Firminis Bernardo Gailiaus straipsnis darsyk atskleidė ir galutinai įrodė faktą, kurį įžvalgesni suvokė jau prieš dešimtį ar netgi dvi dešimtis metų. Liberalai skina pergalę po pergalės, o konservatoriai užleidinėja pozicijas vieną po kitos. Prieš keletą metų vienas buvęs kolega, o vėliau – oponentas kalbėjo: reakcija visada pralaimi. Jis klydo. Ne reakcija pralaimi, bet inercija. Inercija pati savaime – ištisas ir amžinas pralaimėjimas.
Gediminaičių stulpų ir Lietuvos Trispalvės įvardijimas de facto fašistiniais simboliais, dėl to, kad juos galimai naudoja saujelė fašizmui ar net nacizmui simpatizuojančių asmenų, liudija seną ir iš esmės – katastrofišką tendenciją. Dvidešimt metų teko praleisti aiškinantis su asmenimis, save priskiriančiais konservatyviajai ar net patriotinei linijai, kaip vertinti svastiką arba „romėniškąjį“ saliutą. Absoliuti dauguma tokių „konservatorių“ ir „patriotų“ šiuos tūkstantmečius simbolius smerkė, nes juos „sutepė“ Adolfas Hitleris su savo komanda.
Ką gi, dabar, pasirodo, naciai sutepė ir Gediminaičių stulpus su Trispalve. Tai jau viešai paskelbta. Dabar mūsų „konservatoriai“ ir „patriotai“ jau piktinasi. Pasipiktins ir nutils. Nes konservatyvi pozicija beveik visame Vakarų pasaulyje tapatinama su inercija. Pasirodžius kokiai nors revoliucinei idėjai ar pozicijai iš pradžių ji smerkiama, paskiau įteisinama, o galiausiai jai entuziastingai pritariama. Štai, dėl ko liberalai ir marksistai laimi, o konservatoriai ir patriotai – pralaimi. Nes vieni visada puola, o kiti nuolatos tiktai ginasi.
Jei naciai galėjo sutepti akmens amžių siekiančią svastiką ar senovinį sveikinimosi gestą – žinomus nuo Jukatano iki Tibeto – kuo kitokie Gediminaičių stulpai ar Trispalvė? Argumentas, kad kažką kažkur naudojo ar tebenaudoja naciai, juk toks stiprus. Inertiški bailiai nutils. Išgirs pažangiosios visuomenės ar pasaulinės bendruomenės vertinimus ir nutils. O po kiek laiko jau patys klyks – taip, tai – nacistiniai simboliai, šalin juos! Vaivorykštė geriau.
Liberalai laimi ir laimės. Tol, kol konservatyvi pozicija reikš tik inerciją. Kol vieni puls, o kiti – ginsis. Jei norime, kad būtų priešingai, patys privalome pereiti į puolimą. Totalinį puolimą. Nenuilstamą puolimą. Tokį, kad priešams degtų smegenys ir žemė po kojomis. Primindami visą jų istoriją – nuo brolių Robespjerų iki peršamos Vakarų savižudybės, kai liberalų dėka naikinama Europos civilizacija, šeima, jos tautos, užleidžiant erdvę svetimiems. Iškeliant kiekvieną liberalų nusikaltimą, nuo lokalaus iki globalaus masto.
Lai jie ginasi. Pulkime juos taip, kad jiems pristigtų laiko pulti mus ar sieti su kokiais nors praeities nusikaltėliais. Lai nuolatos aiškinasi dėl savųjų. Užmirškime bet kokį teisinimąsi dėl to, kuo nesame kalti. Nepriimkime nė vieno priešų argumento, nė vienos jų pozicijos, jeigu tas argumentas ar pozicija nors kiek prieštarauja tiesai.
Per ilgai taikėmės su melu vien dėl to, kad jis užimdavo vyraujančio stereotipo vietą. Žingsnis po žingsnio užleisdami priešams savo erdves. Užmirškime, kad politika – tai kompromisų menas. Kompromisai galimi tik tarp galimų sąjungininkų, kurių pozicijos skiriasi antraeiliais klausimais. Liberalai – jokie galimi sąjungininkai. Tai – priešai, prilygstantys bolševikams. Arba jie mus sunaikins, arba mes juos. Pasirinkimas – ribotas.
