Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Žurnalui „Karys“ – 100 metų

www.alkas.lt
2019-05-23 00:59:32
1
Žurnalui „Karys“ – 100 metų

Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio iniciatyva, pasitarus su J. Jablonskiu, pavadinimas buvo pakeistas.

„Karys“, Krašto apsaugos ministerijos Literatūros skyriaus savaitraštis, šių dienų skaitytojo akimis – žurnalas, buvo skirtas kariams, patriotiškam jaunimui bei visuomenei. Leidinys turėjo ugdyti meilę tėvynei, karinę dvasią, dorovę, supažindinti su karo mokslu. Buvo rašoma ne vien karybos, gynybos klausimais, bet ir istorijos, technikos, sporto temomis. Jame buvo publikuojama prozos ir poezijos tekstų, atsiminimų, dalijamasi krašto, atskirtojo Vilniaus ir pasaulio naujienomis, nepamirštas humoras, skelbiami įvairūs konkursai. Kaip prisimena Stasys Butkus (1897–1961), ilgametis „Kario“ redakcijos sekretorius (1922–1944), „savo laikraštį kariai pamilo. Ypač fronte jo labai laukdavome. Tik gaila, kad fronte jo trūkdavo. Kitų numerių visai negaudavome. Išgraibstydavo anksčiau, negu pasiekdavo apkasus“.

„Kario“ redaktoriai dažnai keitėsi. Pirmąjį „Kariškių žodžio“ numerį redagavo patyręs žurnalistas, Krašto apsaugos ministerijos Literatūros skyriaus viršininkas karininkas Petras Ruseckas (1883–1945). Vėliau leidinio redakcijai vadovavo karininkai bei karo valdininkai Vytautas Steponaitis (1893–1957), Jonas Martynas Laurinaitis (1894–1966), Kazys Kepalas (1890–1966), Zigmas Kuzmickas (1898–1976), Juozas Petrėnas (1896-1980), Antanas Majus (1895–?) , Stanislovas Kuizinas (1881–1944), Juozas Tomkus (1896–1940), Romualdas Burokas (1893–1957), Tadas Šakmanas (1899–1988), Leonas Gustaitis (1897–1942), Juozas Balčiūnas-Švaistas (1891–1978), Simas Urbanavičius (Urbonas) (1907–1968), Petras Jakštas (1899–1988), Juozas Mačys (1896–1966).

 Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Karys“ suteikė galimybę išbandyti plunksną įvairiems jauniems autoriams: kariams ir moksleiviams. Skelbiami konkursai ir neblogi honorarai skatino savo kūryba žurnale dalytis ir patyrusius rašytojus. Leidinyje bendradarbiavo Petras Babickas, Kazys Bradūnas, Stasys Butkus, Henrikas Blazas, Liudas Dovydėnas, Antanas Gustaitis, Faustas Kirša, Juozas Urbšys ir kiti. 1939 m. Kario bendradarbių buvo net apie 5000.

„Karį“ nuo 1919 m. leido Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Literatūros skyrius, vėliau – kiti Krašto apsaugos ministerijos padaliniai. Spausdino Valstybės spaustuvė bei „Spindulio“ spaustuvė Kaune, taip pat „Švyturio“ spaustuvė Vilniuje.

Leidinys tobulėjo ir plėtėsi: iš pradžių teturėjo 8, o nuo 1935-ųjų – jau 24–28 puslapius. 1922 m. tapo iliustruotas, o nuo 1926-ųjų – spalvotas. Tiražas nuo 4000 egzempliorių 1920 metais išaugo iki 33 000 egzemliorių 1940-aisiais. 1939-aisiais buvo pradėtas leisti net tris kartus per savaitę. Kristalizavosi ir turinys: nuo medžiagos, kurią gali perteikti vadovėliai, ir nuo per savaitę pasenstančių pasaulinių naujienų skelbimo pereita prie meninio skaitytojų skonio ugdymo, kasdienio kariuomenės gyvenimo nušvietimo, pilietinio auklėjimo, praktinių patarimų.

Kariškių žodis pirmasis nr. 1919 m. | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Kariškių žodis pirmasis nr. 1919 m. | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Nuo 1927-ųjų „Karys“ leido vienkartinius priedus, skirtus atskiriems pulkams, pvz., „Devintoji 2 pėst. DLK Algirdo pulko šventė“ (1927), „1 gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas“ (1927), „2 pėst. DLK Algirdo pulko „Kario“ priedas“ (1928), „4 pėst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas“ (1928), „Šarvuočių rinktinė“ (1928), „4 p. LKM p. 15 metų sukaktis“ (1934) ir kitus. Kurį laiką leido priedą gudų kalba „Bielorus voiskovy“ (redagavo Aleksandras Ružancovas).

1940 liepos 5 d. bolševikams okupavus Lietuvą, „Kario“ leidyba buvo sustabdyta.

