XIV meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybinės stovykla ir akvarelės pleneras ,,Užventis MENE’23” šiemet Užvenčio dvaro malūne vyko liepos 10 – 14 dienomis. Renginio pradžioje žiūrovus pasitiko atverta jungtinė dalyvių kūrinių paroda ,,Anī tor kon pasakītė“, į kurią buvo iš anksto atrinki darbai, menininkų sukurti iki stovyklos: kalviškos žvakidės, lempos, vėtrungės, kryžiai, dekoratyvinės skulptūros ir puošybiniai elementai, akvarelės ir tapybos kūriniai, keramikos dekoratyvios skulptūros. O šventės baigtuvių proga ši paroda buvo atnaujinta stovyklos metu sukurtais kūriniais.
Šiemetės stovyklos tema, vienijanti visus kūrėjus tapo susieta su Užvenčio dvare gyvenusios rašytojos humanistės Šatrijos Raganos kūryboje plėtota rožių, kaip tarpininko tarp šio ir Anapusionio pasaulio metafora, be to šias bajoriškas gėles rašytoja su meile puoselėjo ir savo gėlių darželyje.
Meno stovykloje kūrę kalviai iš savo atskirai sukurtų visiškai skirtingų ,,rožių“ pavidalų (nuo realistiškesnių skulptūrinių iki dekoratyvių – ornamentinių ar ženklinių, o taip pat technogeninių objektų elementų) sukomponavo ir ant medinės kolonos įtaisė grupinę kalvišką nedažytos geležies (vietomis praturtinti kitų metalų elementais) skulptūrą ,,Rožės“. Joje ryškėja paveikslų rėmuose žydinčių rožių šakelių motyvai – tiek realistiškesni, tiek įvairių ornamentinių darinių (spiralės-meandro, geometrinio rombo su ataugėlėmis ir kt.).
Ant stulpo it medžio šakos pritvirtintos žydinčių rožių šakelės bei atskiri jų žiedai. O pačioje skulptūros viršūnėje asimetriškame žiede ant spygliuotų rožių šakelių galima atrasti su žiedais asocijuojančius elektros stulpo laidų tvirtinimo bumbulus. O bendrą kompozicijos vertikalę įstrižai skrodžia asimetrinis strėlę primenantis darinys.
Kalviškoji skulptūra skirta ažvelgti iš visų pusių – todėl einant aplinkui koloną netikėtai atsiveria vis kiti skulptūros rakursai ir motyvai. Kalviškąją rožę, pagal Virgilijaus Mikuckio pasiūlytą kompozicinę mintį sukūrė kalviai A. Degė, R. Grekavičius, R. Gudaitis, A. Janulis, A. Jukumas, S. Kronis, V. Mikuckis, Č. Pečetauskas, E. Pokvytis, E. Rimkūnas, J. Sidorčiukas, V. Slavinskas, S. Špukas, D. Vilius, ir kalviai iš Latvijos E. ir G. Vronskiai.
Parodoje buvo eksponuojami ir kalviškosios kryždirbystės tradiciją puoselėjančių tautodailininkų R. Grekavičiaus, S. Kronio, V. Mikuckio, Č. Pečetausko, S. Špuko, D. Viliaus nukalti geležiniai kryžiai.
Akvarelininkai rožių idėją įkūnijo įvairaus pobūdžio realistiškesniais ar simboliškesniais, ar asociatyviais motyvais. Plenero idėjai išreikšti buvo pasitelkti ir atitinkami specifinių spalvų plotai, dažiai, telkiniai, nuotėkiai ar potepiai. Pasitelkta ir akrilo tapyba. Vieni dailininkai tapė kompozicijas, pasiremdami aplinkos įspūdžiais, jos stebėjimu ir apmąstymu, kiti tiesiogiai gamtoje tapė jos įkvėptas vizualias asociacijas.
Dauguma dailininkų tapė labai spontaniškai arba įtemptai sekdami kaprizingas dažų liejimosi, sklidimo, džiuvimo išdaigas ir sluoksnių perdangų netikėtumus. Kai kurie menininkai dar papildomai pasitelkė ir grafikai būdingas spalvotų daugiasluoksnių atspaudų priemones.
Kiti spalvų plotams formuoti pasitelkė pagreitinto jų džiovinimo kelią pučiant karštą orą su fenu. Jų kuriniuose greta abstrakčių ar asociatyvių, kartais suornamentintų ar sugeometrintų estetizuotų vaizdinių ar potepių yra atpažįstami ir technikos, architektūros, rožių, augalijos, vandens, peizažų ar mitinių gyvūnų motyvai (J. Ābele, V. Barakauskas, J. Budrienė, V. Bulavienė, A. Gražys, G. Kaltanienė, V. Medelinskienė, L. Narušienė, B. Prapuolenis, J. Sidabrienė, V. Sutkus, J. Šaltė, S. Pleikis (Ukraina) O. Vronska (Latvija)). Tokiu būdu rožių idėja apmąstyta įvairia ir daugiasluoksne akvarelės, tapybos ir grafikos jungties kalba.
Šiemet renginio erdvė prasiplėtė į gretimai stovintį apleistą sandėlį, kuriame anksčiau buvo skirtas salyklo žaliavos brandinimui – javų ir bulvių daiginimui. Šią patalpą laikinai išsinuomojusi Knyzelių šeima – Milda, Alvydas, Milvydas, Gabrielė ir Justina išvalė bei pritaikė parodai.
Jie visi drauge sumąstė parodos pavadinimą ir koncepciją, pagal kurią žiūrovus pasitinka ant medinių vartų išeksponuoti nedidelio formato plakatai, kuriuose pateiktos atidarymui parinktos kūrėjų darbų nuotraukos bei jų mintys apie kūrybą Užventyje, kurios prieš tai buvo skelbtos Užvenčio dvaro malūno feisbuko paskyroje ir sulaukė karšto užventiškių susidomėjimo ir entuziazmo.
Vėliau parodos rengėjai aplankė būsimų renginio dalyvių dirbtuves ir surinko jų kūrinius parodai ,,Anī tor kon pasakītė“ (Jie turi ką pasakyti“). Dėmesį vietiniam kultūriniam tapatumui ryškiai liudijo ir audio instaliacija, kurios balsas vietine Kelmės krašto žemaičių tarme skambėjo parodoje nuo ryto ligi vakaro: tai garso įrašas iš Šiaulių televizijos laidos ,,Rato, Rauduko kaustymas žemaičio Aleksandro Grigo kalvėje“ (autorė R. Ščiglinskienė).
Stovyklos pabaigtuvių metu gausiai susirinkusiems svečiams kalviai demonstravo kalvystės amatą. Tačiau svarbiausia buvo pristatyti visuomenei ir pašventinti kalvių sukurtą ir ant medinės kolonos pritvirtintą grupinę skulptūrą ,,Rožės“, kuri iškilo greta pernai sukurtosios kolonos, pašvęstos Ukrainos gynybiniam karui. Kalviškos skulptūros ant medinių kolonų simbolizuoja vartus į dvaro sodybą, kurioje XIX a. pab. gyveno rašytoja Šatrijos Ragana“.
Renginio pabaigoje visų dėmesį sukaustė dešimt dienų kurtų šamoto keramikos skulptūrinių žibintų – Irenos ir Viliaus Šliuželių ,,Tik neapleisk gėlių darželio” bei Ilzės Emsės-Grinbergos (Ilze Emse-Grīnberga) ,,Pirštinė” – degimas ypatingai karštu būdu lauko sąlygomis įrengiamose kaolino vatos krosnelėse ir jų įkaitusių staigus atvėrimas žiūrovams.
Lietuvių keramikai pasitelkė žmonių rankų, puoselėjančių darželių tradiciją, įvija kylančių greta lapų, įvaizdį, o latvės žibintas primena tradicinę latvių pirštinę ,,cimdi”, išpuoštą ,,roželių” raštu. Gėlių darželių puošnumas ir mezgamų pirštinių grožis uždegdavo bernelių širdis, padėdavo mergelėms ištekėti.
Tokiu būdu menininkai savitai atkreipė dėmesį į Šatrijos Raganos ekologinę pasaulėjautą ir į jos apysaką ,,Sename dvare”, pasakojančią apie kultūrinį ir dvasinį dvaro gyvenimą, kurioje greta rožių gėlynų nusakymo, iškeliamos įvairios rožių asocijacijos ir metaforos.
Rengėjai ir dalyviai dėkingi kūrybinio sambūrio ,,Užventis MENE“ veiklas parėmusiems Kelmės rajono savivaldybei, Šatrijos Raganos bendrijai, A. Vaupšo ūkiui, UAB ,,GJ Magmai”, UAB ,,ConSolutions LT” bei VŠĮ ,,Užvenčio pegasui“.
