Antradienis, 26 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Pažintis su kryždirbio Vinco Svirskio kūryba

www.alkas.lt
2023-08-17 10:00:20
157
PERŽIŪROS
12
Pažintis su kryždirbio Vinco Svirskio kūryba | kpd.lrv.lt nuotr.

Pažintis su kryždirbio Vinco Svirskio kūryba | kpd.lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 12 d. Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai, paveldo mylėtojus pakvietė pakeliauti dievdirbio, liaudies menininko, vieno žymiausių XIX amžiaus kryždirbių Vinco Svirskio (1835–1916) kūrybos keliais.

Tai vienas iš Panevėžio krašto sakralinio meno pažinimo ir sklaidos projekto „Opus mirabile“ (sumanytojas ir vykdytojas Gintaras Kerbedis) renginių.

Išlikusios V. Svirskio kūrybos maršrutą sudarė ir konsultavo KPD Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vyr. specialistė Rasuolė Kerbedienė.

Kryždirbystė Lietuvoje nuo 2001 metų yra UNESCO nematerialaus kultūros paveldo šedevrų sąraše.

Pažintį su V. Svirskio kūryba susirinkusieji pradėjo Panevėžio kraštotyros muziejuje.

Čia įvyko susitikimas su humanitarinių mokslų daktare Skaidre Urboniene – mokslinių straipsnių ir monografijų autore, žinove, kryždirbystės tyrinėtoja.

Vėliau autobusu aplankyti kaimai, kuriuose meistras XIX a. dirbo, kūrė koplytstulpius, kryžius.

Dievdirbys yra sukūręs daugiau nei 200 ąžuolinių koplytstulpių, kryžių, keletą kamerinės skulptūros kūrinių.

Per pažintinę ekskursiją aplankytos autentiškose vietose esantys V. Svirskio kūriniai, taip pat perkelti saugojimui į kitas vietas.

Pakeliui aplankytas restauruotas Mikėnų vėjo malūnas (išskirtinis kodas Kultūros vertybių registre 16743).

Paveldo vertybės savininkai papasakojo vėjo malūno istoriją ir restauravimo procesą.

Kryžius su Nukryžiuotojo, Švč. Mergelės Marijos Maloningosios ir šv. arkangelo Mykolo skulptūromis, statytas Mikalojui Vyšniauskui. 1894 m. Berlainių k., Vandžiogalos vls., Kauno apskr. (dabar – Babtų sen., Kauno r. sav.). Iš B. Buračo negatyvų kolekcijos (fotografuota XX a. 3–4 deš.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
Kryžius su Nukryžiuotojo, Švč. Mergelės Marijos Maloningosios ir šv. arkangelo Mykolo skulptūromis, statytas Mikalojui Vyšniauskui. 1894 m. Berlainių k., Vandžiogalos vls., Kauno apskr. (dabar – Babtų sen., Kauno r. sav.). Iš B. Buračo negatyvų kolekcijos (fotografuota XX a. 3–4 deš.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Panevėžio krašte išlikę 9 V. Svirskio kūriniai:

Šilų miestelyje – koplytstulpis su Šv. Jono Nepomuko skulptūra (u.k. 4896), Kartanų kaime – koplytstulpis su Švč. M. Marijos, Šv. Antano, Nukryžiuotojo, Šv. Kazimiero horeljefais ir kryžiumi-viršūne (u.k. 28155), Ibutonių kaime – monumentalus kryžius (u.k. 20049), koplytstulpis (u.k. 4882),

Monumentalus kryžius iš Iciūnų kaimo kapinių (u.k. 4387), saugomas kaip Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vertingoji savybė, Krekenavos miestelio skulptūros „Šv. Juozapas“ (u.k. 20050) ir „Šv. Petras“ (u.k. 20051), saugoma, kaip Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčios vertingoji savybė.

Taip pat kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (u.k. 14872), esanti Iciūnų kaime, monumentalus kryžius su Kristaus, nešančio kryžių, ir Nekalto prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos horeljefais (u.k. 4902), esantys Ėriškių kaime.

Privačiame muziejuje saugomas monumentalus kryžius, vad. „Svirskio kryžiumi“ (u.k. 4386), Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomas Koplytstulpis su Šv. Kazimiero, Pietos, Šv. Jurgio, nežinomo šventojo horeljefais (u.k. 4897) iš Pašilių I kaimo.

Pirmasis Panevėžio krašto sakralinio meno pažinimo ir sklaidos projekto „Opus mirabile“ renginys vyko liepos mėnesį – Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje buvo surengta „Grigališkojo choralo naktis“.

Projektą dalinai finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Parengta pagal KPD pranešimą

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paskelbti geriausi liaudies menininkai
  2. Turizmo parodoje „Adventur 2018“ buvo pristatytas kryždirbystės paveldas
  3. Paskelbti talentingiausi šalies liaudies menininkai
  4. Kokias paslaptis slepia kelių šimtmečių senumo paveikslai?
  5. Kryždirbystės paprotys Lietuvoje
  6. Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė
  7. Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė pritaria P. Cvirkos paminklo nukėlimui
  8. Siūloma pertvarkyti Kultūros paveldo centrą
  9. S. Kairys: Pasirinkome laisvos valstybės vertybes
  10. Žygis „Partizanų takais“. Didžiosios Kovos ir Vytauto apygardų atminties vietos
  11. Jau pateikta paraiška įtraukti šiaudinius sodus į UNESCO pasaulinį paveldą!
  12. Bus įteikti Lietuvos tautodailės apdovanojimai
  13. Įkvepiantis pavyzdys: atvertas išlikęs Libertavos dvaro fragmentų grožis
  14. ,,Anī tor kon pasakītė“: kalvystė, akvarelė ir keramika ,,Užventis MENE’23”
  15. Siūloma pertvarkyti Kultūros paveldo centrą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Pajūrietis says:
    3 metai ago

    Lietuva be kryžių – Lietuva be ateities. Apžvalgos bokštai, kebabinės ir kryžiai. „Opus mirabile“ – gėdijatės lietuvių kalbos? Kaip nyku, kaip nyku…

    Atsakyti
    • Vilties kibirktėlė says:
      3 metai ago

      – ziniuradijas.lt/laidos/as-jus-irasinesiu/kaip-susikalbeti-vadovams?video=1
      nuo ~ 04:50. Šios kelios minučių pokalbio turėtų nudžiuginti. (Beje, tai ir tokių nepakenčiamų burbeklių , kaip Tamsta, nuopelnas)

      Atsakyti
      • >Žemynai says:
        3 metai ago

        Pažvelkite, kas prikalta ant tų kryžių. Tai religinė propaganda. Bet yra ir kiti tikėjimai ir netikėjimai Lietuvoje. Gal reikėtų ir apie tai pagalvoti, ką? O tas bažnytinis lotynų kalbos vartojimas, kaip ir anglų visur (kad tik nelietuviškai, bet kaip, tik nelietuviškai), man yra juokingas 🙂

        Atsakyti
  2. Žemynai: mane tik vieną cenzūruoja? says:
    3 metai ago

    Toks vaizdas, kad tik mane? Ar ir kitus? Košmaras. Gal išspirti nori? Jie nori, tai tikrai pavyks.

    Atsakyti
  3. >Žemynai Pajūrietis says:
    3 metai ago

    O Jus ar moderuoja – cenzūruoja, kaip prie caro ar bolševikų? Mane labai dažnai.

    Atsakyti
    • >Pajūriečiui says:
      3 metai ago

      Na, pvz., vakar, kai manęs čia nebuvo, tai nė sykio necenzūravo – dėl vakar dienos negaliu skųstis… 🙂

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        3 metai ago

        Tokia diplomatiška, dirbate urme ar Daukanto a.? 🙂

        Atsakyti
        • >Pajūriečiui says:
          3 metai ago

          Abiejuose. Draskausi, plėšausi, tik šiaip ne taip apsidirbu… .
          Na, o kad po Glavlito atstovo įdarbinimo neišcenzūrino tik tuos kelis kartus, kai čia nebuvau (kaip, pvz., vakar) – supratot… Turit smuikelę, ar dūdlę? Tai paimkit –
          Kur tas „Alkas” samanotas,
          kuriame buvau…
          ir t.t.