Jokių nuolaidų – nei dėl simbolių, nei dėl istorinių herojų. Antanas Smetona buvo iškiliausias Lietuvos prezidentas, kokį turėjome. Kazys Škirpa buvo tautos sukilimo didvyris. Partizanai buvo teisėta Lietuvos valdžia, kovojusi su niekšingais okupantais ir dar niekšingesniais jų kolaborantais. Nebus per stipru pasakyti, kad Lietuvos likimas sprendžiamas šiandien. Mažų mažiausiai, per artimiausią dešimtmetį. Paskiau bus vėlu.
Lietuva būtent dabar privalo pagimdyti tikrą konservatyvų, patriotinį judėjimą, kad išliktų. Konservatizmą, kuris Vyčio pavyzdžiu gintų priešus kuo toliau nuo mūsų Tėvynės, užuot baikščiai taikstęsis ar ieškojęs kompromisų su tais, kurie siekia mus sunaikinti. Pradžiai apginkime Kazį Škirpą su Jonu Noreika. Tai – lemtingas posūkio taškas.
O verkšlentojus palikime verkšlenti ir taikstytis be mūsų.
Karas vyksta dabar. Pergalė arba mirtis.
M. Kundrotas. Visų laukiančios neišvengiamos kovos ir šiai kovai skirto tautinio karo kovos šokio giesmę Kundrotas užbaigia:” Karas vyksta dabar. Pergalė arba mirtis.” Kad “tautinių patriotų” su Kundrotu priešakyje pergalė su “blogiu”būtų užtikrinta ir mirtis nuvyta šalin, paskutinis tautinio kovos šokio giesmės akordas turėtų skambėti taip: Karas vyksta dabar. Pergalė arba mirtis. Kto nieskačiet tot maskal….
Eik miegoti, kvaily!
Slūšajus tovarišč Antanas.
Geros Jūsų mintys,vis dėlto įsivėlė klaida: TS-KD partija,ypač vadovaujant Gabrieliui, nėra konervatoriai,tai gerai pakaustyti nūdienos liberalai vardu neoliberalai. Tad, Jūsų minėti liberalai ir konsevatoriai,tai ,,broliai dvyniai” vadinami liberalmarksistai /neoliberalai /. Be to kito atspalvio liberalmarksistų galima aptikti ir kitose lietuviškose partijose,pvz.pas ,,Žaliuosius valstiečius ” / S.Skvernelis, V.Pranckietis, Bakas …/.Kolkas Lietuvos politinėje padangėje konservatorių ir krikdemų partijų nėra, tad gaila.
Matosi, kad politinėse doktrinose nei “bum bum”. Aš taip pat ne specialistas, bet žinau, kad “neoliberalai” – tai visai ne “nūdienos liberalai”. Nors ir keistokai vadinami “neo – reiškia naujas), tačiau atvirkščiai – paprastai taip vadinamos klasikinės (griežtosios) srovės. Taigi, neoliberalai – tai senajį (klasikinį) “grynąjį” liberalizmą atstovaujantys dešinieji liberalai.
Yra ir “neokonservatoriai” – taip pat ne šiandienos konservatoriai, o 18 a. pab. konservatorių įdėjų perėmėjai, pasisakantys už griežtą religinį konservatyvumą ir griežtai oponuojantys liberalizmui. Juk konservatizmas, kaip ideologija ir atsirado kaip atsakas į liberalizmą ir jo reikalavimus. Ir jis tuomet buvo griežtai koservatyvus (atstovavo feodalizmo tradiciją).
Na, mariau, dėl Smetonos – tai tikrai viskas aišku… 🙂
Buvo perversmo keliu valdžia užgrobęs diktatorius, ir jokio “iškilumo” čia nematau. Jei vis tik jis tau iškilus – tai tikrai turi rimtų problemų su vertybėmis.
