Gegužės 27 dieną Kauno Petrašiūnų kapinėse, šeimos iniciatyva, atidengtas kenotafas Lietuvos diplomato, vertėjo ir rezistento Jono Jablonskio jaunesniojo atminimui.
Jonas Jablonskis buvo vertėjas, žurnalistas ir Lietuvos diplomatas.
Gimęs 1906 metais Vilniuje, jis buvo jauniausias iš penkių kalbininko Skaityti toliau
Ištraukos iš Vytauto Kavolio darbo „Žmogaus genezė: Psichologinė Vinco Kudirkos studija“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 27–49). Visi išskyrimai autoriaus.
Aukštoji kultūra
Įstojęs 1868 m. į Paežerių sodžiaus mokyklą, J. Gabrio žodžiais, „į metus jisai pavijo ir pralenkė savo draugus, kurie jau buvo mokinęsi kitose mokyklose… Skaityti toliau
Ignalinoje įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Ignalinos viešosios bibliotekos ir savivaldybės rengtas antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“.
Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria Skaityti toliau
Išgelbėti į praeitį nuėjusius bei visa kita aš norėjau. Štai ką tikru išgelbėjimu aš vadinu. Nyčė.
Nors savo knygose ir ypač publicistikoje aš išgelbėjau iš užmaršties – daug mokslininkų, Lietuvos partizanų, rašytojų ir poetų bei žymių politikos ir visuomenės veikėjų, vieną kitą Lietuvos karininką, mažai teko sutikti šeimų, kuriose ir vyras ir žmona įprasmino savo gyvenimą žygdarbiais. Dažniausiai didvyriškumo kelią renkasi vyrai, o jų žmonos atpalaiduoja juos nuo šeimos rūpesčių. Retai, bet vis dėl to Lietuvos kultūroje pasitaiko, kad ir vyras ir žmona tampa lygiaverčiais tautos didžiaisiais žmonėmis. Skaityti toliau
…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.
Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau
Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.
Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau
Gegužės 7 d, 16 val. šalia Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skvero atidarymas. Renginyje koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.
Apie J. Jablonskį susirinkusiems papasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė. Bus skaitomos Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus eilės.
Renginio vedėjas – Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau
Atkurtos Lietuvos šimtmečio renginiai vilnija per visą šalį. Visi miestai ir miesteliai šventė ir švęs atkurtos Lietuvos šimtmetį. Kartu su šventėmis prasidėjo ir trečią kartą vykstančios Lietuvių kalbos dienos.
Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tad pats laikas švęsti.
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks visose 60 savivaldybių, tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, Skaityti toliau
Vasario 15-oji – diena, kai visa Lietuva priartėjo prie valstybės atkūrimo šimtmečio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje buvo didi diena, nes, kaip sakė šventinių renginių organizatoriai, nebus kito šimtmečio – net patys didžiausi optimistai turi su tuo sutikti. Ant senosios gimnazijos, kuri suvaidino nenuneigiamą vaidmenį IX a. pab.– XX a. pr. lietuvių kalbos ir tautinės savimonės išsaugojimui ir nepriklausomos valstybės atkūrimui, pastato atidengta atminimo lenta su Marijampolės gimnazijos auklėtinių – 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų – vardais. Skaityti toliau
Gruodžio 20 d. 11.30 val. aikštelėje priešais įėjimą į Jono Jablonskio vardo gimnaziją (Aušros g. 3), Kaune bus atidengtas paminklas žymiausiam bendrinės lietuvių kalbos normintojui ir kūrėjui Jonui Jablonskiui. Iš granito ir bronzos pagamintas monumentas pastatytas kalbininko vardu pavadintos gimnazijos prieigose. Iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti visi kauniečiai.
„Idėjos įgyvendinimas šiek tiek užtruko ir pastaruosius penkerius metus buvo renkamos ne tik lėšos, bet ir svarstoma, kur galėtų būti pastatytas paminklas. Mano galva, šiandien parinkta graži, atvira erdvė, Skaityti toliau
Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.
„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau
Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“
Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas… Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Skaityti toliau
Rugsėjo 29 d. 9 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g 5, Vilnius) vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje. Skaityti toliau
Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.
Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau
Jei sodietį užrištom akim paliktum centrinėje sostinės gatvėje, nuplėšęs raištį vargu ar jis atspėtų kur besąs – svetimžodžiai svetimžodžiai svetimžodžiai. Taip po truputį, po trupinį, nuosekliai metodiškai trinama lietuvio atmintis, ją kompensuojant svetimybių kamšalais.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dailininkas Bronius Leonavičius, pernai lankęsis vietose, kurias drąsiai gali vadinti kraštu su išoperuota atmintim (jo ir dar trijų lietuvių grafikų paroda „Lietuviškosios istorijos takais“ buvo eksponuojama Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte, Tilžėje (Sovetske), sako, kad paveldo atžvilgiu Lietuvos politika tokia: viena ranka trinama, kita – saugoma. Klausimas tik, kuri Skaityti toliau
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima apibendrinti taip:
Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.
Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau
Birželio 8 d., trečiadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta bendra Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) mokinių ir Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ priešmokyklinės grupės paroda „Penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du litai“. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
Paroda kviečia prisiminti dar visai neseniai Lietuvoje cirkuliavusią nacionalinę valiutą – litą ir joje pavaizduotas iškiliausias tautos asmenybes. Skaityti toliau
Kovo 8 – kovo 16 dienomis Zarasų krašto muziejuje veiks kilnojamoji stendinė senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Parodą sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.
Parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Skaityti toliau
Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi.
„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, besivystant naujų laikų Lietuvai ─ tautai,visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą. Skaityti toliau
Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.
Atminimo lentą atidengė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos generalinė konsulė Gardine Aušra Černevičienė, J. Jablonskio veiklos svarbą pažymėjo humanitarinių mokslų daktarė, centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė, Gardino J. Kupalos universiteto turizmo ir kultūros paveldo katedros vedėjas Sergejus Donskichas.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo Gardino valdžios atstovai, Skaityti toliau
Kur prasideda ir baigiasi lietuvis? Apibrėžti tautos ribas labai sunku. Tai mėgstama politinių ideologų tema. Vieni mano, kad etninė kilmė labai svarbu, o kitiems ji – toli gražu ne lemiamas veiksnys. Tačiau beveik visi sutinka, kad savita kalba laiduoja identitetą ir yra neatsiejama nuo tautybės. Daugybė istorinių asmenybių aukština kalbos svarbą, net ją romantizuoja.
Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Tačiau šiandien kažkas atsitiko, ir mes nebesimokome savo kalbos. Jaunųjų kartų raštingumas tik prastėja, Skaityti toliau
Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai.
„Mokykloje išmokstame daug rašybos taisyklių, tačiau metams bėgant jos „išsitrina“ iš atminties. Bendraudami internetu ar sms žinutėmis įprantame trumpinti ir vartoti netaisyklingus žodžius, rašyti be nosinių, didžiųjų raidžių. Vis labiau Skaityti toliau
Balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Marijampolėje, kur dalyvavo Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtuose renginiuose.
Prezidentė pasveikino Kristijono Donelaičio draugijos narius, respublikinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu“ dalyvius ir marijampoliečius, susirinkusius prie lietuvių grožinės literatūros pradininko paminklo. Skaityti toliau
Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablonskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų? Skaityti toliau
Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė, Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė. Dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonos. Intuityviai norėjau jas suporuoti. Jutau, kad jas sieja kažkas ypatingesnio, tik ne iš karto supratau kas. Gal tai, kad vaikystėje abi kalbėjo lenkiškai? Ar kad abidvi buvo pamaldžios? Pagaliau dingtelėjo – taigi viena buvo vienos šalies prezidento žmona, o kita – kitos šalies prezidento brolienė!
Bajoraitė, ištekėjusi už inteligento
Sofija Chodakauskaitė gimė 1885 m. sausio 13 d. Gavėnuose. Kaip rašo istorikė Skaityti toliau
„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Skaityti toliau
Valstybinė lietuvių kalbos komisija kas mėnesį savo interneto svetainėje skelbia visuomenei rūpimiausius klausimus: nurodo, ko dažniausiai ieškoma VLKK Konsultacijų banke. Čia jau porą metų žodis įtakoti yra vienas iš populiariausių: 2011 m. tikrintas 913 kartų, 2011–2012 m. beveik kas mėnesį minimas kaip vienas iš labiausiai dominančių žodžių. Skaityti toliau
Lapkričio 5–8 dienomis Londone vyko Pasaulinė turizmo paroda, kurioje šalys pristatė svarbiausius savo turistinius objektus ir tautinį paveldą. Šioje prestižinėje parodoje buvo pakviesta dalyvauti ir Varėnos krašto menininkė – Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoja, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos mokytoja, sertifikuotų amatų meistrė Laimutė Saviščevienė. Parodoje ji pristatė Lietuvos tautinį paveldą – verbas.
Šioje parodoje Lietuvos valstybinis departamentas pristatė mūsų šalies stendą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta Vilniaus ir Kauno miestams bei viešbučių tinklui. Skaityti toliau
Miesto kapinėse ilsisi nemažai iškilių asmenybių, kurių artimieji iškeliavę anapilin. Artėjant Vėlinėms jų kapus tvarkė miesto moksleiviai.
Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos kudirkaičiai prieš Vėlines uždegė žvakeles prie Vinco Kudirkos biusto, vyko į Petrašiūnų panteoną ir uždegė žvakutes knygnešių kalnelyje. Kauno Senosiose kapinėse progimnazistai ir mokytojai tylos minute pagerbė žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą, uždegė žvakutes, padėjo gėlių ir tradiciškai sugiedojo Lietuvos himną. Skaityti toliau
