Žymos archyvas: Jonas Noreika

L. Kerosierius. Paminėkime Jono Noreikos-Generolo Vėtros gimtadienį (9)

Leonas Kerosierius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2015 metais atsirado tokių, kurie teikė siūlymus pašalinti atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių Bibliotekos pastato fasado, skirtą Lietuvos patriotui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai atminti.

2015 rugpjūčio 5 d. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į atsakingas įstaigas ir aiškino, kad Jonas Noreika 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, 1943 m. kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių baudžiant už Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova (3)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.

Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau

S. Trinka: Noreika buvo didelis patriotas ir žuvo bekovodamas už Lietuvos laisvę (6)

J. Česnavičiaus nuotr.

Daugiau kaip prieš 40 metų, 1978-aisiais, Čikagos lietuvių dienraštis „Draugas“ per daugelį atkarpų skelbė buvusio Lietuvos kriminalinės policijos valdininko Stasio Trinkos labai įdomius atsiminimus.

S. Trinka tarnavo Lietuvos policijoje, praktiškai, per visą tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, pirmosios bolševikų okupacijos (1940-1941) ir vokiečių okupacijos (1941-1944) metais, išraiškingai parodo policijos darbo specifikos skirtumus nepriklausomos Lietuvos valstybės ir okupacinių Skaityti toliau

A. Rusteika. R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui (1)

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui | Alkas.lt koliažas

Netyla skandalas dėl Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus veiksmų nuimant atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. 1997 metais, minint Jono Noreikos žūties 50-ąsias metines, visuomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl šio žinomo rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimo ir apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties, kas ir buvo padaryta. Valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai Prezidentūroje, dalyvaujant ir Jono Noreikos vaikaičiams. Tada atidengta ir atminimo lenta ant statinio fasado. Skaityti toliau

Visuomenininkai, po mitingo prie Prezidentūros, atidengė naują atminimo lentą J. Noreikai (nuotraukos, video) (51)

20190905_194855-2400

Rugsėjo 5 d. pavakarę, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje patriotinės organizacijos surengė mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“.  Susirinko bemaž penki šimtai žmonių.

O kol prie Prezidentūros vyko mitingas, kelios dešimtys žmonių su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, susirinkę prie Vrublevskių bibliotekos sienos pritvirtino naują atminimo lentą, skirtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui. Ją pakabino broliai skulptoriai Kęstutis ir Vytautas Musteikiai. Skaityti toliau

Vilniuje telkiamas mitingas prieš laisvės kovų atminties trynimą ir šliaužiančią okupaciją (apklausa) (28)

Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 5 d. 18 val. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje patriotinės organizacijos  žada surengti mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. Po mitingo, 19 val. prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ketinama iškilmingai pagerbti Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimą.

„Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! Skaityti toliau

M. Sėjūnas. Artėja 1940-tieji? (49)

Atminimo lenta Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato kabojusi iki 2019 m. liepos 27 d. | Wikipedia.org nuotr.

„Škirpos ir Vėtros“ precedentas, istorinių faktų revizija, šįsyk sukėlė didžiausią pastarojo meto politinę audrą, pasėjo nesantaiką ir kaip niekad suskaldė pilietinę visuomenę. Vieniems atrodo, kad Vėtros „nukarūnavimas“ – istorinio teisingumo misija, kitiems – kad tai valstybės, jos didvyrių, kertinių simbolių pažeminimas, smūgis valstybingumo pamatams. Deja, diskusija net ir aukščiausiame politiniame lygmenyje virto emocijų jūra, o ne faktų ir argumentų analize. Vieni išvadinti promaskvietiškais išdavikais, kiti – fašistais, nacių kolaborantais ir šunimis.

Siūlau, atmetus emocijas, pažiūrėti į šį labai svarbų valstybei įvykį nesivadovaujant Skaityti toliau

Seimo nariai ragina URM duoti atkirtį politico.eu paskelbtam šmeižtui apie J. Noreiką-Generolą Vėtrą (12)

Meninė akcija prie nuimtos Vėtros atminimo lentos | K.Tamašausko nuotr.

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydami pasisakyti dėl politico.eu paskelbto straipsnio, kuriame šmeižiamas Jonas Noreika-Generolas Vėtra. 

Liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus savavališku sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimta karininko J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ši žinia pasiekė ir užsienio žiniasklaidą.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Laiškas bičiuliui Moišei (6)

Žydai | LCVA nuotr.

Mielas Moiše! Kai susipažinome, aš buvau paauglys, Tu – jau garbaus amžiaus žmogus. Ligšiol menu mūsų kelionę iš Kėdainių į Vilnių, kur aš vykau į mokslus, Tu – tartis dėl savo grįžimo į savo istorinę Tėvynę. Nebuvai nei turtingas, nei įtakingas, o paprastas darbininkas. Į kelionę pasiėmei tiktai keletą mandarinų ir tuos pačius atidavei man. Toks ir įsiminei – doras, draugiškas, nuoširdus, visiškai priešingas godaus ir savanaudžio žydo stereotipui.

Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Nežinau, ar tebesi gyvas, ar tebevaikštai mus abu Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalų spindesys ir konservatorių skurdas (20)

vytis-kerta-neuzmirstuole-alkas-lt-koliazas

Firminis Bernardo Gailiaus straipsnis darsyk atskleidė ir galutinai įrodė faktą, kurį įžvalgesni suvokė jau prieš dešimtį ar netgi dvi dešimtis metų. Liberalai skina pergalę po pergalės, o konservatoriai užleidinėja pozicijas vieną po kitos. Prieš keletą metų vienas buvęs kolega, o vėliau – oponentas kalbėjo: reakcija visada pralaimi. Jis klydo. Ne reakcija pralaimi, bet inercija. Inercija pati savaime – ištisas ir amžinas pralaimėjimas.

Gediminaičių stulpų ir Lietuvos Trispalvės įvardijimas de facto fašistiniais simboliais, dėl to, kad juos galimai naudoja saujelė fašizmui ar net nacizmui simpatizuojančių asmenų, Skaityti toliau

Rugpjūčio 7 d. Vilniuje telkiamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (67)

Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo vyks  mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ Mitingo rengėjai, skelbiantys Feisbuke kreipimąsi į Lietuvos istorinės atminties išsaugojimu neabejingiems Lietuvos piliečiams, rašo:

„Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su savo parankiniais šmeižia, daužo ir naikina Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių atminimą: 2019-07-24 d. Vilniaus sav. Tarybos posėdyje 21-o Vilniaus tarybos nario sprendimu panaikintas 1941 m. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. KGB klasika (12)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su Remigijumi Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija – galbūt taip buvo  gestapo ir enkavėdistų užkluptas ir išsivežtas Generolas Vėtra (J.Noreika)? Nūnai paryčiais visiems ramiai miegant ir ničniekam nesitikint, buvo nulupta ir išsivežta jo atminimo lenta. Skaityti toliau

TS-LKD frakcija Vilniaus taryboje: Vienašališki sprendimai Vilniaus istorinės atminties temoje turi baigtis (2)

Liutauras Kazlavickas | M.Mikulėno nuotr.

Liepos 27 d. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčiomis nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta sukėlė visuomenėje nuostabą ir audringas diskusijas. Lenta buvo nuimta slapčia – 4 valandą nakties, vienasmenišku Mero sprendimu, pasinaudojant esamomis reglamentavimo spragomis.

„Vakar posėdžiavusi Frakcija sutarė siųsti aiškią žinią Vilniaus merui – vienašališki sprendimai Vilniaus istorinės atminties temoje Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose (16)

 Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.

Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Skaityti toliau

S. Buškevičius kreipėsi į prokuratūrą dėl R. Šimašiaus veiksmų (21)

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 27  d. partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius kreipėsi į Lietuvos generalinė prokuratūrą dėl Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus veiklos. Kaip žinia, R. Šimašiaus nurodymu ankstų šeštadienio rytą, slapčiomis nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nuplėšta karininko, laisvės kovotojo, 1947 metais okupacinės valdžios sušaudyto Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

„Šis Vilniaus mero R. Šimašiaus veiksmas prieštarauja teisės aktams, yra provokacinis, vandalinis ir kiršina visuomenę. Prašau Jūsų dėl šio fakto pradėti ikiteisminį tyrimą ir Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Dėl naujų įvykių Lietuvoje (12)

Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tokia antraše savo pareiškimą 1941 m. liepos 8 d. paskelbė Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone – išreiškusi ne šiaip atsitiktinę nuomonę, bet pareiškusi bolševikinei okupacijai nepasidavusios, jos nepripažįstančios, besipriešinančios, nepriklausomos valstybės tęstinumą manifestuojančios Lietuvos poziciją.

Bet ta antraštė simboliškai atspindi ir šios savaitės reikšmingus įvykius. O tie įvykiai buvo du: trečiadienį R. Šimašiaus frakcijos balsais Vilniaus m. tarybos sprendimu panaikinta Kazio Škirpos gatvė ir šiandien nulupta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos atminimo lenta J. Noreika-Generolui Vėtrai. Kiek teko patirti iš tarybos narių, be jokio pasitarimo su taryba ar jų informavimo. Tiesiog – biurokratiniu buldozeriu.

Skaityti toliau

Vilniaus mero nurodymu nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta (nuotraukos, tiesioginė transliacija) (59)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Liepos 27 d., šeštadienį, paryčiais apie 4 val. Vilniuje, Vilniaus miesto mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos slapčia buvo nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS agentūrai paaiškino, jog lentą nuimti nusprendė, esą, siekdamas laikytis „vienodo principo“ visiems su totalitariniais režimais susijusiems – atminimo ženklams – tiek Žaliojo tilto skulptūroms, nukeltoms prieš ketverius metus, tiek J. Noreikos atminimo lentai… Skaityti toliau

Visuomenininkai paminėjo birželio 23-iosios sukilimą (nuotraukos, video) (1)

Visuomenininkai paminėjo birželio 23-iosios sukilimą | J. Česnavičiaus nuotr

Birželio 23 d., sekmadienį, Vilniuje  ir Kaune visuomenininkai paminėjo 1941 m. birželio 23 d. sukilimą. Vilniuje patriotiškai nusiteikusių baikerių motociklų kolonos dalyviai, iškilmingai pravažiavę per Gedimino prospektą, pagerbdami visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, Lukiškių aikštėje, Šimtmečio-Redos rate, kurio viduryje įamžinta 111 relikvijų menančių kovas už Lietuvos laisvę, padėjo gėlių vainiką. Motociklininkai taip pat sustojo ir laisvės kovotojams skirtą vainiką padėjo prie Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos Gedimino pr. 29. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nepaprastoji padėtis? O taip! (39)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui NoreikaiGenerolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.

Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau

Teisme – ginčas dėl istorinės išvados apie Joną Noreiką (0)

teismas.lt nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas numato skelbti sprendimą ypač jautrioje visuomenei  administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti Granto Arturo Gochino (Grant Arthur Gochin) skundą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką (generolą Vėtrą), panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą. Skaityti toliau

Vasario 16-osios šventę užbaigė įspūdingos tautinės eitynės su deglais (video, nuotraukos) (17)

Tautinės eitynės su deglais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 16-osios vakare Vilnių nutvieskė deglų jūra. Tūkstančiai žmonių įspūdingomis eitynėmis su deglais pažymėjo 101-asias Lietuvos Respublikos atkūrimo metines. Eitynių dalyviai nešini  deglais, trispalvėmis, istorinėmis Vyčio ir sambūrio „Lietuva yra čia“ vėliavomis žygiavo nuo Aušros vartų pro Signatarų namus iki Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kur kabo atminimo lenta karininkui Lietuvos didžiavyriui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

Eitynių dalyviai nešė didelį transparantą su užrašu trispalvės fone „Lietuva yra čia“, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas (15)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Veikiausiai nelemtas sutapimas, kad prieš  ateinantį penktadienį ir šeštadienį  numatytas Adolfo Ramanausko – Vanago valstybines laidotuves  vėl pakilo nauja, gal net devintoji banga dėl  Jono Noreikos – generolo Vėtros. Lietuvos žydų bendruomenėje pasigirdo pasipiktinusių balsų boikotuoti iškilmes. Jau vien dėl tokių minčių Aleksandras Slavinas aname pasaulyje yra laimingas – jis savo pasiekė.

