Žymos archyvas: diskriminacija

Tautos forumas reikalauja LRT nutraukti cenzūrą (26)

LRT | lrt.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Tautos forumo (TF) steigėjai paskelbė raginimą ir siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.

Raginime, kuris pavadintas „Dėl Lietuvos Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama (37)

Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog  nutyli viešai keliamus nemalonius  klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis  problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai (7)

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina. Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

M. Puidokas. Stambulo konvencijos siekis apsaugoti moteris – priedanga kitiems siekiams (8)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Stambulo konvencija – dokumentas, pastaruoju metu sukėlęs bene daugiausiai diskusijų ir prieštaravimų. Balandžio 6 d. liberalų atstovė Seime Viktorija Čmilytė-Nielsen mėgino realias konvencijos ratifikavimo grėsmes sumenkinti vadindama jas mitais. Trumpai paaiškinsiu, kodėl tai – toli gražu ne mitai, o artima realybė Lietuvoje, jei konvencija visgi bus patvirtinta.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gindamas dar 2013 metais savo duotą pažadą ratifikuoti Stambulo konvenciją Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, A. Komaras. G. Palucko socialdemokratų Tautinių mažumų įstatymas – meškos paslauga Lietuvai ir tautinėms bendrijoms (23)

Albert Komar | propatria.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.

Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau

M. Morkūnaitė. Laisvę patyčioms (11)

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Ko gero, vienas didžiausių liberalios visuomenės paradoksų yra nesibaigiantis jos laisvėjimas bei įvairiausio plauko teisių daugėjimas, o kartu – vis didesnį nerimą kelianti patyčių problema. Pastarosios aštrumą vargu ar kas galėtų neigti: populiarūs šio susirūpinimo ženklai Lietuvoje yra Vaikų linijos organizuojama kampanija „Savaitė be patyčių“, mokyklose diegiama „Olweus“ bei kitos patyčių prevencijos programos. Bėda ta, kad toks elgesys yra kovą su padariniais, o ne priežastimis. Patyčias ir kitokį asocialų elgesį gali skatinti daugybė veiksnių, pradedant agresyviais charakterio bruožais ar tam tikromis trauminėmis patirtimis asmeniniame lygmenyje, baigiant visuomenės ydomis, kurios suteikia reiškiniui Skaityti toliau

Iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ atstovai VRK įteikė apie 50 tūkst. piliečių parašų (0)

Mum dad and kids_mama tetis ir vaikaiEuropos piliečių iniciatyvos santuokai ir šeimai apsaugoti (MUM, DAD & KIDS) atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė apie 50 tūkst. Lietuvoje surinktų parašų, remiančių siūlymą ES teisėje įtvirtinti sąvokas: santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima yra pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Į VRK buvo pristatytos 60 bylų ir 1 kompaktinis diskas, kuriame pateikti piliečių pritarimo pareiškimai. Pasirašyti už iniciatyvą buvo galima internetu arba specialiose popierinėse formose.

Visoje Europoje iniciatyva „MUM, DAD & KIDS“ surinko apie milijoną europiečių parašų. Tam, kad ES institucijos nagrinėtų iniciatyvą, būtina surinkti bent 1 mln. ES piliečių parašų Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą? (19)

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto… (66)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Pakraupau neseniai viename  „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai,  ką skaitau – iš tikrųjų yra  kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.

Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas  laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti.  Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos  piliečiams laisvai išsakyti  savo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 28 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko Europos žmogaus teisių fondo surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“, skirta aptarti tautinių mažumų teisių problematikai Lietuvoje.

Minėtas fondas buvo įkurtas 2010 metais Vilniuje, kaip „atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje“. Toks veiklos diskursas, matyt, verčia nuolat ieškoti tų pažeidimų ir piktnaudžiavimų, o jeigu jų neįmanoma surasti, tai pačiam fondui arba jam artimiems asmenims juos sugalvoti.  Skaityti toliau

EŽTT: Draudimas tuoktis homoseksualams jų nediskriminuoja (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Europos Žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą byloje Čapin ir Šarpantjė Chapin ir Charpentier prieš Prancūziją. Prancūzų homoseksualų pora kreipėsi į EŽTT po to, kai 2004 m. jų homoseksuali ir pažeidžianti tuo metu galiojusius Prancūzijos teisės aktus sudaryta santuoka buvo anuliuota Prancūzijos nacionaliniame teisme.

Pareiškėjai skundėsi, kad neleisdama susituokti tos pačios lyties asmenims, Prancūzija pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos ginamas teises, o būtent – teisę susituokti (12 str.), Skaityti toliau

V. Juozapaitis: Valdantieji tyčiojasi iš buvusių kūrybinių darbuotojų (0)

Pinigai | alkas.lt

Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis stebisi Vyriausybės neveiksnumu dėl šiuo metu galiojančių Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo nuostatų, dėl kurių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas pensinis amžius, negali gauti įstatyme numatytos kompensacinės išmokos. Šiandien 18–20 buvusių aktyvių Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų, kurių nemaža dalis garsino Lietuvą, gauna tik 180–190 EUR pensiją ir dėl tokių nepakankamų socialinių garantijų turi daug materialinių sunkumų. Skaityti toliau

Aukščiausiasis teismas: Viskas gerai su tuo negru (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Žodis „negras“ Lietuvoje yra tinkamas vartoti. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-91/2010): „Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“.

Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

Dėl neapykantą skatinančių komentarų internete pradėtas ikiteisminis tyrimas (3)

nma.lt nuotr.

Vilniaus policijos įstaigos kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl internete paskelbtų komentarų.

Komentarai jau seniai tapo neatsiejama internetinės žiniasklaidos dalimi. Tačiau, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pagrindiniame Lietuvos valstybės įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos ir smurto kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Skaityti toliau

Žmonės buriasi į asociaciją kovai už teisę rinktis (4)

triggerlappy.com nuotr.

Nepritariantys Sveikatos apsaugos ministerijos ketinimams įvesti baudas vaikus skiepyti atsisakantiems tėvams žmonės įkūrė asociaciją „Objektyviai apie skiepus“, kuri sieks apginti visuomenės teisę rinktis.

Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (SAM) parengti teisės aktų, įskaitant Administracinį kodeksą, pakeitimų projektai siekiant įvesti privalomą skiepijimą mažamečiams vaikams ir baudas to nepadariusiems tėvams ir globėjams, buvo lemiamas impulsas šios asociacijos įsisteigimui. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą (3)

Punskas-lietuviski-uzrasai-navinyku-mokiniai

Gegužės 20 d., 10-16 val., Lietuvių kalbos institute (P.Vileišio g. 5, Vilniuje) vyks Seminaras nediskriminavimo tautybės, rasės ir kalbos pagrindu ugdymui.

Seminare mokslininkai, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų  ir valstybės įstaigų atstovai skaitys pranešimus apie nediskriminavimo skatinimo priemones, gerąją praktiką, taip pat kels problemos su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys asmenys. Renginio pranešėjai ir klausytojai galės sudalyvauti diskusijoje, aptarti konfliktinių situacijų ypatumus, jų sprendimų galimybes. Skaityti toliau

V. Juozapaitis: Kultūros ministro darbo broką taiso Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (0)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 3 d. vykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas įpareigoti kultūros ministrą Šarūną Birutį atšaukti įsakymą, kuriuo patvirtintos 2015 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų gairės, diskriminuojančios valstybės ir savivaldybių biudžetines kultūros ir meno įstaigas. Tačiau kaip atkreipia dėmesį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinis kultūros ministras prof. Vytautas Juozapaitis, šis sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant pačiam kultūros ministrui Š. Biručiui, kuris į posėdį neatvyko. Skaityti toliau

Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje (0)

cannstock pic, manoteises.lt nuotr.

