Radviliškyje vyksta medžio drožėjų ir kalvių stovykla „Baliui Buračui atminti“

Rugpjūčio 21 – 27 d., prie Radviliškio miesto kultūros centro taukši kalvių kaltai ir burzgia medžio drožėjų pjūklai. Visą savaitę vyks medžio drožėjų ir kalvių kūrybinė stovykla.

Šiemet stovykla skirta iškiliam lietuvių švietėjui, fotografui, etnografui, kraštotyrininkui – Baliui Buračui atminti.

2017 m. švenčiame 120-ąsiais kraštiečio, šviesuolio gimimo metines. Šios sukakties proga į Radviliškį atvyks ir visą savaitę kurs, vieni iškiliausių Lietuvos medžio drožėjų ir kalvių.

Martynas Gaubas – radviliškietis dailininkas, skulptorius, grafikas. Pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network“ ir Lietuvos Dailininkų Sąjungos narys. Skulptorius sukūrė per 500 skulptūrų iš medžio, akmens, bronzos. Surengė apie 25 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 70-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Švedija, Danija, Suomija, Olandija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Ukraina, Kinija). Užsienio galerijos „Gallery M“ (Viena, Bratislava, Niujorkas), „Art gallery 21“(Ryga), „Gallery Salling“ (Skive, Danija) menininką pristato pasaulinėse meno mugėse.

Aurimas Šimkus – kurtuvėniškis skulptorius, medžio drožėjas. Aurimo darbo stilius racionalus, tikslingas. Laikas – viena iš didžiausių vertybių. Abejonėm ir blaškymuisi vietos dienotvarkėje nepalikta. Jo kūrinių detalės tikslios, faktūros preciziškos, lyg perkeltos iš keramikos.

2015 m. Aurimas Šimkus gavo netikėtą pasiūlymą – Nebraskos valstijos Omahos miesto (JAV) Lauritzen botanikos sode įrengti medžio skulptūrų taką – „Saulės takas“. O padaryti pirmąją skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“ sugalvojo pats skulptorius.

Eduardas Titas – radviliškietis, šiuo metu gyvenantis Miežiškiuose, Panevėžio raj. tautodailininkas medžio drožėjas nuo mažens simpatizavo medžiui, net truputį drožinėjo: šakutes, bet prie didesnio luito prisiliesti nedrįsdavo. Nežinojęs, kad yra tokie benzininiai pjūklai, daugybė elektrinių šlifuoklių, manė, kad medį drožėjai tik primityviais rankiniais kalteliais kalinėja. Pažintis su ąžuolu buvo lemtinga – galutinai patvirtinusi: pomėgis išaugo savo rūbą – tai kelias, kuris vilioja, kuriuo, žinai, eisi. Ir tie galingi medžio luitai – ne tik paprasta darbo priemonė. Kaip pats Eduardas sako: „pragyvenau jau nemažą laiko tarpą, kuris skirtas mano gyvenimui. Prieš laiką esu tik dulkelė… Ąžuolai gyvena šimtmečius. Jie garbinami ir laikomi Perkūno medžiais. Man garbė liesti nuverstą ąžuolą ir suteikti jam dar vieną gyvenimą. Ąžuolas man suteikia energijos kūrybai ir darbams“.

Edvardas Bielokopitovas – Medžio drožėjas, dainininkas, muzikantas, poetas, Baisogalos atskirojo šaulių būrio nary, Baisogalos miestelio garbės pilietis. Penkiolika metų dalyvavo garsiame Skriaudžių (Prienų raj.) „Kanklių“ ansamblyje. Keli dešimtmečiai sieja Edvardą ir su liaudies kapela „Žvangulis“. Pakiršinio amatų centre Edvardas Bielokopitovas ugdo moksleivius būsimais medžio drožėjais. Šio meistro darbai puošia Šiaulių apskritį, Prienų rajoną, Suvalkiją, Lenkiją, Australiją, Kanadą, Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir kt. šalis. Šiaurės Amerikoje jo rankomis „Lietuvių paveldo take“ sukurta Eglės žalčių karalienės ir Geležinio vilko skulptūros, Vengrijoje – Karalius Ištvanas bei pastatyta koplytėlė, padailinta mūsų tautiniais motyvais. Edvardas Bielokopitovas – daugybės respublikinių ir tarptautinių stovyklų dalyvis. Nuo 1978 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Eugenijus Arbušauskas – radviliškietis, medžio drožėjas. Parodose dalyvauja nuo 1994 m. LTS narys nuo 2003 m. LTKA narys nuo 2010 m. Nuolatinis Šiaulių krašto, respublikinių parodų dalyvis. LTS Šiaulių bendrijos Radviliškio skyriaus pirmininkas. Dalyvauja kūrybiniuose projektuose, moko jaunimą drožybos. Drožia Užgavėnių kaukes, skulptūrėles. Konkurse „Aukso vainikas“ 2008 m. suteiktas geriausio Šiaulių apskrities meistro vardas, o 2010 – IIoji vieta. 2007 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje Užgavėnių kaukių parodoje-konkurse tapo prizininku. Parodose – konkursuose Plateliuose užimtos II-III vietos. Pastoviai dalyvauja Šiaulių apskrities, Radviliškio, respublikinėse tautodailės parodose. 2005 m. ir 2011 m. suteiktas Radviliškio rajojo metų tautodailininko vardas. 2010 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Tautodailininkas yra surengęs 5 autorines parodas. Jo išdrožtų Užgavėnių kaukių yra įsigyję Daugyvenės, Šiaulių „Aušros“, Žemaitijos nacionalinio parko muziejai.

Egidijus Impolis – rozalimietis technologijų mokytojas metodininkas, medžio drožėjas, muzikos instrumentų meistras, muzikantas, dainininkas, muzikos kūrinių autorius. Nuo 2004 dirba Pakruojo „Žemynos“ pagr. mokyklos technologijų mokytojas. Jo skulptūros puošia poilsio aikšteles prie Pakruojo „Žemynos“, Rozalimo mokyklų. Dalyvavo medžio drožinių stovykloje (Radviliškis, 2002), tarptautiniame simpoziume „Alytaus piliakalnis – 2006“, kasmetinėse tautodailininkų parodose. Vasarą dalyvauja stovyklose, kur susitinka su daugybe medžio drožėjų iš viso pasaulio, triūsia prie didžiausių skulptūrų ar koplytstulpių, o žiemą mažesnius darbus ruošia namuose arba šalia esančiose nuosavose dirbtuvėse. Pasak E. Impolio, svarbu turėti gerus darbo įrankius ir niekada negailėti tam lėšų. Žiemai atideda mažus darbelius, vasarą atiduoda skulptūroms, koplytstulpiams, dalyvauja kūrybinėse stovyklose. Yra padaręs per pusšimtį nemažų medžio dirbinių. Didžiausias jų – Joniškio rajone, Kriukų miestelyje, daugiau nei 6 metrų aukščio koplytstulpis su angelo skulptūra.

Saulius Lampickas – rozalimietis, medžio drožyba susidomėjęs 1989 m., o 1991 m., jau surengęs pirmąją autorinę parodą Alytuje. Nuo 1992 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Visoje Lietuvoje surengė daugiau kaip 10 autorinių parodų. Pavieniai darbai eksponuoti Austrijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir Estijoje. Tautodailininkas dalyvauja lietuvių liaudies dailės parodose, sakralinio meno parodose, medžio drožėjų stovyklose. Dalyvavo tarptautinėse stovyklose Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje.

2000 m. ir 2008 m. tapo L. Šepkos vardo premijos laureatu. 2002 m. tapo Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijos laureatu, o 2005 m. ir 2008 m. pripažintas geriausiu Alytaus apskrities liaudies meistru, vaizduojamojo meno kategorijoje, taip pat 2007 m., 2010 m. pripažintas geriausiu kryždirbystės kategorijoje, Alytaus apskrityje.

Kęstutis Benedikas – alytiškis tautodailininkas, medžio drožėjas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 2001 metų. Tais pačiais metais surengė ir pirmą autorinę parodą. Dalyvavo parodose, autorinėse parodose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje. Dalyvavo skulptorių simpoziumuose, pleneruose, bienalėse, kūrybinėse stovyklose, seminaruose: Lietuvoje, Rusijoje, Danijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Darbai pasklidę po įvairias pasaulio šalis. Keletas drožinių nuolat eksponuojami Japonijoje. Keletą darbų įsigijęs medžio muziejus Danijoje. Dalyvauja gyvosios archeologijos, alternatyvios muzikos ir meno festivaliuose, skaito paskaitas medžio drožybos tema. Dirba Alytaus miesto „Volungės“ pagrindinėje mokykloje skulptūros būrelio vadovu.

Stanislovas Špukas – gimė 1940 m. Raseinių sav. Šiluvos seniūnijoje, Norvydžių kaime. Kalvyste susidomėjo dar vaikystėje. Meninė kalvyste propaguoja jau dvidešimt metų. Nuo 2005 m. dalyvauja: Radviliškio, Kelmės, Šiaulių apskrities tautodailės parodose. 2007 m. priimtas į Lietuvos Tautodailininkų sąjungą. 2008 m. ir 2012 m. Respublikos kultūros ministerijos „Aukso vainikas“ Šiaulių regiono antros vietos nominacija kryždirbystėje. 2010 m. Rajono geriausio tautodailininko nominacija. 2011 m. Lietuvos kalvių kalvio konkurso dalyvis. Mėgsta kalti: saulutes, kryžius, suvenyrus. 2015 m. tapo, respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatu ir prizininku.

Atvykusieji prie Radviliškio miesto kultūros centro galės stebėti, kaip medinis rastas virsta meno kūriniu.