Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).
Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.
Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su Skaityti toliau
Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių.
Pasitarime dalyvavo partizanų vado A. Ramanausko – Vanago artimieji – dukra ir anūkė – ir Vyriausybės, Prezidentūros, Kanceliarijos, Seimo atstovai. Jame preliminariai aptarta A. Ramanausko – Vanago laidojimo procedūra, galima laidojimo data ir vieta. Skaityti toliau
Birželio 12 d. Seime vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, Lietuvos laisvės lyga – tai nepriklausomybės ledlaužis. „Kovodama dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos laisvės lyga visada stengėsi akcentuoti Lietuvos tuometinio statuso neteisėtumą, nuolat pabrėžė 1940 m. įvykusios okupacijos faktą, pirmoji viešai prabilo apie 1939 m. slaptuosius Vokietijos ir SSRS protokolus. Skaityti toliau
Nepriklausomybės 100-mečio metais prisimename mūsų kovos už laisvę simbolius – Vytį, Vyčio kryžių, Gediminaičių stulpus, trispalvę vėliavą, jų atsiradimo istoriją ir tuos, kurie sovietmečiu nukentėjo dėl jų prisiminimo.
Kas suskaičiuos, kiek žmonių Lietuvoje sovietų okupacijos metais nukentėjo dėl trispalvės vėliavos iškėlimo Vasario 16-ąją, kiek buvo užvesta bylų, kiek areštuota, ištremta, priversta bėgti iš Lietuvos? Skaityti toliau
Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“
Diskusija paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus, beveik visi renginio dalyviai pažymėjo, kad sukilimas mums pirmiausia kalba apie laisvę ir apie kovą už šią trapią vertybę. Skaityti toliau
Lapkričio 10 d. režisierius Vytautas V. Landsbergis pranešė, jog apie A. Ramanauską-Vanagą kurs filmą. Apsispręsti kurti filmą, kaip sako pats režisierius, apie šį partizanų vadą, atidedant net dar nebaigtus kitus darbus, pagreitino „pastarasis R.Vanagaitės ir E.Zurofo išpuolis prieš šviesų partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimą, teigiant, kad jis buvęs KGB agentas, bailys ir išdavikas savižudis, neigiant jog šis vadas buvo žvėriškai NKVD nukankintas.“
Šis Rūtos Vanagaitės melas prieš keletą savaičių buvo žaibiškai demaskuotas. Bet praėjusią savaitę prabilo Seimo narys Dainius Kepenis, siūlydamas „statyti paminklą ir partizanams, ir stribams“, siūlydamas susitaikyti, pamiršti! Skaityti toliau
Naujame LRT televizijos sezone pasirodys didelio žiūrovų dėmesio susilaukusio Istorinio dokumentinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ tęsinys, režisuojamas Sauliaus Balandžio.
Filmo tęsinys pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Filmą sudarys dvyliką dalių, kurios žiūrovams primins skaudžius istorinius įvykius – žydų holokaustą, masinius žmonių trėmimus, bandymus fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Filmo aktoriai vaizduos žmones, kurie, nebijodami mirties, gelbėjo žydus ir drąsiai gynė Lietuvos laisvę. Skaityti toliau
Sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Vladimirą Razvodovą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pripažino kaltu ir paskyrė jam galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamąją bylą kitam omonininkui Boleslavui Makutynovičiui teismas nutraukė, gavęs duomenų apie jo mirtį.
Taigi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo šie omonininkai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Skaityti toliau
Sausio 14 d. tūkstančiai žmonių dalyvavo jau dvidešimt šeštą kartą vykusiame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtame žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti.
„Bėgimas – unikalus ir kartu prasmingas būdas žuvusiųjų atminimui įamžinti. Į vieną komandą šimtus žmonių suburiantis bėgimas kiekvienam jo dalyviui suteikia galimybę išgyventi ypatingos bendrystės jausmą – bendrystės su visais savo komandos partneriais ir su visais šiuo keliu jau bėgusiais anksčiau. Tautos bendrumas Sausio 13-ąją vedė žmones stoti prieš sovietų tankus ir ginti savo Tėvynę”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Skaityti toliau
Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – tęsiamos kryptingos pastangos sukurti ir visuomenės sąmonėje vietoje patriotų krauju aplaistytos Trispalvės įtvirtinti naują Lietuvos laisvės simbolį, neturintį nieko bendra su Tautos ir valstybės simbolika.
