Žymos archyvas: Kuršiai

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Žulkus – apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą (2)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Tai bene vienintelis archeologas Lietuvoje, nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį. Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo „žiaurūs ir itin turtingi stabmeldžiai“? Kas yra tarpgentinės dykros, kaip jos siejamos su senąja baltų pasaulėžiūra? Skaityti toliau

Leidinio „Pilsoto žemės pilys“ pristatymas (0)

2018 01 23 Pilsoto žemės pilys
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“.
Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Klaipėdos miesto pamariu bei pajūriu ištįsusioje buvusioje kuršių žemėje – Pilsote – esančius piliakalnius, rašoma kaip šiuos atpažinti, gausu atraktyvios iliustracinės medžiagos.
Pasak autoriaus, piliakalniai yra daugiau nei žmonių supilti kalnai, tai ištisų epochų liudytojai, todėl norint pasinerti į jų pažinimo vandenis tenka nerti giliau, žvelgti kitaip. Keliauti laiku bei mintyse atkurti tai, kas neišlikę materialiai, tačiau nebyliai plevena virš kiekvieno piliakalnio. Renginio metu taip pat bus galima ir įsigyti tokį pirmą Lietuvoje leidinį, pilną prisikėlusių kuršių bei legendų, sagų, raktų, kaip prakalbinti šiuos išskirtinius mūsų šalies kultūros paminklus.

Mažosios Lietuvos muziejusLeidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Kviečiame dalyvauti!

Pagarbiai
Odeta Blagnytė, muziejininkė vadybininkė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
Tel. (8 46) 41 05 27
El. p. info@mlimuziejus.lt
www.mlimuziejus.lt

Bus pristatytas leidinys – „Pilsoto žemės pilys“ (0)

Nuotrauka nuo leidinio „Pilsoto žemės pilys“ viršelio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“. Leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus (1)

Marija ir dr. Martynas Purvinai Rusnėje pristato pirmąją ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ knygą, 2016 m. birželio 1 d. | Voruta.lt, J. Vercinkevičiaus nuotr.

Šiandien gražų septyniasdešimtmečio jubiliejų pasitinka Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, ilgametis Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. M. Purvinas.

M. Purvinas 1947 m. gruodžio 13 d. gimė Kaune, garsaus Mažosios Lietuvos veikėjo, botaniko, pelkėtyrininko, pedagogo, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (6)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ – apie kuršius, įvaizdinius, ugnies dievybę ir telegramą A. J. Greimui (0)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Kiekvieną rugsėjo sekmadienį 9 val. Balticum TV, kaip jau įprasta, kvies žiūrėti ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidas apie baltų kultūrą.

Rugsėjo 3 d. laidoje apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą papasakojo akademikas Vladas Žulkus, bene vienintelis archeologas Lietuvoje,  nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą  kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį.

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo Skaityti toliau

Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai (0)

Gardų piliakalnis | S.Kazlausko nuotr.

Senasis kultūros paveldas – piliakalniai yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Medinės pilys sunyko, jų vietos – piliakalniai – liko. Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst. – XIII a.),  Grigaičių (II tūkst. pradžia), Mikytų  (I tūkst. – XIII a.),  trys Pūčkorių (I tūkst. – II tūkst. pradžia), Užpelkių (I tūkst.), Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokutūros centras kviečia į filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūrą (kuršininkų ir lietuvių kalbomis) (0)

Filmo kūrėjo iliustracija

Vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) žinomo filmų kūrėjo Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas (0)

R.Flick knyga PradingeRugpjūčio 30 d. 17.00 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Roko Fliko (R. Flick) knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius Rokas Flikas, literatūrologė Jovita Saulėnienė. Ištraukas iš romano skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flik R. Arbačiauskaitė-Flick). Skaityti toliau

Palangos kino teatras kviečia į filmo „Vėjų žemė“ pristatymą (0)

Palanga.lt nuotr.

Pirmą kartą Palangoje, kino teatre „Naglis“, liepos 16 d., šeštadienį, 15.30 val. bus galima išvysti meninės dokumentikos filmą „Vėjų žemė“. Filmas pasakoja apie Šventosios miestelį ir jame gyvenančią kuršių – Lietuvos latvių bendruomenę.

Išvysite charizmatišką kraštotyrininką Mikelį Balčių, jo bičiulius ir bendraminčius, grožėsitės kvapą gniaužiančiais Šventosios panoraminiais vaizdais, klausysitės Rucavos etnografinio ansamblio dainų ir jaudinančių vietinių gyventojų atsiminimų. Po peržiūros planuojamas susitikimas su kūrybinės grupės atstovais. Skaityti toliau

Salantų regioninis parkas kviečia praverti kuršių genties vartus (1)

Liepos mėn. 23 d. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Salantų regioniniame parke palei Salanto-Minijos žemupį einanti senovės kuršių gynybinė piliakalnių linija atveria gausų kuršių genties istorinį ir kultūrinį palikimą. Kuršių gentis buvo nukariauta kryžiuočių, išblaškyta tarp kitų genčių, ilgainiui jose asimiliavosi, dalis jų sulatvėjo, kiti sulietuvėjo, todėl jau apie XVII amžių kuršiai išnyko.

Kretingos krašto gyventojai iš kuršių perėmė kai kurias kalbos ypatybes (kretingiškių patarmės ribos atitinka kuršių istorinės žemės ribas), todėl žodinė tradicija, Kretingos krašto padavimai ir legendos bei archeologinis ir istorinis paveldas (piliakalniai, Skaityti toliau

Palangos kurorto muziejus ir Liepojos muziejus sutarė bendradarbiauti (0)

Palanga.lt nuotr.

Palangos kurorto muziejus, vadovaujamas direktoriaus Jūračio Viktoro Liachovičiaus, bendradarbiaus su Palangos miesto partnerio Liepojos muziejumi – tai patvirtinanti sutartis trečiadienį, balandžio 27 d., pasirašyta Palangos miesto savivaldybėje. Sutartį parašais patvirtino J. V. Liachovičius ir Liepojos muziejaus direktorė Dace Kārkla. Skaityti toliau

Artėja filmo apie nykstančią Šventosios kuršių bendruomenę „Vėjų žemė“ pristatymas (0)

„Vėjų žemė“ | rengėjų  nuotr.

Įpusėjus pavasariui visuomenei bus pristatomas meninės dokumentikos filmas apie Šventosios kuršius – „Vėjų žemė“ (rež. Ernestas Samsonas). Pirmieji pristatymai įvyks balandžio 23 d. 16 val.  Šventosios pagrindinės mokyklos salėje ir balandžio 24 d. 15 val. Rucavos (Latvija) kultūros centre. Vėliau filmą planuojama pristatyti ir kitose Lietuvos bei Latvijos vietovėse.

„Vėjų žemė“ – tai lyriškas pasakojimas apie pajūrio miestelį Šventąją ir joje įsikūrusią nykstančią kuršių ir Lietuvos latvių bendruomenę. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

V-VIIIa. Kuršių genties rūbai | Artūro Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 5 d. (šeštadienį) Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šia švente siekiama per Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninę kultūrą įprasminti Martyno Liudviko Rėzos tautosakinę veiklą, davusią pagrindus vėlesniesiems jo pasekėjams.

Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu vyksianti šventė šiais metais skirta Mato Pretorijaus 380-osioms gimimo metinėms, Martyno Liudviko Rėzos sudaryto liaudies dainų rinkinio „Dainos  oder Litthauische Volkslieder“ 190-iesiems išleidimo metams paminėti.

Per keletą metų šventėje „Pūsk, vėjuži!“ būdavo pristatoma po vieną iš Lietuvos regionų. Šiemet plačiau supažindinama su Suvalkija (Sūduva), o minint Etnografinių regionų metus, Neringos gyventojams ir svečiams siūloma išgirsti Skaityti toliau

Kviečia pakeliauti ledynmečio pėdsakais (0)

ledynmecio pedsakai.am.lt

Rugpjūčio 2 d., sekmadienį, duris atvers naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras.

Lankytojų čia laukia įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.

Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą paryškina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys. Skaityti toliau

Miesto gimtadieno proga į Klaipėdą sugrįš kuršiai (dienotvarkė) (0)

Klubas Pilsoto prie Tauralaukio akmens_Deniso Nikitenkos foto

Rugpjūčio 1-ąją, seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minės 763 metų sukaktį. Šiemet uostamiesčio gimtadienio renginiai yra skirti kuršių genties tematikai.

„Tai bus puiki proga visiems atvykusiems į šventę susipažinti su senųjų kuršių gyvenimo būdu, amatais, karybos menu bei kultūra,“ – sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Miesto gimtadienio šventę organizuos kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai. Skaityti toliau

„Kuršių ainiai“ kviečia į teatralizuotą folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“ (0)

Kursiu ainiai programos plakatasGegužės 23 d. 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Mažoji teatro salė) Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ kviečia į naują teatralizuotą Pamario krašto folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“.

Gyvename „ant pakrašti žemės“, kur vanduo ir vėjas, žuvys ir milžinai žmogui gyvenimą sukūrė. Čia medaus upės teka, žalčiai vandeniu laimę siunčia, vėjai „svodbas“ kelia, o žmonės žuvų išgalvotas giesmes gieda. Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

Senovinis kuršių laivas pašventintas ir pakrikštytas „Dreverna“ (nuotraukos) (1)

„Dreverna“ | Klaipėdos raj. sav. nuotr.

Rugsėjo 24 d., trečiadienį, Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas dalyvavo senovinio kuršių laivo-reizinės krikštynų ir pašventinimo šventėje.

Galima sakyti, kad šventė dreverniškiams ir gyvenvietės svečiams tęsėsi nuo pat praėjusio pavasario, kai laivas pradėtas statyti, iki dabar – kai jis sėkmingai ir laiku užbaigtas. Per tą laiką vyko ir laivo vainikinės, ir kalvystės plenero pradžios smagus susibūrimas, kuriuose pristatytas laivo statybos Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnys ant Verkių kalno (5)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.

Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau

Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė) (4)

Apuole2014plakatasRugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė.  Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų. Skaityti toliau

Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija (2)

5-8 a. Lietuvių genties kostiumas | organiz. nuotr.

Liepos 4 d. nuo 22 valandos sostinės Valdovų rūmų kieme vyks išskirtinė premjera – per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga režisierė ir choreografė Agnija Šeiko su šokio teatro „Padi Dapi fish“ komanda bei vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka sukūrė įspūdingą pasirodymą, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.

„Į septynių baltų genčių gyvenimą bandysime pažvelgti per vyro ir moters susitikimą bei gyvenimą, metų laikų kaitą, gamtos stichijų grožį ir didybę. Tuometinių žmonių laimė ir nuodėmės, ieškojimai ir atradimai padės žiūrovams bent šiek tiek priartėti prie nepaprastai įspūdingo pagoniškos archajinės Lietuvos istorijos tarpsnio“, – sako A. Šeiko. Skaityti toliau

Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai (0)

XII-XIV a. viduramžių drabužiai | LLKC nuotr.

Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme, liepos 4 d. 22 val. Kuršiai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuviai, žiemgaliai – šios septynios baltų gentys vakarą išdidžiai žengs Valdovų rūmų kieme: čia bus pirmą kartą pristatyta specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka.

Specialiai vakaro sutemose kuriamo pristatymo, prasidėsiančio 22 valandą, metu bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VII) (6)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Iškovojome nepriklausomybę ir atmerktomis akimis sapnuojame, kad pagaliau mes laisvi. Tikrai laisvi buvo knygnešiai ar Sibiro tremtiniai, kurie visaip ujami ir naikinami, išsaugojo savo laisvą mintį ir meilę Tėvynei bei gimtąjai kalbai. Tikrai laisvi buvo M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Vaižgantas, Jonas Basanavičius… Laisvi buvo Martynas Mažvydas, Kazimieras Būga, Antanas Baranauskas… Ką jie pasakytų išgirdę, kad reikia supaprastinti mūsų rašybą, „apkarpyti“ balsių nosines, nes užsieniečiams esą per sudėtinga suprasti. O mūsų pačių sukurta seimo komisija, turinti visokiausiais būdais saugoti seniausią pasaulio – lietuvių kalbą, bando ją naikinti! Skaityti toliau

Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke (1)

Juodkrantė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus į Rudens lygiadienio šventę.

Juodkrantėje, Gintaro įlankoje suliepsnos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros. Šiais metais bus išskirtinis reginys – skulptūros liepsnos akustinių spalvų fone.

Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Šios vasaros pradžioje tarptautiniame simpoziume skulptūras iš nendrių kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Skaityti toliau

Dešimtą kartą Apuolėje rinkosi gyvosios istorijos mylėtojai (nuotraukos) (7)

Organizatorių nuotr.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią.

Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, Skaityti toliau

Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“ (9)

Rugpjūčio 10 ir 11 dienomis,, 12 val. Skuodo rajone Apuolės piliakalnyje (Apuolės k., Aleksandrijos sen.) vyks jau 10-toji senųjų amatų, senovinės muzikos ir karybos šventė„Apuolė“.

Didelėje piliakalnio aikštelėje vėl atgis senųjų amatų mugė, įsikurs karių bei lankininkų stovyklos, piliakalnio papėdėje – šventės lankytojų palapinių miestelis vadinamas „Gotlandu“. Skaityti toliau