          Atsakyti
        • >Pajūriečiui says:
          3 metai ago

          Na, va.prašom, jau! –
          Your comment is awaiting moderation
          Po vakar dienos manęs pasiilgo 🙂

          Atsakyti
        • >Panu Pjūrietisu - says:
          3 metai ago

          Proše bardzo, ir vėl: –
          Your comment is awaiting moderation
          2 sekundės ago
          (str., kur NATO galvoja, kaip kiek UA Kremliui atriekti)

          Atsakyti
          • >Žemynai says:
            3 metai ago

            Tai Jus tas moderavimas – cenzūravimas tenkina? Manęs – ne, ir labai blogos mintys kyla dėl viso šito. O mano parašymas taip ir neišlndo. Gal moderatorius užbaliavojo? 🙂

          • Žemyna says:
            3 metai ago

            Ne, nepatinka. Tačiau, kol nebaigsiu tvarkyti kai kurių labai rimtų reikalų, negaliu aiškintis to, kas Alkui atsitiko, priežasties.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Liūtis
Gamta ir žmogus

Gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingus orų reiškinius

2026 05 26
Konteineris | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – maistinio aliejaus rūšiavimo konteineriai

2026 05 26
Diskusija Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas inicijuoja vokiečių kalbos stiprinimo programą

2026 05 26
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Baigtas Kauno Rotušės aikštės atnaujinimas

2026 05 26
Registrų centras
Lietuvoje

Liberalai prašo paaiškinimo paaiškinti dėl duomenų vagystės iš Regitrų centro

2026 05 26
Dronų aptikimo sistema
Lietuvoje

Palangos oro uoste – nauja bepiločių orlaivių aptikimo sistema

2026 05 26
Paukščiai
Gamta ir ekologija

Per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių

2026 05 26
Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje
Kultūra

Mažo miestelio biblioteka, tapusi reiškiniu Lietuvoje: Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje

2026 05 26
Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“
Kultūra

Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“

2026 05 26
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius
Lietuvoje

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

2026 05 26
KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui
Gamta ir žmogus

KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui: jis tampa šių dienų psichologu?

2026 05 26
paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas tautodailininkėe XIX – XX a. sandūroje“
Etninė kultūra

Vyks tautodailininkės V. Mickevičienės paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas Lietuvos kaime XIX – XX a. sandūroje“

2026 05 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Kažin apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingus orų reiškinius
  • Vilniuje – maistinio aliejaus rūšiavimo konteineriai
  • Prezidentas inicijuoja vokiečių kalbos stiprinimo programą
  • Baigtas Kauno Rotušės aikštės atnaujinimas

Kiti Straipsniai

Paukščiai

Per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių

2026 05 26
Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje

Mažo miestelio biblioteka, tapusi reiškiniu Lietuvoje: Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje

2026 05 26
Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“

Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“

2026 05 26
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

2026 05 26
KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui

KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui: jis tampa šių dienų psichologu?

2026 05 26
paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas tautodailininkėe XIX – XX a. sandūroje“

Vyks tautodailininkės V. Mickevičienės paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas Lietuvos kaime XIX – XX a. sandūroje“

2026 05 26
Privatus kiemas ir vasaros metu saugomas namų turtas

Vasarą lietuviai praranda turtą, kurio net nedraudžia: ką vagys žino apie jūsų kiemą

2026 05 25
Dviračių ir pėsčiųjų takas

Klaipėdoje atnaujinami dviračių takai

2026 05 25
Akrobatinių skrydžių grupė ANBO

Tauragėje – legendiniai lakūnai ir pirmą kartą Lietuvoje rodomas oro šou

2026 05 25
Kelias

Ministerija šalies savivaldybių keliams paskirstė 12,4 mln. eurų

2026 05 25

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Kažin apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Juozas Krikštaponis

Žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į prokuratūrą dėl nepagrįstų kaltinimų Juozui Krikštaponiui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai