (25)

Socialdemokrtai toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir pastarojo meto Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir toliau bando stumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą. 

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas susitaręs su konservatoriumi Andriu Kubiliumi ir valstiečių ir žaliųjų deleguotu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu gegužės 9 d. Seimui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIIP-535) kuriuo yra siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video) (31)

Alkas.lt koliažas.

Gegužės 9 d. 12.40–13 val. Seime lietuvių kalbos išdavikai – Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, remiami Sauliaus Skvernelio, vėl eilinį kartą bandys kėsintis į valstybinę lietuvių kalbą, siekdami kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę jų pasuose atsisakyti vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba. 

Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad tokios privilegijos Lietuvoje jau daugelį metų siekia Lenkijos Respublikos politikai. Ar ne keista, kad Lenkija to nereikalauja ne iš vienos pasaulio valstybės, o tik iš Lietuvos? Nereikalaujam to nei iš Vokietijos, nei iš Latvijos, nei iš Ukrainos, nei Baltarusijos, nei juo labiau iš JAV. Tad kodėl Skaityti toliau

Deportacija, kurios tikslas – asimiliuoti. Operacijos „Vysla“ 70-osioms metinėms (audio) (4)

Ekspozicja, skirta operacijos „Vysla“ 65-sioms metinėms. Rivnė, 2012 metų gruodžio 18 d. (nuotraukoje matome, kaip ukrainas Michajlo tampa Michalu, o Hryhorij – Gžegožu) | RadioSvoboda.org (RFE/RL), V. Odarčenko nuotr.

Prieš 70 metų – 1947 metų balandžio mėnesį – Lenkijos valdžia pradėjo ukrainiečių deportacijos iš pasienyje su Ukraina esančių rajonų į Lenkijos šiaurės vakarų regionų operacija. Viso tuomet priverstinai buvo perkelta apie 140 tūkstančių asmenų.

Apie šį įvykį „Radijo Svoboda“ (Радіо Свобода) žurnalistas Dmitro Šurchalo (Дмитро Шурхало) kalbasi su istorike Jana Primačenko (Яна Примаченко) ir Lenkijos bei Ukrainos santykių ekspertė Olha Hnatiuk (Ольга Гнатюк). Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video) (1)

Tomas Baranauskas, Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pasakoja apie tai, ko Lietuvoje ieško, ką apie Lietuvos istoriją iš anksto žino ir atvykę sužino užsienio turistai.

Ką apie Lietuvos istoriją žino artimiausi mūsų kaimynai – lenkai, baltarusiai, rusai, latviai? Kas labiau linkę savintis Vilnių – lenkai ar baltarusių litvinistai? Ko Lietuvoje ieško žydai? Ar kaltina jie lietuvius dėl holokausto, kaip esame įpratę girdėti žiniasklaidoje, noriai kartojančioje pagiežingas E. Zurofo kalbas?

Šiuos ir kitus klausimus, remdamasis savo, kaip gido, patirtimi, nagrinėja pašnekovas. Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai (21)

Prof. Aldona Paulauskienė | Klevualeja.lt nuotr.

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.

Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 21–31. Sutrumpinta.

Lietuvių asmenvardžių, kaip ir viso lietuviško vardyno, slavinimą bei lenkinimą tyrė daugybė mokslininkų, tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Iš pastarųjų minėtini Jano Otrembskio (Jan Otrębski) ir Jurgeno Princo (Jürgen Prinz) darbai. Šių eilučių autorius taip pat nemažai šiais klausimais yra rašęs. Todėl čia bus priminti tik patys svarbiausi dalykai. Skaityti toliau

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (30)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

VSD: Privilegijos Lietuvos lenkams – vienas Maskvos tikslų Lietuvoje (22)

Alkas.lt koliažas

Valstybės saugumo departamentas (VSD) balandžio 3 dieną paskelbė 2017 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame apžvelgiamos įvairios karinės, žvalgybinės, informacinės, kibernetinės ir kitokio pobūdžio grėsmės. Kaip ir įprasta, beveik visos jos susijusios su Rusijos veikla ir įtaka Lietuvoje. Išskirtinio dėmesio šį kartą susilaukė VSD konstatuota grėsmė, kuri kiltų teikiant privilegijas Lietuvos lenkams. Tyrėjų teigimu, Kremlius suinteresuotas išskirtinėmis teisėmis Vilniaus krašto lenkų bendruomenei, nes tai taptų papildomu svertu tokių teisių reikalaujant ir rusams kitose Baltijos šalyse. Skaityti toliau

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija nepritaria filmo „Voluinė“ įtraukimui į Kino pavasario programą (video) (2)

Ukrainos istorikas dr. Volodimiras Vjatrovičius | Asmeninė nuotr.

Kovo 25 d., 15 val., naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Kino menas ir istorinė tiesa“, į kurią kviečia Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija (Klaipėda). Spaudos konferencijos svečias – Ukrainos tautinės atminties instituto direktorius, istorikas, dr. Volodimiras Vjatrovičus (В’ятрович Володимир Михайлович).

Šių metų „Kino pavasaryje“ pristatomas liūdnai pagarsėjęs lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtas vaidybinis filmas „Voluinė“ (Voicechas Smažovskis (Woiciech Smarzowski), „Wolyn“) sulaukė jau ne vieno viešo įvertinimo. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau