Žymos archyvas: Kūčios

Siūloma Vėlines įteisinti kaip šventės dieną (0)

Vėlinės Dvarciškėse | V. Daraškevičiaus nuotr.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvoje įteisinti dar vieną nedarbo dieną – lapkričio 2-ąją.

Priėmus Darbo kodekso pataisą, įmonėse, įstaigose ir organizacijose būtų nedirbama ne tik kiekvienų metų lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), bet ir  lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Taip būtų sudarytos sąlygos Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų kultūrai išskirtines Skaityti toliau

D. Razauskas: Seneli Gintautai, apgink mūsų tautą! (18)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Švenčių proga apie Kalėdų papročius, jų ištakas pasakoja mitologas dr. Dainius Razauskas.

– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?

– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

Suverslintos Kalėdos. Ar senosios tradicijos praėjo negrįžtamai? (vido) (5)

Gediminas Jakavonis | wikipedija.org nuotr.

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Kauno Sąjūdžio tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, kunigas Robertas Pukenis, etnologas Jonas Vaiškūnas ir filosofas Vytautas Rubacvičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Jakavonis:
Esame sena Tauta, turime savo tradicijas. Dabar – advento laikotarpis, miestuose ir miesteliuose įžiebtos eglutės. Ką aš matau? Visų pirma, vyksta dideli koncertai, siūlomas karštas vynas. Įėjus į bet kurį prekybos centrą skamba muzika, visi raginami pirkti, visur linksmybės. Įsijungi televiziją – ekranuose koncertai. Skaityti toliau

D. Rastenienė. 2018-ųjų Kūčios ir Kalėdos (nuotraukos) (1)

2018-ųjų Kūčių stalas | R. Balkutės nuotr.

Tikra tiesa – mes patys sau tapome medijomis. Mano vidutinio lankomumo FB paskyros sraute – daugybė Kūčių vakaro ir Kalėdų ryto nuotraukų. Daugybė šiltų, gražių sveikinimų.

Gražiausiomis nuotraukomis buvo dalijamasi. Kadangi kas FB poste – vieša, surizikavau pasiskolinti net keliasdešimt nuotraukų, o iš jų matysime, kiek iš esmės tradicija yra tvirta, kiek jos dekoracijose naujovių, kas kaip švenčia, kas kur keliauja per Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kalėdos primena – Lietuva yra ČIA! (26)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, G. Vaiškūnaitės nuotr.

Saulei įriedėjus į žiemos žemuosius rytus ir Pasauliui panirus į didžiosios tamsos galių gelmes – švenčiame Kūčias bei Kalėdas.

Mūsų protėvių sakmės byloja – kadai Pasaulis skendėjo Tamsoje. Tuomet Dieviškas Kalvis, pasak senųjų metraščių vardu Televelis, paėmęs blizgančią geležį, kalė, kalė ir per šešerius metus nukalė Saulę. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į Dangų. Ir iki šios dienos Ji ten tebešviečia. Latvių sakmėse priduriama, jog Saulę sukūrė Dievas su Skaityti toliau

Lietuvos vadovai pasveikino lietuvius Kalėdų proga (video) (2)

Dalia Grybauskaitė | youtube.com stopkadras

Gruodžio 24 d.Lietuvos aukščiausios valdžios atstovai pasveikino Lietuvos žmones su Kalėdomis.

Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo sveikinimo kalboje linkėjo šviesių ir viltingų Kalėdų ir priminė, kad Kalėdas turime švęsti su dėkingumu visiems kas mūsų gyvenimo kelyje yra mums atrama ir šiluma:

„Mieli Lietuvos žmonės, sutikime Kūčių vakarą su dėkingumu. Visiems, kurie mūsų kelyje yra atrama ir šiluma – savo šeimai, Skaityti toliau

Kodėl po Kūčių nereikia skubėti nurinkti stalo? (video) (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Didžiosios žiemos šventės – puiki proga daugiau laiko praleisti su artimiausiais žmonėmis.

Kaip praskaidrinti buvimą kartu, kad neapsiribotume tik valgymu?

„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ apie Kūčių šventės papročius pasakoja senųjų tradicijų puoselėtoja, etnologė, Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė. Skaityti toliau

Tradiciniai lietuviškų kūčiukų receptai – gudrybės, kurios neleis suklysti kepant namuose (0)

Receptas su aguonomis | Bertos Garuckės asmeninio albumo nuotr.

Lietuviai – vienintelė tauta, išsaugojusi tokį  ypatingą, simbolinę reikšmę turintį kepinį kaip kūčiukai, teigia etnologė Nijolė Marcinkevičienė.

Tačiau šiandien vis rečiau kūčiukai kepami namuose, jie praranda savo simbolinę prasmę. Jau įprasta parduotuvių lentynose atrasti įvairiausių skonių ir rūšių Sakūčius, kurie labai visai neprimena šių tikrųjų šventinių kepinių. Skaityti toliau

Romuva kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą (audio, video) (0)

Romuva švenčia žiemos saulėgrįžą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio 22 d., šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  vyks Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis. Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti baltų Dievai. Protėvių papročiu bus dalinamasi apeigine kūčia.

„Kūlgrinda“ giedos ne tik Kalėdų giesmes, bet ir pristatys giesmes iš rengiamos Skaityti toliau

Įamžinkime savo šeimos Kūčias (0)

Aukštaitiškas Kūčių stalas | LNKC nuotr.

Su pasididžiavimu galime sakyti, kad lietuviški Kūčių papročiai Vakarų pasaulyje atitikmenų beveik neturi. Kūčių vakarienė – tai didelė šventė skirtingos pasaulėžiūros žmonėms, jaukus, tarpusavio ryšius stiprinantis šeimos susibūrimas. Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) kviečia įamžinti savo šeimos šventę, siųsti nuotraukas ar vaizdo medžiagą ir žada prizų.

Į UNESCO globojamą Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien jie mums išskirtinai svarbūs. Skaityti toliau

A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas (0)

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį – Adventą. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Tikriausiai buvę tremtiniai sutiks, kad tremtyje Adventas, galima sakyti, tęsėsi ištisus metus, nes žmonės kiekvieną dieną laukė šviesios vilties ir naujo gyvenimo pradžios. Įdomu, ar tremtiniai patyrę netektis, praradimus, bei gyvendami nuolatiniame sielvarte ir skausme, laikėsi senovės papročių? Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

Namuose keptų kūčiukų papročiai atgimsta: laikas su savo vaikais – brangiausias (0)

Namuose keptų kūčiukų papročiai atgimsta: laikas su savo vaikais – brangiausias | „Malsenos“ nuotr.

Kūčiukų kepimas namuose – tai ne tik papročių puoselėjimas ruošiantis Kalėdoms, bet ir turiningai praleistas laikas drauge su vaikais. Tuo įsitikinusios ir sveikos mitybos specialistės Ramintos Bogušienės, ir sportininkės Dianos Lobačevskės šeimos. Diana iki šiol brangina vaikystės prisiminimus, kaip namuose su tėvais kepdavo kūčiukus – juk tai taip paprasta ir lietuviška.

Šventė – tai pasiruošimas jai su vaikais Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

Kalėdoms artėjant: kiškelis (0)

D. Rastenienės nuotr.

Gera suprasti, kad vis dar atsimenu metus, kai Kalėdos reiškė šventę, kai šitas žodis nesukeldavo streso ir nesusukdavo skrandžio, nereiškė grūdimosi milžiniškuose prekybos centruose, paniškos reikalingų ar nereikalingų dovanų paieškos, nežadėjo išūžti ausų visur skambančia „last christmas“ ar „jingle bells“ melodija. Viso to tarsi nė nebuvo tada.

Tada… artėjančios Kalėdos reiškė dovanas ir gimines, tačiau didžiausia Kalėdų šventimo paslaptis buvo Kūčios, kurios savo ramiu skambesiu nešė žvakių apšviestus tėvų, senelių ir prosenelių veidus, už langų čežančią minkštą tamstą, Skaityti toliau

Prisiminimai Kalėdoms artėjant: Kūčios ir eglės šakelė (0)

D. Rastenienės nuotr.

Kartais žiemiškai šalvenant ima ir atplaukia artėjančio stebuklingojo kalėdinio laiko nuojauta. Atrodo, lyg tik ten už snieguoto šalto metų užbaigų horizonto galėtų tūnoti šilta ir jauki neišsipildžiusių svajonių fėja… Žinoma, nenusakomo Kalėdų stebuklo laukimo pojūtis ryškiausias vaikystėje. Dabar, kai aš jau nebesvajoju, o būtent tam skirtą laiką užpildau prisiminimais, imu ir pasvarstau, dėl ko gi taip anuomet laukta Kūčių?

Nepatikėsite, bet ankstyvoje vaikystėje ant mano šeimos Kūčių stalo niekada nebuvo dvylikos patiekalų. Ką ten dvylikos – penkis geriausiu atveju surinkdavom. Motulė būtinai Skaityti toliau

Prisiminimai Kalėdoms artėjant: batai (0)

Batai | D. Rastenienės nuotr.

Keista, kad maždaug iki dvylikos metų neprisimenu Kūčių vakarienės nė Kalėdų. Nei kaip atrodė šventinis stalas, nei valgių, nei sumaišties, nei skubėjimo. Buvo jos ar nebuvo?

Bet maždaug nuo penkerių prisimenu, kaip drauge su pusbroliu puošiam eglutę, ji pastatyta kambario kampe, patraukus etažerę, fikusą ir filodendrą, madingas pokario metų kambarines gėles, kurių lapus šeštadieniais kuo švariausiai nušluostyti buvo mūsų abiejų pareiga. Su pusbroliu todėl, kad tuomet gyvenome, kaip senovėje, neišsiskyrusia didžiąja šeima: bobutė, dvi seserys ir du jų vaikai. Vyrų toje šeimoje jau nebuvo likę, na, nebent pusbrolis. Skaityti toliau

10 išskirtinių tradicijų įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (1)

Lopšinių tradicija | lnkc.lt nuotr.

Ar žinote, kaip Kurtuvėnuose švenčiamos Užgavėnės, o gal šokote Kupiškėnų vestuvėse, ar, galbūt, matėte kaip žiemą ant ledo sukant „bobas“ gaudomos stintelės ir seliavos? Nuo šiol šios ir dar 7 tradicijos įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šių metų gruodžio 14-sios vakarą Mažojoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro salėje nutiko didelis ir mūsų kultūrai labai svarbus dalykas – buvo patvirtinti pirmieji nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškiniai. Skaityti toliau

Valstybės pažinimo centre – lietuviškų švenčių ir maisto dizaino sintezė (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Spalio 8 d., nuo 11 iki 18 val. įprastą Valstybės pažinimo centro ekspoziciją papildys Živilės Lukšytės pristatomas paroda „Lietuviškų švenčių ritualai: maisto potyrių dizainas“. Tik vieną sekmadienį lankytojams atvira neeilinė paroda prilyginama potyrių aikštelei, jungiančiai praeitį ir dabartį, teoriją ir praktiką, švenčių kultūrą ir dizainą. Parodoje bus pristatomos Velykų, Joninių, Vėlinių ir Kūčių vaišių versijos: valgomi eksponatai keturiose atskirose instaliacijose apipavidalins skirtingus šventinius charakterius. Skaityti toliau

D. Razauskas. Lietuvos ryto žurnalistai per Kūčias turėtų kaukti (43)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dienraštyje Lietuvos rytas, priede Sostinė, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo paskelbti mano atsakymai į LR korespondento Artūro Jančio klausimus. Klausimai buvo man atsiųsti raštu, ir atsakiau aš į juos raštu, todėl nesunku palyginti tai, ką žurnalistui nusiunčiau aš (žr. toliau), su tuo, kas pasirodė laikraštyje.

1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga… Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius (0)

Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kai tamsusis metų laikas pasibeldžia į mūsų visų gyvenimus, o iš dangaus palengva ima kristi baltos ir lengvutės snaigės, visi sutartinai ima laukti artėjančių Kūčių ir Kalėdų.

Vieni šių švenčių laukia garsiai, iš anksto planuodami patiekalus, veiklas, ruošdami dovanėles artimiesiems. Kiti plaukia įprasta vaga, tačiau širdyje tarsi užgimsta kažkoks nepaaiškinamas laukimas, jaukumo jausmas, noras su visais susitaikyti, jausti meilę aplink ir savyje.