Slavinas, KGB pulkininkas, pokario NKVD Lietuvoje kontražvalgybos vadovas, kurio taikinių sąraše buvo lietuvių  rezistencijos, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Taip, man skauda. Atsakymas Indrei Makaraitytei (69)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Anksčiau objektyvi ir patriotiška žurnalistė Indrė Makaraitytė įsijungė į kovą su Lietuvos partizanais. Retoriniu klausimu – „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ Iš tos perspektyvos raginama vertinti visą Lietuvos istoriją. Tiek Joną Noreiką, tiek – tarp eilučių – Kazį Škirpą, Juozą Ambrazevičių ir visą Laikinąją Vyriausybę.

Argumentavimas čia grindžiamas jausmais. Žinia, kad jais lengviau Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

A. Zolubas. Pertekliniai procentai? (37)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Atgimimo laikais veikusi visuomeninė organizacija „Lietuvos Respublikos piliečių chartija“, kuriai vadovavo literatūros kritikas, literatūrologas Vytautas Kubilius, buvo paprašiusi iš JAV į Lietuvą atvykusį JAV lietuvių visuomenės veikėją, politologą Liną Juozą Kojelį gauti informacijos apie galimybes reikštis JAV žiniasklaidoje.

Iš patirties žinodamas, kad žydų bendruomenė itin sėkmingai naudojasi JAV žiniasklaida, L.J.Kojelis, jo paties tvirtinimu, tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į JAV Žydų bendruomenės vadovus. Atsakymas Skaityti toliau

A. Zolubas. Antivalstybiniai užsienio reikalų ministro akibrokštai (3)

Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

„Išvažiavo vilnų, parvažiavo nukirptas“ tokiu pavadinimu 2013 m. Vasario 2 d. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos tinklapyje buvo paskelbtas mano rašinėlis apie dabartinio Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus viešnagėje pas kaimynus lenkus iškrėstą akibrokštą.

Akivaizdu, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDP) koalicinės sutarties partnerė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) neatsisakė teritorinės autonomijos ir visomis išgalėmis siekia ją įteisinti, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstituciją. Yra rimtų požymių (Lietuvos piliečių lojalumo Lenkijai išraiška – „lenko korta“), kad ir Lenkijos valstybės siekiai yra panašūs ar dar didesni. Skaityti toliau

A. Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą – čekistinio žanro klasika (8)

Kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona Antanina Karpavičiūte | LGGRTC nuotr.

Rugsėjo 10 d. įtakingas JAV dienraštis bei interneto portalas „The New York Times“ paskelbė Andrew Higginso straipsnį „Nacių kolaborantas ar tautos didvyris? Testas Lietuvai“. Šiame rašinyje mėginama dar kartą mesti šešėlį ant antinacinio ir antisovietinio pogrindžio veikėjo Jono Noreikos, kuris mūsų laisvės kovų istorijoje amžiams pasiliko kaip bebaimis ir pasiaukojantis Generolas Vėtra.

Iš esmės šiame rašinyje nėra nieko nauja. Straipsnio autorius, remdamasis SSRS-Vokietijos karo pradžioje į Sovietų Sąjungą pabėgusio ir taip Holokausto išvengusio vilniečio sūnumi Eugenijumi Bunka, Skaityti toliau

A. Veilentienė. Vyksta karas prieš valstybės simbolius (32)

Išniekinta J. Zikaro Kauno Laisvės statula | Alkas.lt nuotr.

Pasitikdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį stebime gerai organizuotą karą prieš Lietuvos didvyrius ir valstybės simbolius. Ir tai daroma mūsų piliečių rankomis. Sostinėje siekiama panaikinti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą, reikalaujama nuimti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą,  Rūta Vanagaitė nebaudžiama gali šmeižti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jau 27 metai kliudoma pastatyti paminklą žuvus Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau