Žymos archyvas: lenkai

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (V) (27)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia.

8. Svetimiesiems naudingu kursu

Kai valdantieji nebeturi savo Tautos ir jos valstybės raidos įžvalgų, tokia Tauta ir valstybė jau stovi prie pražūties ribos. O slinkimą prie jos pagreitina ir mėginimai politizuoti istoriją, aiškinti ją tik saviems ar maitintojų tikslams naudinga linkme. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Nepriklausomybės kovos su lenkais (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie vienas dramatiškiausių kovų Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje – kovas su lenkais. jos buvo ne tik nepriklausomybės kovos, bet faktiškai užsitęsė (bent jau pasyvia forma) beveik iki pat nepriklausomybės pabaigos.

Su mumis studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Kaip prasidėjo kovos su lenkais ir kokią jos reikšmę turėjo? Skaityti toliau

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai (52)

Mykolas Biržiška ir jo „Vilniaus Golgota“ | respublika.lt nuotr.

Nešvarios kortos politikų rankovėse

Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo domitės?“… Gerai pamaišytu rusų-lenkų kalbų „kokteiliu“ išreiškę savo susižavėjimą jo nuostabiu Gdansku, sulaukėme netikėto klausimo. Skaityti toliau

M. Petrikaitė-Mažeikienė. Prisiminimai iš prarastos Lietuvos (5)

Žymioji tautosakos pateikėja iš Gervėčių krašto Marija Mažeikienė 2011-ieji. | A. Baltėno nuotr.

Ištraukos iš Gervėčių krašto šviesuolės Marijos Petrikaitės-Mažeikienės, g. 1923, prisiminimų rinkinio: Maniutės sąsiuviniai. Sudarytoja Saulė Matulevičienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. Skliaustuose nurodyti puslapiai.

Pradėsiu nuo mūsų prosenelio Mykolo Petriko, gyvenusio dar baudžiavos laikais, kaip tadu sakydavo – ponščiznos čėsai. Tais laikais kaimo žmonės buvo neraštingi, nemokėjo ir nesuprato kitų kalbų, tik savo gimtąją lietuvišką kalbą. Mūsų prosenelis Mykolas Petrikas Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku (4)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 22 d., Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios Lenkijos Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckius (Mateusz Morawiecki).

Susitikime aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, dvišalių ryšių stiprinimas ekonomikos ir energetikos srityse.

Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri interesai dėl naujojo daugiamečio Bendrijos biudžeto. Abi Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu (nuotraukos, video) (7)

Dalia Grybauskaitė ir Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 21 d. Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovė Lenkijoje lankosi su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio tikslas įtvirtinti pastarųjų 10 metų pasiekimus, įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui. Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus.

Pasak Prezidentės, istoriniais ryšiais susietos lietuvių ir lenkų tautos jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti Skaityti toliau

R. Čerškus. Lisauskėliai (video) (I) (6)

Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ | S. Paškevičiaus nuotr.

Dideles aistras sukėlė neseniai Kaune pastatyta, dviejų ukrainiečių skulptorių sukurta, realistinė šarvuoto kario ant pasibaidžiusio arklio stovyla. Nesigilinant, dėl kokių – tikrų, tariamų ar neviešinamų priežaščių, už kieno pinigus, ir kokiomis aplinkybėmis radosi šis gan abejotinos meninės vertės rytietiško stiliaus bronzinis liejinys, monumentaliosios skulptūros Kauno mieste istorijoje tai pirmasis atvejis, kai viešoje erdvėje pastatomas ginkluoto raitelio ant žirgo – t.y. kavaleristo skulptūra. Turbūt, ir visoje Lietuvoje, nebent, išskyrus Birštoną, daugiau nerasime panašaus žanro skulptūrų. Tai pirmas blynas. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (II) (20)

1944 m. vasario 17 d. vokiečių pranešimas apie įvykusias derybas su Wilku | RVKA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 17 nuotr.

Pirma dalis ČIA.

1944 m. balandžio 14 d. gen. T. Komorovskis informavo vadovybę Londone:

[…] [1944] II. 10 ir 11 [vasario 10 ir 12 – aut. pastaba] Vilniuje 3 vokiečių karininkų pasiuntiniai apygardos komendantui mainais už ginklus ir šaudmenis siūlė bendradarbiauti kovojant su gaujomis [sovietų partizanais – aut. pastaba] ir netrukdyti ūkiams Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV) (39)

Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. 1797 m. P. Smuglevičiaus paveikslas | Wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia.

