Žymos archyvas: Kuršiai

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (1)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video) (0)

Kartenos šventė | Salantos reg. parko nuotr.

Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.

Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau

L. Rėzos vardo kultūros ir meno premija paskirta Juodkrantėje gyvenančiam skulptoriu A. Danilevičiui (0)

Albertas Danilevičius“ | Rengėjų nuotr.

Šį sprendimą ketvirtadienį, lapkričio 29 d. priėmusi Neringos savivaldybės taryba atsižvelgė į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) nuomonę.

Jubiliejinė – 10 -oji Martyno Liudviko Rėzos premija Albertui Danilevičiui paskirta už kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalaus meno kūrėjus ir stiprinančias vietos bendruomenę, už mokomąją veiklą, skatinančią bendruomenės kūrybiškumą bei Kuršių nerijos savitumą atspindinčią autoriaus kūrybą. Skaityti toliau

Vyksta tarptautinė senųjų amatų, senovinės muzikos ir karybos šventė „Apuolė“ (video, nuotraukos) (0)

Vyksta tarptautinė senųjų amatų, senovinės muzikos ir karybos šventė „Apuolė“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 11-12 dienomis seniausioje Lietuvos gyvenvietėje, Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje, vyks vienas svarbiausių Skuodo rajono vasaros renginių – jau tradiciniu tapęs, kasmet daugybę lankytojų sukviečiantis ir išskirtinę programą žadantis Tarptautinė senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventė „Apuolė“.

Šių metų šventės esminiai įvykiai bus: Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė-mitologinė drama bei parodomieji kuršių ir vikingų karių susirėmimai, kovų turnyrai. Skaityti toliau

B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus (2)

Martynas Jankus | jankausmuziejus.lt nuotr.

Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo. Išlietuvinimo procesui lemiamą atkirtį tuomet sudavė Martynas Jankus. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Žulkus – apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą (2)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Tai bene vienintelis archeologas Lietuvoje, nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį. Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo „žiaurūs ir itin turtingi stabmeldžiai“? Kas yra tarpgentinės dykros, kaip jos siejamos su senąja baltų pasaulėžiūra? Skaityti toliau

Leidinio „Pilsoto žemės pilys“ pristatymas (0)

2018 01 23 Pilsoto žemės pilys
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“.
Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Klaipėdos miesto pamariu bei pajūriu ištįsusioje buvusioje kuršių žemėje – Pilsote – esančius piliakalnius, rašoma kaip šiuos atpažinti, gausu atraktyvios iliustracinės medžiagos.
Pasak autoriaus, piliakalniai yra daugiau nei žmonių supilti kalnai, tai ištisų epochų liudytojai, todėl norint pasinerti į jų pažinimo vandenis tenka nerti giliau, žvelgti kitaip. Keliauti laiku bei mintyse atkurti tai, kas neišlikę materialiai, tačiau nebyliai plevena virš kiekvieno piliakalnio. Renginio metu taip pat bus galima ir įsigyti tokį pirmą Lietuvoje leidinį, pilną prisikėlusių kuršių bei legendų, sagų, raktų, kaip prakalbinti šiuos išskirtinius mūsų šalies kultūros paminklus.

Mažosios Lietuvos muziejusLeidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Kviečiame dalyvauti!

Pagarbiai
Odeta Blagnytė, muziejininkė vadybininkė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
Tel. (8 46) 41 05 27
El. p. info@mlimuziejus.lt
www.mlimuziejus.lt

Bus pristatytas leidinys – „Pilsoto žemės pilys“ (0)

Nuotrauka nuo leidinio „Pilsoto žemės pilys“ viršelio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“. Leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus (1)

Marija ir dr. Martynas Purvinai Rusnėje pristato pirmąją ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ knygą, 2016 m. birželio 1 d. | Voruta.lt, J. Vercinkevičiaus nuotr.

Šiandien gražų septyniasdešimtmečio jubiliejų pasitinka Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, ilgametis Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. M. Purvinas.

M. Purvinas 1947 m. gruodžio 13 d. gimė Kaune, garsaus Mažosios Lietuvos veikėjo, botaniko, pelkėtyrininko, pedagogo, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (7)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ – apie kuršius, įvaizdinius, ugnies dievybę ir telegramą A. J. Greimui (0)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Kiekvieną rugsėjo sekmadienį 9 val. Balticum TV, kaip jau įprasta, kvies žiūrėti ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidas apie baltų kultūrą.

Rugsėjo 3 d. laidoje apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą papasakojo akademikas Vladas Žulkus, bene vienintelis archeologas Lietuvoje,  nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą  kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį.

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo Skaityti toliau

Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai (0)

Gardų piliakalnis | S.Kazlausko nuotr.

Senasis kultūros paveldas – piliakalniai yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Medinės pilys sunyko, jų vietos – piliakalniai – liko. Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst. – XIII a.),  Grigaičių (II tūkst. pradžia), Mikytų  (I tūkst. – XIII a.),  trys Pūčkorių (I tūkst. – II tūkst. pradžia), Užpelkių (I tūkst.), Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokutūros centras kviečia į filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūrą (kuršininkų ir lietuvių kalbomis) (0)

Filmo kūrėjo iliustracija

Vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) žinomo filmų kūrėjo Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas (0)

R.Flick knyga PradingeRugpjūčio 30 d. 17.00 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Roko Fliko (R. Flick) knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius Rokas Flikas, literatūrologė Jovita Saulėnienė. Ištraukas iš romano skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flik R. Arbačiauskaitė-Flick). Skaityti toliau

Palangos kino teatras kviečia į filmo „Vėjų žemė“ pristatymą (0)

Palanga.lt nuotr.

Pirmą kartą Palangoje, kino teatre „Naglis“, liepos 16 d., šeštadienį, 15.30 val. bus galima išvysti meninės dokumentikos filmą „Vėjų žemė“. Filmas pasakoja apie Šventosios miestelį ir jame gyvenančią kuršių – Lietuvos latvių bendruomenę.

Išvysite charizmatišką kraštotyrininką Mikelį Balčių, jo bičiulius ir bendraminčius, grožėsitės kvapą gniaužiančiais Šventosios panoraminiais vaizdais, klausysitės Rucavos etnografinio ansamblio dainų ir jaudinančių vietinių gyventojų atsiminimų. Po peržiūros planuojamas susitikimas su kūrybinės grupės atstovais. Skaityti toliau

Salantų regioninis parkas kviečia praverti kuršių genties vartus (1)

Liepos mėn. 23 d. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Salantų regioniniame parke palei Salanto-Minijos žemupį einanti senovės kuršių gynybinė piliakalnių linija atveria gausų kuršių genties istorinį ir kultūrinį palikimą. Kuršių gentis buvo nukariauta kryžiuočių, išblaškyta tarp kitų genčių, ilgainiui jose asimiliavosi, dalis jų sulatvėjo, kiti sulietuvėjo, todėl jau apie XVII amžių kuršiai išnyko.

Kretingos krašto gyventojai iš kuršių perėmė kai kurias kalbos ypatybes (kretingiškių patarmės ribos atitinka kuršių istorinės žemės ribas), todėl žodinė tradicija, Kretingos krašto padavimai ir legendos bei archeologinis ir istorinis paveldas (piliakalniai, Skaityti toliau

Palangos kurorto muziejus ir Liepojos muziejus sutarė bendradarbiauti (0)

Palanga.lt nuotr.

Palangos kurorto muziejus, vadovaujamas direktoriaus Jūračio Viktoro Liachovičiaus, bendradarbiaus su Palangos miesto partnerio Liepojos muziejumi – tai patvirtinanti sutartis trečiadienį, balandžio 27 d., pasirašyta Palangos miesto savivaldybėje. Sutartį parašais patvirtino J. V. Liachovičius ir Liepojos muziejaus direktorė Dace Kārkla. Skaityti toliau

Artėja filmo apie nykstančią Šventosios kuršių bendruomenę „Vėjų žemė“ pristatymas (0)

„Vėjų žemė“ | rengėjų  nuotr.

Įpusėjus pavasariui visuomenei bus pristatomas meninės dokumentikos filmas apie Šventosios kuršius – „Vėjų žemė“ (rež. Ernestas Samsonas). Pirmieji pristatymai įvyks balandžio 23 d. 16 val.  Šventosios pagrindinės mokyklos salėje ir balandžio 24 d. 15 val. Rucavos (Latvija) kultūros centre. Vėliau filmą planuojama pristatyti ir kitose Lietuvos bei Latvijos vietovėse.

„Vėjų žemė“ – tai lyriškas pasakojimas apie pajūrio miestelį Šventąją ir joje įsikūrusią nykstančią kuršių ir Lietuvos latvių bendruomenę. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

V-VIIIa. Kuršių genties rūbai | Artūro Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 5 d. (šeštadienį) Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šia švente siekiama per Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninę kultūrą įprasminti Martyno Liudviko Rėzos tautosakinę veiklą, davusią pagrindus vėlesniesiems jo pasekėjams.

Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu vyksianti šventė šiais metais skirta Mato Pretorijaus 380-osioms gimimo metinėms, Martyno Liudviko Rėzos sudaryto liaudies dainų rinkinio „Dainos  oder Litthauische Volkslieder“ 190-iesiems išleidimo metams paminėti.

Per keletą metų šventėje „Pūsk, vėjuži!“ būdavo pristatoma po vieną iš Lietuvos regionų. Šiemet plačiau supažindinama su Suvalkija (Sūduva), o minint Etnografinių regionų metus, Neringos gyventojams ir svečiams siūloma išgirsti Skaityti toliau

Kviečia pakeliauti ledynmečio pėdsakais (0)

ledynmecio pedsakai.am.lt

Rugpjūčio 2 d., sekmadienį, duris atvers naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras.

Lankytojų čia laukia įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.

Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą paryškina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys. Skaityti toliau

Miesto gimtadieno proga į Klaipėdą sugrįš kuršiai (dienotvarkė) (0)

Klubas Pilsoto prie Tauralaukio akmens_Deniso Nikitenkos foto

Rugpjūčio 1-ąją, seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minės 763 metų sukaktį. Šiemet uostamiesčio gimtadienio renginiai yra skirti kuršių genties tematikai.

„Tai bus puiki proga visiems atvykusiems į šventę susipažinti su senųjų kuršių gyvenimo būdu, amatais, karybos menu bei kultūra,“ – sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Miesto gimtadienio šventę organizuos kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai. Skaityti toliau

„Kuršių ainiai“ kviečia į teatralizuotą folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“ (0)

Kursiu ainiai programos plakatasGegužės 23 d. 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Mažoji teatro salė) Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ kviečia į naują teatralizuotą Pamario krašto folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“.

Gyvename „ant pakrašti žemės“, kur vanduo ir vėjas, žuvys ir milžinai žmogui gyvenimą sukūrė. Čia medaus upės teka, žalčiai vandeniu laimę siunčia, vėjai „svodbas“ kelia, o žmonės žuvų išgalvotas giesmes gieda. Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

Senovinis kuršių laivas pašventintas ir pakrikštytas „Dreverna“ (nuotraukos) (1)

„Dreverna“ | Klaipėdos raj. sav. nuotr.

Rugsėjo 24 d., trečiadienį, Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas dalyvavo senovinio kuršių laivo-reizinės krikštynų ir pašventinimo šventėje.

Galima sakyti, kad šventė dreverniškiams ir gyvenvietės svečiams tęsėsi nuo pat praėjusio pavasario, kai laivas pradėtas statyti, iki dabar – kai jis sėkmingai ir laiku užbaigtas. Per tą laiką vyko ir laivo vainikinės, ir kalvystės plenero pradžios smagus susibūrimas, kuriuose pristatytas laivo statybos Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnys ant Verkių kalno (5)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.

Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau

Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė) (4)

Apuole2014plakatasRugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė.  Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų. Skaityti toliau