Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau
Visuomenės reakcija į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos paslapčia nuimti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai dar kartą patvirtino: mūsų istorija pernelyg sudėtinga, kad jos tarpsnius vienasmeniškai imtų vertinti visažinius vaidinantys nežinia kokių paskatų vedini politikai.
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Seimo narys, istorikas Povilas URBŠYS, istorikas, žurnalistas Vidmantas VALIUŠAITIS,
Keistas klausimas. Todėl, kad Vincas Kudirka yra „Tautiškos giesmės“, tapusios mūsų valstybės himnu, autorius, atsakytų daugelis. Tik retas dar prisimintų, kad V.Kudirka kaip kūrėjas reiškėsi ne tik poezijoje, o ir prozoje, publicistikoje, net muzikoje.
Turėjau puikią literatūros mokytoją, kuri mus, besimokančius tarybinių laikų mokykloje, sugebėjo įtikinti, kad viską, ką parašė „Tautiškos giesmės“ autorius, reikia skaityti labai atidžiai, akcentuodama „Lietuvos tilto atsiminimus“. Klasėje, pamokose ne kartą analizavom šį satyrinį apsakymą, gavę užduotį kūrėm rašinius šia tema.
Trumpai priminsiu šio satyrinio apsakymo turinį. Stovėjusį per Šešupės upę pastatytą tiltą rusų valdininkai Rylosujev, Kopeikoliubov, Nikčemnicki, Skaityti toliau
Nors profesionalumas vertinamas vis labiau, savųjų protegavimas ypač viešajame sektoriuje, šiandien yra pasiekęs tokius mastus, kad be draugystės, giminystės ar partinių ryšių sunku gauti padoresnį darbą. Ar nepotizmą įmanoma išgyvendinti?
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasirpriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai: Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys, Artūras Skardžius ir filosofas Vytautas Rubavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau
Pavasario vėjai į reformuotos Valstybinės miškų urėdijos padalinius atpūtė nerimo debesis. Patyrę miškininkai sako, jog pildosi jų prognozės: po reformos valstybiniuose miškuose problemų nors vežimu vežk. O čia dar Konstitucinis Teismas paskelbė, kad užpernai liepą priimtas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo“ apskritojo stalo kalbėjo buvęs Valkininkų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas, Skaityti toliau
Iš Lietuvos kariuomenės ateinančios žinios verčia susimąstyti: karinei tarnybai dėl sveikatos tinkami vos 40 proc. šauktinių. Ar iš tiesų mūsų jaunimas toks fiziškai ir dvasiškai paliegęs? Kas atsitiko, kad jaunuolių sveikata metai iš metų prastėja, ir ką turėtų padaryti valstybė, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata bei to paties mokytų savo vaikus.
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS, Skaityti toliau
Kodėl šiandien, praėjus trims laisvės dešimtmečiams, tebekariaujame su sovietmečio skulptūromis, o kone kiekvienas sumanymas įamžinti Tautos istorijai svarbius įvykius ar valstybei nusipelniusius žmones supriešina visuomenę, įveldama ją į nesibaigiančius nevaisingus ginčus.
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo žurnalistas ir kolekcininkas Vilius KAVALIAUSKAS, paveldosaugininkė Gražina DRĖMAITĖ, dailininkas Giedrius KAZIMIERĖNAS, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė „žalgirietis“ Gediminas JAKAVONIS.
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Kauno Sąjūdžio tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, kunigas Robertas Pukenis, etnologas Jonas Vaiškūnas ir filosofas Vytautas Rubacvičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.
G. Jakavonis:
– Esame sena Tauta, turime savo tradicijas. Dabar – advento laikotarpis, miestuose ir miesteliuose įžiebtos eglutės. Ką aš matau? Visų pirma, vyksta dideli koncertai, siūlomas karštas vynas. Įėjus į bet kurį prekybos centrą skamba muzika, visi raginami pirkti, visur linksmybės. Įsijungi televiziją – ekranuose koncertai. Skaityti toliau
Aną savaitę išgirdęs, kad Gitanas Nausėda palieka SEB banką, 99 proc. galiu prognozuoti, kad jis taps laimėtoju kitais metais vykstančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Taip nusprendė Lietuvos politikos elitas su savo „dvaro“ ir užsienio finansuojamos žiniasklaidos elitu. Visa kita – tik technikos ar pinigų reikalas.
Kai per LRT ryto televiziją pamačiau G.Nausėdą kalbantį, kad jis nekandidatuotų į Lietuvos prezidentus tik tada, kai pamatytų kitą žmogų, galintį suvienyti Lietuvą, paskambinau kolegai. Šis, reportažą žiūrėjęs vakare, pastebėjo, jog G.Nausėda padarė klaidą sakydamas, Skaityti toliau
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.