Būtent šiuo laikotarpiu, padidėja noras atlikti kuo daugiau gerų darbų ir užsidėti sau nematomą pliusiuką sąžinėje, kuris ateityje lyg ir garantuos vietelę Dievo pašonėje. Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentė sveikina su Kūčiomis ir Kalėdomis (video) (1)

Dalia Grybauskaite | youtube.com stop kadras

Mieli Lietuvos žmonės,

Kūčių vakaras mums dovanoja vertingiausias dovanas – brangiausių žmonių artumą, namų šilumą ir ramybę.

Jų vertas kiekvienas.

Tai geriausias atlygis už nueinančius metus, visiems drauge laukiant Kalėdų ryto. Jis ateina linkėdamas išsaugoti nuoširdų rūpestį vieni kitais, supratimą ir palaikymą. Skaityti toliau

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

Vaikų dienos centro auklėtiniai mokėsi kepti lietuviškus kūčiukus (0)

vaikai_mokosi_kepti_tikrus_kuciukus_malsenoje_imones-foto2

Artėjant Kalėdoms Vievio vaikų dienos centro auklėtiniai prisiminė Kūčių tradicijas ir kartu su profesionaliais kepėjais gamino lietuviškus kūčiukus, kuriais papuoš savo Kūčių stalą. Jau aštuntus metus kūčiukų kepimo edukacinį projektą organizuoja grūdų perdirbimo bendrovė „Malsena Plius“. Šiais metais bendrovė prisijungė prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ir tapo nuolatiniais Vievio vaikų dienos centro globėjais.

Skaityti toliau

Kurtuvėnai kviečia moksleivius susipažinti su kalėdiniais papročiais (0)

kaimiska-toba-vstt-lt

Kalėdos – tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Norinčius per Kalėdas išgirsti ne vien varpelių skambėjimą ar išsidalinti Kalėdų senelio dovanas, Kurtuvėnų regioninis parkas moksleivius kviečia į renginį „Kelias į Kalėdas“. Susirinkusieji prisimins pagrindines metų šventes, kartu gamins šiaudinius eglutės papuošalus, bus žaidžiami tradicinius lietuviški žaidimai, ragaujami Kūčių patiekalai, bus mėginama burtais žvilgtelėti į ateitį.  Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

Žibutės per Naujuosius! Stebuklų metas ragina rikiuoti darbus (0)

Kauno romuvos nuotr.

Nuo vaikystės tikėjome burtų lazdelėmis, kalbančiais gyvuliais, neįtikėtinais atsivertimais, slapčiausių norų išsipildymais. Nors ilgainiui tokio tikėjimo nebelieka, išlieka noras, kad stebuklai mus aplankytų. Ir jie įvyksta.

Argi ne stebuklas, kad šį gruodį, kaip teigia gamtininkai, galima buvo rasti žibučių, kas atrodė neįmanoma našlaitei, kurią pamotė išvarė viduržiemį parnešti snieguolių, iš Samuilo Maršako pasakos „Dvylika mėnesių“?

Tamsiausias metas tarp Kalėdų ir Trijų Karalių – puikiausias laikas apmąstyti, kas yra burtai, spėjimai, pranašavimai, stebuklai ir kaip jie veikia mūsų gyvenimą. Skaityti toliau

Kalėdų proga Kauno danguje skrajojo žirgeliai (nuotraukos) (0)

Žirgelių ornamentas Kalėdiniame Kauno danguje | J. Rimkevičiaus nuotr.

Kūčių ir Kalėdų vakarais kauniečiai, pakėlę akis į senamiesčio nakties dangų, galėjo gėrėtis neįprastu meniniu reginiu. Danguje šalia Mėnulio pilnaties buvo galima stebėti įvairiomis spalvomis žėrintį ,,žirgelių” ornamentą. Daugeliui mačiusiųjų tai sukėlė nuoširdžią nuostabą ir pasigėrėjimą.

Žirgelių ornamentas, anot dailėtyrininko, etnosemiotiko Vytauto Tumėno, neša skalsą, sėkmę, teikia apsaugą. Tai lakiojančiųjų dangumi dvyniškų žirgų, panašių į angelus, simbolis. Jis nuo seno išreiškia žmogaus siekį prisišaukti dangiškojo pasaulio dėmesį, globą ir malonę. Skaityti toliau