Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Vasiliauskas. Idėjinė A. Sniečkaus klaida

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant

Valdas Vasiliauskas
2021-06-15 01:24:44
10
Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno LAF vadovui ir 1941 m. birželio sukilimo organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.

Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno LAF vadovui ir 1941 m. Birželio sukilimo organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.

Padaryti idėjinę klaidą komunistui buvo didesnė nuodėmė nei apsivogti. Ir net stalinietiško sukirpimo komunistas Antanas Sniečkus tokios klaidos neišvengė. Bet idėjinis žymiausio Lietuvos komunisto kluptelėjimas man padėjo atrasti apie Lietuvių Aktyvistų frontą (LAF), 1941 m. Birželio sukilimą, Lietuvos laikinąją vyriausybę vyraujančio priešiško diskurso ištakas, pirminį šaltinį. Neabejotina, kad Sukilimo artėjančios sukakties išvakarėse šio neigiamo diskurso suformuoti stereotipai ir dogmos atgims nauja jėga.

Pirmasis stereotipas 

LAF organizatorius ir idėjinis Sukilimo įkvėpėjas Kazys Škirpa buvo fašistas arba profašistinių pažiūrų… Bet savo įsitikinimais, politine biografija, darbais sunku įsivaizduoti tolimesnį žmogų nacionalsocializmui ir apskritai fašizmui, nei pulkininkas K. Škirpa: Lietuvos savanoris Nr. 1, 1919 m. sausio 1d. su grupele savanorių (tarp kurių buvo vėliau didžiu lietuvių scenos meistru, talentingu dramos teatro aktoriumi tapęs Vincas Steponavičius) iškėlęs Vilniaus Gedimino pilies bokšte Lietuvos Trispalvę, su valstiečiais liaudininkais išrinktas į Steigiamąjį Seimą.

K. Škirpos demokratiniams įsitikinimams buvo nepriimtinos tuo metu pasaulyje populiarios autoritarinės vadizmo, Tautos vado idėjos, todėl, protestuodamas prieš 1926 m gruodžio perversmą, pasitraukė iš kariuomenės ir vidaus politikos, perėjo į diplomatinę tarnybą.

Ir Berlyną pasirinko ne pats, ne iš meilės fašistinei Vokietijai, o buvo valstybės paskirtas Lietuvos ambasadoriumi ir įgaliotuoju ministru pačiu sudėtingiausiu laikotarpiu Europoje, virš kurios jau tvenkėsi II Pasaulinio karo debesys, taip pat esant Berlyno ir Kauno komplikuotiems santykiams (Klaipėdos fašistų teismas Laikinojoje sostinėje, po to Klaipėdos krašto atplėšimas).

Meilė, ištikimybė ir tarnystė Lietuvai net beviltiškomis aplinlybėms komunistinės propagandos buvo perdirbta į tarnavimą fašizmui. Mat ėjo Berlyne ambasadoriaus pareigas ir tada, kai pačios valstybės nebeliko: bendravo su Vokietijos Užsienio reikalų ministerija, atstovaudamas Lietuvai, gindamas jos interesus; tačiau buvo izoliuotas nuo sprendimus priimančių nacių partijos, Reicho (vok. valstybės, imperijos) svarbiausių struktūrų – Reicho kanceliarijos, SS reichsfiurerio H. Himmlerio vadovaujamos SS ir Vyriausios imperijos saugumo valdybos.

Atvirkščiai, dėl planų, nesuderintų su naciais (Hitleris buvo kategoriškai prieš Sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybės skelbimą), K. Škirpa pateko visagalio H .Himmlerio žinybos nemalonėn. Slaptosios policijos (gestapo) buvo nuolat sekamas, prasidėjus Sukilimui, uždarytas namų arešte, o vėliau internuotas ir karo pabaigos sulaukęs belaisvų stovykloje. Tai tokia „fašisto“ K. Škirpos karjera fašistinėje Vokietijoje, kuri buvo virtusi jo kalėjimu. Tik Stalino laikais visi vokiečiai buvo vadinami fašistais – nūnai tai būtų baisus vokiečių tautos įžeidimas. Bet lietuviai nesipiktina, kai K. Škirpą vadina „fašistu”.