„Neužmirštuolės“ akcija skleidžiamas istorinę tiesą iškraipantis požiūris, kad Lietuvos valstybę atkūręs Sąjūdis buvo neaiškios ,,savaveiksmės“ pilietinės visuomenės kūrinys, Skaityti toliau
Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja renginių ciklą Sausio 13-osios įvykiams prisiminti. Laisvės gynėjų dienos renginių tema yra „Laisvė – ką ji mums reiškia šiandien?“. Prie jų prisijungti raginami ne tik KTU studentai, bet ir miesto bendruomenė.
Renginiais siekiama ne tik priminti prieš 26 metus aukų pareikalavusius kruvinus įvykius, bet ir vieningai pasidžiaugti iškovotos laisvės jausmu.
Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.
Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau
Niekas neprisimena, kada pastatytas Labūnavos dvaro mūrinis bokštas. Galbūt dar baudžiavos laikais: dvarininkui savo valdoms apžvelgti, kaip dirba baudžiavininkai jų laukuose kavos puodelį išgerti. Daug ką matė laukuose stovintis vienišas bokštas. Tik vargu, ar jis yra matęs tokią aršią vietinių artojų kovą su svetimaisiais. Bokštas tapo tartum dvidešimto amžiaus Pilėnai? Tik šį kartą nelaimę atnešė ne krikšto nešėjai iš Vakarų, baltais apsiaustais su juodais kryžiais, o „pasaulio išvaduotojai“ žvaigždėtomis kepurėmis iš Rytų. Bokšto sieną varpė ne aštrios ietys, o spiečius kulkų „dum-dum“. Šios mūro sienos dengė ne tik kovotojus, bet moteris ir vaikus, kurie nenorėjo nusilenkti atėjūnams. Stovi kulkų suvarpytas, apšepęs bokštas, bylodamas, Skaityti toliau
Per atoslūgį Atlantas atidengia akmenis, bangų mūšos sutrupintus, nugludintus laiko, todėl nebeskaudžius basoms kojoms ir prašalaičio akiai. Tik ne airio sielai… Visa, kas byloja apie tam tikrą ritmą, nuolatinę kaitą, sustyguojančią ne tik gamtos, bet ir žmogaus, visos tautos, netgi visos žmonijos būtį, neapsieina be skausmo. Ši alegoriška įžanga – iš noro paaiškinti, žodį „macalla“ ir jo prasmės visuotinybę.
Atvykus į Airiją, į savo vaikaičių gimtinę, maga kuo daugiau pamatyti, pažinti. Kai mano anūkė sako: „Myliu Lietuvą, nes ten gyvena močiutė“, atitariu: „Myliu Airiją, nes ten gyvena mano vaikai ir anūkai“. Šį kartą dukra, belaukdama atvykstančios viešnagėn, nupirko bilietus į Monagano teatre vyksiantį koncertą. Skaityti toliau
Pirmieji žingsniai
1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau
Sekmadienį, gegužės 15 d. vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Prezidentūros Atvirų erdvių renginį – muzikinį spektaklį „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklį, skirtą Romo Kalantos susideginimo metinėms, dovanojo Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleiviai.
Renginio rengėjų teigimu, „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ siekiama parodyti, kokia kaina buvo iškovota Lietuvos nepriklausomybė. Muzikinis spektaklis sugrąžino į laikus, kai Lietuva buvo sovietinėje nelaisvėje, kuomet egzistavo melas, persekiojimai, nebuvo žodžio laisvės.
Pasaulio lyderių neturime nei mėgti, nei jų neapkęsti. Jie tokie, kokie yra, kokius juos suformavo visuomenė – jos papročiai, tikslai, istorinis palikimas, tautos mentalitetas. Bet kai kalbame apie čečėnus, daugeliui užverda kraujas: esą tai teroristai, kerštingi galvažudžiai, pasirengę kiekvienam oponentui kinžalu gerklę perrėžti…
Ar nepagalvojome, kad tai mūsų ir jų pavergėjų per amžius suformuotas požiūris? Nei Koranas, nei Talmudas, nei Biblija ar kitas šventasis Raštas neduoda pagrindo tokioms baimėms. Juk kiekviena tauta, neišskiriant ir lietuvių, turi savus banditus, savus didvyrius bei šventuosius. Vienus gerbiame, kitus dieviname, o trečių gėdijamės ir prakeikiame. Skaityti toliau
Vasario pabaigoje šaukdami „Laisvę Tibetui“ susidegino du tibetiečiai – šešiolikmetis paauglys bei budistų vienuolis. Nuo 2009-ųjų metų jau skaičiuojama 144 gyvais fakelais virtusių tibetiečių, dėl kurių mirties, lygiai taip kaip ir 1972 metais okupuotoje Lietuvoje susideginusio Romo Kalantos, kalta represinė santvarka.
Kovo 10 d. dieną pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių nacionalinį sukilimą prieš Kinijos agresiją, kai tūkstančiai taikių žmonių Tibete reikalavo, Skaityti toliau
„Ką aš, šeštokas, galėčiau padaryti Lietuvai“, – galvojau naktį, apsuptas nevilties, jausdamasis visiškai bejėgis… Ir sugalvojau!“, – feisbuke plintančiame įraše rašo Lietuvoje gyvenantis Michalas Rudnickis (Michal Rudnicki). Socialiniame tinkle jis pasidalijo prisiminimais, kaip jis, būdamas dar moksleivis Lenkijoje, padėjo Lietuvai.
„Norėčiau pasidalinti savo prisiminimu apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje.
Tada man buvo 12 metų. Aš – šeštos klasės, Varšuvos priemiesčių mokyklos mokinys. Asmeniškai labai stebėjau ir pergyvenau dėl to, kas vyksta Vilniuje Skaityti toliau
Kaune vyksiantys Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai – skirti renginiai prasidės išvakarėse rengiama pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“. Sausio 13-osios vakare visi kauniečiai kviečiami į nemokamą koncertą „Žalgirio“ arenoje.
Antradienį, sausio 12-ąją, nuo 18.30 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“, kurioje – Ovidijaus Vyšniausko ir folkloro ansamblio pasirodymai. Skaityti toliau
Sausio 7–17 dienomis Seime vyks renginiai, skirti Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui paminėti. Renginiuose prisiminsime, kaip 1991 m. Lietuvos žmonės stojo prieš sovietų agresorių ir savo ryžtu bei pasiaukojimu apgynė Lietuvos nepriklausomybę.
Sausio 7 d., ketvirtadienį, 14 val. jau 6 kartą vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos organizuojamas interaktyvus edukacinis renginys ,,Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“, Skaityti toliau
Sausio 8 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma VDU Menų fakulteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio paroda „Lietuva 1988–1993 m. Sausio 13-ajai atminti“. Ji skirta istoriniams įvykiams, vedusiems į mūsų šalies nepriklausomybės atgavimą, Skaityti toliau
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 5 dieną lankėsi Seinuose, Lenkijoje, kur susitiko su lietuvių bendruomene ir vietos valdžios atstovais.
„Atvykau čia, nes noriu išgirsti, kuo gyvenate, ir padėkoti už Jūsų nuoseklų darbą ir pasišventimą puoselėjant lietuvybę ir indėlį stiprinant Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurie yra ypač svarbūs abiejų šalių žmonėms“, – sakė L. Linkevičius.
Su Punsko lietuviais ministras aptarė Lenkijos lietuvių padėtį ir jų poreikius, lietuviškų švietimo įstaigų Lenkijoje padėtį, jaunimo situaciją, kultūrinius ir leidybos projektus, Skaityti toliau
Birželio 22 – liepos 27 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ Parodos kuratorius – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.
Partizaninėms kovoms paminėti skirtoje parodoje pristatomos linksmos ir nuotaikingos kovotojų išgyventos akimirkos. Dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, Skaityti toliau
Vienas pagrindinių demokratinės teisinės valstybės atpažinimo ženklų – valdžių padalijimo principas, kurio laikytis privalu kiekvienam su valstybės valdymo sąranga susijusiam piliečiui, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų. Atrodytų, politologijos pradžiamokslyje išmokta savaime suprantama aksioma neturėtų kelti niekam abejonių, juolab, kad šie atskyrimo principai yra aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniame šalies įstatyme, kuriuo grįsta visa teisėkūra.
Įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios – tai trys demokratijos ramsčiai, užtikrinantys mūsų ramybę, saugumą, Skaityti toliau
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo” laidai „Opozicija“
„Žinių radijo“ laidai „Opozicija duotame interviu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius komentavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą išteisinti buvusius omonininkus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 m. Pasak jo, toks teismo sprendimas sukrečiantis ir sunkiai suprantamas. Susidaro įspūdis, kad teisėjų kolegija nežino, kad 1991 m. Lietuva vis dar patyrė sovietų okupaciją ir agresiją, dėl kurios žuvo žmonės.
„Nežinau, ar tikrai prokurorams reikia įrodinėti kiekvienoje byloje savaime aiškius istorinius ir tarptautinės teisės dalykus. Skaityti toliau
Kovo 10 dieną 12 valandą ketinu būti Vilniaus Rotušės aikštėje ir dalyvauti akcijoje, skirtoje pagerbti Tibeto laisvės kovą. 135 akcijos dalyviai laikys 135 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus. Turiu vilties, kad į aikštę susirinks kur kas daugiau nei 135 žmonės.
Gerbiu budistinę tradiciją, tačiau esu krikščionis ir Tibeto laisvės kovą remiu ne dėl Rytų kultūros žavesio, bet dėl įsitikinimo, kad nė vienas iš mūsų negali taikstytis, kai griaunama žmonių laisvė, niekinamas orumas ar net kyla grėsmė žmogaus, nesvarbu, kokie būtų jo įsitikinimai ar tautybė, gyvybei. Skaityti toliau
Sausio 20 d., antradienį, 17 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengto leidinio „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai, eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“ (vadovė Giedrė Baltuškienė). Bus galima įsigyti pristatomą knygą.
Pristatomame leidinyje publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, jo laiškų ir eilėraščių faksimilės. Skaityti toliau
Kiekvienais metais mūsų visuomenei tolstant nuo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių, vis sunkiau prisiminti tomis dienomis vykusių įvykių detales (o mūsų vaikai, net knygų ar straipsnių dėka, sunkiai suvokia tą laikmetį) – tačiau lieka esmė: tų metų krizės akivaizdoje išsaugojom atgautą nepriklausomą Lietuvą, atsilaikėme ir išlikome, nes visi buvom kaip niekada KARTU. Daugelio to meto žmonių nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jie negali būti užmiršti. Negalima užmiršti tūkstančių Lietuvos valstybės piliečių budėjusių prie strategiškai svarbių objektų ir savo aktyvia pozicija gynusių mūsų ateitį.
Tomis dienomis mes visi buvome savo nepriklausomos valstybės piliečiais, suvokusiais ir panaudojusiais pilietinės visuomenės jėgą prieš kylančią agresija. Toks visuotinis, tačiau taikus pasipriešinimas ir sustabdė prieš Lietuvą nukreiptą karinę jėgą. Skaityti toliau
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui įteikta 2014 metų Laisvės premija.
Laisvės premijos įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė A. Michnikui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė – Laisvės premijos diplomą.
„Simboliška, kad prieš 24-erius metus, A. Michnikas čia Vilniuje, kaip Lenkijos Respublikos Seimo prezidiumo ir Lenkijos žiniasklaidos atstovas, buvo drauge su mumis, su tauta, pasiryžusia krauju apginti Skaityti toliau
