Nuo birželio 17 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pradeda veikti vieno eksponato paroda „Kuršio kalavijas: atgimęs baltų genties ginklas“, kurioje pristatomas, kaip spėjama, elitiniam kuršių kariui priklausęs XII amžiaus kalavijas.
Ką reiškia pagaminti viduramžių kalaviją XXI amžiuje? Kokių medžiagų tam reikia? Iš kokio metalo kalti kalavijo šerdį, o kokį pasirinkti ašmenims?
Lankytojai galės patys patirti, ką reiškia tokį ginklą laikyti savo rankose.
1949 m. Laiviuose, Kretingos rajone, sutelkiamos Lietuvos archeologų pajėgos. Jos tiria vieną didžiausių kuršių genties kapinynų.
Šis tyrimas tęsiasi trejus metus. Kasinėdami archeologai atranda degintinį vyro kapą, kuris iš kitų išsiskiria gausiomis ir brangiomis įkapėmis, tarp kurių – dviašmenis kalavijas sidabru inkrustuota rankena.
Įspūdingiausias dirbinys tarp visų įdėtųjų anapusiniam gyvenimui.
„Kalavijo ilgis – beveik metras, o geležtės plotis – keturi centimetrai.
Mokslininkai, tyrinėję šį viduramžių laikus menantį ginklą, yra išsakę nuomonę, kad kalavijo geležtė nukalta naudojant sudėtingą damaskavimo techniką – suvirinant skirtingai įanglintas metalo juosteles.
Rankenos dalys inkrustuotos sidabrine viela, specialiai apdirbant inkrustuojamą metalą ir išraitant geležyje geometrinius ornamentus.
Pagaminti ir išpuošti tokius kalavijus galėjo tik patyrę meistrai – kalviai ir juvelyrai. Kadangi tai brangus ginklas, vargiai tikėtina, kad jis priklausė eiliniam kariui“, – pasakoja parodos kuratorė Eglė Zaveckienė.
Šis kuršio kalavijas, kitaip dar žinomas Laivių (pagal radimo vietą) kalavijo vardu, įkvėpė archeologija ir ginklakalyste besidominčius savo srities profesionalus bendram projektui – prakalbinti „nebylų“ vėlyvojo geležies amžiaus artefaktą, kartu atskleidžiant ne tik šio vieno daikto istoriją, bet ir apskritai geležies amžiaus ginkladirbystės galimybes, kalavijų gaminimo meną, jų naudojimą ir reikšmę baltų genčių teritorijoje.
„Nevaidinom senovės kalvių, gamindami kalavijo kopiją naudojomės šiuolaikiniais įrankiais. Tačiau projektu norėjome parodyti, kad dar ir šiandien toks ginklas kaip kalavijas yra vertybė.
Tikimės, kad lankytojas šio eksponato vertę suvoks per galimybę pajusti, ką reiškia tokį ginklą laikyti savo rankose, nes kopijai pagaminti reikėjo daug laiko, pastangų ir išmanymo.
Esu dėkingas, kad kalvystės meistras, ginkladirbys Tomas Vosylius ir odininkas Vykintas Motuza ėmėsi šio darbo ir atkūrė prieš beveik tūkstantį metų nukaldintą kalaviją.
Nukaldino geležtę, sidabru inkrustavo metalinę rankeną, pasitelkdami specifines amato žinias, medį, augaliniu būdu išdirbtą odą ir naudodamiesi specialiai pasigamintais įrankiais padirbino makštis.
Savo rankomis ginkladirbystės meistrai pagamino visiškai naują artefaktą ir atkūrė viduramžius menančią vaizdinę jo išraišką, ir tai yra dar vienas šio sumanymo vertybinis dėmuo“, – sakė kalavijo atkūrimo sumanymo autorius Gvidas Kovėra.
Elitinio kuršių kario ginklo kopijos gaminimas truko apie pusę metų, o pats projektas nuo jo pradžios iki pabaigos – dvejus metus. Parodoje rodomas kalavijo gamybos procesas – tai būsimos dokumentinės apybraižos „Kalavijas“ ištrauka.
