Lietuvių vaikų švietimas Suvalkuose – tėvų rankose

Šis mėnuo svarbus Suvalkų miesto lietuvių istorijoje. Pirmą kartą Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis – lietuviškas švietimas šiame mieste pajudėjo iš mirties taško. Tikėtina, kad kai kurie tėvai dar svarsto: ar verta leisti vaiką į šį darželį? Apie tai, kodėl darželis atidarytas, apie jo privalumus, apie lietuviško švietimo padėtį Suvalkuose ir ateities planus kalbuosi su darželio direktore Jolanta Malinauskaite-Vektoriene.

Kam reikia šio darželio?

Idėja atidaryti lietuvišką vaikų darželį kilo 2017 m. Direktorė pasakoja, kad iš pradžių kalbėjosi trys asmenys (pati direktorė, Arnoldas Vaznelis, Alicija Kraužlytė). Jie pradėjo diskutuoti su tėvais, kad tokį darželį atidaryti poreikis yra. Pasak J. Malinauskaitės-Vektorienės, „tėvai pradėjo kalbėti, kad vaikai eina į lenkiškus darželius, kad jie grįžę po to su jaunesniu broliu ar sesute kalba lenkiškai, nes jie taip pripratę“.

Taigi mintis atidaryti darželį gimė dėl to, kad jautėsi, kaip lietuviai vaikai, gyvendami tarp lenkų ir būdami mažuma, pradeda vis mažiau vartoti gimtąją kalbą ir ją pamažu užmiršta. Tokiu atveju darželis tiesiog būtinas, kad vaikai neužmirštų gimtosios lietuvių kalbos ir jaustųsi esą lietuviai. Žinoma, tai aktualu ir mišrių šeimų vaikams, kurių vienas iš tėvų yra lietuvis (be abejo, į darželį priimami ir tokie vaikai).

Lietuviško ugdymo Suvalkuose padėtis – prasta

Viena iš priežasčių, kodėl lietuvių vaikai Suvalkuose vis daugiau bendrauja lenkiškai ir vis mažiau – lietuviškai, yra ta, kad lietuvių švietimo padėtis Suvalkuose itin prasta. Pasak J. Malinauskaitės-Vektorienės, yra įstatymas, pagal kurį miesto valdžia turėtų užtikrinti tautinei mažumai ugdymą. Tai kaip ir daroma, bet neefektyviai – vaikams organizuojamos lietuvių kalbos pamokos, bet į jas vaikai eina „tarsi už bausmę“: „Tai yra popietinis dalykas, jie turi papildomai likti po pamokų. Ten yra mišrios amžiaus grupės, kartu ateina ir pirmokas, ir aštuntokas, ir jie mokosi kartu. Tie vaikai kalbą moka tikrai labai labai prastai“. Taigi toks lietuvių švietimas Suvalkuose yra iki šiol. Kai lenkai po pamokų gali lankyti būrelius, kokius nori, arba tiesiog grįžta namo, lietuviai vaikai eina dar mokytis, ir nelabai efektyviai: kokio efektyvumo galima tikėtis iš būrelio, kuriame susirenka labai skirtingo amžiaus vaikai su individualiais poreikiais?

Kodėl ne visi tėvai nori leisti vaikus į šį darželį?

Nepaisant to, kad darželis Suvalkuose – reikalingas ir sveikintinas dalykas, toli gražu ne visi tėvai nori vesti į jį savo vaikus. J. Malinauskaitė-Vektorienė pasakoja, kad, preliminariais skaičiavimais, lietuvių vaikų iki penkerių metų amžiaus Suvalkuose yra apie 50, tačiau tik vienas kitas planuoja ateiti į darželį. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad kai kurie tėvai bijo dėl tolimesnės ateities ugdymo sistemoje. Baiminamasi, kad, jeigu nebus lietuviškos mokyklos, vaikui iš lietuviško darželio nueiti į lenkišką mokyklą bus sunkiau. Tačiau, kaip teigia direktorė, viskas dabar tėvų rankose: jeigu bus poreikis, su laiku bus ir mokykla.

Dvikalbystė yra turtas

Kai kurie tėvai nori, kad jų vaikai labiau adaptuotųsi lenkiškoje aplinkoje. Tokiems tėvams reikėtų prisiminti, kad dvikalbystė yra turtas, o dvikalbiams žmonėms nemažai dalykų daug geriau sekasi, taigi nereikėtų vaikams leisti užmiršti kalbėti lietuviškai. Apie tai užsimena ir direktorė: „Dvikalbystė – didžiulė vertybė, tai vaiko ugdymui ir visam gyvenimui turi milžinišką įtaką, nes ne kiekvienas sugeba valdyti dvi kalbas taip, kaip mes jas valdom. Manau, kad sunkiai galima rasti vertėjus, kurie tokiu lygmeniu, nuo pat vaikystės, geba valdyti dvi kalbas. Mums ir trečią ar ketvirtą kalbą išmokti yra žymiai paprasčiau“. Taigi reikia suprasti, kad vaikas, gyvendamas aplinkoje, kurioje lenkų yra dauguma, nepamirš, kaip šnekėti lenkiškai – juk visur, kieme, parduotuvėje ir kitur kalbama lenkiškai; jis vis tiek gebės adaptuotis, tačiau už bendraamžius bus tik pranašesnis, jeigu bus dvikalbis.

Lietuviško darželio Suvalkuose pranašumai

Darželio direktorė taip pat pamini, kodėl šis darželis yra netgi pranašesnis už kitus. Svarbu ne tik tai, kad jis – lietuviškas, bet kad tėvai kviečiami kartu kurti darželį, bandoma atsižvelgti į visų nuomonę. „Tu, kaip tėvas, gali nuo pat pradžių dalyvauti to darželio kūrimo procese. Ne darželis primeta, diktuoja, bet galima atsinešti savo norus, savo geras patirtis iš kitų darželių, savo pastabas, kas, pavyzdžiui, tame darželyje buvo nevisiškai gerai ir ką būtų galima pakeisti šiame darželyje.“

J. Malinauskaitė-Vektorienė kreipiasi į tėvus:

„Brangūs tėvai! Ar jūs norit, kad jūsų vaikas kalbėtų lietuviškai, ar jūs norit, kad jis būtų lietuvis? Kad jis mąstytų, kad jis jaustųsi esąs tos pačios bendruomenės dalis, kaip jūs ir jūsų tėvai? Nes puikiai žinoma, kad be lietuviško švietimo, be lietuviško ugdymo šitie dalykai yra neįmanomi“.

Direktorė pabrėžia, kad iki rugsėjo dar yra laiko, ir kviečia tėvus užsukti į darželį, pasikalbėti, apžiūrėti jį, taip pat leisti vaikui apsidairyti, pamatyti, kokios sąlygos, galimybės vaikui ugdyti. Ji žada, kad tikrai bus stengiamasi patenkinti visus.