Žymos archyvas: kapitalizmas

V. Rubavičius. Belyčiai ir keistalyčiai – pažangiausioji kapitalizmo ateitis? (22)

Vytautas Rubavičius | Asmeninio albumo nuotr.

Regime sparčiai kultūriškai ir juridiškai naikinamą vyro ir moters lyčių skirties nuovoką – greit vyriška ir moteriška chromosomos jau bus paskelbtos „politiškai nekorektiškomis“, kaip įvardijimai tėvas ir motina, primenantys „atgyvenusią“ gamtiškąją naujos gyvybės atsiradimo plotmę, kuri pritraukia ir religinį sakramentalumą. „Pažangieji“ mąsto paprastai – ištrynus iš kalbos bei sąmonės tėvą ir motiną, netenka prasmės ir Dievo Įsakymai, „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Vaikai vis labiau imami suvokti kaip galimi įsivaikinti ar technologiškai – genetiškai bei surogatiškai – pasigaminti Skaityti toliau

„Stebuklas“ Toronte: Donaldas Trampas ir Eglės Mikulionytės žvaigždė (video) (0)

Eglė Vertelytė | Rengėjų nuotr.

Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“ Tarptautiniame Toronto kino šventėje, kur įvyko filmo pasaulinė premjera, pasitikta sausakimšomis kino salėmis. „Stebuklas“ – tai antras lietuviškas filmas, po 17 metų pertraukos atrinktas į svarbiausią Šiaurės Amerikos ir vieną prestižiškiausių pasaulyje kino renginių. Šia švente tik prasideda tarptautinės filmo kelionės.

Apie socializmo ir kapitalizmo kaktomušą devinto dešimtmečio pradžios lietuviškoje kiaulių fermoje pasakojanti istorija pasauliui pristatyta rugsėjo 8 d. Tarptautinio Toronto kino šventės „Atradimų“ programoje. Šiame filmų maratone kelionę yra pradėję gerai žinomi ir kino apdovanojimų susižėrę filmai, tokie kaip: „Lūšnynų milijonierius“ (angl. „Slumdog Millionaire“), „12 vergovės metų“ (angl. „12 Years a Slave“), „Kalifornijos svajos“ (angl. „La La Land“) ir kiti.

Kadras iš filmo | M. Astrausko nuotr.

   „Stebuklo“ rodymuose ir diskusijose su žiūrovais dalyvavo filmo scenarijaus autorė ir režisierė E. Vertelytė ir pagrindiniai aktoriai – Eglė Mikulionytė bei Vyto Ruginis.

„Tokio mąsto šventėje pasijauti kaip maža žuvis dideliame industrijos vandenyne, bet tam, kad galėtum save realiai įvertinti labai svarbu į tą vandenyną kartais išplaukti. Tai galimybė pamatyti save pasauliniame kontekste“, – savo patirtimi iš Toronto dalijasi E. Vertelytė.

Subtilumas, ironija ir netikėtos asociacijos

Filmo komanda džiaugiasi, kad Toronte „Stebuklas“ gavo daug dėmesio – užpildytos kino salės, plojimai, E. Mikulionytė atpažinimas Toronto gatvėse, kritikų recenzijos.

Gilberto Seaho filmo apžvalga Afrototonto žurnale filmą apibūdino kaip drąsų ir visiškai įtraukiantį. Kino kritikas Vasilis Ekonomu (Vassilis Economou) portale „Cineuropa“ rašė: „Stebuklas“ – subtili, ironiška, tragikomiška, beveik satyriška staigaus perėjimo nuo komunizmo į siaučiantį kapitalizmą ir netradicinio troškimo visko, kas vakarietiška, kuriuos patyrė buvusios Sovietų respublikos ankstyvuosiuose devyniasdešimtuosiuose, kritika“. Maiklas Maknelejas (Michael McNeely) savo recenzijoje pastebi: „Stebuklas“ papildo taiklių Rytų Europos satyrų gretas: ironiškas humoras, stiprus pagrindinis moters personažas, intriguojantys siužeto vingiai“.

Eglė Vertelytė, Vyto Ruginis, Eglė Mikulionytė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje | Rengėjų nuotr.

Daugelį atsiliepimų apie filmą siejo netikėtos asociacijos: E. Vertelytės braižo su garsiu suomių režisieriumi Akiu Kaurismekiu (Aki Kaurismäki), Eglės Mikulionytės – su Kati Outinen, V. Ruginio personažo su kontraversiškai vertinamu JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump). Nors kai kurie iš palyginimų atrodo net labai garbingai – daugelis jų yra visiškas atsitiktinumas.

Vyto Ruginis, Eglė Vertelytė, Eglė Mikulionytė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje | Rengėjų nuotr.

Su A. Kaurismiakio mūza lyginama E. Mikulionytė prisipažino, kad su šia aktore ją jau lygino draugai Lietuvoje. „Kai Toronte mane taip pristatė, draugai šaukė, kad jie pirmi tai pastebėjo. Niekada nepagalvojau, kad kažką panašaus turime, bet tikriausiai sutapo mūsų mąstymas, humoro ir absurdo suvokimas. Jaučiuosi pamaloninta“, – teigia E. Mikulionytė.

Ironiška, kad nors V. Ruginis, kaip ir didžioji dalis Holivudo, neigiamai vertina D. Trampo karjeros posūkį, užsieniečiai pastebi ryškų jo personažo panašumą į dabartinį JAV prezidentą. „Kad Bernardas panašus į Donaldą Trumpą pastebėjome jau tik filmavimo metu – iš to pasijuokėme, bet niekada rimtesnės jo personažo analizės nedarėme“, – sako V. Ruginis.

„Kol Donaldas Trampas nebuvo laimėjęs rinkimų, netikėjome, kad tai gali išsipildyti, todėl pristatydami filmą juokaudavom, kad norėdami pamatyti, kas atsitiks su JAV, jei D. Trampas bus prezidentu – turi pamatyti „Stebuklą“, – sako filmo prodiuseris Lukas Trimonis.

Kelionė po pasaulį

Spalio 1 d. tarptautinėje Reikjaviko kino šventėje įvyko Europinė filmo premjera. Britų žurnalas „The New European“ šią kino šventę įtraukė į švenčių, kurių nederėtų praleisti 2017 metais sąrašą, apibūdindamas jį kaip jaunatviškiausią, pristatantį naująją talentingų režisierių kartą iš viso pasaulio. Šį mėnesį „Stebuklas“ dalyvaus ir Liuksemburgo tarptautinės kino šventės „CinEast“ bei vienos seniausių Europos kino švenčių, 62-osios tarptautinės Valjadolido kino šventės Ispanijoje konkursinėse programose.

Kadras iš filmo | L. Muševos nuotr.

Įdomu, kad pirmoji teritorija, kuriai filmas buvo parduotas platinimui yra Kinija. Po jos sekė ir kitos Azijos šalys, tarp kurių Hong Kongas, Indija, Indonezija, Vietnamas ir kt. Labai laukiu kiniškai dubliuoto filmo“, – sakė L. Trimonis.

Filmo nacionalinė premjera įvyks Europos šalių kino forume „Scanorama“, o Lietuvos kino teatrus filmas pasieks gruodžio 8 d.

Po 17 metų lietuviškas filmas – Toronto kino šventėje (0)

Kadras iš filmo „Stebuklas“ | Mato Astrausko nuotr.

Nuo rugsėjo 7 d., iki rugsėjo 17 d., vyks Tarptautinė Toronto kino šventė. Šiais metais į šią šventę pateko Lietuvės režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija – „Stebuklas“, pasakojanti apie socializmo ir kapitalizmo kaktomušą lietuviškoje kiaulių fermoje. Tai itin didelis laimėjimas, kadangi paskutinį kartą, Toronte, lietuviškas filmas buvo rodomas tik 2000 metais. Tuomet į šventės programą pateko Šarūno Barto filmas – „Laisvė“. Taigi, po 17 metų pertraukos lietuviškas filmas vėl bus rodomas Toronto kino festivalyje ir tai bus

Skaityti toliau

KTU vertėjų darbas teatre nominuotas Jungtinių Tautų premijai (1)

NKDT spektaklio repeticija_ nkdt.lt

„Spektaklis yra visai kitoks negu, pavyzdžiui, konferencija, jis – gyvas organizmas. Aktoriai kartais kalba vienu metu, o ką tada daro vertėjas? Juk negali nutildyti aktorių, paprašyti, kad kalbėtų po vieną“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studijų prodekanė Dainora Maumevičienė. Už KTU pasiūlytą naujovę Lietuvoje – spektaklių sinchroninį vertimą į anglų kalbą – Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) buvo nominuotas Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijų apdovanojimui. Skaityti toliau

V. Kavolis. Liberalaus galvojimo erdvėje (2)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos

Tarytum „vakarietiškas liberalizmas“ turi būti į Lietuvą lėktuvais atskraidintas su muito prievole, tarytum jis neturėtų istorinių šaknų pačioje Lietuvoje! Į jas, tiesa, šiandieniniai Lietuvos liberalai (išskyrus istorikus) ir patys nedaug kreipia dėmesio. O juk liberalinė tradicija Lietuvoje turi savitų žymių – ne taip, kaip kai kur kitur, lietuviškasis liberalizmas nuo Daukanto, Basanavičiaus ir Kudirkos laikų buvo glaudžiai sutapęs su tautiniu atgimimu. Liberalizmas Lietuvoje nebuvo priešinamas nacionalizmui. Net ir Smetonos režimo laikais Juozas Tubelis, ministeris pirmininkas ir Tautininkų Sąjungos pirmininkas, „gerokai užpylė šalto vandens visiems griežtos linijos reikalautojams. Skaityti toliau

P. Gylys. Apie kapitalizmą M. Laurinkui ir liberalams (16)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Viešai pripažįstu – esu žalojęs ne vieną jaunimo kartą. Mat anais laikais dėsčiau politinę ekonomiją. O tada ji galėjo būti tik marksistinė, pateikianti vienpusišką, ideologizuotą tikrovės aiškinimą. Galiu pasiguosti tik tuo, kad buvau ne vienas – tokių žalotojų buvo tūkstančiai. Tarp jų – ir Vytautas su Dalia.

Tie tūkstančiai dėstė kas marksistinę politinę ekonomiją, kas marksistinę filosofiją, kas mokslinį komunizmą. Dauguma jų dabar bijo net tarstelėti, kad jie dėstė „ne tai“. Nors galėtų sakyti: dėstėm, bet ir Vytautas bei Dalia buvo su mumis. Dabar jie, bent dalis jų, lyg neturėtų biografijų, lyg būtų atėję iš ateities, dėsto politologiją, Skaityti toliau

A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą (14)

Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?

Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga (0)

Arvydas Guogis

XXI amžiaus pradžia pasauliui iškėlė naujus ir sudėtingesnius ekonominius-socialinius iššūkius. Jeigu kylančių ekonomikų šalys, kaip BRIC valstybės, dalis Rytų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, rodė aiškius ekonomikos kilimo ženklus, o kartais imdavosi spręsti ir nuo anksčiau susikaupusias socialines problemas, tai senosios Vakarų šalių ekonomikos, pirmoje dešimtmečio pusėje demonstravusios gerą ekonominį augimą, kuris buvo skatinamas informacinių technologijų ir paslaugų revoliucijos, 2008 m. papuolė į gilią krizę. Vėlesni 2009–2013 metai nerodė Vakaruose didesnio ekonominio atsigavimo, ypač bloga padėtis buvo Vakarų Europoje, o išskirtinai situacija pablogėjo Pietų Europos valstybėse. Skaityti toliau

P.Krugmanas: Diržų veržimas tik gilina krizę (2)

Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas (Paul Krugman) parašė populiarią ir labai svarbią knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.

Knyga „Įveikime ekonominę depresiją!“ tapo bestseleriu Amerikoje ir daugelyje Europos šalių, tačiau ji skandalingai prieštarauja Lietuvoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse įsišaknijusioms pažiūroms ir vykdomai politikai. Skaityti toliau

Š.Navickis. Nesiskaitymo pradmenys (10)

Šarūnas Navickis | asm. nuotr.

Nesiskaitymas su piliečiais prasidėjo ne Garliavoje ir ne po to, kai nebeliko Drąsiaus Kedžio – ten ir tada jis tiesiog įgavo labiausiai matomą išraišką, kokios lietuviai iš pačių rinktos valdžios iki tol nebuvo patyrę. Nors požymių būta – juk sušaudė guminėmis kulkomis demonstrantus prie Seimo. Žinoma, Garliava tapo išskirtine dar ir todėl, kad piliečių pasipriešinimas užsitęsė ir peraugo į politinę – rinkiminę plotmę. Tačiau nesiskaitymo pradžia ir šaknys yra giliau. Jos prasideda ten ir tada, kai suabejojama žmogaus galimybėmis, visų pirma jo gebėjimais pačiam savo darbu pelnytis duoną. Girdi, valstybė jam turi padėti. Skaityti toliau

L. Kojala. Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo (5)

Linas Kojala | lrs.lt videotransliacijos stop kadras

„Brangūs Sausio 13-ąją žuvusių laisvės gynėjų artimieji, Jūsų Ekscelencija Prezidente, Jūsų Ekscelencija Seimo Pirmininke, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, Seimo ir Vyriausybės nariai, posėdžio viešnios ir svečiai, mieli tautiečiai,

Didžiuojuosi tuo, kad gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje – pasaulį išvydau praėjus keliems mėnesiams po valstybės atstatymo akto paskelbimo. Žinoma, okupacinės pajėgos siautėjo dar ilgai, ką įrodo ir Sausio 13-osios tragedija. Tačiau faktas glosto širdį – esu nepriklausomybės kartos vaikas. Skaityti toliau