Kitą kartą buvę penki ponai ant vieno darbininko, ir suvisu jiems blogai sekęsis: kad ir visi jį vertę skubint, rėkę, spaudę ir mušę, bet tas žmogelis, kad ir kaip stengęsis, tik nesuspėjęs, ir gana.
Atėjęs senelis – o tai buvęs Ponas Dievas, – tie ponai klausęsis:
– Ką čion dabar reiks veikti, kad tas mužikas mums nespėja uždirbti duonos?
Senelis pasakęs:
– Bus gerai, tik jūs imkit dirbti, o jis viens lai bus ant jūsų ponu.
Nuo to ir ėję visiems gerai. Skaityti toliau
Rugpjūčio 20 d., veikti pradės naujasis „Biržų duonos“ kepyklos begliutenis cechas. Tądien kepyklos gaminių asortimentą papildys pirmieji begliuteniai gaminiai.
Šalies vartotojams puikiai pažįstama „Biržų duonos“ kepykla plečia į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį ir steigia pirmą Lietuvoje kepyklai priklausantį begliutenį cechą.
„Rinkoje esame žinomi dėl savo inovatyvumo ir plataus gaminių krepšelio, pritaikyto labai skirtingiems vartotojų Skaityti toliau
Į sveikesnę mitybą atsigręžia vis daugiau žmonių, nusprendusių pakeisti mitybos įpročius ne tik todėl, kad sušlubavo sveikata, bet ir tam, kad ateityje pavyktų to išvengti.
Tačiau nemaža dalis manančių, kad maitinasi sveikai, neišvengia klaidų: netaisyklingai ruošia maistą, vartoja per daug vaisių, atsisako tam tikrų gaminių. Vienas iš prekybos tinklų kartu su medicinos mokslų daktare, gydytoja dietologė (med. m. dr) Edita Gaveliene dalijasi patarimais, padėsiančiais žengti sveikesnės mitybos link ir išvengti dažnai pasitaikančių mitybos klaidų. Skaityti toliau
Prasidėjus Kalėdų laukimui, esame užsiėmę ne tik darbais, bet ir šventiniais rūpesčiais, tad kartais pietų pertrauką tenka iškeisti į dovanų paieškas artimiesiems. Nors papietauti dažnai nelieka laiko, anot mitybos žinovo, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Stuko, pietų praleisti jokiu būdu nepatartina, todėl geriausia išeitis skubantiems – sumuštinis.
Bet kaip jį paruošti ir tinkamai supakuoti, kad šis būtų ne tik sveikatai palankus bei maistingas, bet ir neprarastų gero skonio? Skaityti toliau
Spalio 28 d. Kaune vyko tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė, skirta Vėlinių papročiams atminti. Apie Vėlinių papročius mugėje pasakojusi etnologė Jūratė Bytautė pabrėžė, jog Vėlinių dieną buvo keliamos vaišės ar net puotos, kurios vėliau būdavo nešamos mirusiesiems ant kapų.
„Per Vėlines švęsti, sočiai prisivalgyti, lankytis svečiuose ar juos kviesti į namus – ne nuodėmė, o tikrasis Vėlinių šventės paprotys. Dar iš senųjų šaltinių žinoma, jog anksčiau žmonės per Vėlines „keldavo stalus“, vaišindavosi, puotaudavo su artimaisiais ar kaimynais, ir netgi nešdavo vaišes į Skaityti toliau
Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose gaminiuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose sutinkamuose duonos gaminiuose. Kaip nuo to apsisaugoti ir tinkamai laikyti maisto produktus, pataria kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės biologas Liutauras Grigaliūnas, dėl neįprastai šiltos vasaros, kuri ganėtinai užsitęsė, šiuo metu pastebimas maistinių kandžių suaktyvėjimas, Skaityti toliau
Nors įprasta manyti, kad viso grūdo duona – savaime sveikas pasirinkimas, mitybos specialistė Vaida Kurpienė su tokiu įsitikinimu sutinka nepilnai. „Taip, valgyti viso grūdo duoną dažniausiai tikrai žymiai sveikiau. Tačiau norint organizmui atnešti didžiausią naudą, net ir visagrūdę duoną reikia mokėti pasirinkti tinkamai“, – sako V.Kurpienė ir dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ieškant sveikiausio duonos pasirinkimo.
Pasakodama apie visagrūdes duonas V. Kurpienė pirmiausia paaiškina, ką išvis reiškia sąvoka „visagrūdė“. Antai grūdas, iš kurio gaminami miltai, susideda iš trijų dalių: Skaityti toliau
Renginys „Taikos duona“ Europoje vyksta jau penktus metus. Šiemet jo rengėjai sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių vienuolikos valstybių žemės ūkio ministrus ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė į Latviją ir Estiją. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje.
Minėtasis renginys Vokietijos pastangomis pradėtas rengti nuo 2014 metų, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje „mirties linijoje“, Skaityti toliau
Kalbinta – Nijolė Strakšytė, Maisto technologė, duonos kepimo ekspertė, kepyklos „Rugutis“ įkūrėja. Kalbino – Kristina Bondar.
– Kaip vertintumėte parduotuvinę duoną? Ar ji visa bloga, ar galime rasti ir sveikatai palankios?
– Nebūtinai visa duona rinkoje yra bloga. Aišku, didžioji dalis gaminių rinkoje turi savų niuansų, bet svarbiausia yra skaityti sudėtį, kaip ir bet kurių produktų. Skaityti toliau
Skani, kokybiška, subalansuota sudėtimi išsiskirianti duona – tinkama sveikuoliško mitybos raciono dalis, įsitikinusi Vaida Kurpienė. Neigdama įsigalėjusius pramanus mitybos specialistė teigia, kad tinkamai pasirinkta duona ne tik gali praturtinti organizmą vertingomis medžiagomis, bet ir, priešingai nei įprasta manyti, netrukdo lieknėti. Taigi kokią duoną rinktis, idant kūno linijos būtų laibos?
Pasak V. Kurpienės, šiandien didieji duonos kepėjai gaminių sudėčiai skiria milžinišką dėmesį, mat sparčiai reaguoja į besikeičiančius vartotojų poreikius Skaityti toliau
Lietuvoje auginamų rugių drastiškai mažėja: Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais Lietuvoje ūkininkai augino per 74 tūkst. hektarų rugių, o šiemet – vos 22 tūkst. hektarų. Siekiant apsaugoti lietuviškus rugius, pradėti rinkti parašai dėl jų įtraukimo į Lietuvos raudonąją knygą.
Iniciatyvos „Išsaugokime lietuviškus rugius drauge“ ėmėsi ilgiausią patirtį šalyje turinti kepykla „Vilniaus duona“. Kepyklos vadovo Gražvydo Juknos teigimu, rugių nykimo tendencija kelia grėsmę lietuviškam paveldui, nes iš lietuviškų ruginių miltų yra kepama tradicinė juoda duona. Skaityti toliau
Lietuvoje auginamų rugių drastiškai mažėja: Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais Lietuvoje ūkininkai augino per 74 tūkst. hektarų rugių, o šiemet – vos 22 tūkst. hektarų. Siekiant apsaugoti lietuviškus rugius, pradėti rinkti parašai dėl jų įtraukimo į Lietuvos raudonąją knygą.
Iniciatyvos „Išsaugokime lietuviškus rugius drauge“ ėmėsi ilgiausią patirtį šalyje turinti kepykla „Vilniaus duona“. Kepyklos vadovo Gražvydo Juknos
Nors šiandien avižos dažnam atrodo įprasta, niekuo neypatinga valgiaraščio dalis, tik retas žino, kokią gilią žymę jos įspaudė lietuvių kultūroje. Pasak gastronomijos paveldo tyrinėtojo, profesoriaus Rimvydo Laužiko, skaičiuojama, kad avižos į Lietuvą atkeliavo daugiau nei prieš 4,5 tūkst. metų, ir jau proistoriniais laikais tapo neatsiejama lietuviškos virtuvės dalimi.