5. Senoms grandinėms – naujas pavadinimas

Kai kurie mūsų ponai semūnai, kiti baudžiauninkiškos dvasios kinkadrebiai – mokslininkais besivadiną, nežinia ko vis lyg ir bijo pasakyti, kad tas lenkų gegužės 3-iosios įstatymas – ne pasaulinės minties šedevras, o tik vienas iš mėginimų, kaip visuomenės pažangą sustabdyti, kaip valstybę vėl sugrąžinti į ankstyvuosius viduramžius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimumą (iki tol, iki Liublino unijos jis būdavo renkamas Lietuvoje – Didžiuoju kunigaikščiu, Lenkijoje – karaliumi). Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (III) (42)

Janas Mateika. Liublino unija. 1869 m. | wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia

3. Kai nebeskiriama sapno nuo tikrovės

Kartojama, kad gegužės 3-iosios konstitucija lyg abiejų, visų tautų intelektualų kūrinys, nors iš archyvinių dokumentų matyti, kad prie tos „konstitucijos“ parengimo beveik ir nebuvo prileisti atstovai iš Lietuvos. Ji buvo beveik tik lenkų ponų ir hierarchų parengta ir priimta. Ją parengė keletas lenkų masonų, vadovaujamų H.Kolontajaus ir I.Potockio. O ir pačią Seimo sesiją Liubline, Skaityti toliau

Milijonai ne emigrantų sugrąžinimui, o kalboms apie tai (2)

Emigracija | S. Žumbio nuotr.

Emigracija – viena iš pastarųjų dešimtmečių Lietuvos „rykščių“. Žmonės, ieškodami darbo, geresnio gyvenimo ar tiesiog teisybės, šimtais palieka šalį. Per nepriklausomybės laikotarpį, gimtinę paliko daugiau negu 700 tūkst. mūsų šalies piliečių. Labai tikėtina, kad didžioji jų dalis, nepaisant valdžios kalbų apie emigrantų sugrąžinimui skirtas programas, į Lietuvą nebegrįš. Ar visgi yra būdų, kaip susigrąžinti išvykusiuosius? Ir kaip šią problemą sprendžia kitos šalys?

Estai grįžta

Remiantis Estijos ambasados pateikta informacija, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (I) (15)

Bėgimo „Vilkų takais“ reklama | A.Verkelio asmen. archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo masinių sporto renginių banga. Žmonės noriai dalyvauja įvairiuose bėgimuose, pėsčiųjų, slidininkų žygiuose. Dažnas renginys skiriamas svarbiems Lietuvos istorijos faktams paminėti ir ugdo žmonių pasaulėžiūrą bei teigiamai veikia nuotaiką. Vyksta bėgimai Sausio 13-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, Medininkų žudynių datoms paminėti. Iš renginių gausos neišsiskyrė pernai vasario 26-ąją Vingio parke surengtas bėgimas „Vilkų takais“, skirtas Pamirštiesiems kariams atminti. Jį organizavo Lenkijos Respublikos ambasada ir Vilniaus lenkų patriotinis jaunimas drauge su partneriu – Lietuvos kariuomene. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (II) (11)

Alkas.lt koliažas

Tęsinys, 1 dalis čia

2. Į kartuves su sava virve… Valio!

Apie tariamus seimūnų sunkumus kartu su „broliais“ lenkais anksčiau minėti Gegužės 3- ąją ir spalio 20-ąją, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis savo straipsnyje tinklalapyje („15 min.“, 2017 03 05) aiškina: „ …1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija (…) yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas (…). Lenkijoje gegužės 3 d. nacionaline švente paskelbta nuo 1919 m. (…) Lietuvoje įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą priešinosi įvairių partijų tautininkai (…). Galiausiai 2008 m. Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pirmenybių skalė ir dialogo prielaidos (1)

Pixabay.com nuotr.

Tiek tautos, tiek žmonijos lygiu esminė bendrabūvio sąlyga – susikalbėjimas. Jis ypač svarbus politikoje, kur principingas savos pozicijos atstovavimas privalo derėti su kompromisų menu. Pozicijas galima skirstyti dviem pjūviais: pritarimo-prieštaravimo ir didesnės svarbos-mažesnės svarbos. Didžioji problema, jog dėl svarbos susitarti dažnai būna taip pat sunku, kaip ir dėl turinio. Kas vienam – mažareikšmis dalykas, kitam – tiesiog esminis.

Viena iš galimų skalių tautinėje-konservatyvioje pasaulėžiūroje būtų ši. Skaityti toliau

Lietuvio atsakymas lenkų istorikui (2)

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.

Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Skaityti toliau

V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės? (53)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus užėmimo operacijos „Ostra Brama“ metines.

Labai graži proga ir graži istorinė atmintis. Pagerbtos pajėgos, vykdžiusios faktinį Vilnijos lietuvių genocidą ir pagal Bernardinų bažnyčioje rastus AK dokumentus akivaizdžiai Skaityti toliau

Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą… (9)

Gegužės 8 d. Lietuvos KAM pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą... | kam.lt, G. Maksimovicz (G. Maksimovič nuotr.)

