Žymos archyvas: Juozas Lukša – Daumantas

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! (2)

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes. Skaityti toliau

Ieškota Lietuvos partizano Stasio Lukšos (1925-1947) žūties vietos (nuotraukos) (1)

+L2050546-K100Sausio 18 d.  Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, miškuose vyko Lietuvos partizano Stasio Lukšos (1925-1947) žūties vietos paieška, kurioje dalyvavo LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Zapiškio būrio garbės šaulys Adolfas Jurgis Bartkus, Lietuvos partizano Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, LK sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro vrš. Gintautas Mauricas  ir 4 istorinių-karinių knygų autorius vrš. Ernestas Kuckailis  bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys dr. Raimundas Kaminskas. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (85)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau

A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“ (1)

A.Anusausko.Markulio dienorasciai„Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi.

– Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl? Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (43)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

Tautininkai paragino Vilniaus merą atsisakyti sovietinių gatvėvardžių ir paminklo P. Cvirkai (27)

Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ pasirašė jungimosi deklaraciją| Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą, kviesdama keisti sostinės gatvių pavadinimus, skirtus su sovietų valdžia kolaboravusiems: Salomėjai Nėriai, Kaziui Borutai ir Liudui Girai. Šias gatves siūloma pervadinti Lietuvos partizanų vadų Adolfo-Ramanausko Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto ir ukrainiečių nacionalinio didvyrio Stepano Banderos vardais, pastaruoju atveju parodant solidarumą su broliška ukrainiečių tauta.

Kartu kviečiama nukeldinti paminklą su sovietų valdžia  bendradarbiavusiam Petrui Cvirkai, jo vietoje pastatant paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Skaityti toliau

Lietuviško kino savaitgalis Europos kultūros sostinėje Umėjoje sieks tapti tradicija (0)

G.Lukso Duburys

Spalio 30 – lapkričio 2 d. Umėjoje, apie 80 tūkstančių gyventojų ir du didžiulius universitetus turinčiame mieste, įsikūrusiame Švedijos šiaurėje, bus surengtas lietuviško kino savaitgalis, pakviesiantis švedų žiūrovus išsamiau susipažinti su lietuvišku praeities ir dabarties kinematografu ir jame užfiksuotais kertinių Lietuvos istorijos lūžių ir kasdienybės pasakojimais.

Tris Vėlinių savaitgalio dienas sinefilų pamėgtame „Folkets Bio Umea“ kino teatre suksis 14-os įvairių žanrų lietuviškų filmų programa, į kurią įtrauktos dvi pilnametražės vaidybinės juostos – Gyčio Lukšo „Duburys“ ir Audriaus Juzėno „Vilniaus getas“, trys lietuvių poetinės sovietmečio dokumentikos „grynuoliai“ – Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ ir Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas (4)

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. (Genocido aukų muziejaus nuotr.)

Lietuva – maža šalis, ir su tuo niekas nesiginčija.

CŽV sąvade „The World Factbook“ pagal užimamą plotą pasaulyje jai skiriama tik 123 vieta, o pagal gyventojų skaičių – 134 (informaciniame portale pažymima, kad 2013 m. pradžioje tų gyventojų buvo belikę kiek daugiau kaip 2,97 mln., taigi, Lietuva šiuo rodikliu dar labiau nusmuko). Skaityti toliau

Įkvepiantis filmas vėl atgaivins partizanų vado J. Lukšos-Daumanto meilės ir pasiaukojimo istoriją (video) (2)

J. Lukšos-Daumanto ir N. Bražėnaitės-Lukšienės santuokos liudijimas

Rugpjūčio 15 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Džonstono (Mark Johnston) drama „Nematomas frontas“ („The Invisible Front“), pasakojanti partizanų pasipriešinimo sovietų okupacijai istoriją.

Partizanais buvo vadinami Lietuvos laisvės kariai, kurie išėjo į miškus ginti Tėvynės laisvės, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Aktyvi partizaninė kova tęsėsi daugiau nei dešimt metų (1945–1958 m.). Pokariu Lietuvoje žuvo per 20 000 partizanų. Skaityti toliau

E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką… (2)

Sergijus Staniškis-Litas, Juozas Lukša-Skirmantas, Vitas Garmus-Pavasaris ir Vincas Daunoras-Ungurys. Apie 1951 m. | genocid.lt nuotr.

„Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt ketvirtųjų metų liepos mėnesio pabaiga. Sekmadienio popietė.

Sėdim prie stalo įprasta tvarka: tėvas gale, motina dešinėj, tarnaitė Ona greta jos, mes penki broliai užustaly. Pietų metas. Tėvas betylėdamas pradeda srėbti žaltbarčius. Nenoromis pasekam juo.

Orą skrodžia minosvaidžių sviediniai, keliomis kryptimis kryžiuodamiesi viršum mūsų galvų. Jie nuolat drebina trobos stiklus, kažkur paliesdami taikinius. Tvanku… Skaityti toliau

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai (0)

Vertėjai M. Roduneris ir J. Ohmanas (kairėje)

Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur žuvo – vietinės reikšmės kultūros paminklu.

Šiandien apie partizanų majoro Juozo Lukšos-Kazimiero, Skirmanto gyvenimą ir veiklą byloja knygos, mokslo darbai, Skaityti toliau

V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai (18)

Vytautas V. Landsbergis

Yra istorinių temų, prie kurių nuolat grįšime ir ginčysimės. O ginčų esmė tikriausiai ta, kad skirtinga asmeninė patirtis nulemia ir skirtingą santykį su istorija. Ypač su ta, kurioje teko ir pačiam sudalyvauti. Vienokia yra ir bus Paleckio patirtis, kitokia Ramanauskaitės, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukters.

Jei paklausinėtumėm stribų, kokie motyvai vertė juos kovoti prieš Lietuvos laisvės kovotojus, atsakymai daugeliu atveju turbūt būtų pakankamai motyvuoti bei suvokiami. Antai naujajame J.Ohmano filme „Nematomas frontas“ kalba buvęs NKVD‘istas Skaityti toliau

Meno ir muzikos festivalis „Verpetai“ Varėnoje prisimins Lietuvos partizanus (1)

2011 m. lapkričio 25-26 d. Varėnos kultūros centre įvyks šiuolaikinio meno ir muzikos festivalis „Verpetai“. Ši šventė kasmet  į Dzūkijos sostinę sukviečia gausų būrį žiūrovų. Palydėdamas paskutinį rudens savaitgalį  festivalis palies skaudžią ir itin brangią Lietuvos laisvės kovos temą. Apie išgyventus istorijos išbandymus čia bus kalbama jausminga kino, fotografijos ir muzikos kalba.

„Visą laiką festivalis „Verpetai“ pabrėždavo baltų kultūros svarbą, sąsajas bei virsmus šiuolaikiniame mene. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Filmas „Partizano žmona“ – gyvas istorijos vėjas (71)

Įprasta istoriją vertinti istoriniais, socialiniais ir politiniais dėsniais, perteikti mokslinėmis monografijomis, o gyvais jausmais ir išgyvenimais pagristų tautos istorinių įvykių, pateiktų įtaigia kino-meno kalba, vis dar stokojame.

Mums trūksta gražiausių, tauriausių, žengti pirmyn įkvepiančių savosios istorijos vaizdų, savotiško herojinio epo, įprasminančio žmogaus būtį tautinėje bendrijoje, iškeliančio tautos vertybes, suteikiančio kasdienybei prasmę ir kryptį. Skaityti toliau