Nors pusryčiai vadinami svarbiausiu dienos valgiu, o daugybė tyrimų įrodo visavertę pusryčių naudą, neretai šiokią dieną šį valgį praleidžiame dėl laiko stokos. Rytais skubame, ruošiamės, ilgai užtrunka pažadinti įmigusius vaikus, tad geriausiu atveju spėjame išgerti puodelį kavos ir tekini lekiame į darbus bei mokyklas. Maisto planavimo praktikė papasakojo apie paprastus, bet gudrius sprendimus, kurie palengvina pusryčių ruošą ir sutaupo laiko ryte bei pasidalijo savo mėgstamiausiais sumuštinių receptais.
Pradėkime planuoti bent kelias dienas į priekį
„Pirmiausia reikėtų susidėlioti prioritetus – jeigu nusprendžiame, kad valgysime pusryčius, turėtume jų ir nepraleisti. Pusryčiai neturėtų būti labai sudėtingi, gali būti ir patys paprasčiausi, tačiau svarbu laikytis ritmo“, – sako maisto planuotoja, projekto „Mano meniu“ autorė Reda Juodkūnienė.
Pasak jos, kartais 5 minutes pamiegoti atrodo svarbiau nei užsitepti sumuštinį, tačiau jeigu nusprendėme pusryčiauti, derėtų šio plano ir laikytis: „Tai ypač svarbu žmonėms, kurie augina vaikus ir nori ugdyti sveikus jų mitybos įpročius – vaikams reikėtų rodyti pavyzdį.“
Maisto planuotoja įsitikinusi, jog pusryčių ruošą palengvina planavimas: nors susiplanuoti pusryčius visai savaitei yra gana sudėtinga, tačiau pradėti galima kad ir nuo trijų dienų plano, kurį paskui galime padidinti iki keturių arba penkių dienų atsižvelgiant į šeimos ritmą bei gyvenimo būdą.
Likučiai po vakarienės ir dušas, kai verda kiaušiniai
„Maistą, likusį po vakarienės, galime panaudoti kitos dienos pusryčiams, – sako R. Juodkūnienė. – Pavyzdžiui, po vakarienės likusiomis keptomis daržovėmis, mėsa ar kiaušiniais galime pagardinti pusryčių sumuštinius.“
Kitas patarimas – išnaudoti kiekvieną ryto minutę prasmingai. Pavyzdžiui, kol verda kiaušiniai, galite nueiti į dušą.
„Atsikėlus ryte grikius galima užpilti karštu, verdančiu vandeniu, uždengti dangčiu ir, kol susiruošite, pažadinsite vaikus, grikiai per dešimt minučių išbrinks, jų net virti nereikia“, – priduria maisto planuotoja.
Pusryčiai išsinešti ir brangiau kainuojantis greitis
Ne vienas paliudys, kad rytais vaikus dažnai būna sunku prikelti. Norint kad jie papusryčiautų, maistą galima įdėti išsinešti, kad vaikai pusryčius suvalgytų mašinoje ar autobuse, pakeliui į mokyklą.
„Prigalvoti idėjų, kaip pagreitinti pusryčių procesą, nėra sunku. Pavyzdžiui, mėgstu kiaušinius išvirti iš vakaro ir laikyti juos šaldytuve – tuomet ryte galima greitai užsitepti sumuštinių su kiaušiniu, lašiša. Tai trunka gal tris minutes“, – sako R. Juodkūnienė.
Maisto planuotoja atskleidė, kad už greitį dažnai tenka susimokėti brangiau: „Norint itin greitai apsisukti, kumpį ir sūrį reikėtų pirkti supjaustytą riekelėmis, pirkti vartoti jau paruoštus salotų lapelius. Jeigu atkreipsite dėmesį, už patogumą visada sumokame brangiau. Kitas patogus dalykas – turėti šaldytuve dėžutę, kurioje laikomas visas pusryčių meniu: pomidorai, kumpiai, sūriai, užtepėlės.“
Skirtingi priedai – skirtingiems skoniams
Nutinka ir taip, kad mamos ruošia skirtingus pusryčius sau, vyrui ir vaikams. „Pažįstu moterų, kurios vakarais gamina po keturis skirtingus patiekalus – žemai prieš jas lenkiuosi. Viskas gerai, jeigu šeimai tai tinka, jeigu mamos tokie ritualai neerzina ir nesekina, bet, žvelgiant iš ekonominės pusės, tai yra neekonomiška, nes maistui išleidžiama gerokai daugiau“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, šeimos narių poreikiai kartais skiriasi: moterys dažniau prisižiūri, renkasi lengvesnį, dietiškesnį maistą, vyrai mėgsta užkąsti sočiau, vaikai – saldžiau, tad patartina visą šeimą įtraukti į pusryčių planavimą, apžvelgti, ką visi mėgsta valgyti.
„Pusryčių ruošą galima palengvinti ir pagreitinti parenkant skirtingus priedus baziniam produktui. Pavyzdžiui, jeigu sumuštinį laikome pagrindu, parinkime kitokius, kiekvieno šeimos nario poreikius atliepiančius pagardus: uogas, daržoves, klevų sirupą arba kumpį“, – pataria pašnekovė.
Pusryčių karalius – universalus sumuštinis
Sumuštiniai – turbūt populiariausias pusryčių pasirinkimas Lietuvoje. „Ir ne veltui – sumuštinius labai mėgstu, – pripažįsta R. Juodkūnienė. – Nekalbu apie sovietinių darželių nostalgiją, kai sumuštinį sudarydavo „bulka“, sviestas ir „šlapianka“. Kokybiškas sumuštinis yra universalus patiekalas, tinkantis ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Jis gali būti visoks: ir sotus, ir lengvas, ir saldus, ir sūrus, ir karštas, ir šaltas.“
Kad sumuštinis nebūtų nuobodus, perteptas tik sviestu, R. Juodkūnienė pataria rinktis įvairiausias užtepėlės, pradedant – humusu, baigiant – raudonuoju pesto, pagardintu saulėje džiovintais pomidorais.
Kokybiška duona – pusė sumuštinio šlovės
„Duona, žinoma, sudaro apie 50 proc. sumuštinio šlovės, o gal net ir daugiau. Labai svarbu rinktis geros kokybės duoną, tad visada atkreipiu dėmesį ir į cukrų kiekį, nurodytą etiketėje. Duoną dažnai renkamės pagal skonį, tačiau patarčiau išmokti skaityti etiketes. Bent vieną kartą vieno produkto etiketę perskaičius, po truputį susiformuos įprotis atsirinkti gaminius tsakingiau.“
Jai pritaria ir „Fazer“ produkto vystymo vadovė Arlita Abrantė. Pasak jos, reikia įdėti nemažai pastangų, kad gaminys taptų puikiu. „Pažįstame tą pasitenkinimo jausmą, kuris užplūsta, kai tavo gaminys būna įvertintas. Dėl šios priežasties mūsų kepėjai, naudodami naujausias technologijas ir remdamiesi ilgametėmis duonkepystės tradicijomis, kepa unikalią, maistingą duoną, į kurią sudėjome savo patirtį ir meistriškumą“, – sako A. Abrantė.
Gardūs ir greiti receptai iš raugo duonos
Anot R. Juodkūnienės, vienas iš kokybiškų pasirinkimų pusryčiams – sumuštiniai su raugo duona. „Raugo duoną lengvai pakepu svieste, skonis tampa nuostabiu, užtepu raudonuoju pestu, pagardinu gražgarstėmis, keliais rūkytos lašišos gabaliukais, saulėje džiovintu pomidoru ir juodaisiais pipirais. Išsitrauki keturis ingredientus iš šaldytuvo, viską sumeti ir turi nuostabaus skonio sumuštinį“, – sako R. Juodkūnienė.
R. Juodkūnienė priduria, kad raugo duona puikiai tiks norint paruošti greitus ir nostalgiškus pusryčius – „pirato akį“. „Skrebutį reikia įdėti į keptuvę su trupučiu sviesto, išgremžti skylę per vidurį, įmušti kiaušinį. Gausime sotų sumuštinį, tinkantį net pietums“, – teigia R. Juodkūnienė.
Anot A. Abrantės, kiekvienas kepėjas žino, jog norint tinkamai užauginti raugą, reikia žinių patirties ir kantrybės. „Tik tuomet miltai ir vanduo tampa mažu stebuklu ant mūsų stalo, kaskart primenančiu apie iš kartos į kartą perduodamą tradiciją – duoną, – sako ji. – Naujausias mūsų kepyklos kūrinys, RAUGO duonų šeima, kviečia ir naujo atrasti duonos džiaugsmą – per minkštumą ir šviežumą, nustatant naują standartą jūsų kasdieniam pasimėgavimui.“
