Žymos archyvas: Kūčios

A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas (0)

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį – Adventą. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Tikriausiai buvę tremtiniai sutiks, kad tremtyje Adventas, galima sakyti, tęsėsi ištisus metus, nes žmonės kiekvieną dieną laukė šviesios vilties ir naujo gyvenimo pradžios. Įdomu, ar tremtiniai patyrę netektis, praradimus, bei gyvendami nuolatiniame sielvarte ir skausme, laikėsi senovės papročių? Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

Namuose keptų kūčiukų papročiai atgimsta: laikas su savo vaikais – brangiausias (0)

Namuose keptų kūčiukų papročiai atgimsta: laikas su savo vaikais – brangiausias | „Malsenos“ nuotr.

Kūčiukų kepimas namuose – tai ne tik papročių puoselėjimas ruošiantis Kalėdoms, bet ir turiningai praleistas laikas drauge su vaikais. Tuo įsitikinusios ir sveikos mitybos specialistės Ramintos Bogušienės, ir sportininkės Dianos Lobačevskės šeimos. Diana iki šiol brangina vaikystės prisiminimus, kaip namuose su tėvais kepdavo kūčiukus – juk tai taip paprasta ir lietuviška.

Šventė – tai pasiruošimas jai su vaikais Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

Kalėdoms artėjant: kiškelis (0)

D. Rastenienės nuotr.

Gera suprasti, kad vis dar atsimenu metus, kai Kalėdos reiškė šventę, kai šitas žodis nesukeldavo streso ir nesusukdavo skrandžio, nereiškė grūdimosi milžiniškuose prekybos centruose, paniškos reikalingų ar nereikalingų dovanų paieškos, nežadėjo išūžti ausų visur skambančia „last christmas“ ar „jingle bells“ melodija. Viso to tarsi nė nebuvo tada.

Tada… artėjančios Kalėdos reiškė dovanas ir gimines, tačiau didžiausia Kalėdų šventimo paslaptis buvo Kūčios, kurios savo ramiu skambesiu nešė žvakių apšviestus tėvų, senelių ir prosenelių veidus, už langų čežančią minkštą tamstą, Skaityti toliau

Prisiminimai Kalėdoms artėjant: Kūčios ir eglės šakelė (0)

D. Rastenienės nuotr.

Kartais žiemiškai šalvenant ima ir atplaukia artėjančio stebuklingojo kalėdinio laiko nuojauta. Atrodo, lyg tik ten už snieguoto šalto metų užbaigų horizonto galėtų tūnoti šilta ir jauki neišsipildžiusių svajonių fėja… Žinoma, nenusakomo Kalėdų stebuklo laukimo pojūtis ryškiausias vaikystėje. Dabar, kai aš jau nebesvajoju, o būtent tam skirtą laiką užpildau prisiminimais, imu ir pasvarstau, dėl ko gi taip anuomet laukta Kūčių?

Nepatikėsite, bet ankstyvoje vaikystėje ant mano šeimos Kūčių stalo niekada nebuvo dvylikos patiekalų. Ką ten dvylikos – penkis geriausiu atveju surinkdavom. Motulė būtinai Skaityti toliau

Prisiminimai Kalėdoms artėjant: batai (0)

Batai | D. Rastenienės nuotr.

Keista, kad maždaug iki dvylikos metų neprisimenu Kūčių vakarienės nė Kalėdų. Nei kaip atrodė šventinis stalas, nei valgių, nei sumaišties, nei skubėjimo. Buvo jos ar nebuvo?

Bet maždaug nuo penkerių prisimenu, kaip drauge su pusbroliu puošiam eglutę, ji pastatyta kambario kampe, patraukus etažerę, fikusą ir filodendrą, madingas pokario metų kambarines gėles, kurių lapus šeštadieniais kuo švariausiai nušluostyti buvo mūsų abiejų pareiga. Su pusbroliu todėl, kad tuomet gyvenome, kaip senovėje, neišsiskyrusia didžiąja šeima: bobutė, dvi seserys ir du jų vaikai. Vyrų toje šeimoje jau nebuvo likę, na, nebent pusbrolis. Skaityti toliau

10 išskirtinių tradicijų įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (1)

Lopšinių tradicija | lnkc.lt nuotr.

