Žymos archyvas: kryždirbystė

Seime atverta paroda, skirta Žemaitijos metams (0)

Seime atveriama paroda, skirta Žemaitijos metams paminėti | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 3 d., antradienį, 13 val., Seimo I rūmų Vitražo galerijoje atverta Žemaitijos meno kūrėjų darbų paroda „Mens, ėšaugės Žemaitiu žemie“, skirta Žemaitijos metams ir Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms.

Paroda eksponuojama 2019 m. gruodžio 2–16 dienomis Seimo nario Valentino Bukausko iniciatyva

Iš kelių skirtingų idėjų, reikšmės bei vaizdinių objektų menininkai savo Skaityti toliau

Lietuvos kalvių kalvio karūna atkeliavo į Kauno rajoną (1)

R. Grekavičius – aktyvus Karmėlavos bendruomenės narys, įvairių švenčių, plenerų dalyvis | Rengėjų nuotr.

Lietuvos kalvių kalvio vardas suteikiamas kas trejus metus už reikšmingą ir kūrybišką kalviškosios kryždirbystės plėtojimą. Šiemet Kalvių kalvio karūna iškeliavo į Kauno rajoną, Karmėlavą, ja pasidabino Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys Ričardas Grekavičius.

Tai ne tik nagingas meistras, bet ir aktyvus vietos bendruomenės narys. R. Grekavičius savo darbus pristato visoje Lietuvoje, rengia parodas muziejuose, kultūros ir švietimo įstaigose, bibliotekose. Kasmet dalyvauja pleneruose ir seminaruose Lietuvoje, Latvijoje, Skaityti toliau

2020-uosius numatoma paskelbti Mokyklų bendruomenių, Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais (0)

Kernavės piliakalniai | vstt.lt nuotr.

Šią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimų projektams (Nr. XIIIP-3307(2), Nr. XIIIP-3320(2), Nr. XIIIP-3324(2), kuriais siūloma 2020-uosius paskelbti Mokyklų bendruomenių, Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

2020-uosius skelbti Mokyklų bendruomenių metais pasiūlė Lietuvos moksleivių sąjunga. Nutarimo projekte pabrėžiama, kad saugi aplinka, pagrįsta visų mokyklos bendruomenės narių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, Skaityti toliau

Paskelbti talentingiausi šalies liaudies menininkai (1)

Aukso vainikas | lnkc.lt nuotr.

Žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2018 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laimėtojus ir prizininkus. Iškilmės vyko sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, Širvintų kultūros centre. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 27 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai.

„Visi jau įpratome džiaugtis susiklosčiusia simbolika ir vadinti karaliais geriausius praėjusių metų meistrus, per Tris karalius vainikuojamus auksuotais, gintaru inkrustuotais vainikais. Šiemet parodoje dalyvavo gausus būrys liaudies menininkų su tikrai stipriais darbais. Skaityti toliau

Širvintose geriausiems liaudies meistrams bus įteikti „Aukso vainikai“ (0)

Zenonas Radvilas. Ragas | LNKC nuotr.

Sausio 6 d., 13 val., Širvintų kultūros centre paaiškės, kurie „Aukso vainikas“ konkurse dalyvaujantys autoriai užsidės aukso vainikus. Tačiau ne tik trys iškiliausieji, bet ir likusieji per žingsnį kitą nuo aukščiausio apdovanojimo bus įnešę gražų ir ryškų indėlį į visų mūsų puoselėjamą tradicinės liaudies dailės lobyną.

Senųjų amatų papročius tęsiantys kūrėjai tą dieną rinksis Širvintų kultūros centre – čia vyks respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo iškilmės. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – bus apdovanoti simboliniais aukso vainikais kaip geriausi 2018 metų liaudies meistrai. Skaityti toliau

Jūratės ir Manto Mikulevičių paroda VILNIUJE (0)

Jūratės ir Manto Mikulevičių paroda „Pasaulių pajautos“

Motinos ir sūnaus bendroje parodoje susijungia šiuolaikiškos tradicinio lietuvių meno interpretacijos, naiviojo meno krypčiai atstovaujanti J. Mikulevičienės tapyba ir M. Mikulevičiaus sukurtos lietuviškos kryždirbystės tradiciją liudijančios žalvario miniatiūros-saulutės.

Jūratė Mikulevičienė (g. 1954 m.) – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1980 m.), daugiau dirbusi tekstilės srityje, vėliau pradėjusi tapytojos kūrybinį kelią. Parodoje pristatomus J. Mikulevičienės darbus ženklina platus laiko spektras: 1987–2018 metai. Didžioji jų dalis – religinės tematikos, keletas – nuotaikingų Lietuvos kaimo vaizdų, papildytų žmonių figūromis, taip pat ryškiaspalvių gėlių natiurmortų. Pirmoji menininkės personalinė paroda surengta 1990 m. Kauno tautodailės salone „Saulutė“, antroji – 2014 m. Detroite (JAV). J.Mikulevičienės kūryboje atsiskleidžia savitas požiūris į lietuvišką tradicinę kultūrą ir jos svarbą, gyvenant toli nuo gimtinės, ryškūs primityviosios tapybos principai: vaizduojamų objektų supaprastinimas, išgrynintų spalvų bei liaudies meno elementai – ypač stilizuotos augalinės ornamentikos naudojimas. Paveiksluose vaizduojami gėlių natiurmortai, lietuviško kaimo buitis su visais jai būdingais atributais, kalendorinių švenčių scenos. Bene svarbiausia Jūratės kūrybos tema – krikščioniškojo tikėjimo vertybės, šventieji ir subtiliai išreikšta jų ikonografija.

Mikulevičienės darbai gimę iš meilės ir didžiulio ilgesio savo tėvynei, jos kultūrai, kadangi autorė gyvena JAV. Kiekvienas vaizdinys susijęs su ankstesniu menininkės gyvenimu Lietuvoje, kiekvienas malonybinis žodis kelia nostalgiją, prisiminimus, ilgesį ir taip nugula kamerinio formato drobėse. Kaimo buities scenose vaizduojami žmonių susibūrimai – lauke prie didžiulio stalo sėdintys žmonės, aplink kalėdinę išpuoštą eglutę šokantys vaikai… Tai sukelia bendrystės jausmą, kurio, menininkės nuomone, taip trūksta šiuolaikiniame lietuvių gyvenime dėl ryškios emigracijos problemos, mūsų krašto vietovių tuštėjimo, tarpusavio susvetimėjimo, tikėjimo problemų. Darbuose užfiksuoti mieli ir jaukūs praeities prisiminimai, senųjų tradicijų ir gyvenimo būdo grožis. Džiugesys, buvimas kartu, švenčių bendrystė – tai vertybės, kurių ypatingai pasiilgsta toli nuo gimtinės gyvenantys žmonės.

Mantas Mikulevičius. Saulutė (1)Mantas Mikulevičius (g. 1973 m.) – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, kurio polinkis į meną, kūrybą formavosi nuo mažumės, augant nuolat menine veikla užsiimančioje šeimoje (abu tėvai – tautodailininkai, seneliai – skulptoriai). Šeima jam visuomet teikė galimybę prisiliesti tiek prie liaudies, tiek prie profesionaliojo meno.

Parodoje eksponuojamos išlietos ir įrėmintos saulutės, metalo varpai. Saulutėse naudojami ornamentiniai įvairių formų augalų motyvai – žvaigždutės, širdelės, mėnulis, kryžius, gėlės (tulpės, lelijos), įvairios šakelės, tradiciškai apipintos saulės spinduliais. Kuriant daugiausia remiamasi tradicinėmis, nusistovėjusiomis jų formomis, tačiau taip pat naudojamos savitos, autoriaus sukurtos formos.

Senojoje lietuvių tradicijoje saulė laikoma šviesos, ugnies simboliu ir siejasi su neišsenkančia gyvybės energija. Kryždirbystėje ji buvo vaizduojama pasitelkiant augalų, geometrinių formų ornamentus, kilusius iš gamtos vaizdinių, vėliau juos imta derinti su krikščioniškaisiais simboliais. Tad kryžius-saulutė yra senojo lietuvių tikėjimo, garbinusio gamtą ir jos reiškinius bei krikščioniškojo pasaulio elementų dermė. 2008 m. į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta lietuvių kryždirbystė daugybę metų išlaikė nenutrūkusią gyvąją tradiciją, tikinčiam lietuviui labai reikšmingą. Išraiškingose metalinės saulutės formose, jos raštuose užkoduota daugybė prasmių ir paslapčių. Kadaise saugojusios, teikusios viltį ir nusiraminimą, garbinusios bei įamžinusios žemiškąjį ir dangiškąjį pasaulius, šiandienos menininkams tradicinių saulučių formų įvairovė ir simbolika išlieka įkvėpimo šaltinis.

Anot M. Mikulevičiaus, saulutės – grožio simbolis. Jos tobulos savo formomis, raštais, simboliais, energetika. Saulutę menininkas suvokia kaip simbolį, nešantį sėkmę, saugantį nuo blogio. Tai krikščioniškosios ir liaudiškosios tradicijos, išlaikiusios ikikrikščioniškosios kultūros bruožų, samplaika, perteikianti tikėjimo ir gamtos grožį. Autorius mano, kad šiandieninėje visuomenėje tradicinė lietuviška saulutė yra, deja, praradusi savo svarbą. Galbūt taip yra dėl pakitusių laikmečio vertybių, vartotojiškumo, etninės kultūros nuvertinimo, tikėjimo kaitos.

Šiais M. Mikulevičiaus darbais norima ne tik atskleisti tradicinių saulučių vizualinį grožį, formų įvairovę, gvildenti jų nešamas prasmes, bet kartu ir kelti klausimus: ką šiandien mums reiškia senosios tradicijos? Kokią vietą mūsų gyvenime užima etninė kultūra? Ar daugybę amžių iš kartos į kartą perduodami simboliai svarbūs tampa tik ilgesio kankinamiems emigrantams? Ar jie reikalingi ir brangūs čia, Lietuvoje, gyvenantiems? Tai – miniatiūros, keliančios esminius klausimus, susijusius ne tik su mūsų šalies praeitimi, bet ir viltingai nuteikiančios ateičiai.

Abiejų autorių darbuose susijungia krikščioniškojo, liaudies meno bei XXI amžiaus požiūriai, kurie virsta subtiliais ir unikaliais meno kūriniais, nešančiais prasmes, kurių reikšmės priklauso ir nuo žvelgiančiojo į kūrinį pasaulėjautos, požiūrio į istoriją, kultūrą bei šiandieną. Ši jungtinė Jūratės Mikulevičienės ir Manto Mikulevičiaus paroda kviečia viso pasaulio lietuvius prisiminti savo šaknis, senąją kultūrą ir susitelkti bendrystei ne tik artėjančių žiemos švenčių metu, bet ir kiekvieną dieną.

Menotyrininkė Miglė Morkūnaitė-Vervečkienė

Renginyje dalyvaus ir parodą pristatys menotyrininkė Violeta Krištopaitytė.

Parodoje „Pasaulių pajautos“ – motinos ir sūnaus tautodailės kūriniai (0)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 5 d. , trečiadienį, 17.30 val. Vilniuje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius).  motinos ir sūnaus, Jūratės ir Manto Mikulevičių bendros parodos „Pasaulių pajautos“ atidarymas. Šioje parodoje susijungia šiuolaikiškos tradicinio lietuvių meno interpretacijos, naiviojo meno krypčiai atstovaujanti J. Mikulevičienės tapyba ir M. Mikulevičiaus sukurtos lietuviškos kryždirbystės tradiciją liudijančios žalvario miniatiūros-saulutės. Renginyje dalyvaus ir parodą pristatys menotyrininkė Violeta Krištopaitytė. Skaityti toliau

Užventyje – IX meninės kalvystės ir akvarelės pleneras ,,Užventis‘ART 2018” (nuotraukos) (0)

IX meninės kalvystės ir akvarelės pleneras ,,Užventis‘ART 2018” | Alkas.lt, V. Tumėno nuotr.

