Šis mėnuo svarbus Suvalkų miesto lietuvių istorijoje. Pirmą kartą Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis – lietuviškas švietimas šiame mieste pajudėjo iš mirties taško. Tikėtina, kad kai kurie tėvai dar svarsto: ar verta leisti vaiką į šį darželį? Apie tai, kodėl darželis atidarytas, apie jo privalumus, apie lietuviško švietimo padėtį Suvalkuose ir ateities planus kalbuosi su darželio direktore Jolanta Malinauskaite-Vektoriene.
Kam reikia šio darželio? Skaityti toliau
Arvydas Juozaitis patvirtino savo nusiteikimą tapti vienu svarbiausiu būsimos prezidentinės rinkiminės kovos dalyviu. Daug kam netikėtai. Taip netikėtai, kad sunku nuslėpti ne tik sumišimą, bet ir neapykantą nepaprastos drąsos Sąjūdžio pirmeiviui, o su juo – ir visiems tiems, kuriems Sąjūdžio dvasia nėra vien tušti proginiai ar nomenklatūriniai žodžiai.
Juozaitis, nelyg koks džokeris, sumaišo jau gerokai apstyguotą prezidento rinkimų kampanijos scenarijų, kuriame numatytas darbas ir viršpelniai visiems Skaityti toliau
Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.
Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau
Kovo 1 d. visuomeninė asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami nepritarti grupės Seimo narių teikiamamiems įstatymų projektamas, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.
Kaip žinia, šių metų vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų Skaityti toliau
Į opoziciją pasitraukusi Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nutarė piliečiams parodyti, jog dar egzistuoja. Nes piliečiai jau labiau atsimena ne frakciją, bet frakcijos nario Algirdo Syso „karlomarksiškus“ ūsus ir barzdą. Lengviausia save priminti sukėlus skandalą, sumaištį, viešas diskusijas. Tad ir septyni socialdemokratai, matyt, ir patys netikėdami, kad juos palaikys Seimas, pasiūlė įstatymo pataisą. Visose šalies teritorijose, kur tautinė mažuma sudaro gyventojų trečdalį, įteisinti savivaldybėse ir valstybės įstaigose dvikalbystę. Skaityti toliau
Vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (D. Šakalienė, J. Olekas, J. Sabatauskas ir kt.) įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Kokia jų esmė? Viskas labai paprasta: įteisinti atskirose Lietuvos, unitarinės valstybės teritorijoje, dvikalbystę!
Siūlomas principas labai paprastas, buhalterinis, paremtas paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis:
– tose savivaldybėse, kur tautinei mažumai priklausančių gyventojų skaičius sudaro ne Skaityti toliau
1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau
Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.
– Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau
Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.
Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau
Kovo 23 dieną signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka buvo kviečiamas pasisakyti apie asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba studentų vedamoje radijo laidoje. Atsisakęs šio pasiūlymo, grėsusio vieša diskusija su oponentų argumentais, R. Valatka kovo 25 dieną jau per Lietuvos radiją perskaitė savo komentarą ta pačia tema. Pasisakyme, pavadintame „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, gerbiamas redaktorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) dvikalbystės reikalavimų nepildančią Lietuvą prilygino „Rusijos carų ir sovietų politikai“.
Gatvių lentelės liko, vyriausybės atstovas atsitraukė, – rašo prolenkiškas naujienų portalas L24.lt. skambiai pavadintame pranešime spaudai: „Pergalė prieš veidmainystę: lentelės liko, vyriausybės atstovas atsitraukė“.
Nors Lietuvos žiniasklaida prieš keletą dienų ištransliavo skambią žinią, kad Lietuvos įstatymų veikimas Vilniaus ir Šalčininkų rajuonuose atstatytas ir įstatimus pažeidžiančios neteisėtos lenkakalbės lentelės yra nukabintos, tačiau Lietuvos lenkai to nepripažįsta. „Dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės ant pastatų sienų liko. Tai yra didelis Lietuvos lenkų bendruomenės, kuri pastaruosius keletą metų kovojo už jai priklausančias teises, laimėjimas“, – spalio 22 d. vakare tokią informaciją išplatino portalas L24.lt.
Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas.
Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai save priskiriantys asmenys turėtų teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba. Skaityti toliau
Rugsėjo 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas Šalčininkų rajono administracijos direktoriui nacionalistinės politinės grupuotės Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) veikėjui Josifui Rybakui skyrė 1 880 litų baudą už tai, kad šis nevykdo teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles Šalčininkų rajone.
Antstolės Terezos Gerasimovič skundą teismas patenkino tik iš dalies. Už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną antstolė reikalavo priteisti iš įstatymų nesilaikančio ir teismo sprendimo nevykdančio valdininko iki 1 000 litų už kiekvieną nevykdymo dieną. Tačiau teismas paskyrė tik 20 litų bauda už dieną. Skaityti toliau
Liepos 17 d. Seimas baigdamas pavasario sesiją toliau svarstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) inicijuotą Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648(3).
LLRA nario Jaroslavo Narkevičiaus teikiamas įstatymo projektas numatė, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba. Skaityti toliau
Liepos 13 d. Alkas.lt redakcija gavo Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės laišką kuriame klausiama dėl Vilniuje kursuojančiuose autobusuose skelbiamų maršruto krypčių ne tik valstybine bet ir lenkų kalba teisėtumo.
Skelbiame šį laišką:
Laba diena, gerbiami valstybės ir visuomenės informavimo institucijų vadovai bei atstovai, Skaityti toliau
Liepos 11 d. Seimo ryšių su visuomene skyrius išplatino pranešimą, kad grupė Seimo narių šiandien kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Loreta Graužinienę ir Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir paprašė oficialiai kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką Bogdaną Borusevičių (Bogdan Borusewcz) ir viešai patvirtinti arba paneigti savo spekuliacijas dėl Lenkijos kaip NATO narės įsipareigojimų Lietuvai vykdymo, kurios paties B. Borusevičiaus yra siejamos su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliamų dvikalbystės reikalavimų vykdymu Lietuvoje. Skaityti toliau
„Vilnijos“ draugija vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“
Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.
Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau
Darosi akivaizdu, kad Lietuvą valdo trijų alegorinių beždžionėlių koalicija: nieko nemato, nieko negirdi ir nieko nesako. Ji ir toliau leidžia menkinti Lietuvos valstybę, iš jos tyčiotis tarptautinėje arenoje ir, regis, yra pasiryžusi aukoti Lietuvos teritoriją, kalbą ir žmones. Tuomet tų politikų gal net nebebus gyvųjų tarpe, o jų privirtą košę reiks srėbti paprastiems lietuviams, kuriems teks krauju gintis nuo naujos okupacijos ir polonizacijos bangos.
Ar toliau bus pataikaujama spaudimui ir ultimatumams ar dar galime apsiginti, pasipriešinant istorijos rato pasikartojimui, kol turime savo valstybę? Skaityti toliau
Seimo grupės „Už ištikimybę priesaikai“ nariai yra teisingai pastebėję, kad valdančiosios koalicijos partijų politiniai susitarimai vėl keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių principų ir nacionalinių interesų.
Pritariame šiam pareiškimui ir jį papildome. Gruodžio 18 d. Žmogaus teisių komitetas netikėtai, skubos tvarka, iš anksto šio klausimo nepaskelbus darbotvarkėje, nepateikus medžiagos, ekspertų, konsultantų, specialistų išvadų komiteto nariams, o keliems jų prieštaraujant, balsavimu pritarė 2010 m. įregistruotam Jaroslavo Narkevičiaus Tautinių mažumų įstatymo, kuris tėra minimaliai pakoreguotas 1989 Skaityti toliau
Seimas šiandien, gruodžio 23 dieną, nutarė paskutinę sesijos dieną nesvarstyti prieštaringai vertinamo Tautinių mažumų įstatymo projekto, kuris kai kuriose Lietuvos vietos valdžios institucijose leistų vartoti lenkų ir rusų kalbą greta valstybinės.
Šis projektas opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus siūlymu išbrauktas iš pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės. Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 12, 25 susilaikė. Skaityti toliau
Kalba, pasakyta 2013 m. balandžio 28 d. Nepriklausomybės aikštėje vykusiame mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.
Esame susirinkę istorinėje aikštėje. Joje rinkdavomės tada, kai į Lietuvos valstybės išlikimą kėsindavosi išorės jėgos. Tada tikriausiai niekas iš mūsų negalėjo įsivaizduoti, kad po daugiau nei dvidešimt metų toje pačioje aikštėje teks rinktis tam, kad būtų pasipriešinta atgimusiai penktajai kolonai – jėgoms, ardančioms mūsų valstybės pamatus nebe iš išorės, bet iš vidaus.
Šiandien į mūsų valstybinę kalbą, teritorinį valstybės vientisumą bei jos suverenumą kėsinasi tikrai ne Lietuvoje gyvenančių lenkų bendruomenė. Šis mitingas taip pat nėra nukreiptas prieš lenkų tautybės bendrapiliečius. Skaityti toliau
Dažnai teigiama, jog įtraukus Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) į Vyriausybę atsirado reali platforma dialogui, kurio iki šiol nebuvo. Netgi svarstoma, kad LLRA galėtų tapti savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar šie lūkesčiai gali pasiteisinti? Ar iš esmės įmanoma, kad LLRA pritartų Lietuvos ir Lenkijos santykių perkrovimui?
LLRA ypač sėkmingai pasirodė 2012 metų Seimo rinkimuose. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, teigiamą efektą turėjo susijungimas su Rusų aljansu, pritraukęs dalį rusų tautybės rinkėjų ir leidęs pirmą kartą istorijoje peržengti 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje Skaityti toliau
Vasario 22 d. 9.30 val. Seimo Europos informacijos biure (III r.) Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė surengs apskritojo stalo pokalbį „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“.
Pokalbyje bus kalbama apie čečėnų kalbos diskriminaciją (dvikalbystę), istoriją, esamą padėtį ir tendencijas. Taip pat bus įvertinta 2010 m. rugsėjo 6 d. Rusijos Vyriausybės patvirtinta „Šiaurės Kaukazo socialinės-ekonominės raidos strategija iki 2025 metų“, kurioje numatyta šio rajono kasmetinė 30–40 tūkst. vietinių gyventojų migracija į kitus Rusijos regionus, preferencijos Šiaurės Kaukaze rusų gyventojams moksle ir tarnyboje, Skaityti toliau
Klausimas retorinis. Nes naujoji valdžia yra promaskvietiška. Tai nedviprasmiškai rodo daugybė jos daromų ar numatomų daryti žingsnių. Dauguma Lietuvos piliečių net nesuvoks, į kokį žaidimą jie yra įvelti, ir kas yra šio žaidimo užsakovas.
Maskva pagal geriausias šimtametes tradicijas žaidžia plataus masto geopolitinį žaidimą prie Baltijos. Ji jau suprato, kad raktas į šį regioną yra Lenkijoje. Didžiausią ir įtakingiausią iš Baltijos šalių – Lietuvą – su Lenkija sieja pilna šešėlių istorinė praeitis. Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o kartu ir didžiausia postkomunistinė šalis, kurioje KGB (ir jos lenkiškoji pavaldi organizacija) turėjo plačiausią ir įtakingiausią agentūrinį tinklą. Skaityti toliau
„Pastangos gerinti santykius su kaimynine Lenkija yra sveikintinos, bet persistengus su „atsiprašymais“ tokios pastangos gali būti sukompromituotos, taip pat ir „atsiprašymais“ sukurtų nepagrįstų lūkesčių“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, reaguodamas į užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus pasisakymus vizito Lenkijoje metu. – L.Linkevičius atsiprašė už socialdemokratus, kurie 2010 m. Seime neparėmė XV Vyriausybės pateikto pavardžių rašymo įstatymo projekto. Šia proga kyla klausimas, kodėl L.Linkevičius atsiprašė lenkų Vyriausybės, o ne mūsų XV Vyriausybės?“ Skaityti toliau
Į Klaipėdos miesto tarybą išrinktas Lietuvos rusų sąjungos (LRS) (Sojuz russkich Litvy) atstovas Viačeslavas Titovas ryžtingai siekia, kad uostamiestyje būtų įteisinta dvikalbystė – ne tik valstybinė lietuvių, bet ir rusų kalba, rašo „Klaipėda“.
Jis norėtų, kad prie ant pastatų pakabintų lentelių, kuriose užrašyti gatvių pavadinimai, atsirastų papildomos, kuriose vietovardžiai būtų užrašyti rusų kalba. Dar jis siekia, kad valdiškose įstaigose rusakalbiai įvairių prašymų, pavyzdžiui, gauti socialinę pašalpą, formas galėtų pildyti gimtąja kalba. Skaityti toliau
Straipsnį pradėsiu Mikalojaus Daukšos Postilės prakalboje įrašytais žodžiais, kuriuos kaip maldą kartojome, kai išlikti buvo sunku, kai nepalankiausiomis sąlygomis reikėjo saugoti savo kalbą, kurti literatūrą, iš paskutinių jėgų atsilaikyti prieš klastingiausią prievartą.
Štai ji, toji mūsų malda: „Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos. Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemės sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos, kuria paprastai rašoma savo ir kitų šalių istorija, kuria svarstomi visi krašto reikalai, kuria gražiai ir padoriai atliekami reikalai bažnyčioj, susirinkimuose ir namie; Skaityti toliau
Lietuva slenka į Rytus, slysta į Rusijos glėbį, užuot besiglaudus prie vakarietiškos Lenkijos, – toks tonas vyrauja daugelio lenkų politikos apžvalgininkų komentaruose. Rašydami apie, esą, prorusiškas lietuvių simpatijas, tie patys apžvalgininkai negirdomis praleidžia faktą, jog tai Varšuvos šlovinamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veikėjai ne tik mezga ryšius su Lietuvos rusais, bet ir ieško pagalbos bei užtarimo Latvijos rusų, kurie reikalauja įteisinti dvikalbystę kaimyninėje šalyje.
Neseniai portalas alkas.lt paskelbė medžiagą apie Latvijos rusų „emisaro“ apsilankymą pas Lietuvos lenkus (Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje dėl savo teisių?!“). Skaityti toliau
Kovo 19 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius interviu ITAR-TASS naujienų agentūrai pareiškė, kad šalis artimiausiu metu priims įstatymą dėl dviejų valstybinių kalbų – ukrainiečių ir rusų.Jis pabrėžė, jog tuo suinteresuota visuomenė.
Tuo tarpu Ukrainos parlamento pirmininkas Vladimiras Litvinas pranešė, jog kol kas nėra užregistruotas joks panašus teisės akto projektas, numatantis rusų kalbai suteikti valstybinį statusą. Valdančiosios Regionų partijos frakcijos lyderis Aleksandras Jefremovas pareiškė, kad parlamente nepavyks surinkti būtinų 300 balsų, Skaityti toliau
Lenkijos Punsko valsčiui vadovaujantys lietuviai atsisako dvikalbių lentelių su gatvių ir vietovių pavadinimais lietuvių kalba. Anot jų, toks sprendimas priimtas dėl dviejų motyvų. Visų pirma, tautiečius gąsdina prieš lietuvius nukreipti išpuoliai. Visų antra, jie nenori būti painiojami į konfliktą tarp Varšuvos ir Vilniaus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje.
Šią savaitę lentelės su lietuviškais užrašais, kurias išniekino lenkų vandalai, bus nuimtos. Netrukus jos grįš į savo vietas, bet jau be lietuviško teksto. Tai DELFI patvirtino Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Skaityti toliau