Dėl K. Škirpos ir J. Noreikos – vis dar lieka neaišku. Ar jei buvo tautos divyriai, ar visgi prisidėjo (net ir kažkiek) prie žydų tautos genocido. Jau ne kartą rašaiu, kad nuiminėti lentas be aiškios istorikų-teisininkų išvados yra neleistina (ką slapčiomis padarė Šimašius), kaip ir jas kelti, nes garbės lentos ir gatvės galė būti vadinamos tik nepriekaištingos repustacijos žmonių vardais. Ar tokie yra Škirpa ir Noreika? Nežinom. Tad laukiam aiškaus atsakymo.
Dėl Trispalvės – tai ne kartą esu griežai pasisakęs, kad Lietuvos valstybine vėliava turi būti Vyties vėliava. Būtina gražinti istorinį teisingumą, kurį mūsų prosenaliai klaidingai ir langvabūdiškai iškreipė. Aišku, per šimtmetį ir Trispalvė įgavo askaralumo. Tad ji būtinai turi išlikti kaip Tautos vėliava (bet ne valstybinė).
Dėl gedimono stulpų.taip pat svastikos. Abu simboliai yra ŠVENTI. MŪSŲ PROTĖVIŲ ORNAMENTIKOJE BUVO PLAČIAI NAUDOJAMA SVASTIKA. Net archeologinių radinių puošyboje jos yra (yra tekč matyti muziejuose). Ir ne tik mūsų tautos ženklas. O kad Hitleris jį sutapė – tai ne ženklas ir mūsų protėviai kalt. Asmeniškai aš nereaguoju į tokius absurdiškus draudimus. Svastika turi būti naudojama. Aišku, ne tokiame kontekste, kaip nacių simbolika (fonas ir t.t.). Bet kitame kontekste turi būti naudojama Svastika būtina reabilituoti. Na, o dėl Gedimino stulpų – tai aplamai kaip kažkam apsiverčia liežuvis juos niekinti!
Tad, Mariau, tavo rašinyje yra ir tiesios, bet yra ir absurdų. O dėl liberalizmo plačiąja prasme – tai Lietuvoje jo itin stinga. Tai puikiai jaučia jaunimas – dažnai todėl ir išvyksta į liberalesnes šalis.
Tad liberalizmo populiarumas Lietuvoje neišvengimai tik augs. Vienintelė kliūtis tam – galimi emigrantai ir konservatyviai fundamentalistinių kraštų (pvz., islamo kraštuose liberalumo itin mažai). Bet tikėkime, kad to nebus. Na, o Šimašius, nežiūrint to, kad kartais paskuba, apsikarščiuoja yra ir išliks Vilniaus meru, nes turi didžiulį jaunimo palaikymą. Nusiteikusių prieš jį santykinai yra mažai ir tai daugiausia vyresnio amžiaus žmones. Šimašius, kaip ir liberalai plačiąja prasme, yra itin populiarus Vilniaus jaunimo tarpe. Ir tai puiku.
“Žemaiti”, jei pačiam kažkas vis dar lieka neaišku – skaityk V. Lenino raštus! 🤗
Belieka tik pritarti draugui Antanui ir ,”klaidžiojančiam neaiškumuose”, Žemaičiui belieka kuo skubiau padėkoti draugui Antanui už jo tautinį ir patriotinį pasiūlymą ir ,sušukus slaptą tautinį antikomunistinį ir anti neoliberalinį šūkį Slūšajus tovarišč Antanas, eiti skaityti Antanui gerai pažįstamų, paklydusių neaiškumuose grąžinimo į teisingą kelią,V.Lenino raštų. Kad “tautinės”vertybės greičiau pradėtų aiškėti, tovarišč ir ne durak Da Antanas turėtų neprieštarauti, jei pradėsite skaityti V. Lenino raštus nuo jo “Vaikiško kairumo liga komunizme”.
Pas psichiatrą seniai buvai? Gal, sakau, nueitum, macnesnių tablietkų paprašytum? 🤗
P.s., Šiandien savo tarnybinėje pašto dėžutėje aptikau Vilniaus forumo laišką. Vienas mano pasipiktinęs bendradarbis paskambino – sako, paskaityk kokias nesąmones ir pyktį demonstruoha šis radikalų klubas. Na, dažnai jie mums laiškus siuntinėja (vių adresais). Perskaičiau. Jei anksčiau, kai rašinėdavo apie Radžvilą, dar kai ką, tai su kolegomis pasijuodavome ir tie. Na, naivuoliai, tegu sau rašinėja.
Bet šis laiškas buvo tikrai … (geriau neįvardinsiu koks). Juo buvo apšmeižta visa grupė Vilniaus universiteto dėstytojų. Asmeniškai iš jų nepažįstu nei vieno (dirba kituose padaliniuose), tačiau iš publikacijų (viešų ir VU tinklalapyje) žinau, kad tai puikūs, mąstantys žmones, geriausi savo srities profesionalai.
Apgailėtini rašeivos, sukūrę šį laišką. Būtinai persiųsiu jaunimui, studentams. Tegul paskaito, kas slypi už tokios org., kaip “Vilniaus forumas” iškabos. Tegul paskaito jų pačių rašliavas (ne ne kokį nors perpasakojimą) – bus gerokai įtaigiau 🙂
P.s., Nors galima persiųsti pageidavimą, kad laiškų nebesiųstų. Tačiau to daryti nesiruošiu. Jų rašliavos – tai puikūs jų esmės įrodymai.
Kaip vertiname partijas, priklauso ir nuo to, kokiame fone ji veikia. Kol liberalai reiškėsi sovietmečiu, kai jau jo saulelė linko vakarop, jie buvo netgi simpatiški, kai lyginai juos su bolševikų bebrais. Tačiau šiais laikais jie atsigręžė į tautą visai kita savo puse. Deja, ta, kur ne tik nepatraukli, bet net ir kelianti grėsmę šalies saugumui savo neatsakingu, lengvabūdišku, savanaudišku ir diktatorišku elgesiu.
Žemyna kaip visada, dažniausiai į dešimtuką pataiko. O man labiausiai liūdna, kad yra tokių “darbuotojų”, kurie jaunimui smegenis pudrina
Autorius neskaitė šiandien paviešinto Senelio atsiliepimo apie Anūkėlio valdomus konservatorius! Senelis patenkintas:
„Prof. Landsbergis apie TS–LKD pirmininką: nemanau, kad jis blogas vadovas”
O liberalai vis randa, kur dar Tautos istorijos pėdsakų esama (ypač Senamiestyje), ir juos naikina „didvyriškai” spjaudama į įstatymus. Žr. Diena.lt
„Sostinės gatvės kasamos apeinant įstatymus” (tai apie Vilniaus Senamiestį)
Juokas jama iš to bandymo Lietuvos politines partijas sukišti į kokį nors pavadinimą: koks skirtumas kaip polit-prostituciniai klanai save vadina ? Žinoma, nepasivadinsi , kokiais Global kapital prostitutų partija. Būtų tikras pavadinimas, bet skambėtų nepatraukliai. Belieka visokiais konservatoriais, Liberatais ir tt vadintis. Lietuvoje užtektų ir vienos partijos, bet bėda yra, kad joje veikia keletas interesų klanų: Skandinavų, Lenkų, Rusų ir Amerikos. Skaniausi Lietuvos kąsneliai atitenka tai vieniems, tai kitiems. Dažniausia klanai draugiškai susitaria, bet Gitanui bus kaip niekam kitam, sunku – lenkų epitetas patrigubėjo, o švedai bus nelaimingi, jei jiems kąsniukus sumažins. Kad ir miškų plotus apribos. Svarbu ne kas kaip save vadina, bet kuriam klanui tarnauja.
Sprendimas – stipri partija suvienijusi visus tautiskai mastancius
Na ir kaip suvienyti Radžvilą su Juozaičiu?
Vardas Tos BRANDIEMS vyrams tai įmanoma. Net jei ne visais klausimais idealiai sutaria.
Turėjo būti: Vardan Tos …
Ofszem pszepraszam, panowie ir panie!
Geruoju prisipažinkite, katras šiąnakt ant Kudirkos užlipęs buvote?!!
🙂
Pritariu Mariui , kad senai laikas Lietuvai paciai rasyti SAVO istorija ! Lauk is visu komisiju zingerius ir katcus , nebent kai nagrinesime zydu kolaboravima su raudonu maru 1940 m , Kaniuku kaimo sunaikinima , getu zydu policaju nusikaltimus, judenrat ..