Nors juoda ruginė duona – tarsi lietuviškos virtuvės vizitinė kortelė, savo racione nereikėtų užmiršti įvairių, taip pat ir kitose šalyse vertinamų duonos rūšių. Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, šis gaminys yra reikalingas mūsų mitybai, todėl vertėtų žinoti į ką atkreipti dėmesį, kad išsirinktume ne tik skanią, bet ir sveikatai palankios maistinės vertės duoną.

Prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė A. Aleksiukienė teigia, kad lietuviai vis dažniau ieško sveikesnių, mažiau cukraus turinčių kepinių bei išbando įvairias naujienas.

Duona – kasdien ant mūsų stalo, todėl svarbu pasirinkti tinkamą jos rūšį. „Pastaruoju metu žmonės vis dažniau ieško produktų, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau maisto priedų.

Duona taip pat ne išimtis. Nepaisant to, šiuolaikinis žmogus visada skuba. Net ir tie, kurie nori įsigyti sveikatai palankesnių gaminių, dažnai nekreipia dėmesio į etiketes ir galiausiai pasirenka nesigilindami“, – teigia dr.Edita Gavelienė.

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį į tai, jog maisto produkto sudėtyje išvardijami ingredientai surašomi jų mažėjančio kiekio tvarka. „Sudėtinės dalies, kuri sąraše yra pirma –daugiausia, tos, kuri paskutinė eilėje – mažiausia.

Duoną verta rinktis tą, kurios sudėtyje išvardintų ingredientų yra mažiau. Maisto priedai dažniausiai žymimi E raide ir skaičiumi, tačiau gali būti ir cheminis jų pavadinimas. Pavyzdžiui oranžinę spalvą suteikiantis dažiklis žymimas E160a, tačiau gali būti užrašyta ir „karotenų mišinys arba beta karotenas. Sveikatai naudingiau jei produkte, šiuo atveju, duonoje, E raidžių arba nesuprantamų cheminių pavadinimų yra kuo mažiau“.

Svarbūs ir kiti komponentai

Kitas pasirinkimo kriterijus: maistingumas. Renkantis duoną verta atkreipti dėmesį į riebalų, druskos, cukraus kiekį joje. „Reikėtų rinktis tokią duoną, kurios 100 gramų druskos būtų iki 0,3 g, o cukraus – iki 5 g, riebalų kiekis neviršytų 3 g. Pats lengviausias ir greičiausias sveikatai palankios duonos išsirinkimo būdas – ieškoti ant pakuotės „Rakto skylutės“ ženklo. Taip pažymėta duona- sveikatai palankiausia“

Stengiantis atrasti sveikatai palankesnę duoną, dažnai suabejojama ir dėl mielių. Manoma, kad sveikatai palankesnė yra bemielė duona, gaminama natūralaus fermentavimo būdu. Su mielėmis, greitu būdu iškelta duona būna sausesnė ir linkusi džiūti, o natūraliai išrauginta (bemielė) – ilgiau nepraranda savo skoninių savybių bei ilgiau išlieka šviežia.

Tačiau neigiamą mielių poveikį galima pajusti jas suvartojus tik „aktyvias“, mat besidauginančios mielės išskiria anglies dioksidą, todėl gali sukelti diskomfortą pilve. Tačiau, kepant duoną, mielės spėja atlikti tešlos kildinimo funkciją, išlaiko savo naudingąsias savybes, tampa nebeaktyvios ir nebesukelia jokių nemalonių pojūčių.

Pasak gydytojos dietologės dr.Editos Gavelienės, norint išvengti nemalonių pojūčių pilve, naudingiau skanauti ne ką tik iškeptus mielinius kepinius.

„Jei duona kepta iš viso grūdo miltų, praturtinta skaidulomis ar sėklomis, ji suteiks ne tik energijos, bet ir vitaminų B1, B2, B3, E bei mineralinių medžiagų, tokių, kaip magnis, geležis, manganas, cinkas, fosforas, kalis, – teigia gydytoja.

Populiarios itališkos duonos

Dažnai madingos, bet moksliškai nepatikrintos dietos, sujaukia mūsų mitybos įpročius – vengdami angliavandenių, žmonės atsisako kasdienių produktų. Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė tvirtina, kad visiškai atsisakyti duonos racione nėra būtina, svarbu ją rinktis kuo maistingesnę, sveikatai palankesnę. Besimaitinantiems įprastai ir valgantiems visų grupių produktus, dubenėlį košės retkarčiais galima pakeisti 100 g duonos.

Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad žmonės ieško sveikatai palankesnių, mažiau pridėtinio cukraus turinčių kepinių, o taip pat – iš ekologiškų javų iškeptos duonos ar kepinių be glitimo.

Prekybos centrų lankytojai dairosi ir įvairių duonos alternatyvų – savo mitybos racioną paįvairina trapučiais, duoniukais, įvairiais sausučiais. Dažnas ne tik ieško tamsios ar šviesios duonos su įvairiais grūdais, sėklomis ar daržovėmis, bet nepraeina ir pro šviežiai iškeptas ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje populiarias čiabatą, fokačiją ar prancūzišką batoną.