Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį

Europa išsikėlė didelį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir naujovių dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių – padėti žmonėms kovoje su vėžiu, pagelbėti gyventi ilgiau ir geriau.

Prie naujojo Europos kovos su vėžiu plano prisijungti gali kiekvienas – spalio 6 d. Vilniuje, simboliškai Europos aikštėje atidaroma balsadėžė, į kurią vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami mesti pasiūlymus dėl onkologinių paslaugų gerinimo Lietuvoje.

Kaip atrodys planas?

Europos komisija baigė formuoti 5 „Europos Horizonto“ programas, pavadintasmisijomis, kuriomis remiantis Europa 2021–2027 m. skirstys finansus, skirtus mokslui ir ne tik. Misijos – tai ne tik mokslo raidos kelrodis, tai gairės, kaip mokslas ir inovacijos keis mūsų visų gyvenimą, gairės Europos raidai. Misijos skirtos kovai su vėžiu, klimato kaitos kontrolei, sveikų vandenų ir dirvos išsaugojimui bei sveikų, aplinkai draugiškų miestų kūrimui. Visos misijos tarpusavyje labai glaudžiai susiję ir skirtos sukurti sveikesnę, žalesnę Europą.

Misijų mintis „pasiskolinta“ iš NASA „Apollo“ misijos – žmogaus kosmose programos, kurios įgyvendinime dalyvavo mokslininkai, politikai, verslininkai, buvo daug viešinimo renginių ir puikus finansavimas. „Europos Horizonto“ gairių kūrimas užtruko metus, procese dalyvavo Europos komisijos lyderiai, atsakingų institucijų atstovai, buvo kreiptasi į visuomenę. Dėl karantino daugelis viešųjų renginių persikėlė į virtualią erdvę, kurioje buvo teikiami siūlymai, pildomi klausimynai.

„Europoje kasmet vėžiu suserga 2,6 mln. žmonių ir šis skaičius kasmet didėja. Prognozuojama, kad iki 2035 metų šis skaičius padidės 25 proc. ir viršys 3 mln. Nuo vėžio Europoje kasmet miršta 1,2 mln. gyventojų ir ne vienoje Europos valstybėje vėžys jau tapo pagrindine mirtingumo priežastimi. Kadangi bent 40 proc. vėžio galima būtų išvengti, kuriant sveikesnę aplinką ir visuomenę, vėžio misija tapo viena iš 5 Europos komisijos inicijuotų misijų“, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, kuri kaip Lietuvos pilietė jau užpildė visuomenei skirtą viešai prieinamą klausimyną, taip pat turėjo galimybę teikti siūlymus kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri atstovauja mūsų šalį „Europos Horizonto“ programoje.

Misijos tikslas konkretus – iki 2030 m. mokslo ir inovacijų dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių, gyventi ilgiau ir geriau. Programoje, kurią rengiant aktyviai dalyvavo ir Lietuva, yra 13 rekomendacijų – 13 krypčių, kuriomis bus nukreiptas artimiausių metų Europos mokslo finansavimas. Šios kryptys apima vėžio tyrimus, naujų vėžio profilaktikos ir prevencijos priemonių kūrimą, individualizuoto gydymo plėtojimą ir geresnį prieinamumą visoje Europoje bei kokybišką gyvenimą su vėžiu.

Kaip pabrėžia prof. S. Jarmalaitė, šį kartą „Europos Horizonto“ programa netipiška, ji nėra skirta vien mokslo vystymui. Misijų tikslas įtraukti į bendrą veiklą mokslininkus, politikus, verslininkus, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

„Štai 8–oji misijos rekomendacija skirta sukurti skaitmeninį Europos vėžio centrą. ES valdininkai ilgai laužė galvą, kaip klinikinius duomenis, pacientų diagnostinius vaizdus padaryti viešai prieinamus, naudotinus mokslui, o ši programa tiesiog siūlo galimybę pacientams patiems donuoti savo ligos istoriją mokslo labui. Tai tarsi donorystė, pasidalinant nuasmeninta savo ligos diagnozės ir gydymo istorija. Surinkus daugybę tokių klinikinių aprašų, mokslininkai galės daryti sistemines analizes, kurti dirbtinio intelekto priemones vėžio diagnostikai, tobulinti gydymo schemas“, – pasakojo NVI vadovė.

Planuojama įdiegti Europos sveikatos kortelę sergantiems vėžiu, kuri suteiktų platesnes gydymo galimybes bet kurioje ES valstybėje. Taip pat rengiamasi kurti Europos vėžio žinių centrą, kad naujausios mokslo žinios būtų prieinamos ir suprantamos kiekvienam ES piliečiui, nuo vaikų iki garbaus amžiaus piliečių.

Greitesniam naujų technologijų perdavimui siūloma kurti Onkologijos gyvąsias laboratorijas, kur mokslininkai dirbtų kartu su verslo atstovais, o sveikatos paslaugų kokybės gerinimui ketinama sukurti ES akredituotų vėžio kompetencijos centrų infrastruktūrą kiekvienoje ES valstybėje. Belieka pasidžiaugti, kad Lietuvos sveikatos sistemoje tokių Europos profesinių draugijų akredituotų kompetencijos centrų yra ne vienas, o Nacionalinis vėžio institutas yra Europos vėžio institutų organizacijos akredituotas klinikinis vėžio centras.

„Valstybės narės aktyviai dalyvavo programos kūrime, tad neabejotinai turės įsitraukti į vėžio misijos vykdymą. Tikėtina, kad Lietuvos vėžio kontrolės politika orientuosis į ES gaires ir perims daugybę pacientui svarbių inovacijų. Lietuvos mokslininkai galės įsitraukti į „Europos Horizonto“ programą ir kartu su kolegomis iš kitų ES valstybių kurti vėžio kontrolei svarbias inovacijas. Sergančiųjų vėžiu organizacijos ir visi suinteresuoti galės aktyviai dalyvauti Vėžio misijos įgyvendinime, sprendimų priėmime, bendrai kurti sveikesnę visuomenę. Kaip sakė Vėžio misijos vadovas prof. Valteris Rikardi (Walter Ricciardi) – ši misija skirta paremti ES valstybes nares, pagerinti kiekvieno ES piliečio gyvenimą“, – įsitikinusi prof. S. Jarmalaitė.

Kviečia prisidėti

Prisidėdamas prie misijos viešinimo ir įgyvendinimo Lietuvoje Nacionalinis vėžio institutas drauge su partneriais – Santaros klinikomis ir Vilniaus miesto savivaldybe – organizuoja neeilinę akciją. Jos metu vilniečiai ir miesto svečiai galės demokratiškai išreikšti savo nuomonę ir pasiūlyti, ką ir kaip reikėtų keisti ne tik vėžio diagnostikoje ir gydyme, bet ir vėžio tyrimuose, tyrimų taikyme ir viešinime. Juk nepaprastai svarbu žinoti ir gyvenime taikyti sveikos gyvensenos principus, iš esmės pažinti ligą, laiku diagnozuoti bet kurios lokalizacijos vėžį ir jį gydyti šiuolaikiškai – taip, kaip kitose ES šalyse. Nepamirškime, daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos piliečių gyvena su vėžio diagnoze – tik jie gali pasakyti, su kokiais iššūkiais susiduria išėję iš gydymo įstaigos.

Todėl spalio 6 d. 10 val. Vilniuje, Europos aikštėje bus atidengta balsadėžė jūsų nuomonėms ir pasiūlymams onkologijos klausimais. Atidarymo renginyje dalyvauja NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė doc. dr. Jelena Rascon, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis ir Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Į balsadėžę savo pasiūlymus galėsite mesti iki spalio 15 d.