Kiekvienais metais rugpjūčio 31-ąją minime Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dieną. Širdį užlieja geras, pasididžiavimo savimi jausmas, kad mes, lietuviai, tai padarėme pirmieji visoje Europoje.
Kai gerai žinai tų įvykių užkulisius, negali nesižavėti tuometinio, pirmojo po atgautos nepriklausomybės, Krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus, mūsų kariuomenės vado Česlovo Jezersko veikla.
Anuomet jų bendradarbiavimas, draugystė su buvusiu TSRS ginkluotų pajėgų vadu Pavelu Gračiovu, kuris turėjo didelę įtaką pirmajam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, padarė stebuklą – Lietuvoje neliko okupacinės kariuomenės.
Jei paskaitysite dabartinės Rusijos internetinius portalus, tai P. Gračiovas už šį veiksmą įvardijamas kaip generolas, išdavęs tėvynę, bet man daug įdomesni tuometiniai A. Butkevičiaus ir Č. Jezersko veiksmai, drąsiai ar avantiūristiškai reaguojant į susidariusią situaciją.
Gavę iš P. Gračiovo informaciją, kad Borisas Jelcinas palankiai vertina siūlymą išvesti iš Lietuvos Rusijos kariuomenę, vyrai strimgalviais lėkė į Palangą, kur tuo metu poilsiavo Vytautas Landsbergis. Tuometinį Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, išnaudojant progą iškart skristi į Maskvą pas prezidentą B. Jelciną, pavyko įkalbėti labai ir labai sunkiai. Dabar jau apsiskelbęs „faktiniu valstybės vadovu“, tada, kaip ir dabar, V. Landsbergis pirmiausiai reikalavo iš Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą, o jau po to kalbėtis dėl visų kitų dalykų.
Dabar, praėjus daugiau kaip trisdešimt metų po minimų įvykių, imperijos griovėjas ir „visatos valdovas“ visur mato tik save vieną. Tik save vienus iškovojusius Lietuvai nepriklausomybę mato ir visa Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratų partija, kurios nariai praėjusį šeštadienį varėniškius sukvietė prie Sąjūdžio laikais atstatyto Nepriklausomybės paminklo Senojoje Varėnoje.
Paklausyti rinkimuose į LR Seimą kandidatuojančių konservatorių partijos narių susirinko vos kelios dešimtys mano žemiečių. Skambinu, kaip ir kiekvienais metais, A. Butkevičiui, Č. Jezerskui su šios dienos pasveikinimais ir klausiu: „Vyrai, ar jus kas S. Varėnon šia proga kvietė. Ne, kol kas tu vienintelis, kuris mus šiandien prisiminė, – gaunu atsakymą“.
Česlovas nuo Senosios Varėnos gyvena apie 50 kilometrų, o Audriui iš Vilniaus ir valandos netruktų atvažiuoti, bet konservatoriams šiame renginyje svarbiausia save parodyti ir pagirti.
Net ašaras išspaudžia klausant, kaip jie savo Lietuvą tėvynę myli. O čia prisiminiau šviesios atminties „Dviračio žinių“ vedėją, kuris kažkada ir mane, ir patį V. Landsbergį parodijuodavo, Vytauto Šerėno „istorijos nesuklastosi!“.
Rinkiminis konservatorių partijos renginys vyko prie Atgimimo metais Varėnos sąjūdiečių atstatyto tarpukario Nepriklausomybės paminklo. Gyvi tos iniciatyvinės grupės nariai esam likę tik trys. Nesam konservatorių partijos nariai ir todėl čia esam nereikalingi.
Gediminas Jakavonis – Lietuvos priešas, taip pat kaip ir Vytautas Landsbergis.
2003 sausio 23, a_p_s_i_š_a_u_k_ė_l_i_a_i seimūnai a_n_t_i_k_o_n_s_t_i_t_u_c_i_n_i_u būdu keitė 47 straipsnį (Lietuvos žemės tema) svetimšalių (o_k_u_p_a_n_t_ų) naudai (kai Gediminas Jakavonis ir Vytautas Landsbergis balsavo “už” bei prezidentas Valdas Adamkus skelbė pakeitimą) nepaisydami konstitucijos (2 str, 4 str, 3 str, 9 str, 6 str, o taip pat) 153 straipsnio nuostatos, kuriame parašyta:
“153 straipsnis
Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, …”.
***
Konstitucijos 47 straipsnio keitimui (Lietuvos žemės tema) 2 kartus buvo privalmai reikalingi referendumų darymai, bet Lietuvos priešai apsišaukėliai seimo nariai sukčiai to nepadarė. Seimūnai, nežinodami Tautos valios, nusispjovę ant konstitucijos, savivaliaudami seime, nusprendė parduoti Lietuvos žemes užsieniečiams.
***
Todėl: svetimšaliai sukčiai, apgaulės būdu pasisavinę žemę, t_u_r_i grąžinti valstybei (piliečiams).
***
1996 birželio 20-ios bei 2003 sausio 23-iosios apsišaukėliams seimūnams (antikonstituciniu būdu keitusiems konstitucijos 47 str) dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu.
***
– Kalbų lygyje: 30% Lietuvos žemių yra supirkę užsienietiški fondai. (Tikrovėje, nežinia) Tokią žinią pasakė milijonierius ūkininkas, kuris dalį žemės savo veiklai nuomojasi iš vokiškų fondų.
– Katastrofa.
– Lietuva nepastebimai tampa Palestina 2.
____________________________________
Lietuviai, darom sukilimą, kad Lietuvos žemės pirkimo pardavimo antikonstitucines sutartis su svetimšaliais (užsieniečiais) pakeisti nuomos sutartimis.
Sukilimo tu nelaimėsi, o atsakomybė BK už tai numatyta (nebent esi nepakaltinamas, t.y. neveiksnus..). Tad raminkis, Jonai.
Daugiau apie tai Romas Kaulinis (naudojant nuorodas):
youtube
Kas gali paneigti, kad V. Landsbergis sąmoningai norėjo išparduoti Lietuvą?
Ar ne per dažnai visur – reikia ar nereikia – užsimenamas Landsbergis. Lyg jis būtų buvęs Lietuvoje – koks dabartinis Putinas Rusijoje. Dėl greito Rusijos kariuomenės išvedimo nuopelnai be abejonės priklauso A. Butkevičiui ir Č. Jezerskiui, tai derėjo autoriui ir apsiriboti jų nuopelnų pabrėžimu.
Juolab, kad R.Butkevičius kaip ministras veikė drąsiai ryžtingai ir labai savarankiškai. Dabar, jį paminėjus nors ir iš neigiamos pusės, skaitančiajam susidaro įspūdis, kad dėl greito kariuomenės išvedimo nuopelnai yra kaip ir Landsbergio.