Ar žinote, kaip Kurtuvėnuose švenčiamos Užgavėnės, o gal šokote Kupiškėnų vestuvėse, ar, galbūt, matėte kaip žiemą ant ledo sukant „bobas“ gaudomos stintelės ir seliavos? Nuo šiol šios ir dar 7 tradicijos įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šių metų gruodžio 14-sios vakarą Mažojoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro salėje nutiko didelis ir mūsų kultūrai labai svarbus dalykas – buvo patvirtinti pirmieji nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškiniai. Skaityti toliau

Valstybės pažinimo centre – lietuviškų švenčių ir maisto dizaino sintezė (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Spalio 8 d., nuo 11 iki 18 val. įprastą Valstybės pažinimo centro ekspoziciją papildys Živilės Lukšytės pristatomas paroda „Lietuviškų švenčių ritualai: maisto potyrių dizainas“. Tik vieną sekmadienį lankytojams atvira neeilinė paroda prilyginama potyrių aikštelei, jungiančiai praeitį ir dabartį, teoriją ir praktiką, švenčių kultūrą ir dizainą. Parodoje bus pristatomos Velykų, Joninių, Vėlinių ir Kūčių vaišių versijos: valgomi eksponatai keturiose atskirose instaliacijose apipavidalins skirtingus šventinius charakterius. Skaityti toliau

D. Razauskas. Lietuvos ryto žurnalistai per Kūčias turėtų kaukti (43)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dienraštyje Lietuvos rytas, priede Sostinė, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo paskelbti mano atsakymai į LR korespondento Artūro Jančio klausimus. Klausimai buvo man atsiųsti raštu, ir atsakiau aš į juos raštu, todėl nesunku palyginti tai, ką žurnalistui nusiunčiau aš (žr. toliau), su tuo, kas pasirodė laikraštyje.

1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga… Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius (0)

Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kai tamsusis metų laikas pasibeldžia į mūsų visų gyvenimus, o iš dangaus palengva ima kristi baltos ir lengvutės snaigės, visi sutartinai ima laukti artėjančių Kūčių ir Kalėdų.

Vieni šių švenčių laukia garsiai, iš anksto planuodami patiekalus, veiklas, ruošdami dovanėles artimiesiems. Kiti plaukia įprasta vaga, tačiau širdyje tarsi užgimsta kažkoks nepaaiškinamas laukimas, jaukumo jausmas, noras su visais susitaikyti, jausti meilę aplink ir savyje.

Būtent šiuo laikotarpiu, padidėja noras atlikti kuo daugiau gerų darbų ir užsidėti sau nematomą pliusiuką sąžinėje, kuris ateityje lyg ir garantuos vietelę Dievo pašonėje. Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentė sveikina su Kūčiomis ir Kalėdomis (video) (1)

Dalia Grybauskaite | youtube.com stop kadras

Mieli Lietuvos žmonės,

Kūčių vakaras mums dovanoja vertingiausias dovanas – brangiausių žmonių artumą, namų šilumą ir ramybę.

Jų vertas kiekvienas.

Tai geriausias atlygis už nueinančius metus, visiems drauge laukiant Kalėdų ryto. Jis ateina linkėdamas išsaugoti nuoširdų rūpestį vieni kitais, supratimą ir palaikymą. Skaityti toliau

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

Vaikų dienos centro auklėtiniai mokėsi kepti lietuviškus kūčiukus (0)

vaikai_mokosi_kepti_tikrus_kuciukus_malsenoje_imones-foto2

Artėjant Kalėdoms Vievio vaikų dienos centro auklėtiniai prisiminė Kūčių tradicijas ir kartu su profesionaliais kepėjais gamino lietuviškus kūčiukus, kuriais papuoš savo Kūčių stalą. Jau aštuntus metus kūčiukų kepimo edukacinį projektą organizuoja grūdų perdirbimo bendrovė „Malsena Plius“. Šiais metais bendrovė prisijungė prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ir tapo nuolatiniais Vievio vaikų dienos centro globėjais.

Skaityti toliau

Kurtuvėnai kviečia moksleivius susipažinti su kalėdiniais papročiais (0)

kaimiska-toba-vstt-lt

Kalėdos – tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Norinčius per Kalėdas išgirsti ne vien varpelių skambėjimą ar išsidalinti Kalėdų senelio dovanas, Kurtuvėnų regioninis parkas moksleivius kviečia į renginį „Kelias į Kalėdas“. Susirinkusieji prisimins pagrindines metų šventes, kartu gamins šiaudinius eglutės papuošalus, bus žaidžiami tradicinius lietuviški žaidimai, ragaujami Kūčių patiekalai, bus mėginama burtais žvilgtelėti į ateitį.  Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

Žibutės per Naujuosius! Stebuklų metas ragina rikiuoti darbus (0)

Kauno romuvos nuotr.

Nuo vaikystės tikėjome burtų lazdelėmis, kalbančiais gyvuliais, neįtikėtinais atsivertimais, slapčiausių norų išsipildymais. Nors ilgainiui tokio tikėjimo nebelieka, išlieka noras, kad stebuklai mus aplankytų. Ir jie įvyksta.

Argi ne stebuklas, kad šį gruodį, kaip teigia gamtininkai, galima buvo rasti žibučių, kas atrodė neįmanoma našlaitei, kurią pamotė išvarė viduržiemį parnešti snieguolių, iš Samuilo Maršako pasakos „Dvylika mėnesių“?

Tamsiausias metas tarp Kalėdų ir Trijų Karalių – puikiausias laikas apmąstyti, kas yra burtai, spėjimai, pranašavimai, stebuklai ir kaip jie veikia mūsų gyvenimą. Skaityti toliau

Kalėdų proga Kauno danguje skrajojo žirgeliai (nuotraukos) (0)

Žirgelių ornamentas Kalėdiniame Kauno danguje | J. Rimkevičiaus nuotr.

Kūčių ir Kalėdų vakarais kauniečiai, pakėlę akis į senamiesčio nakties dangų, galėjo gėrėtis neįprastu meniniu reginiu. Danguje šalia Mėnulio pilnaties buvo galima stebėti įvairiomis spalvomis žėrintį ,,žirgelių” ornamentą. Daugeliui mačiusiųjų tai sukėlė nuoširdžią nuostabą ir pasigėrėjimą.

Žirgelių ornamentas, anot dailėtyrininko, etnosemiotiko Vytauto Tumėno, neša skalsą, sėkmę, teikia apsaugą. Tai lakiojančiųjų dangumi dvyniškų žirgų, panašių į angelus, simbolis. Jis nuo seno išreiškia žmogaus siekį prisišaukti dangiškojo pasaulio dėmesį, globą ir malonę. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

Du trečdaliai gyventojų perka masinės gamybos kūčiukus (0)

Rengėjų nuotr.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų šiais metais ant kalėdinio stalo dės ne savo rankomis keptus kūčiukus (dar vadinamus kleckai, šlyžikais), tačiau pirktus prekybos centre.

64 proc. gyventojų nesibodi masinės gamybos kūčiukų, tarp jų gausu šeimų auginančių du ir daugiau vaikų. Tik mažiau nei trečdalis gyventojų skirs laiko naminių kūčiukų gamybai. Vis tik tradicija gaminti kūčiukus namuose gaji tik tarp vyresnio amžiaus, 65–74 metų,  žmonių. Skaityti toliau

Zita Kelmickaitė apie pakitusias lietuvių tradicijas: Kaip sužadėtuvių žiedelį pakeisdavo riešutai (1)

Zita Kelmickaitė asmeninio | archyvo nuotr.

Senovės Lietuvoje šventinis stalas buvo neįsivaizduojamas be riešutų. Ir ne tik maisto atžvilgiu: riešutai buvo glaudžiai siejami su meilės plotme – pradedant dėmesio patikusiai merginai parodymu, baigiant šventiniais būrimais, tikintis ištekėti. Pasak etnomuzikologės, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėjos Zitos Kelmickaitės, riešutas lietuvių tautosakoje – ypatingai svarbus.

Riešutavimas anksčiau ir dabar

Z. Kelmickaitės teigimu, buriantis bei meilės reikaluose riešutas – nepakeičiamas. Skaityti toliau

Žuvies patiekalai šventiniam stalui (0)

zuvis.rukytas karsis_alko nuotr

Artėjant šventėms ir vis dažniau pagalvojant apie šventines vaišes, naudinga sužinoti keletą patarimų apie žuvį, nes ją šventiniam stalui renkasi dažna šeimininkė.

Paprastai žuvies rekomenduojama valgyti bent 2 kartus per savaitę. Ji naudinga dėl joje esančių gyvūninės kilmės baltymų, be to, tai nekaloringas ir mažiau cholesterolio turintis produktas. Labiausiai žuvis vertinama dėl jos sudėtyje esančių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurių mūsų organizmas pats negamina ir kurios būtinos žmogaus smegenims, širdžiai, kraujagyslėms bei imunitetui.

Žuvis, kaip ir kitos jūros gėrybės, taip pat turi vertingų mineralų, mikroelementų ir vitaminų. Renkantis žuvį, būtina atkreipti dėmesį į etiketę, Skaityti toliau

Kokius Kūčių valgius pamiršo lietuviai? (0)

kuciu valgiai1

Mūsų senoliai, daug dėmesio skyrę gamtai ir magiškoms galioms, suformavo visame pasaulyje unikalius Kūčių vakaro papročius. Kiekvienam lietuviui svarbiausia metų šventė kelia nuostabą turistams. Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių: šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo – kūčios.

Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Skaityti toliau

Iš kur atkeliauja Kalėdų Senelis? (0)

Etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L. Klimka | T. Razmaus nuotr.

Kūčios ir šv. Kalėdos – gražiausios žiemos šventės ir dideliam, ir mažam. Tai naujų vilčių, ateities siekių ir svajonių išsakymo metas. Šiuo laikotarpiu vaikus lanko Kalėdų Senelis, su kuriuo susitinkama šventinių renginių metu. Kalėdų Senelis, įsmukęs židinio kaminu vidun, mažuosius aplanko naktį miegančius, sudeda dovanėles po eglute ar į kojines, pakabintas prie lovelių. Jis, į roges pasikinkęs devyniaragių elnių, atskrieja iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos.

Skaityti toliau

EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug (1)

Rasos 2013 Dieveniskese_dirpd.am.lt

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) atliko tyrimą apie šventes Europos valstybėse remiantis 2014 m. duomenimis. Šis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių gausumu. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama.

Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių švenčių, bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos (3)

marcelijaus-martinaicio-margutis-ldm-nuotr

„Kodėl airiai nedažo kiaušinių?“– klausia į svečius atskridusi mano vaikaitė. – Juk jie vaikšto į tokią pat bažnyčią, švenčia Velykas tuo pačiu metu.“ Nors Medeinai dar tik vienuolika, ji jau pastebi kultūrų skirtumus. Nuo kūdikystės su tėveliais gyvendama Airijoje ir tik vasaromis ar per šventes atvykdama į Lietuvą, ji mato tai, apie ką aš nepagalvoju. Gal iš kito kranto visuomet geriau matyti?

Airijos katalikų bažnyčia daug kuo skiriasi nuo bažnyčios Lietuvoje: airiai nesusėda Kūčių vakarienės, nėra girdėję apie dvylika patiekalų, nelaužia „plotkelės“, nepasninkauja, per Vėlines švenčia Helovyną, nedega žvakučių ant kapų, o per Velykas nedažo kiaušinių. Skaityti toliau

Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms (0)

seimos_dsa-mes.lt

Gruodžio 23 dieną daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ kartu su prekybos tinklu „Maxima“ daugiavaikėms šeimoms išdalino paramos prekėmis už 50 tūkst. litų. 50 asociacijos globojamų ir aktyviai veikloje dalyvaujančių daugiavaikių šeimų gavo paramos drabužiais, žaislais, namų apyvokos reikmenimis ir net smulkia buitine technika.

„Šia paramos akcija su „Maxima“ pirmiausia norėjome atsidėkoti šeimoms, kurios visus metus aktyviai dalyvauja mūsų veikloje ir savanoriauja, motyvuoti jas padėti mums vykdyti veiklą ir kitais metais. Taip pat parėmėme šeimas, kurioms parama yra svarbi, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė (14)

Alkas.lt nuotr.

Kalėdos daugelyje senųjų pasaulio tikėjimų yra nenugalimos Saulės sugrįžimo diena. Saulė iki šiol mums yra ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, bet ir mūsų gyvybės, mūsų sąmonės šviesos, mūsų dvasios ir viso pasaulio simbolis. Pa-Saulis mums ir yra ta erdvė, kurią iš tamsos chaoso iššviečia, sušildo, apskrieja ir apibrėžia Saulė.

Mūsų dienas pasiekę senieji Kūčių – Kalėdų papročiai atspindi savitą mūsų tautos pasaulėžiūrą ir religiją. Tradiciniame kalendoriuje Saulės sugrįžimas – ne viena diena, tai – šventinis laikotarpis, seniau, ko gero, trukdavęs apie keletą savaičių.

Skaityti toliau

Savaitgalį Trakuose bus dalijamos šviesos dovanos (0)

 kaledostrakuose.lt nuotr.

Kalėdų sostinė Trakai tęsia kalėdinių renginių maratoną ir kviečia į tikras lietuviškas – ilgas, storas ir šviesias – Kalėdas salos pilyje.

„Kaip ir dera per didžiąsias metų šventes, po  Kūčių vaišių ir sotaus Kalėdų stalo šeimose kviečiame pasižmonėti. Neapsiriksite pasirinkę Trakus. Juk Trakai senoji sostinė, valstybingumo simbolis, brangus kiekvieno Lietuvos valstybės piliečio širdžiai, o be to, jie –Kalėdų Senelių sostinė“, – sako Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Skaityti toliau