Vanduo yra gyvybės lopšys Žemėje. Jis ypatingas tuo, kad atveria vandenynų paslaptis, bylojančias apie nenutrūkstamą vandens judėjimą Žemėje, be kurio neįmanomas joks gyvybės pasireiškimas. Iš pažiūros skaidrus vanduo savyje slepia daug paslapčių. Viena iš jų – plika akimi nematomi mikroorganizmai.
Daugeliui mikroorganizmų vanduo yra natūrali jų buveinė. Vandenyje esantys mikroskopiniai organizmai apibūdinami vienu bendru terminu: vandens mikroflora. Skaityti toliau
Amerikiečių mokslinės fantastikos garsenybė Robertas Heinleinas (Robert A. Heinlein) 1959 m. yra išleidęs knygą „Žvaigždėlaivių kariai“ (Starship Troopers), kurioje vaizduoja tolimos ateities žvaigždėlaivių kariuomenę, jos kasdienybę ir kovas už Žemę, žmonijos namus.
Knygoje esama atkarpos, kurioje pagrindinis herojus, Žemės planetos pajėgų eilinis, pasakoja apie mirties bausmę, įvykdytą dezertyrui Dilindžeriui, žiauriai nužudžiusiam mažą mergaitę.
Ir ta dingstimi herojaus prisimenamo mokyklos mokytojo pulkininko Diubua lūpomis autorius pasisako apie bausmės sampratą bei tikrąją paskirtį, apie kūno bausmių taikymą vaikams ir t. t. Skaityti toliau
Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai.
Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir Skaityti toliau
Jau tūkstantmečius Vakarų pasaulio gydytojai, prieš pradėdami savo praktiką, duoda Hipokrato priesaiką. Mažai, kas žino, jog joje yra ir tokie žodžiai: Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.
XX a. ši priesaika atnaujinta, priburiant politkorektiškų teiginių apie žmogaus teises, tautinę, rasinę bei religinę toleranciją, kurie originalaus teksto atžvilgiu – tiesiog pertekliniai. Vis dėlto ji prasideda žodžiais: Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą. Skaityti toliau
1. Archetipinės galios
Tautos, kaip ir medžio, šaknys nematomos. Jos tarpsta giliai žmogaus sielos „dirvoje“, širdyje. Iš jos gelmės kyla gyvybės syvai, teikiantys tautai galių, maitinantys jos tradicijas ir papročius. Be šaknų teikiamų syvų tautiškumas vysta, džiūsta, nebegali skleistis ir augti, virsta sausu pernykščiu stagaru – negyvais muziejiniais eksponatais. Tautiškumo šaknys slypi senajame prigimtiniame tautos tikėjime, todėl jo nesutaikomas priešas – krikščionybė nepaliaudama stengiasi žmogų iš jo iškirsti ir įskiepyti jį į saviškį „alyvmedį“ (Rom 11, 24, 17)[1], maitinamą tolimų svetimų šaknų. Skaityti toliau
Kokia mintis jus aplanko, kai atsitikus nelaimei jums prireikia pagalbos? Tikėtina, kad mintyse išnyra trys trumpojo Bendrojo pagalbos centro numerio skaičiai 112. Situacijų, kai reikia kreiptis pagalbos, iš anksto neplanuoja nė vienas iš mūsų, bet nepaisyti tokių minčių nevalia – geriau iš anksto pasirūpinti papildomomis priemonėmis, kurios reikiamą akimirką taptų jūsų sąjungininkėmis.
Štai keli patarimai, kaip išmanieji Skaityti toliau
Suprantu, kad tema yra labai asmeniška ir jautri, bet gal šios mintys pasieks tą, kuriai aš rašau. Tai moteris, kuriai dabar sunku, nes reikia padaryti sprendimą: pasilikti kūdikį ir gimdyti, ar ne.
Gal ji labai jauna, gal netekėjusi, gal bijo nuvilti tėvus… Gal tai vienos nakties nuotykis, gal aistros nesuvaldymas, o gal jau yra trys ar penki vaikai ir sekančio nebeturės jėgų auginti, išlaikyti viena. O gal tiesiog pavargo, gal pavargo nuo gyvenimo ir norisi tiesiog būti taip, kaip supranta, kad reikia būti. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, jog Šilalė rajone jauna mama nusižudė po to, kai iš jos buvo atimta mažametė dukra. Atimta, visų kalbintų aplinkinių teigimu, nepagrįstai – vien tikrovės neatitinkančių anytos gandų pagrindu. Tragiška žinia ne mažiau skandalinga ir baisi nei metų pradžioje per šalies žiniasklaidą nuvilnijusi motinos ir patėvio mirtinai sumušto Mato istorija. Tačiau šįkart skandalo nebuvo. Viena kita naujiena portaluose, jokio žinių srauto, specialistų komentarų, pokalbių laidų ar kasdienių reportažų žiniose.
Su žiniasklaidos dėmesiu ar be jo, neišvengiamai kyla klausimas, kieno gyvybė bus svarbesnė Lietuvai ir politikams? Kai metų pradžioje žuvo jį auginusių galvijų sumuštas Matas, didelė dalis visuomenės susivienijo, Skaityti toliau
Po vakar Seime įregistruoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų kilo nepasitenkinimo banga. Keista, jog kai kuriose publikacijose apie pateiktas įstatymo pataisas net nepabandyta išklausyti pataisų iniciatorių. Sukurtas toks įspūdis, neva norima atšaukti 2017 metų sausio pirmąją turintį įsigalioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pirmiausia, niekas nenori stabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris jau nuo sausio pirmosios užtikrins valstybės kompensacijas šeimoms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūromis. To sprendimo laukė tūkstančiai šeimų ir jo būtinumu neabejoja niekas.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose šnekama apie nemokamą donorystę, kad Skaityti toliau
Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruodami paukščiai susiduria su įvairiomis kliūtimis, dažnai keliančiomis grėsmę jų gyvybei. Tai ne tik natūralios gamtinės kliūtys – aukšti kalnai ar dideli jų masyvai, didžiuliai vandenų ar dykumų plotai, nulemiantys ne vieno sparnuočio žūtį kelionių metu. Jų gretas retina ir natūraliai gamtoje sutinkami priešai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau spąstų jiems paspendžia žmogus – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, milžiniški miestų plotai ir t.t. Skaityti toliau
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus, ji grįsta mokslo tyrimais. Rugpjūčio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko darbo grupės, rengusios programą, posėdis, per kurį apibendrinti visi gausūs siūlymai ir pastabos programai.
„Programa yra inovatyvi ir grįsta mokslo tyrimais, atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimus. Rengiant programą buvo atsižvelgta ir į jaunimo, visuomenės lūkesčius, Skaityti toliau
Tarptautinis socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“ net ir vasarą neatostogauja, o kuria reikšmingas iniciatyvas visuomenei, kaip antai: įkurta psichologinė tarnyba ar lapkričio 16-toji paskelbta Atsakingo keliavimo diena. Be to, kartu su vežėjais derinamos ženklios nuolaidos bilietams, moksleiviams keliaujant autobusais.
Deja, mūsų šalyje tokios iniciatyvos ne visada randa vietą po saule, o jų autoriai kaltinami norėjimu gauti populiarumo. Apie visa tai šalies naujienų portalas budas.lt kalbina projekto pirmininką Mindaugą Jonušą. Skaityti toliau
Vilniaus vairuotojai turėtų žinoti, kad kovo ir balandžio vienoje sostinės gatvėje bus uždraustas automobilių eismas.
Tokių priemonių savivaldybė imsis siekiant apsaugoti Vingio parke migruojančius varliagyvius nuo žūties.
Eismas ribojamas nuo Kovo 10 – Balandžio 20 d.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis komentavo apie eismo ribojimą Vingio parke. Skaityti toliau
Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“:
Šmeižikų simbiozės priežastys – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės:
Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose:
1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m. ginkluotos akcijos metu, Ukrainoje sąmoningai, planingai buvo numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Kremliuje tuo metu darbavosi net 80 procentų žydų tautybės Rusijos vadovų. Skaityti toliau
Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.
Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau
Lapkričio 10 d. 14 val. Seimo rūmų Jungiamojoje galerijoje bus pristatyta Dianos Lukošiūnaitės ir Linos Kabelkaitės kūrybos paroda „Laiškai iš Dzūkijos“. Parodą pristatys Seimo narė Kristina Miškinienė.
D. Lukošiūnaitės karpiniuose vyrauja spalvos. Autorė spalvas pasitelkia norėdama sukurti erdvės įspūdį. Karpinių meistrė kūriniais perteikia savo apmąstymus, mintis. Daugumoje darbų užšifruotos filosofinės mintys apie gyvybę, jos atsiradimą, puoselėjimą, meilę, tikėjimą.
L. Kabelkaitė siuvinėti išmoko iš mamos Aldonos Kabelkienės. Autorė savo fotografuotas nuotraukas siuvinėti pradėjo 2002 m. Lina Kabelkaitė nebraižo schemų, todėl darbai vienetiniai, daugiausia siuvinėja portretus, gamtos peizažus, bažnyčias. Paveiksle „Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia“ – 34 216 adatos dygsnių, paveiksle „Takas į niekur“ panaudotos net 42 spalvos. Skaityti toliau
Gyvybė Žemėje pasirodė seniau nei prieš 3,5 milijardus metų – tikslesnę datą nustatyti sunku dar ir dėl to, kad nelengva nubrėžti ribą tarp „beveik gyvo“ ir „išties gyvo“. Tačiau galima užtikrintai pasakyti, kad šis stebuklingas momentas išsitęsė per daugelį milijonų metų. Ir vis vien tai buvo tikras stebuklas.
Norint tinkamai įvertinti šį stebuklą, reikia susipažinti su šiuolaikinėmis teorijomis, aprašančiomis įvairius gyvybės atsiradimo variantus ir etapus. Nuo kunkuliuojančio, tačiau negyvo nesudėtingų organinių junginių Skaityti toliau
Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Galima taip pradėti temą apie socialdemokratų iniciatyvą nukelti prekybos prekiauti degalinėse alkoholiu uždraudimą nuo 2016 metų (kaip dabar numato įstatymas) iki 2019 metų. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė šiam nukėlimo projektui.
Neseniai paskelbtas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) inicijuotas tyrimas rodo, kad šalia energetikos ir statybos sektoriaus labai aktyviai ir neleistinai Skaityti toliau
Laukiant Vėlinių visoje Lietuvoje buvo uždegtos liepsnelės, skirtos kiekvienam praėjusiais metais teisės gyventi netekusiam kūdikiui. Pernai dienos šviesos neišvydo 5217 vaikų. Vilniaus ir Kauno rotušės aikštėse iš žvakučių buvo sudėtas gyvybės simbolis – medis. Akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatoriai ir dalyviai gyvybę kviečia saugoti nuo pat pradžios.
Tai antroji tokia akcija Lietuvoje. Tą pačią dieną ir tą pačią valandą, liepsnelės vaikams degė ir kitose Lietuvos vietovėse. Skaityti toliau
Be saulės šviesos nėra gyvybės. Saulės spinduliai kasdien būtini ir kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui.
Saulės spinduliai yra trijų rūšių: infraraudonieji, matomieji ir ultravioletiniai. Žmogaus organizmą įtakoja jie visi: infraraudonieji turi šiluminį poveikį; matomieji spinduliai – didina galvos smegenų aktyvumą, aktyvina žmogaus psichinę veiklą, stimuliuoja fotochemines reakcijas bei medžiagų apykaitą, keičia hormoninį aktyvumą; ultravioletiniai spinduliai skatina pigmento melanino gamybą, sukelia odos pažeidimus, stimuliuoja vitamino D sintezę, turi kancerogeninį poveikį. Skaityti toliau
Kol zondai skrenda ar ruošiasi skrydžiui į kitas planetas, Žemės mokslininkai gyvybės ieško ir ją atpažinti mokosi ekstremaliausiuose savo planetos kampeliuose. Atokiame Aliaskoje esančiame Sukoko ežere ir akliname Meksikos urve dirbantys mokslininkai įsitikinę, jos gyvybę už žmonių planetos ribų pavyks surasti dar mūsų kartai, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.
Abi šios vietovės – tiek sušalęs arktinis ežeras, tiek nuodingas atogrąžų urvas – gali padėti perprasti vieną labiausiai intriguojančių paslapčių: Skaityti toliau
Demokratijos stiprinimui – Piliečių iniciatyva
Aktyviems Europos Sąjungos piliečiams peticijos „Vienas iš mūsų“ pristatyti turbūt nė nereikia. Piliečių Iniciatyva „Un de Nous/One of Us“ („Vienas iš mūsų“) tapo visų laikų daugiausia parašų surinkusia peticija ES istorijoje. Kartu ši milžiniško palaikymo sulaukusi iniciatyva buvo ir pirmasis piliečių projektas, teikęs konkrečius įstatymų ar jų taisymo siūlymus (o ne bendrinius prašymus ar gaires) ES institucijoms. Skaityti toliau
„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas? O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?
Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau
NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorija, įsikūrusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode, kviečia pasidairyti po mikroskopinį vandens pasaulį. Kovo mėnesį jaunieji mokslininkai – vaikai ir jaunuoliai – čia gali susipažinti su smulkiais, plika akimi nematomais mikroorganizmais, kurie nepaisant savo dydžio yra svarbi ekosistemos dalis.
„Pavasarį, atbundant gyvybei, vandens telkiniuose pradeda virti intensyvus gyvenimas, kuris visiškai atsiveria tik po mikroskopu, – pasakoja Skaityti toliau
Iš kur atsirado gyvybė? Kaip susikūrė DNR? Kas yra sąmonė? Kodėl mirštame? Tai tik keletas klausimų, į kuriuos bando atsakyti biochemikas Nikas Leinas (Nick Lane) savo knygoje „Gyvybės triumfas“. Ją į lietuvių kalbą išvertė ir išleido Lietuvos mokslų akademija.
N. Leinas įtikinamai pasakoja apie staigius virsmus ir pokyčius, dėl kurių mūsų planeta susiformavo tokia, kokia yra šiandien. Jis aprašo dešimt didžių evoliucijos išradimų, tokių kaip DNR, fotozintezė, kompleksinė ląstelė, regėjimas, sąmonė ar mirtis. Anot knygos autoriaus, kiekvienas jų – painus, daug diskusijų keliantis gyvybės istorijos žingsnis, neabejotinai veikiantis visą gyvąjį pasaulį. Skaityti toliau
Gruodžio 3 d., protestuodamas prieš represinę Kinijos politiką okupuotame Tibete, Ngaba provincijoje, Meruma gyvenvietėje, susidegino 30-metis Kunchok Tseten.
Pasak tremtyje įsikūrusio Tibeto informacijos centro, dviejų vaikų tėvas Kunchok Tseten padegė save miestelio turgaus aikštėje, o prieš nukrisdamas ant žemės dar sušuko kviesdamas sugrįžti Jo Šventenybę Dalai Lama į Tibetą bei ragindamas tibetiečius vienytis. Skaityti toliau
Seimui pateikti net keli projektai sprendžiantys negimusios gyvybės apsaugos klausimą, populiariai įvardijama – aborto draudimas.
Mokslas, tyrinėjantis dar negimusios gyvybės vystymąsi per tą laiką, kai pirmose šalyse buvo įteisintas abortas, padarė milžinišką šuolį į priekį. Galima ne tik naujausiomis technologijomis stebėti vaisiaus vystymąsi, bet vis labiau išplėtota ir perinatalinė psichologija. Tokiame kontekste pasakyti, kad abortas yra tik šiaip svetimkūnio krešulio išvalymas – neįmanoma.
Tai ne tik tikėjimo, pasaulėžiūros duomenys, teiginys, kad žmogaus gyvybė prasideda pradėjimo faktu, bet pirmiausia empirinio mokslo objektas. Skaityti toliau
Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:
Kas tave šaukia?
Žalio vario!
Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau
LDK laikų epigrama iš laidotuvių kalbos
Kaukolė – tai laikui nepavaldus simbolis. Nebylusis perspėjimas „atsimink, kad mirsi“ ir amžinas filosofinis klausimas „kas aš esu ir kuo aš tapsiu?“ Vieniems tai – grėsmė, mirtis, pabaiga, kitiems – tvirto tikėjimo amžinybe ženklas. Tai ką gi gali papasakoti mums kaukolės – šio be galo archajiško simbolio – atvaizdas, žinomas daugelyje pasaulio kultūrų? Šiame rašinyje apsistokime ties europietiškomis.
Psichologai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad nužvelgdamas žmogaus griaučius stebintysis nevalingai ilgėliau stabteli ties kaukole, Skaityti toliau
Kasmet rugsėjo 10-oji minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Tai diena, kai dar kartą atkreipiamas dėmesys į galimybes sulaikyti žmogų nuo lemtingo žingsnio. Kiekvienas mūsų yra didesnės ar mažesnės bendruomenės narys, tam tikrą laiko dalį praleidžiantys kartu su kitais. Tad dėmesys šalia esantiesiems, krizės ar bėdos ištiktiems, išeities nerandantiems šeimos nariams, bendradarbiams, bendramoksliams, bičiuliams, kaimynams, gali padėti laiku pastebėti galimos savižudybės ženklus. Bendravimas, atjauta, išklausymas gali išsaugoti neįkainojamą turtą – žmogaus gyvybę. Skaityti toliau