Šiemet Tarptautinė darbo diena – Gegužės 1-oji – ypatinga tuo, kad švenčiama 125 kartą. Kasmet nuo 1889 metų minimos Tarptautinės darbo dienos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises visame pasaulyje. Lietuvos žmogaus teisių centras kasmet rengia ir teikia ataskaitas Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie situaciją šalyje. Naujausioje ataskaitoje už 2012 – 2013 m., dėmesys yra telkiamas į diskriminacijos ir rasizmo dėl etninės kilmės ar tikėjimo apraiškas būtent darbo rinkoje.

Lietuvos įstatymai, pirmiausia Konstitucija, užtikrina lygias teises visiems gyventojams, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės Skaityti toliau

S.Baskervilis. Žmogaus teisės ir lyčių lygybė (II) (2)

Homoseksualistų paradas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Konvencija apie visų diskriminacijos formų panaikinimą moters atžvilgiu:  aukos – moterys

Konvencija apie visų diskriminacijos formų moters atžvilgiu, panaikinamą (CEDAW; JT Generalinė Asamblėja, 1979) tarptautinių sutarčių mechanizmą pavertė socialinės inžinerijos priemone.

Šis dokumentas parašytas seksualinės revoliucijos piko metu, reikalauja iš valstybių feminizmo ideologiją padaryti valstybine doktrina. O tai tiesiogiai draudžia daugelio demokratinių šalių konstitucijos, kuriose sakoma, kad oficialaus statuso suteikimas kokiai nors ideologijai, pažeidžia piliečių saviraiškos laisvę. Skaityti toliau

T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO? (28)

anglican-mainstream.net nuotr.

Ir vis tik didelė dalis visuomenės liko nesupratusi, kodėl reikėjo taip skubėti ir pritarti konvencijos dėl smurto prieš moteris pasirašymui. Ir dar taip slaptai… Keista ir tai, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakvietė įvairių suinteresuotų grupių atstovus birželio 11-ąją atvykti į susitikimą aptarti šio dokumento. Kai tuo tarpu birželio 6-ą dieną vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame svarstytas tik konvencijos pasirašymo klausimas ir tokiam žingsniui pritarta, o jau birželio 7-ąją užsienio reikalų ministras pasirašė konvenciją. Skubumas ir slaptumas toks, tarsi tai būtų nacionalinio saugumo klausimas… Skaityti toliau

Apskritojo stalo pokalbis „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“ (tiesioginė transliacija) (0)

Aminat Saijeva ir Romualdas Ozolas | lrs.lt nuotr.

Vasario 22 d. 9.30 val. Seimo Europos informacijos biure (III r.) Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė surengs apskritojo stalo pokalbį „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“.

Pokalbyje bus kalbama apie čečėnų kalbos diskriminaciją (dvikalbystę), istoriją, esamą padėtį ir tendencijas. Taip pat bus įvertinta 2010 m. rugsėjo 6 d. Rusijos Vyriausybės patvirtinta „Šiaurės Kaukazo socialinės-ekonominės raidos strategija iki 2025 metų“, kurioje numatyta šio rajono kasmetinė 30–40 tūkst. vietinių gyventojų migracija į kitus Rusijos regionus, preferencijos Šiaurės Kaukaze rusų gyventojams moksle ir tarnyboje, Skaityti toliau

T.Baranauskas. „Tolerancijos“ ideologų taikiklyje – vaikų literatūra (33)

Praėjusį penktadienį Štutgarte veikiančios Tynemano leidyklos (Thienemann Verlag), vienos seniausių Vokietijos leidyklos, leidžiančios knygas vaikams ir jaunimui, vadovas Klausas Vilbergas (Klaus Willberg) pareiškė: „Mes išvalysime visus mūsų klasikus“ („Wir werden alle unsere Klassiker durchforsten“). Anot jo, vaikams skirtas knygos būtina suderinti su pastarojo meto kalbinėmis ir politinėmis permainomis – esą „tik taip jos taps amžinomis“.

Tai – ne tušti žodžiai. Iš esmės K. Vilbergo pasisakymas susijęs su pirmuoju šio „valymo“ žingsniu: „tolerancijos“ ir „politkorektiškumo“ vardu veikiantys cenzoriai ėmėsi pirmosios aukos Skaityti toliau

Socialinės fotografijos galia (0)

Roman Milert, Dreamstime.com nuotr.

Spalio 20 d. 21 val. Vilniuje, kavinėje „Cafe de Paris“ (Didžioji g. 1, Vilnius) bus pristatomi mokymo kursų „Tools of Social Photography For Creative Actions“ dalyvių darbai. Šie mokymo kursai startavo spalio 16 d.

Aštuoniolika dalyvių susirinkę iš įvairių šalių, bandė atsakyti į klausimą, kaip fotografija, gali padėti kovoti su tokiomis problemomis, kaip diskriminacija, ir prisidėti prie tolerantiškumo, savitarpio suprantingumo bei pagarbos ugdymo.

Iki 22 d. Vilniuje vykstančio projekto metu dalyviai kuria įvairius, Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Tikri ar tariami sizifai? (1)

Petras Maksimavičius

Dievai pasmerkė Sizifą ridenti didžiulį akmenį į kalno viršūnę, nuo kurios šis nuriedėdavo veikiamas savo svorio. Jie ne be pagrindo manė, jog nesama baisesnės bausmės už bergždžią ir beviltišką darbą. Jeigu tikėsime Homeru, Sizifas buvo išmintingiausias ir apdairiausias iš mirtingųjų. Pasak kito šaltinio, priešingai, jis buvo linkęs plėšikauti. Ligi šiol skiriasi nuomonės dėl priežasčių, privertusių jį tapti nereikalingu požemio karalystės darbininku.

Šiandien labai madinga užsiimti lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių vertinimu. Vieni sako, kad tie santykiai visai neblogi, kiti, kad tragiški. Skaityti toliau

G.Songaila: VRK priėmė sprendimus diskriminuojančius 4-ių partijų koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“ (20)

Nacionalinio susivienijimo politinės tarybos pirmininkas G.Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šiandien, rugsėjo 13 d., ketvirtadienį ryte posėdžiavusi Vyriausioji rinkiminė komisija (VRK) nutarė, kad Seimo rinkimuose dalyvaujančiai vienintelei 4-ių partijų koalicijai Nacionaliniam susivienijimui „Už Lietuvą Lietuvoje“ rinkimų kampanijos metu leisti naudoti resursų kaip vienai partijai o ne kaip keturioms.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės tarybos pirmininkas Gintaras Songaila šį VRK sprendimą pavadino diskriminaciniu. Skaityti toliau

Lenkai šaukiasi tarptautinių stebėtojų Lietuvos Seimo rinkimams (9)

Rinkimai | efoto.lt Tado nuotr.

Liepos 25 d. Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB) išplatino pareiškimą, jog Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus ir todėl rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija.

Varšuvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija teigia, kad Lietuvos lenkai jaučiasi diskriminuojami. Skaityti toliau

R.Čekutis. Lietuvių tautos diskriminacija (85)

Čekutis /delfi A.Solomino nuotr.

Yra Lietuvoje toks liūdnai pagarsėjęs 170-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už neva neapykantos skatinimą ar kurstymą „diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“.

Iš pirmo žvilgsnio daugelis neįsigilinusių į problemą žmonių, matyt, pasakytų, kad straipsnis reikalingas ir teisingas, tačiau panagrinėkime, kaip jis taikomas praktikoje ir kokių pasekmių jį taikant jau susilaukėme. Skaityti toliau