JAV ambasadorės prašoma susilaikyti nuo nepagrįsitų kaltinimų Lietuvos laisvės kovotojams

Prašyme, nurodoma, kad internetinis portalas www.diena.lt paskelbė ambasadorės  nuomonę, jog Lietuvoje šlovinami paminklai asmenų, esą prisidėjusių prie žydų tautos naikinimo. Prašyme rašoma:

Skelbiant Jūsų nuomonę buvo paminėti Lietuvos laisvės kovotojai Juozas Krikštaponis ir Jonas Noreika. Mums nėra žinoma, iš kokių šaltinių yra gauta ši informaciją ir kas ją pateikė, tačiau neabejojame, kad tie šaltiniai yra Lietuvoje ir juos pateikė Lietuvos piliečiai. 

Todėl norėtume atkreipti dėmesį į šių asmenų mėginimą suklaidinti Jūsų Ekscelenciją, nes kompetentingos valstybės institucijos nėra nustačiusios, kad Lietuvos laisvės kovotojai Juozas Krikštaponis ir Jonas Noreika dalyvavo holokauste.

Pasak žmogaus teisių gynėjų abejones dėl metamų kaltinimų J. Krikštaponiui pagrįstumo kelia jau vien ta aplinkybė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) viešai neskelbia informacijos, jog J. Krikštaponis vokiečių gestapo buvo suimtas ir kalinamas Kauno kalėjime, o juk holokausto dalyvių vokiečių gestapas paprastai nekalindavo kalėjimuose.

Prašyme nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija vienareikšmiškai nustato, kad Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju joks teismas nėra nustatęs, kad paminėti asmenys būtų dalyvavę holokauste ar kituose nusikaltimuose žmoniškumui.

Primenama, kad šiuo metu teisme yra pateiktas piliečių skundas dėl metamų kaltinimų Lietuvos laisvės kovotojui Juozui Krikštaponiui dalyvavus holokauste.

Taigi, kol teismas nėra nustatęs šios asmens kaltės, bet koks jo viešas valstybės asmenų kaltinimas gali būti suprastas, kaip politinis spaudimas teismui vykdant teisingumą, o tai neabejotinai sukels pasekmes, kurios leis visada abejoti būsimuoju teismo sprendimo teisingumu, – teigia žmogaus teisių gynėjai.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia JAV ambasadorės dėmesį, kad:

...informacija apie tariamą Jono Noreikos dalyvavimą holokauste yra juo labiau klaidinanti, nes Lietuvos Respublikos teismai yra ne vieną kartą išaiškinę, kad šis Lietuvos laisvės kovotojas nebuvo holokausto dalyvis. Pirmą kartą, – kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas reabilitavo Joną Noreiką visa sovietinio kaltinimo apimtimi. 

Antrą kartą, – kai 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas, o 2020 m. balandžio 2 d. ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė suinteresuoto asmens piliečio Granto Gochino skundą dėl esą neteisingos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pažymos, kurioje J. Noreika pripažįstamas nebuvęs holokausto dalyviu. 

Šie teismų sprendimai aiškiai patvirtina išvadą, kad J. Noreika nebuvo holokausto dalyvis ir nedalyvavo žydų žudyme nacių okupacijos laikotarpiu.

Laiško autoriai atkreipia dėmesį, kad sovietinę propagandą atkartojantys Lietuvos ir kitų šalių kaltinimai lietuvių tautos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyviams dėl jų tariamo dalyvavimo holokauste yra dešimtmečius besitęsianti tendencinga šmeižto prieš lietuvių tautos laisvės kovas praktika:

Kaltinimų holokaustu ne kartą sulaukė asmenys, kurių nekaltumas šiuo aspektu įrodytas ne tik Lietuvos, bet ir JAV institucijose. Ryškiausias toks pavyzdys – Birželio sukilimo 1941 metais įsteigtos Laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, kuriam Šaltojo karo metais JAV buvo mesti identiški kaltinimai dalyvavus holokauste, tačiau galiausiai JAV teisingumo departamentas atliko tyrimą ir JAV Senato Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitetis šio tyrimo pagrindu išteisino J. Ambrazevičių nuo visų kaltinimų kolaboravimu su naciais.

Atitinkamai apie J. Noreiką taip pat JAV teismuose, vykdant tardymus kito Lietuvos piliečio galimo kolaboravimo byloje lietuvis kunigas (pripažintas žydų gelbėtojas) Jonas Borevičius liudijo, kad J. Noreika organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiaulių apskrityje ir įtraukė ne vieną asmenį į šio tinklo veiklą. 

Deja, tokie faktai nesusilaukia deramo visuomenės, tyrėjų ir žiniasklaidos dėmesio, vertinant sudėtingą holokausto klausimų kontekstą. Tačiau į juos galėtų atkreipti dėmesį Jos Ekscelencija ambasadorė.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad Lietuvos laisvės kovotojų diskreditavimu labiausiai yra suinteresuota Rusija, kuri visus penkiasdešimt Lietuvos okupacijos metų skleidė propagandą, neva visi Lietuvos pokario partizanai, Laisvės kovų dalyviai ir rezistentai buvo nusikaltėliai ir žydšaudžiai.

Pasak rašto autorių neatsitiktinai pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėję tam tikrų visuomenės grupių reikalavimai pašalinti paminklus partizanams ir Lietuvos laisvė kovotojams, teismui neįrodžius jų kaltės, sutampa su Rusijos mėginimais tęsti ankstesnę ir karo Ukrainoje išvakarėse ypač sustiprėjusią informacinę-propagandinę kampaniją prieš Lietuvos valstybę.

Vykdomos kampanijos tikslas buvo ir tebėra skleisti ir įtvirtinti Kremliaus pokariu suformuotą, o dabar V. Putino geopolitiniams planams bei jo vykdomai agresijai pateisinti itin naudingą istorinę tiesą klastojantį ir iškraipantį naratyvą apie Antrąjį pasaulinį karą ir lietuvių pasipriešinimą nacionalsocialistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams.

JAV ambasadorei adresuoto prašymo kopijos taip pat buvo išsiųstos šalies Prezidentui, Seimui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Ukmergės rajono savivaldybės tarybai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai bei žiniasklaidai.

Prašymą Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro vardu pasirašė Piliečių gynybos paramos fondo atstovas Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovas Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovas Romualdas Povilaitis ir Lietuvos Helsinkio grupės atstovė Aurelija Kuzmaitė.