Antrasis stereotipas

Neva LAF ir Birželio sukilimas buvo vokiečių diriguojamas, sukilėliai, ryšintys baltą raištį su raidėmis TDA (Tautinio darbo apsauga) – nacių parankiniai. Iš tikrųjų sukilėlių ir nacių tikslai ir planai buvo absoliučiai nesuderinami, todėl kalbėti apie kolaboravimą ar bent abipusias simpatijas galima tik dėl neišmanymo arba sąmoningo melo.

LAF, Sukilimo ir jo sudarytos Laikinosios vyriausybės tikslas-Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Ir Sukilimas tai padarė: 1941 m. birželio 23 d. LAF įgaliotinis Levas Prapuolenis per Kauno radiofoną perskaitė Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją. Sukilimas ne tik paneigė melą, kad Tauta pati pasiprašė į Sovietų sąjungą ir atsisakė nepriklausomybės, bet ir paskelbė pasauliui, kad Lietuva išstojo iš Sovietų Sąjungos, į kurią buvo prievarta inkorporuota.

Kai Reichas, ignoruodamas šį faktą, įvedė krašte vokiečių civilinę valdžią (Civilverwaltung), paneigusią bet kokią lietuvių nepriklausomybę. Laikinoji vyriausybė po šešių savaičių darbo prieš savo ir Tautos valią nutraukė veiklą. Pats Ministras pirmininkas Juozas Brazaitis ir dauguma jo kabineto narių nedvejodami atmetė vokiečių pasiūlymą tapti jiems pavaldžiais generaliniais tarėjais.

Trečiasis stereotipas

Su vokiečių okupantais Lietuvoje kovojo tik Maskvos atsiųstos diversinės grupės, raudonieji partizanai, o visa Lietuva, valdoma Civilverwaltung,o, gyveno ramiai ir taikiai. Todėl daugiau kalbama apie lietuvių tautos sovietų okupacijos genocidą ir pokario rezistenciją, kurios šešėlyje lieka antinacinė rezistencija, taip pat lietuvių nuostoliai ir aukos vokiečių okupacijos metais. Žinoma, jos nublanksta prieš holokausto siaubą, nelygintinos su žydų tragedija.

Tačiau nacionalsocializmas lietuvių tautai buvo ne mažiau svetimas, priešiškas ir pražūtingas nei komunizmas. Vokiečiai jau 1941 birželio 28 d. nuginklavo LAF vyrus. O kai LAF, nusivylęs vokiečių okupacine valdžia, nepripažinusia atkurtos nepriklausomybės ir privertusios atsistatydinti Juozo Brazaičio Laikinąją vyriausybę, paskelbė dėl to memorandumą, naciai išvaikė LAF,o LAF įgaliotinį Levą Prapuolenį, pirmą pasirašiusį šį dokumentą, gestapas suėmė ir išsiuntė į Dachau koncentracijos stovyklą.

Nors Hitleris sulaužė Ribbentropo-Molotovo paktą, tačiau, ironška, su vokišku pedantizmu laikėsi pakto slaptųjų protokolų, pagal kuriuos Lietuva jau buvo Sovietų sąjungos dalis( kaip teigiama Berlyno oficialiuose raštuose, „buvusi nepriklausoma Lietuvos valstybė”). Be to, gestapui jau iš pradžių Laikinoji vyriausybė kėlė įtarimų kaip per daug krikdemiška( net penki jos nariai buvo ateitininkai) ir anglomaniška.

Ir iš tikro J. Brazaičiui bei jo bendražygiams pasitraukus į pogrindį, o LAF persiformavus į antinacinį Lietuvių frontą, lietuviškos rezistencijos vienas svarbiausių rūpesčių buvo apsaugoti Lietuvos jaunimą, kad jo vokiečiai nesiųstų į Vakarų frontą kautis su būsimais Lietuvos sąjungininkais. Kai antinaciniam pogrindžiui pavyko sužlugdyti Lietuvos jaunimo mobilizaciją į SS legioną, gestapas smogė nedelsdamas –uždarė universitetus, į Štuthofo konclagerį išsiuntė 44 iškiliausias Tautos asmenybes.

Jų tarpe ir J. Brazaičio Vyriausybės paskirtą Šiaulių apskrities viršininką Joną Noreiką, kurio byloje SD ir Gestapo viršininkas Lietuvoje K. Jaegeris Įrašė: „ vienas iš lietuvių pasipriešinimo vadovų”. Šiauliečiai gali didžiuotis savo miestu: Šiauliai buvo vienas iš antinacinės rezistencijos centrų, kuriame buvo leidžiamas pogrindinis laikraštis „Lietuvos Judas“, skelbiantis Tautos išdavikų, nacių kolaborantų pavardes ir jų juodus ar kruvinus darbus.

Kad lietuviams buvo vienodai atgrasus ir raudonasis, ir rudasis okupantas, parodė generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos Vietinės rinktinės likimas. 1944 m. per savaitę buvo surinkta apie 20 tūkstančių savanorių, pasiryžusių, kaip ir 1918- 1920 m.,su ginklu ginti nepriklausomybę. Tačiau tik su Lietuvos vėliava ir Lietuvos teritorijoje.

P.Plechavičius nepakartojo generolo Andrejaus Vlasovo klaidos ir atsispyrė vokiečių gundymams stoti į bendrą kovą su bolševizmu. Rinktinė atsisakė prisiekti Hitleriui ir dėvėti Vermachto uniformas. Gestapo atsakas vėl buvo žaibiškas: P. Plechavičius ir jo štabas buvo suimtas, tie „plechavičiukai“ (kaip juos meiliai vadino Tauta), kurie pagal generolo įsakymą nesuskubo pasitraukti ir pasislėpti, buvo sušaudyti arba išsiųsti į tą patį Štuthofą

***

Šį įtakingą, gerai organizuotą antinacinį pogrindį okupuotoje Lietuvoje atidžiai iš Maskvos stebėjo Lietuvos Komunistų partijos vadovas, karo metais įkurto raudonųjų partizanų štabo viršininkas Antanas Sniečkus. Kadangi tuo metu Stalinas jau buvo tapęs Vakarų sąjungininku, A. Sniečkui kilo mintis kovai su bendru priešu pasitelkti ir Lietuvos antinacinį pogrindį. Bet A. Sniečkus dar nuo 1940 m. turėjo iš Baltarusijos atsiųstą ir prie jo pristatytą prievaizdą, LKP CK sekretorių D. Šupikovą, kuris ir nurodė baisų idėjinį lietuvių komunistų vedlio paklydimą.

Cituoju Kremliaus emisaro D. Šupikovo žodžius iš Vytauto Tininio knygos „Sniečkus. 38 metai valdžioje”: „Prieš vokiečius nusiteikę lietuviai, tačiau neremiantys sovietinių partizanų-tai buržuaziniai nacionalistai, o su jais negali būti jokių ryšių, jokių kompromisų, politinių ar operatyvinių kombinacijų ir pan. Pirmiausia – jie sovietų valdžios priešai, todėl turi būti sutriuškinti kartu su vokiečiais”.

Štai ta paradigma, net iki šiol lemianti 1941m. Birželio sukilimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, rezistencijos herojų ir aukų vertinimą. Visi, kas buvo ne su Maskva,- fašistai, todėl turi būti kartu su jais sutriuškinti, pribaigti. Kadangi viename maiše su vokiečiais, tai atsakingi ir už baisiausią nusikaltimą žmoniškumui – holokaustą. Jeigu patys neprisidėjo, tai nepakankamai garsiai protestavo, tylėjo(pabandytų kas protestuoti- pagal III Reicho teisę gestapas ir SD buvo virš įstatymo, žmonės dingdavo visam laikui be teismo, tyrimo ir net kaltinimo).

Šia paradigma ilgus dešimtmečius vadovavosi ir vadovaujasi KGB, planuodamas savo „aktyvias priemones”( dezinformaciją, klastotes), neva tiriančias nusikaltimus prieš žydų tautą ir persekiojančias karo nusikaltėlius, tačiau realiai trinančias ribas tarp kaltų ir nekaltų, juodinančias, kompromituojančias laisvės kovų herojus, lietuvių emigracijos veikėjus, Vakarų akyse juos paverčiant „politiniais lavonais”. Žydų masinės žudynės pasitelkiamos ne teisingumo vykdymui, o politinei kovai.

KGB dezinformacijos operacijų, siekiančių demokratinio pasaulio akyse diskredituoti, sukompromituoti lietuvišką rezistenciją, taikiniais buvo jos smboliai – Juozas Brazaitis, Kazys Škirpa, Jonas Noreika-Generolas Vėtra, Juozas Lukša-Daumantas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Tautos patriotines jėgas, Lietuvos (kaip nūnai ir Ukrainos) nepriklausomybės gynėjus pravardžiuoti ne tik buržuaziniais nacionalistais, bet ir fašistais – sovietinės propagandas ir istoriografijos klasika. Net šiuolaikiniai Kremliaus modernių informacinių karų strategai nieko geriau nesugalvojo, kaip vokiečių okupaciją ir jos metu įvykdytus žvėriškus nusikaltimus sujungti į bendrą neišardomą diskursą su antikomunistinėmis jėgomis, kovojusiomis už Lietuvos nepriklausomybę. Todėl Raudonosios armijos Lietuvos ”išvadavimui“ iš vokiškųjų okupantų ir sovietų valdžiai priešinosi tik nepribaigti vietiniai fašistai. Jau ir lietuviškos propagandos (žiniasklaidos) frontuose vis dažniau šmėžuoja „naciai’ ir „naciukai”.

Naujausias karikatūriškas informacinio karo aktas: A. Lukašenkos ištrauktas iš KGB dezinformacijos šiukšlyno kaltinimas Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui dėl dalyvavimo holokauste. Tai jau groteskas, iš kurio galime skaniai pasijuokti.

Bet juokas nebeima, kai tokiais kaltinimais Juozui Brazaičiui, K. Škirpai, Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai net iki šiol svaidosi žymūs Lietuvos intelektualai, patyliukais pritaria ir Vilniuje reziduojantys Vakarų ambasadoriai. Ar mes galime juoktis iš paranojiko diktatoriaus, jeigu patys net per trisdešimt nepriklausomybės metų nepajėgiame išsivaduoti iš Maskvos primesto nuodingo diskurso, tarytum sugerto su motinos pienu: „Pirmiausia- jie sovietų valdžios priešai, todėl turi būti sutriuškinti kartu su vokiečiais.”

1941 m. Birželio 23-osios sukilimo, Laikinosios vyriausybės, antinacinės rezistencijos, kaip ir pokario laisvės kovų ašis buvo Lietuvos nepriklausomybė. Tai buvo Tautos krauju pasirašytas liudjimas pasauliui, kad ji 1940 m. buvo okupuota, o ne pati pasiprašė į sovietinių tautų šeimą. A. Sniečkaus prižiūrėtojas išsyk suvokė grėsmę kertiniam Maskvos melui, neigiančiam Lietuvos okupaciją, todėl nurodė, kad šis Tautos liudijimas turi būti nedelsiant sunaikintas, ištrintas iš istorijos. Ir jis naikinamas, trinamas iki šiol.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas
  2. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?
  3. V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“
  4. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  5. V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas
  6. V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė
  7. V. Vasiliauskas. KGB klasika
  8. A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
  9. V. Vasiliauskas. Neišgydoma priklausomybė nuo priešo
  10. V. Vasiliauskas. KGB legiono 25-metis nepriklausomoje Lietuvoje
  11. V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje (nuotraukos, video)
  12. V. Sinica. Per toli, per vėlai
  13. V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  14. K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas
  15. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  16. Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
  17. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  18. T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą
  19. V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  20. S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Adeimantas says:
    2 metai ago

    Aciu uz tiesa !!!

    Atsakyti
  2. Antanas says:
    2 metai ago

    Ačiū autoriui už nuostabų straipsnį! Būtų labai šaunu šias autoriaus mintis paskelbti užsienio spaudoje. Bet kas tuo užsiims…

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    „Bet juokas nebeima, kai tokiais kaltinimais Juozui Brazaičiui, K. Škirpai, Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai net iki šiol svaidosi žymūs Lietuvos intelektualai“. NE, intelektualai tokiais kaltinimais nesisvaido. Svaidosi visokie, bet tik jau ne intelektualai.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      2 metai ago

      Manau, kad tai – užslaptinti 75 metams “buvę”.

      Atsakyti
      • O kur ,,mokantys gyventi" says:
        2 metai ago

        jų palikuoniai, iš visų jėgų ir kimbantys į valstybės vairą, LRK, teisę, savo tėvų ar senelių mundurų švarinimą?

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    2 metai ago

    Partizanai – SAVO žemėje prieš užpuolikus kovoja.
    Lietuvos (t.y., ne RU) žemėje ,,raudonieji partizanai” buvo NE partizanai, o tokių pat, kaip ir vokiečiai, okupantų diversantai, teroristai, dar nežinia, ko iš tiesų labiau siekę – ar su vokiečiais kautis, ar kovotojais su vokiečiais apsimetus, kuo daugiau vietos gyventojų išnaikinti ir įbauginti. Vietos gyventojus liaudies priešais pavadinę, nebent save ta liaudimi laikė? Po tokių kovotojų išpuolio vieną sykį tik per atsitiktinumą liko gyvas mano uošvis, važiavęs traukiniu pas savo mamą…

    Atsakyti
    • Antanas says:
      2 metai ago

      Taip, gerb. Žemyna, jie nebuvo jokie partizanai. Jie buvo sovietiniai diversantai. Partizanai buvo tie, kurie vienaip ar kitaip kovojo prieš Lietuvos okupantus – prieš vokiečius, prieš sovietus, prieš Armiją krajovą.

      Atsakyti
  5. Vilna says:
    2 metai ago

    Birželio 23-osios Tautos sukilimo klausimo atveju užsiimti atskirų asmenų gynimu – “švarinimu”, tai reiškia eiti Lietuvos priešų primestu, pakištu keliu, kuris, suprantama, negali būti nieku kitu, o klystkeliu.
    Akivaizdu, kad apie 30 tūkst. Birželio sukilėlių, iš kurių apie 2 tūkst. žuvo, atliktas valstybinės Nepriklausomybės atkūrimas prilygsta Tautos kaip suvereno veiksmams, kuriuos, atsižvelgus į padėtį, nėra pagrindo matyti neteisėtais.
    Sukilimo rezultatas yra teisinis – Nepriklausomybės atkūrimas de fakto ir jos paskelbimas de jure yra Tautos – visos Lietuvos – kaip valstybės suvereno gyventojų sukilimo rezultatas. Pats suverenas šio rezultato deramo turinio ir statuso aktu niekaip nėra paneigęs, jis galioja iki šiol. Kad taptų jis demokratiškos valstybės aprobuotu valstybės aktu – yra būtina Seimui jį patvirtinti. To ir reikalautina iš Seimo minint pergalingo Sukilimo 80-metį. Mat, Seimui atlikus jo patvirtinimą, Sovietų 1940 m. liepos 21 d atliktas Lietuvos valstybės inkorporavimo į Sovietų sąjungą sprendimas netektų juridinės galios – taptų niekiniu jau nuo 1941 m. birželio 23 d. Tuo būtų suduotas smūgis visam Sovietų skelbiamam pokariniam Lietuvos valdymo teisėtumui, visiems Lietuvos gyventojų trėmimo, naikinimo vykdytiems veiksmams.
    Čia minimi asmenys, žinoma, turi būti ginami, tačiau tai turi būti vykdoma nesiejant su Birželio 23-osios rezultatų vertinimu. Tai atskiras istorinis klausimas.

    Atsakyti
  6. Mclaud says:
    2 metai ago

    Šiaip kažkokia istorija su Adamkievičium buvo iškilusi ne dėl holokausto, o dėl dezertyravimo iš Sedos mūšio. Galbūt, netgi arkli su vežimu iš valstiečio prichvatizavo.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      2 metai ago

      Pats matėte ar viena boba pasakė?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

2023 02 01
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

2023 02 01
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

2023 01 25
Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

2023 01 24
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

2023 01 22
Ukraina Didvyrių kraštas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Nesutarimai, džiuginantys karo nusikaltėlius Kremliuje

2023 01 21
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

NATO siunčia tris savo žvalgybinius lėktuvus į Rumuniją

2023 01 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Michaelfam apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Avalancheqcb apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Teddrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius
  • Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?
  • S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)
  • Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
12
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

Norime su jumis aptarti ligas, kuriomis kaltiname sergant kaimyninę Rusiją. Tai Imperinis virusas: imperializmas, šovinizmas, fašizmas, rašizmas ir kitai izmai,...

Skaityti toliau

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
17
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

2014 m. JAV pasirodė anglų kalba išleista sovietinių partizanų, trumpai tarnavusio NKVD, vėliau žymaus Izraelio istoriko Dovo Levino (Dov Levin)...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
10
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Michaelfam apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Avalancheqcb apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Teddrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Lyle apie M. Jonaitis. Mes įėjome į istoriją
Kitas straipsnis
5 naudingos mobilios programėlės nepamirštamai ir smagiai vasarai

5 naudingos mobilios programėlės nepamirštamai ir smagiai vasarai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai