Žymos archyvas: Jonas Jablonskis

Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video) (4)

„Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks pokalbių ciklo „Kalbos kelias“ pirmasis pokalbis skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“:

17 val. – diskusija „Rašto kalbos atsiradimas: priežastys ir aplinkybės“, dr. Inga Strungytė-Liugienė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja
17 val. – diskusija „Lietuviško žodžio paslaptys“ , dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos Skaityti toliau

V. Krikštaponis. Matas Slančiauskas – išskirtinė, nepakartojama asmenybė (3)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo Tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

M.Slančiauskas gimė prieš 170 metų – 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rudiškių (dabar Joniškio r.), bežemio medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas anuo metu buvo laikomas išprususiu Skaityti toliau

Baltarusijoje prisimintos trėmimų ir okupacijos aukos (3)

urm.lt nuotr.

Minint Gedulo ir vilties dieną Lietuvos ambasados Baltarusijoje diplomatai aplankė masinių žudynių Červenėje vietą, kur padėjo gėlių ir tylos minute pagerbė žuvusius.

Netoli Minsko esančio Červenės miestelio pakraštyje 1941 metų naktį iš birželio 22 į birželio 23 dieną iš Kauno kalėjimo autobusais išvežta apie 100 kalinių, iš kurių dauguma pateko į Minsko kalėjimą. Minske buvo atskirta ir sušaudyta 15–17 nuteistųjų, o likusieji, kartu su 2000 kitų kalinių pėsčiomis išvaryti prie Červenės miestelio, kur buvo sušaudyti. Skaityti toliau

Kaune atidengtas kenotafas Jono Jablonskio jaunesniojo atminimui (0)

urm.lt nuotr.

Gegužės 27 dieną Kauno Petrašiūnų kapinėse, šeimos iniciatyva,  atidengtas kenotafas Lietuvos diplomato, vertėjo ir rezistento Jono Jablonskio jaunesniojo atminimui.

Jonas Jablonskis buvo vertėjas, žurnalistas ir Lietuvos diplomatas.

Gimęs 1906 metais Vilniuje, jis buvo jauniausias iš penkių kalbininko Skaityti toliau

V. Kavolis. Vinco Kudirkos atsivertimas (nuotraukos, video) (1)

v-kudirka-j-cesnaviciaus-nuotr

Ištraukos iš Vytauto Kavolio darbo „Žmogaus genezė: Psichologinė Vinco Kudirkos studija“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 27–49). Visi išskyrimai autoriaus.

Aukštoji kultūra

Įstojęs 1868 m. į Paežerių sodžiaus mokyklą, J. Gabrio žodžiais, „į metus jisai pavijo ir pralenkė savo draugus, kurie jau buvo mokinęsi kitose mokyklose… Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų sostinės viešojoje bibliotekoje pristatyta Danguolės Mikulėnienės knyga (3)

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (antra iš kairės) | Rengėjų nuotr.

Ignalinoje įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Ignalinos viešosios bibliotekos ir savivaldybės rengtas antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“.

Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria Skaityti toliau

O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos (5)

3ee96077e3efaf0723c12dbf84c3e3b6208298e1_article_scale

Išgelbėti į praeitį nuėjusius bei visa kita aš norėjau. Štai ką tikru išgelbėjimu aš vadinu. Nyčė.

Nors savo knygose ir ypač publicistikoje aš išgelbėjau iš užmaršties – daug mokslininkų, Lietuvos partizanų, rašytojų ir poetų bei žymių politikos ir visuomenės veikėjų, vieną kitą Lietuvos karininką, mažai teko sutikti šeimų, kuriose ir vyras ir žmona įprasmino savo gyvenimą žygdarbiais. Dažniausiai didvyriškumo kelią renkasi vyrai, o jų žmonos atpalaiduoja juos nuo šeimos rūpesčių. Retai, bet vis dėl to Lietuvos kultūroje pasitaiko, kad ir vyras ir žmona tampa lygiaverčiais tautos didžiaisiais žmonėmis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines (1)

Mitingas „Ar apginsime baltų kalbas“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.

Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau

Žurnalui „Karys“ – 100 metų (1)

Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau

Vilniuje bus atidaromas J. Jablonskio skveras (1)

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Gegužės 7 d, 16 val. šalia Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skvero atidarymas. Renginyje koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.

Apie J. Jablonskį susirinkusiems papasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė. Bus skaitomos Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus eilės.

Renginio vedėjas – Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienos prasideda! (0)

lietuvių kalbos dienosAtkurtos Lietuvos šimtmečio renginiai vilnija per visą šalį. Visi miestai ir miesteliai šventė ir švęs atkurtos Lietuvos šimtmetį. Kartu su šventėmis prasidėjo ir trečią kartą vykstančios Lietuvių kalbos dienos.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tad pats laikas švęsti.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks visose 60 savivaldybių, tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, Skaityti toliau

Didi diena Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje (nuotraukos) (0)

Koncerto akimirka | Marijampolės sav. nuotr.

Vasario 15-oji – diena, kai visa Lietuva priartėjo prie valstybės atkūrimo šimtmečio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje buvo didi diena, nes, kaip sakė šventinių renginių organizatoriai, nebus kito šimtmečio – net patys didžiausi optimistai turi su tuo sutikti.  Ant senosios gimnazijos, kuri suvaidino nenuneigiamą vaidmenį IX a. pab.– XX a. pr. lietuvių  kalbos ir tautinės savimonės išsaugojimui ir nepriklausomos valstybės atkūrimui, pastato atidengta atminimo lenta su Marijampolės gimnazijos auklėtinių – 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų – vardais. Skaityti toliau

Kaune bus atidengtas paminklas Jonui Jablonskiui (3)

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Gruodžio 20 d. 11.30 val. aikštelėje priešais įėjimą į Jono Jablonskio vardo gimnaziją (Aušros g. 3), Kaune bus atidengtas paminklas žymiausiam bendrinės lietuvių kalbos normintojui ir kūrėjui Jonui Jablonskiui. Iš granito ir bronzos pagamintas  monumentas pastatytas kalbininko vardu pavadintos gimnazijos prieigose. Iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti visi kauniečiai.

„Idėjos įgyvendinimas šiek tiek užtruko ir pastaruosius penkerius metus buvo renkamos ne tik lėšos, bet ir svarstoma, kur galėtų būti pastatytas paminklas. Mano galva, šiandien parinkta graži, atvira erdvė, Skaityti toliau

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia  paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės? (116)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“

Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas…  Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Skaityti toliau

Kaip filologai galėtų padėti informatikams? (programa) (0)

Konferencijos rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d. 9 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g 5, Vilnius) vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje. Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (8)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

B. Leonavičius: Lietuviai kolonizuojasi savo noru (4)

Bronius Leonavičius | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Jei sodietį užrištom akim paliktum centrinėje sostinės gatvėje, nuplėšęs raištį vargu ar jis atspėtų kur besąs – svetimžodžiai svetimžodžiai svetimžodžiai. Taip po truputį, po trupinį, nuosekliai metodiškai trinama lietuvio atmintis, ją kompensuojant svetimybių kamšalais.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dailininkas Bronius Leonavičius, pernai lankęsis vietose, kurias drąsiai gali vadinti kraštu su išoperuota atmintim (jo ir dar trijų lietuvių grafikų paroda „Lietuviškosios istorijos takais“ buvo eksponuojama Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte, Tilžėje (Sovetske), sako, kad paveldo atžvilgiu Lietuvos politika tokia: viena ranka trinama, kita – saugoma. Klausimas tik, kuri Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

atminimo-lenta-.ant-mintaujos-gimnazijos_-g-siuksciaus-foto

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau

Vaikų darbų paroda Seime primins lietuvišką valiutą – litą (0)

 coinz.eu nuotr.

Birželio 8 d., trečiadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta bendra Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) mokinių ir Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ priešmokyklinės grupės paroda „Penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du litai“. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Paroda kviečia prisiminti dar visai neseniai Lietuvoje cirkuliavusią nacionalinę valiutą – litą ir joje pavaizduotas iškiliausias tautos asmenybes. Skaityti toliau

Zarasų krašto muziejuje atidaroma istorinė kilnojamoji paroda (0)

Kilnojamosios parodos nuotr.

Kovo 8 – kovo 16 dienomis Zarasų krašto muziejuje veiks kilnojamoji stendinė senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Parodą sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.

Parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Skaityti toliau

Įamžinta Jono Jablonskio gyvenamoji vieta Vilniuje (2)

Čia gyveno Jonas Jablonskis | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi.

„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, besivystant naujų laikų Lietuvai ─ tautai,visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą. Skaityti toliau

Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas (1)

Jonas Jablonskis – berniuku gimnazijos lotynu kalbos mokytojas Gardine. 1912–1914 m.Jablonskiu seimos nuosavybe_lnm.lt

Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.

Atminimo lentą atidengė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos generalinė konsulė Gardine Aušra Černevičienė, J. Jablonskio veiklos svarbą pažymėjo humanitarinių mokslų daktarė, centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė, Gardino J. Kupalos universiteto turizmo ir kultūros paveldo katedros vedėjas Sergejus Donskichas.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Gardino valdžios atstovai, Skaityti toliau

M. Almonaitis. Ar vis dar racionalu gerai mokėti lietuvių kalbą? (16)

Manvydas Almonaitis | asmeninė nuotr.

Kur prasideda ir baigiasi lietuvis? Apibrėžti tautos ribas labai sunku. Tai mėgstama politinių ideologų tema. Vieni mano, kad etninė kilmė labai svarbu, o kitiems ji – toli gražu ne lemiamas veiksnys. Tačiau beveik visi sutinka, kad savita kalba laiduoja identitetą ir yra neatsiejama nuo tautybės. Daugybė istorinių asmenybių aukština kalbos svarbą, net ją romantizuoja.

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Tačiau šiandien kažkas atsitiko, ir mes nebesimokome savo kalbos. Jaunųjų kartų raštingumas tik prastėja, Skaityti toliau

TV klipai primins pagrindines žodžių rašybos taisykles (0)

visiplakatai.lt nuotr.

Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai.
„Mokykloje išmokstame daug rašybos taisyklių, tačiau metams bėgant jos „išsitrina“ iš atminties. Bendraudami internetu ar sms žinutėmis įprantame trumpinti ir vartoti netaisyklingus žodžius, rašyti be nosinių, didžiųjų raidžių. Vis labiau Skaityti toliau

Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis (0)

K.Donelaicio draugija | marko.lt nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Marijampolėje, kur dalyvavo Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtuose renginiuose.

Prezidentė pasveikino Kristijono Donelaičio draugijos narius, respublikinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu“ dalyvius ir marijampoliečius, susirinkusius prie lietuvių grožinės literatūros pradininko paminklo. Skaityti toliau

Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis? (12)

thesalesmaster.wordpress.com nuotr.

Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablonskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų? Skaityti toliau

Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I) (1)

Liudvika Zaikauskaitė-Narutavičienė (Jono žmona), Joana Narutavičienė (signataro žmona), duktė Sofija Narutavičiūtė-Krasowska; antroje eilėje: sūnus Kazimieras, signataras Stanislovas Narutavičius, sūnus Jonas ir duktė Elena | K.Narutavičiaus asmen. archyvo nuotr.

Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė, Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė. Dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonos. Intuityviai norėjau jas suporuoti. Jutau, kad jas sieja kažkas ypatingesnio, tik ne iš karto supratau kas. Gal tai, kad vaikystėje abi kalbėjo lenkiškai? Ar kad abidvi buvo pamaldžios? Pagaliau dingtelėjo – taigi viena buvo vienos šalies prezidento žmona, o kita – kitos šalies prezidento brolienė!

Bajoraitė, ištekėjusi už inteligento

Sofija Chodakauskaitė gimė 1885 m. sausio 13 d. Gavėnuose. Kaip rašo istorikė Skaityti toliau

V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu (6)

Valentinas Stundys | moletai.lt

„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Skaityti toliau