G. Jakavonis:
Diskusijos dėl metro reikalingumo Vilniuje netyla jau dešimtmečiais. O metro kaip nėra, taip nėra. Kodėl? Todėl, kad nereikia? Ar todėl, kad mes nesugebame susitarti? O gal todėl, kad kažkam yra naudingiau, kai vilniečiai ir sostinės svečiai stovi transporto grūstyse?
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskrito stalo diskutavo Seimo nariai Stasys Brundza, Artūras Skardžius bei Gintaras Tamošiūnas bei „Metro sąjūdžio” valdybos pirmininkas Juozas Zykus. Diskusiją vedė Seimo narys Gediminas Jakavonis.
Pateikiame sutrumpintą šios diskusijos vaizdo įrašą. Skaityti toliau
Turime dvi Lietuvos valstybės atkūrimo datas – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.
Taip jau susiklostė, kad nuo 1918 metų mūsų Nepriklausomybės paskelbimo iki 1990 metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos tėra keleto savaičių tarpas. Tarpas, per kurį prisimenami signatarai, visi žmonės, kūrę Nepriklausomą Lietuvą. Tikėję, kad tai bus mūsų pačių valdoma ir tvarkoma žemė, kur Tauta kalbės savo lietuvių kalba, kur galios tik mūsų pačių priimti įstatymai. Skaityti toliau
Dėl masinio migrantų į Europą antplūdžio stoja Vokietijos ekonomika, didėja vietos gyventojų neapykanta atvykėliams, o policija jau nesugeba atlikti savo funkcijų. Tuo metu daugelis politikų ir toliau palaimingai laikosi stručio pozicijos ir toliau slepia migrantų daromus nusikaltimus.
Bet pradėkime nuo anekdoto.
Emigrantas iš Somalio atvyko į Berlyną. Sustabdo pirmą pasitaikiusį žmogų ir sako jam:
– Dėkoju jums, pone. Vokietija leido man gyventi šioje šalyje, suteikė būstą, davė pinigų maistui, nemokamą sveikatos priežiūrą, mokslą ir jokių mokesčių. Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Bauskėje (Latvija) vyko šventinis renginys, kurio metu Latvijos krašto apsaugos fondas „Lāčplēsis“ apdovanojo garbės ženklais Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos bei Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos narius, kurie prisidėjo prie Latvijos ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo ir plėtros.
Renginyje dalyvavo Latvijos krašto apsaugos fondo „Lāčplēsis“ prezidentas Jānis Ivars Kasparsons, Latvijos Seimo narys, fondo viceprezidentas Gunārs Kūtris, Skaityti toliau
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Vytautas Rubavičius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, profesorius Eugenijus Jovaiša ir politologas Vytautas Sinica. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.
G. JAKAVONIS: Šiandien mūsų apskritojo stalo tema „Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?“ Daug metų mūsų, kaip Lietuvos, nebuvo pasaulio žemėlapyje, bet mes išlikome, nes laikėmės savo tradicijų, papročių, kalbėjome sava kalba. Skaityti toliau
Birželio 30 d., 14 val. Seime, Seimo galerijoje, bus pristatyta retų XVI–XIX amžių didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka, paroda.
Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.
Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva rengiamoje parodoje bus rodomos Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės iš užsienio šalių gautų žemėlapių kopijos bei, pasak rinkinių savininko, su Lietuvos Skaityti toliau
Buvo laikai, kai lietuviškai kalbėjo tik varguomenė, elitui save priskiriantys bajorai ir plikbajoriai kalbėdavo svetima, užtat aukštuomenės kalba – lenkų ar prancūzų. Vėl grįžtame atgal. Užsienio kalbos mokėjimas vertinamas labiau nei lietuvių. O ir viešus užrašus mūsų valstybine kalba jau išstūmė užsienietiškos iškabos. Kas atsitiko lietuviui?
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, praėjusią politinę kadenciją buvęs jos pirmininku Valentinas Stundys, rašytojas Vytautas Bubnys, Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 24 dieną, Lietuvos Respublikos Seime (III rūmai) Baltijos asamblėjos salėje įvyko spaudos konferencija „Lietuvos Romuva – protėvių keliu į ateitį“.
Dalyvavo Seimo narys Gintaras Jakavonis, išrinkta Krivė Inija Trinkūnienė, Alkas.lt redaktorius Krivaitis Jonas Vaiškūnas, signataras Zigmas Vaišvila ir kiti. Skaityti toliau
Šiandien, gruodžio 23 dieną, Seime turėjo būti nagrinėtas Seimo nario Gedimino Jakavonio pateiktas Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projektas.
Tačiau jis buvo išbrauktas, o priežastis – gali prieštarauti Konstitucijai.
Tvirtindamas darbotvarkę, parlamentas nutarė šio klausimo nesvarstyti – už svarstymą balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 24, o susilaikė 44 Seimo nariai. Susilaikymas šiuo atveju reiškė tą patį ką ir balsavimas „prieš“. Skaityti toliau
Gruodžio 23 d., pirmadienį, Seimas svarstys grupės Seimo narių siūlymą 2014- jų metų kovo mėnesį paskelbti privalomąjį referendumą tais pačiais klausimais kuriuos referendumu spręsti siūlo piliečių iniciatyvinė grupė surinkusi virš 300 000 Lietuvos piliečių parašų:
– dėl žemės pardavimo užsieniečiams,
– dėl parašų, reikiamų referendumui rengti, skaičiaus sumažinimo,
– dėl gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo tik Tautai pritarus,
– dėl konstitucinės nuostatos, kad referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu. Skaityti toliau
Birželio 20 d. vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Tautininkų sąjungos nariai surengė piketą „Savo Žemės neparduosim – Briuseliui nepasiduosim“, skirtą palaikyti Seimo narių Algirdo Patacko ir Gedimino Jakavonio iniciatyvą surengti privalomą referendumą siekiant įtvirtinti, kad Lietuvos žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams.
„Žemė neturėtų virsti preke, ji neturi tapti pasipelnymo šaltiniu. Seimas dar turi paskutinę galimybę neparduoti Tėvynės, tam kelią galima užkirsti surengiant referendumą, Skaityti toliau
Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta jubiliejinė varėniškio menininko Vytauto Baublio kūrybos darbų paroda, skirta Varėnos miesto 150-mečiui. Paroda, kurioje eksponuojama septyniolika paveikslų, atidaryta menininko jubiliejaus išvakarėse. Tautiškumą, ypatingą patriotizmo ir meilės, pagarbos savo gimtinei dvasią teigiančiuose paveiksluose „įspausti“ svarbiausi Varėnos krašto istorijos akcentai. Brandaus menininko darbų pristatymu baigiamas Varėnos miesto jubiliejui skirtų renginių ciklas.
Kaip sakė pats parodos autorius, šie paveikslai buvo sukurti per rekordiškai trumpą laiką – pirmąjį, skirtą jo gimtajai Perlojai, menininkas nutapė šių metų birželį, Skaityti toliau
Lapkričio 15 d. Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, atstovavęs Seimą Konstituciniame Teisme nagrinėjant prezidentės ir Seimo paklausimus dėl rinkimų rezultatų nustatymo, vėl kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydamas paaiškinti, ar Seimo nariai pasielgė teisingai priimdami sprendimus tiktai dėl duagiamandatės ir vienmandatės Biržų-Kupiškio apygardos, bet nepriėmę jokių sprendimų dėl kitų penkių vienmandačių apygardų (Šilutės-Pagėgių, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Širvintų-Vilniaus, Jurbarko) nors KT dėl jų buvo pateikęs savo išvadą. Skaityti toliau
Lapkričio 14 d. Seimas panaikino rinkimų rezultatus Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje. Balsavimo rezultatai šioje apygardoje buvo panaikinti po Konstitucinio Teismo (KT) išvados.
Už rinkimų rezultatų panaikinimą šioje apygardoje balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 3. Tuo būdu socialdemokratų partija naujai išrinktame Seime iki pakartotinų rinkimų turės vienu nariu mažiau. Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje pakartotini rinkimai turėtų būti surengti po pusės metų. Skaityti toliau
Prie diskusijų stalo ELTA konferencijų salėje spalio 3 dieną buvo gvildenama tema apie šiuolaikinio meno estetinę, meninę, dorovinę vertę.
Tokią diskusiją paaštrino Romeo Kastelučio (Romeo Castelluci) spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, kurį numatoma rodyti Nacionaliniame dramos teatre.
Diskusijoje dalyvavo dirigentas prof. Saulius Sondeckis, filosofas Skaityti toliau
Spalio 3 dieną, naujienų agentūroje ELTA įvyko spaudos konferencija „Kodėl Lietuvos kūrėjai prašo vetuoti Kultūros tarybos įstatymą?“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo dirigentas prof. Saulius Sondeckis, tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas, rašytojas Vytautas Martinkus, filosofas Krescencijus Stoškus. Pokalbiui vadovavo politinis bei visuomenės veikėjas Gediminas Jakavonis.
Kalbėjusieji vieningai išreiškė susirūpinimą priimtu nauju Skaityti toliau
Vasario 9 d., Vilniuje, ELTA redakcijoje vyko Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengta apskrito stalo diskusija – „Ar Vasario 16-oji – svarbiausia mūsų šventė?“
Pokalbyje dalyvavo: etnologas Dainius Razauskas, filosofas Arvydas Juozaitis, istorikė Daiva Tamulevičienė, politologas Marius Kundrotas. Pokalbiui vadovavo žalgirietis Gediminas Jakavonis.
Dabar Vasario 16-oji kaip valstybinė šventė dažnai yra tarsi nustumiama į šoną, į pirmą planą iškeliama Kovo 11-oji arba Liepos 6-oji. Tačiau būtent Vasario 16-oji turėtų būti laikoma svarbiausia Lietuvos švente, Skaityti toliau