Liepos 08-12 dienomis Užventyje, Kelmės r., Užvenčio dvaro malūno sodyboje (kuria rūpinasi Alvydas ir Milda Knyzeliai) vyksta IX meninės kalvystės ir akvarelės pleneras ,,Užventis‘ART 2018”. Šio kalvystės projekto sumanytojas ir organizatorius – mažeikiškis kalvis Virglilijus Mikuckis, o akvarelininkus subūrė šiaulietis akvarelininkas V. Barakauskas. Kalvystės plenerai prasidėjo kraštiečio, Lietuvos kalvių kalvio nominanto Vytauto Jaručio iniciatyva – jis kūrybiniam darbui Užventyje subūrė geriausius Lietuvos meninės kalvystės meistrus. Kalvystės kūrybinėse stovyklose čia puoselėjama reikšmingiausia mūsų tautodailės tradicija – Skaityti toliau

Tautodailininko dovana Lietuvai bus pristatyta Panevėžio muziejuje (0)

A. Petrulio paroda | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Vasario 15 d., 16 val., Panevėžio kraštotyros muziejaus Moigių salėje (Vasario 16-osios g. 25 a), vyks parodos „Dovana Lietuvai ir muziejui: tautodailininko Arvydo Petrulio skulptūrų dovana Panevėžio kraštotyros muziejui“ atidarymas.

Tautodailininkas, Pauliaus Galaunės ir Liongino Šepkos premijų laureatas Arvydas Petrulis žinomas kaip mažosios architektūros paminklų – kryžių, koplytstulpių, koplytėlių medžiuose, paminklinių lentų bei tradicinės medinės skulptūros autorius. Jo sukurti monumentalūs kryždirbystės paminklai skirti 1863 metų sukilėliams, savanoriams, pokario partizanams Skaityti toliau

Turizmo parodoje „Adventur 2018“ buvo pristatytas kryždirbystės paveldas (0)

Turizmo parodoje „Adventur 2018“ Kėdainiai pristatė V. Svirskio kryždirbystės paveldą | Rengėjų nuotr.

Sausio 26–28 dienomis, Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, vyko tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2018“, kurios tema šiemet – „Keliauk kitaip“. Šiame renginyje prisistatys 54 Lietuvos miestai ir regionai. Kėdainių stendo akcentas – V. Svirskio (1835–1916) paveldas Kėdainių krašte.

Mūsų krašto ir kitų šalies miestų bei miestelių stendus kartu su Kėdainių rajono savivaldybės meru Sauliumi Grinkevičiumi aplankė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas, Skaityti toliau

Radviliškyje vyksta medžio drožėjų ir kalvių stovykla „Baliui Buračui atminti“ (0)

Krastotyrininkas B.Buracas_wikipedija.org

Rugpjūčio 21 – 27 d., prie Radviliškio miesto kultūros centro taukši kalvių kaltai ir burzgia medžio drožėjų pjūklai. Visą savaitę vyks medžio drožėjų ir kalvių kūrybinė stovykla.

Šiemet stovykla skirta iškiliam lietuvių švietėjui, fotografui, etnografui, kraštotyrininkui – Baliui Buračui atminti.

2017 m. švenčiame 120-ąsiais kraštiečio, šviesuolio gimimo metines. Šios sukakties proga į Radviliškį atvyks ir visą savaitę kurs, vieni iškiliausių Lietuvos medžio drožėjų ir kalvių. Skaityti toliau

Kviečia kalvystės paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“ (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11) bus atidaryta „Lietuvos kalvių kalvio“, „Aukso vainiko“ laureato, tautodailininko, restauratoriaus, kalvio kryždirbio Virgilijaus Mikuckio kalviškosios kryždirbystės kūrinių paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“. Joje bus pristatyti V. Mikuckio senosios kryždirbystės interpretacijomis pagristi pastaraisiais metais sukurtai ryškiausi kalviškosios kryždirbystės kūriniai.

Kryždirbystės, nepakartojamos lietuvių liaudies meno šakos, į UNESCO Reprezentatyvųjį Skaityti toliau

Kviečia liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ (0)

respublikine-liaudies-meno-paroda Aukso vainikas2016Žemaičių muziejuje „Alka“ duris atvėrė ir lankytojus vilioja margaspalvė „Aukso vainikas“ laimėtojų kūrybos paroda. Geriausi tautos liaudies menininkai pristato geriausių savo darbų kolekcijas iš medžio, metalo, keramikos, taip pat austų audinių, tapytų paveikslų, dailiausiais raštais padabintų margučių. Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje 2016 tęsiama tradicija ir pirmykštė idėja – išsaugoti lietuvių liaudies tradicijas.

Nuo 2005 – ųjų metų organizuojamas ir kasmet vykstantis „Aukso vainikas“ turtingas įvairiausių šalies menininkų kūrinių. Konkurso sumanytojas ir pagrindinis organizatorius yra Lietuvos liaudies kultūros centras. Atrinkti geriausi darbai vežami į respublikinę parodą, Skaityti toliau

Mažeikiuose karūnuotas Lietuvos kalvių kalvis (nuotraukos) (0)

Savaitgalį, birželio 4–5 d.,  Mažeikių senamiesčio parke vyko V tarptautinė kalvystės meno ir amatų šventė, į kurią suvažiavo apie 70 kalvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Jie pristatė savo amato subtilybes, Mažeikiams padovanojo skulptūrą „Sodas“, papuoštą kalvių nukaltais paukščiais. Visą mėnesį vyko kryždirbystės paroda, iš kurios dalyvių išrinktas ir karūnuotas Lietuvos kalvių kalvis. Savo dirbinius pristatė ir kitų amatų atstovai.

Uždegė žaizdrą Skaityti toliau

UNESCO eksperto viešnagė Dzūkijos nacionaliniame parke (0)

Zervynu kaimas_vstt.lt

Dzūkijos nacionaliniame parke viešėjo UNESCO ekspertas, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos sekretorius Rieks Smytas (Rieks Smeet). Ekspertui pristatytas Šilų dzūkų nematerialusis kultūros paveldas.

Zervynų gatviniame – kupetiniame kaime svečių delegaciją pasitiko Zervynų kaimo bendruomenės atstovas Algis Svirnelis. Svečias nuoširdžiai domėjosi tradicine architektūra, vietinių žmonių gyvenimo būdų, tradicijomis. Skaityti toliau

Tiltas tarp praeities ir dabarties, arba apie Jono Bugailiškio kūrybą (nuotraukos) (0)

Jonas Bugailiškis dirbtuvėje. Dalios Rastenienės nuotrauka iš Jono Bugailiškio jubiliejinės parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje ekspozicijos. 2015.

Liaudies meistro Jono Bugailiškio jubiliejinė paroda, skirta jo 60-mečiui paminėti, šiuo metu dar vyksta Lietuvos nacionaliniame muziejuje, veiks iki rugsėjo 6 d. Lietuvos nacionalinis muziejus leidžia leidinių seriją „Tradicijos ir dabartis“, skirtą detalesnei pažinčiai su liaudies meistrais. 2014 metais išleistas pirmasis šios serijos leidinys „Liaudies meistrė Odėta Tumėnaitė-Bražėnienė: karpiniai, raižiniai, margučiai. 2015 metais seriją tęsia leidinys „Liaudies meistras Jonas Bugailiškis: kryžiai, skulptūros, muzikos instrumentai, kaukės, žaislai, inkilai“.

Jonas Bugailiškis – tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų ir vaikų žaislų meistras. Gimė 1955 metais Rokiškio rajone, Ažubalių kaime. Meistrauti iš savo tėvo išmoko dar vaikystėje. Nuo mažens domėjosi senais daiktais. Ilgą laiką dirbo statybininku. 1980 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Skaityti toliau

„Aukso vainikuose“ galima bus pamatyti ir ankstesnių metų laimėtojų įvertintus darbus (0)

Aukso vainikas2014Jau rytoj, sausio 6 d., 13 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks jau dešimtosios respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laimėtojų  paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – bus apdovanoti simboliniais aukso vainikais kaip geriausi 2014 metų liaudies meistrai.

Konkursinių parodų ciklas, sumanytas ir pradėtas 2005 metais Vilniuje, turėjo ypatingą uždavinį – išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Skaityti toliau

Per Tris Karalius vyko iškilmingas „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojų apdovanojimas (1)

Sausio 6-ąją, per Tris Karalius, Ukmergės kultūros centre vyko iškilmingas 2012 m. „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojų apdovanojimas.

Be liaudies meno paveldo šiandien sunku įsivaizduoti modernios kultūros puoselėjimą ir tautinės savimonės ugdymą. Tradiciniais raštais marginti audiniai, drožiniai, keramika, tautiniai drabužiai, kryždirbystės meistrų darbai liudija mūsų šalies išskirtinumą pasaulyje„Aukso vainikų“ nominacijos – svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas, kurį geriausiems liaudies meistrams išaiškinti 2005 m. inicijavo Lietuvos liaudies kultūros centras. Skaityti toliau

Trijų Karalių dieną bus paskelbti metų geriausi liaudies menininkai ir įteikti „Aukso vainikai“ (0)

Kaukė. Ona Valickienė

Sausio 6 d. 14 val. Ukmergės kultūros centre bus paskelbti metų geriausi liaudies menininkai ir įteikti „Aukso vainikai“.

Lietuvos liaudies kultūros centro nominacija „Aukso vainikas“ skiriama už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos ir paprotinius margučių, verbų, sodų dirbinius) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).

Šiemet į „Aukso vainiko“ respublikinį turą pateko dvidešimt penki liaudies meistrai – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių turų laimėtojai. Praėjusiais metais respublikiniame ture dominavo kalvystės darbai, šįmet – margučiai ir tekstilė. Skaityti toliau

Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašas papildytas 27 naujomis tradicijomis (1)

Venesuelos velniai

Paryžiuje UNESCO būstinėje gruodžio 3–7 d. į Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto sesiją per 600 nematerialaus kultūros paveldo ekspertų, pareigūnų bei kitų specialistų iš daugiau nei 110 valstybių buvo susirinkę diskutuoti įvairiais nematerialaus kultūros paveldo klausimais ir aptarti visuotines jo išsaugojimo priemones. Lietuvos atstovai šioje sesijoje dalyvavo stebėtojų teisėmis, nes šiuo metu Lietuva nėra minėto Komiteto narė (komitetas sudarytas iš 24 UNESCO valstybių narių, dalis komiteto atnaujinama kas dvejus metus per Generalinę asamblėją). Skaityti toliau

Geriausiems tautodailininkams įteikti „Aukso vainikai“ (0)

„Aukso vainikas“ įteikiamas Klemensui Lovčikui

Sausio 6-ąją, Krikštų dieną, iš žinomų šalies menotyrininkų sudaryta komisija išrinko 2011 m. „Aukso vainiko“ konkurso laureatus ir prizininkus. Ceremonija vyko Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje, kurioje gruodžio mėnesį veikė šio konkurso respublikinio turo paroda.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa teikia vainiką kryždirbiui Klemensui Lovčikui.
Geriausiais metų meistrais paskelbti ir liaudies meistrės juvelyrės Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“ apdovanoti skulptorius Kazimieras Striaupa iš Plungės rajono Dovainių kaimo (antrąsyk), Skaityti toliau