Per nacių okupaciją, 1941–1944 metais, pakeitęs išvaizdą – tapęs laikraščiu, „Karys“ buvo leidžiamas Vilniuje. Redagavo S. Urbonas ir S. Butkus, leido Savisaugos dalinių inspekcija. Leidėjai, pasinaudodami asmeniniais ryšiais, apsukriai gaudavo tuo metu trūkstamo popieriaus, apeidavo nacių cenzūrą. Nors laikraštis buvo skiriamas lietuvių karo daliniams fronte, tačiau jis buvo populiarus visame krašte: visi egzemplioriai būdavo išperkami. Tiražas įvairavo – kartais išeidavo per 50 000 egzempliorių. Daug dėmesio leidėjai skyrė grožinės literatūros publikavimui, ugdė jaunąją kūrėjų kartą.

Po antrosios bolševikų okupacijos „Karys“, galima sakyti, pasitraukė į emigraciją drauge su redakcija ir skaitytojais. „Kario“ laikraščio redakcija Vilkaviškio apylinkėse ir Rytprūsiuose 1944 m. liepą–rugpjūtį išleido du numerius, pavadintus „Žygio karys“. 1944–1945 m. „Kario“ nr. 1–5 išėjo Berlyne, nr. 6–10 – Veimare, kaip laikraščio „Lietuviai“ priedas. Redagavo S. Urbonas ir Bronius Aušrotas (1909–1993). „Galbūt niekad lietuvis, o ypač karys, taip nepasigesdavo ir nemylėjo spausdinto žodžio savo gimtąja kalba, kaip šiuomet, svečioje šalyje, likimo plačiai nublokštas tarp kitų tautų žmonių bendruomenės. Aviacijos talkininkų ir kitų formacijų lietuvių karių laiškai, prašant jiems siųsti esamą lietuviškąją spaudą ir nuoširdžios, jautrios padėkos už jau gaunamus laikraščius, rodo nepaprastai gilią ir didžiai prasmingą lietuviškojo gimtojo žodžio meilę,“ – rašė S. Urbonas „Kario“ 1945 m. nr. 2 (pasirašė slapyvardžiu Alg. Gdr.).

Karys 1953 m., Niujorkas | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Karys 1953 m., Niujorkas | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

1950 m. S. Urbonas ir S. Butkus emigravo į JAV ir leidinį atgaivino Niujorke. 1950 m. pirmame numeryje „Karys“ reklamavosi taip: „Karys“ yra artimas ir mielas bičiulis kiekvienam lietuviui, ginklu, darbu ar plunksna kovojančiam dėl laisvos, demokratinės Lietuvos atstatymo. Senimas ar jaunimas, tremtiniai ir čia jau seniai įsikūrusieji mūsų broliai lietuviai – jame visuomet ras sau tinkamos medžiagos, žinių, vaizdų, bylojančių apie senosios Lietuvos praeitį, apie baisią mūsų Tėvynės dabartį ir apie tą kovą, kuri be jokios atodairos mūsų visų turi būti be perstogės tęsiama Tėvynės ir tautos ateičiai. Pagal išgales – visi į talką tremtyje atgijusiam „Kariui“. Nelaukime pakvietimo ar prašymo! Šiandien visi esame Lietuvos laisvės kariai!“

JAV žurnalas „Karys“ tapo pasaulio lietuvių karių veteranų mėnesiniu leidiniu, subūrė į kultūrinę talką nemažą būrį pareigingų tautiečių emigrantų, išsibarsčiusių po pasaulį. Žurnalas buvo platinamas Australijoje, Europoje, JAV, Kanadoje ir kitur.

Amerikietiškasis „Karys“ buvo kokybiškas, gausiai iliustruotas periodinis leidinys, skelbė daug istorinės tematikos straipsnių, grožinės literatūros tekstų, turėjo skyrių „Tremties trimitas“, skirtą Lietuvos šaulių sąjungai išeivijoje. Žurnalą redagavo Simas Urbonas, Domas Penikas (1907–1969), Zigmas Raulinaitis (1913–2009), Balys Raugas (1914–2006) ir kiti. 1951–1957 m. žurnalą leido leidykla „Karys“, vėliau – Lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ Niujorko skyrius. JAV „Karys“ ėjo iki 1991-ųjų.

„Kario“ redakcija atskiromis knygelėmis leido žurnale publikuotus istorinės tematikos straipsnius, pvz., Z. Raulinaičio „Durbės mūšis“ (1961), „Aisčiai karinės istorijos šviesoje“ (1961), „Galindai prieš Romą“ (1962), „Hunų žygis į Prūsus“ (1963); O. Urbono „Didžiojo Šiaurės karo frontas Lietuvoje“ (1962) ir kitus. Leidinys turėjo Centro valdybos premijų komisiją, kuri beveik kasmet premijuodavo tris vertingiausių straipsnių autorius.

Užsienyje „Karys“ patyrė nuosmukių bei pakilimų, tačiau pasiaukojančių leidėjų, bendradarbių, dosnių rėmėjų ir ištikimų prenumeratorių dėka išliko ir tęsė prasmingą veiklą, puoselėjo Lietuvos nepriklausomybės viltį.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991-ųjų sausį, „Karys“ buvo perkeltas į Vilnių ir sujungtas su Krašto apsaugos ministerijos leidžiamu mėnesiniu žurnalu, skirtu kariams ir plačiajai visuomenei. Leidinį redagavo Bronius Čekanauskas, Kęstutis Starinskas, Kazys Jonušas, Alina Meilūnaitė-Vaišvilienė. Pastaruoju metu žurnalui vadovauja Darius Varanavičius.

2009 m. žurnalas buvo leidžiamas kas mėnesį 2500 egz. tiražu ir nemokamai platinamas Lietuvoje bei užsienyje kariams, krašto apsaugos sistemos darbuotojams, bendrojo lavinimo mokykloms. „Karyje“ rašoma apie karių gyvenimą, tarnybos sąlygas, aptariama kariuomenės raida, pratybos, mokymai, dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose, kitos kariams aktualios temos.

Turtinguose Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus fonduose saugomi pilni senojo 1919–1944 m. „Kario“ komplektai, 7 vienkartiniai „Kario“ priedai, skirti įvairioms progoms, ir JAV 1953–1991 m. leisto „kario“ įrišai su didesniais ar mažesniais trūkumais. Pagrindiniame bibliotekos fonde saugomi artipilniai 1991–1996 m. ir pilni vėlesnių metų žurnalo komplektai.

Literatūra:

  1. Butkus, Stasys. Šiemet Kariui – 20 metų. Prieiga per internetą: http://partizanai.org/karys-1959m-8-9-10/5056-siemet-kariui-40-metu [žiūrėta 2019-02-15].
  2. In: Lietuvų enciklopedija. T. 11. Bostonas (Mass.): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1957, p. 17.
  3. Laurinaitis, Jonas Martynas. Mano redagavimo laikotarpis. Karys, 1929, nr. 19/20, p. 313.
  4. Raugas, Balys. Kariui septyni dešimtmečiai. Karys, 1989, nr. 5 (1652), p. 195.
  5. Žurnalas Karys mini 90-ies metų sukaktį. Prieiga per internetą: http://kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2009_metai/ziniu_archyvas_2009-05/zurnalas_bdquokarysrdquo_mini_90-ies_metu_sukakti.html?pbck=30 [žiūrėta 2019-03-13].

Parengė LMA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė J. Stasytė Berniūnienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.S. Berniūnienė. „Varpui“ – 130 metų
  2. Laikraščiui Nepriklausomoji Lietuva – 100 metų
  3. Klaipėda minės 766-erių metų sukaktį
  4. Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270
  5. Atidaryta paroda, skirta dailininko Konstantino Gorskio 150-osioms gimimo metinėms
  6. Kėdainiuose įvyko konferencija – „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“
  7. Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“
  8. V. Bagdonavičius: Vydūnas – kelrodė žvaigždė
  9. Istorinėje Prezidentūroje bus atidaryta paroda apie A.Smetoną
  10. Pirmosios spausdintos lietuviškos knygos atgimimas
  11. Lietuvoje rūkantys vyrai serga ir miršta dažniau nei moterys
  12. Laisvės ir Nepriklausomybės gynėjai laukiami muzikos ir meno renginiuose
  13. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė
  14. Bus paminėtos rašytojo Juozo Baltušio 110-osioms gimimo metinėms

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Mano a.a. tėvas, prieškario Lietuvos karininkas, ir po karo, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prenumeravo šį žurnalą, duodavo paskaityti man – tikrai įdomus, mokantis mylėti tėvynę žurnalas. Džiaugiuosi, kad jis sulaukė 100 metų jubiliejaus jau laisvoje Lietuvoje. Redaktorių ir redakcinę kolegiją gerbiu ginklu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Pinigai
Lietuvoje

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius
  • Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas
  • E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

Kiti Straipsniai

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. | Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvo nuotr.

I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui

2025 06 28
Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Virginijus Kašinskas | A. Bajor nuotr.

Dailininkas Virginijus  Kašinskas švenčia garbingą gimtadienio sukaktį

2025 05 15
Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

2025 05 09
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
Seimas

Seimas patikslino 2026-ųjų proginius metus

2025 04 29
S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris | A. Andrulienės nuotr.

S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris 

2025 04 19
25-oji Bibliotekų savaitė kviečia kalbėti apie paslaugų prieinamumą šiuolaikiniam skaitytojui | klavb.lt nuotr.

25-oji Bibliotekų savaitė kviečia kalbėti apie paslaugų prieinamumą šiuolaikiniam skaitytojui

2025 04 18
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Vidas Morkūnas

Pagerbtas „Metų vertėjo krėslo“ premijos laimėtojas Vidas Morkūnas

2025 04 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali
  • Susan Kokinda apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dainų ir šokių šventė „Lietuva brangi“ kvies visus susikibti rankomis

Dainų ir šokių šventė „Lietuva brangi“ kvies visus susikibti rankomis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai