„Su Juozo Lukšos vardu siejama daugybė pačių įdomiausių istorijų, kurios pateko į Lietuvos partizanų istorijos aukso fondą: prasiveržimas pro geležinę uždangą, grįžimas į Lietuvą pačiu nepalankiausiu metu, legendomis ir įvairiausiais pramanais apipinta jo veikla Lietuvoje paskutiniais metais iki žūties.
Kalbėdami apie Juozą Lukšą kalbame apie visą lietuvių rezistenciją“, – kviesdamas pažinti šią išskirtinę asmenybę sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Progų tam šiemet yra ne viena – 2021-aisiais minime Juozo Lukšos 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines. Pagrindinės šios sukakties iškilmės, pagerbiant legendinio partizano gyvenimo ir kovos kelią, vyks rugpjūčio 14 d. Veiveriuose, netoli Juozo Lukšos gimtinės.
Sukakties metų renginių pasirinkimas įvairus: iškilmingi minėjimai, literatūrinis vakaras, pėsčiųjų žygis „Partizanų takais“, partizaninio mūšio vaidinimas, taip pat svarstoma galimybė surengti parodomuosius parašiutinius šuolius, taip tarsi atkartojant Juozo Lukšos sugrįžimą į Lietuvą tęsti kovą, ir kita.
Jono Žemaičio aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos nuo gegužės 11 d. eksponuojama nuotraukų paroda. Visą mėnesį, iki birželio 16 d., ji kvies prisiminti išlikusiose nuotraukose atsispindėtus J. Lukšos ir jo bendražygių gyvenimo ir kovos įvykius. Mokiniams skirta nauja Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta mokomoji vaizdo pamoka „Miško broliai: kovos ir kasdienybė“.
Literatūrinis vakaras „Juozo Lukšos skaitymai“ vyks gegužės 14 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos kiemelyje (tiesioginė transliacija „Youtube“ kanale). Sudėtingu laikotarpiu rašytus jo laiškus, nepaisant paties Juozo prašymo sunaikinti, išsaugojo jo žmona – antroji, po Lietuvos, mylimoji Nijolė Bražėnaitė.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 16-ąją, rengiamas pėsčiųjų žygis „Partizanų takais“ J. Lukšos gyvenimo ir kovų vietovėmis Prienų rajone. Birželio mėnesį žygeiviai bus kviečiami į savarankišką žygį aplankant Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės, kuriai priklausė ir Juozas Lukša, kovų vietas.
Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamos ir nuolat atnaujinamos žinios apie J. Lukšos atminimo įamžinimą, KAM ir kitų institucijų bei organizacijų veiklą minint sukakties metus.
A. Anušauskas, Juozas Lukša-Daumantas: legenda dezinformacijos spąstuose.
Juozas Lukša į pasipriešinimo kovas įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo.
Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje.
Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.
Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje.
1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
Juozas Lukša konspiracijos tikslais naudojo įvairių slapyvardžių: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Mykolaitis ir kt. Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“.