Augino ir ūkiuose, ir dvaruose
Profesorius R. Laužikas pasakoja, kad avižos yra viena pirmųjų į Lietuvą atkeliavusių javų Skaityti toliau
Visuomenėje įsigalint sveikos mitybos kultui, dažnas savo mitybos racioną ima keisti ir atsisako ar privengia valgyti duonos. Vis dėlto specialistų teigimu, nuomonė, neva duona nėra naudinga sveikatai, tėra mitas – joje apstu vertingų vitaminų ir skaidulų, o angliavandeniai suteikia ilgalaikės energijos. „Galų gale, duonos pasiūla parduotuvių lentynose šiandien milžiniška, todėl kiekvienas gali išsirinkti labiausiai jam tinkančią“, – sako „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė Snieguolė Šoblinskienė ir dalijasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną. Skaityti toliau
Duoną visi mėgstame šviežią ir minkštą, tačiau dažnai, dėl netinkamų duonos laikymo įpročių, šios savybės greitai pranyksta ir kepinį tenka išmesti. Kodėl juoda duona ilgiau išlieka minkštesnė, kodėl duonos nereikėtų laikyti šaldytuve ir ką daryti su apdžiūvusia duona, pataria kepyklos „Fazer Lietuva“ gamybos vadovas Tadas Aleknavičius.
Pasak T. Aleknavičiaus, duonos šviežumas priklauso nuo joje esančios drėgmės. Kai drėgmė iš duonos išgaruoja – ji džiūsta, kietėja, minkštimas tampa trapus, todėl kepinys praranda skonines savybes ir neretai būna išmetamas. Skaityti toliau
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų žino, kad sveikatai palankiausia yra viso grūdo duona. Dauguma žino, kad vaisius ir daržoves valgyti sveika, o beveik devyni iš dešimties apklaustųjų supranta, kad sotieji riebalai didina infarkto ir insulto riziką. Dauguma mūsų kraštiečių domisi sveikos mitybos principais ir žino, kokie maisto gaminiai palankiausi mūsų sveikatai, o kurių kiekį reikėtų riboti.
Tai parodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų informuotumą apie maisto gaminius ir tinkamą jų pasirinkimą. Skaityti toliau
Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus gaminio skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.
Ligos priežastis – maistas Skaityti toliau
Lietuvių mėgstama juoda duona yra toks maistas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir valgymo įpročiams, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų pasirinkimas,
Sveika gyvensena Lietuvoje nebėra tik apklausų rodikliai – maisto gamintojai, matydami paklausą, vis dažniau vartotojams siūlo gaminių, turinčių pridėtinę vertę žmogaus organizmui. Lietuvoje populiarėja tokios iniciatyvos kaip „Rakto skylutės“ ženklinimas, prie kurios prisijungia ir lyderiaujantys duonos kepėjai. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko, duona – tai vienas pagrindinių kasdienio maisto gaminių, todėl jos sudėtis gali iš esmės pagerinti lietuvių mitybos įpročius. Skaityti toliau
Šviežių uogų laikas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.
Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos. Beje, ir itin plačiai panaudojamos – galimybes riboja tik mūsų vaizduotė, juk šiuo užkandžiu gardinami ne tik desertai, bet ir sūriai, duona, mėsa, jogurtas. Tad pats metas išmokti keletą gudrybių, kurios padės patiems namuose sudžiovinti uogas ir valgyti jas ištisus metus.
Rugpjūčio 15 d., antradienį, 17 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų lauks šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai ir įvairios pramogos. Dalyvaus Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė) ir Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“ (vad. Birutė Poškienė).
Etnologai teigia, kad šiuolaikinių Žolinių papročiai persipina su pagonybės laikų papročiais. Skaityti toliau
Sausio 20 d. Berlyne vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ Lietuvos stende apsilankęs „Peace Bread“ („Taikos duona“) asociacijos pirmininkas p. Adalberkas Kinlis (Adalberk Kienle) su Lietuvos žemės ūkio ministru Broniumi Markausku sutarė, kad 2019 m. „Taikos duona“ bus kepama Lietuvoje.
Prieš 3 metus atsiradusiu „Taikos duonos“ projektu yra siekiama parodyti, jog taikos išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su tvaraus žemės ūkio plėtra. Duonos projektas prasidėjo 2014 m. Berlyne, kuomet buvusioje Berlyno sienos teritorijoje, taip vadinamoje „mirties linijoje“, buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos sovietmečiu už „geležinės uždangos“ Skaityti toliau
Tai buvo vienas ubagas. Nu, ivaikščiojo po kiemais, žebravojo, kap mės sakom. Nu, ir kų, ažėjo vienon pirkion, paprašė, kad kas suvalgyt. Nu, tai jam duoda kas kiaušinėlį, kas tį spirgulį duoda, kas duonos kųsnelį. Labai pavargo, išėjo iš kiemo, tį buvo kokis beržynėlis mažas, sėdos po tuo beržynėliu ir ažkųsdo. Aina kokis sanis, žilas sanis.
– Tai, – sako, – draugas, ažkųsdai?
– Ažkųsdau, – sako. Skaityti toliau
Vis didesnė maisto pasiūla parduotuvėse priverčia suabejoti, kaip pasirinkti tinkamą gaminį, todėl ne retas vadovaujasi tokiais kriterijais, kaip pakuotės patrauklumas, neseniai matyta reklama ar tiesiog emocijos. Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai – tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių.
„Duona yra labai svarbus kasdienis maisto gaminys, todėl ją rinktis reikėtų atidžiai ir Skaityti toliau
Tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2016“ svečiai iš Jungtinių Amerikos valstijų ne tik papasakojo apie produktų eksporto ypatumus, bet ir ragino aktyviau žengti į šią rinką. Lietuva praėjusiais metais gavo leidimus eksportuoti mėsos produktus į JAV.
„Jungtinių Amerikos valstijų rinka yra labai perspektyvi, nors dabar atrodo, kad tai neįtikėtina, vis dėlto taip yra ir ilgalaikėje perspektyvoje, manau, kad visi tuo įsitikinsime. Mes esame įpratę dirbti su rytų valstybėmis, su Rusija, tačiau atėjo laikas pasižvalgyti kitur. JAV gyvena apie 700 000 litvakų, tad mūsų produktai ten yra reikalingi. Skaityti toliau
Praėjusiais metais didžiausia JAV naujienų tarnyba CNN kanapių sėklas įtraukė į maisto gaminių, 2016 m. turėsiančių didžiausią sėkmę pasaulio virtuvėse, sąrašą. Šio nuo seno Europoje paplitusio augalo maistinė vertė – įspūdinga, tačiau gerokai užtruko, kol mitybos specialistai savo sudaromuose sveikos gyvensenos planuose jomis pakeitė iki šiol karaliavusias chia sėklas. Daugybė mitybos įstaigų ir maisto žinovų visame pasaulyje vieningai sutaria – šiemet vienas svarbiausių gaminių, kuriuos įtrauksime į savo valgiaraščius, bus kanapių sėklos.
„Ekologiško maisto gaminių lentynose jau prieš kurį laiką pasirodė gaminių su kanapių sėklomis, kurie pateikiami kaip naujausių gurmaniškų madų atspindys, tačiau retai Skaityti toliau
Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Skaityti toliau
Lietuva su Japonija diplomatinius santykius užmezgė daugiau nei prieš 25 metus, kurie sėkmingai tęsiasi ir iki šių dienų. Aktyviai plėtojami ekonominiai santykiai – vis daugiau produkcijos iš Lietuvos eksportuojama į Japoniją. Daugeliui lietuvių nuostabą gali sukelti faktas, kad Lietuva į Japoniją eksportuoja daugiau prekių nei Japonija į Lietuvą. Toks prekybos balansas laikosi jau ilgiau nei 10 metų.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda 2016 m. sausio 15 dieną atvyko į Marijampolę, kur susitiko su miesto meru Vidmantu Braziu ir kitais miesto savivaldybės bei verslo atstovais. Skaityti toliau
Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.
„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.
Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau
Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė pastebi, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tuomet dar galima vartoti rugius ir mums įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergizuojančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašiais produktais: grikiais, bolivinėmis balandomis ir burnočiais. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“, – pažymi G. Azguridienė. Skaityti toliau