Gegužės 8 d. minint Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metines Lietuvos krašto apsaugos (KAM) sistemos vadovybė, kariai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Panerių memoriale gėlės buvo padėtos ir prie paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams atminti bei paminklo Lenkijos Armijos Krajovos ir civiliams piliečiams atminti, o Antakalnio kapinėse – prie Laisvės gynėjų memorialo bei koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse atminti. Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau

A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje (47)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…

Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…

Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…

Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar LVŽS dėl LLRA palaikymo išsižadės lietuvių kalbos konstitucinio statuso? (video) (29)

Už LLRA teikiamas Švietimo įstatymo pataisas balsuoti viešai agitavo tik vienas Seimo narys Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt ekrano vaizdo nuotr.

Kai Latvijos Seimas priėmė, o prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė įstatymų pakeitimus pagal kuriuos Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba, Lietuvos valdantieji žengė žingsnį atgal į atsisakymą šios visose civilizuotose Europos sąjungos valstybėse veikiančios tvarkos.

Kovo 29 d., prisidengę visokių parodomųjų politinių skandalų šydu, tyliai ir ramiai Lietuvos valstiečiai ir žalieji, sutarę su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvai padovanojo didelę Skaityti toliau

A. Liekis. Dėl ko slopsta tautiškumo šaltiniai? (66)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Jau prieš keletą metų visi dorieji lietuviai rengėsi sutikti Vasario  16-osios Akto paskelbimo 100-metį  savo tautiškais darbais, vildamiesi,  kad  ir jos rinktoji ir išlaikomoji valdžia ne tik įvertins Valstybės nueitą kelią, bet ir pateiks Tautai gaires ateičiai. Bet šventė atėjo ir praėjo, o daugelio mūsų vadų sveikinimai priminė lyg vienos bobutės sveikinimus kitai. Ne tik be  rimtesnių pasvarstymų apie Tautos ir jos sukurtosios nepriklausomos Lietuvos  ateitį, bet ir dabartį, lyg Tauta ir jos valstybė būtų tik kokio svetimo pono baudžiauninkė.

Kiekvienam, kuriam rūpi Tautos ateitis, kelia susirūpinimą tai, kad nė viena partija, nė Skaityti toliau

G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video) (25)

„Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda | Alkas.lt koliažas

2014 metais  Jo Ekscelencijai Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui rašiau laišką „Dėl netinkamos lenkų tautybės kunigų veiklos Lietuvoje“, kur aprašiau faktus kaip lenkų tautybės kunigai tęsia Lietuvoje savo antilietuvišką veiklą, naudodamiesi tikinčiųjų religiniais jausmais, laiko pamaldas už Lietuvos okupantą Pilsudskį ir Armijos Krajovos kovotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija konstatavo, kad Armijos Krajovos partizanai ruošėsi atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir kėsinosi į Lietuvos žemių vientisumą, žudė nekaltus Lietuvos gyventojus lietuvius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. V. Biržiška: Okupacijos žaizdos neužgyja niekada… (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gal būsiu netaktiškas rašinėtojas, bet pastarojo meto Lenkijos vadovų vizitai į Lietuvą ir Lietuvos – į Varšuvą, tėra gerų kaimyninių santykių imitacija. Žinoma, kontaktai visada geriau negu atvira priešprieša. Pavyzdžiui, viltingai nuteikia net Šiaurės Korėjos lyderio žadamas susitikimas su JAV prezidentu. Nors neįtikėtina, kad amžini priešai staiga pasidarys puikiais bičiuliais…

Tokiuose vizituose ima ir pralenda oficialių atstovų mintys, kad nereikia kvaršinti sau galvos dėl buvusių istorinių konfliktų, bet būtina kurti mūsų šalių ateitį ant dabartinės platformos. Spekuliuojama ir Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tokio mažumų įstatymo nereikia (12)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696), ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.

Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu Skaityti toliau

A. Liekis. Padėka garbingajam p. Ryšardui Maceikianiecui (49)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Šiandien (2018 03 03) perskaitęs „Alke“ Jūsų laišką Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai labai apsidžiaugiau Jūsų patriotiškumu, tikru inteligentiškumu ir garbingumu, kuriuo taip trūksta daugeliui lietuvių net su aukščiausiais mokslo laipsniais,  į aukščiausias valdžios kėdes atsisėdusiems;  batlaižiškos, baudžiauninikiškos  nuostatos tebevyrauja ir tarp Lietuvos  istorikų,ypač  apdovanuotojų ordinais „Už nuopelnus Lenkijai“ – daugelis jų, užuot rimtai panagrinėję lietuvių Tautos ir valstybės žūties priežastis, skuba, kaip ir sovietinės okupacijos metais įsiteikti tik svetimiesiems, Skaityti toliau