Žymos archyvas: diskriminacija

Europos parlamentarai ragins nutraukti Baltijos šalių žemdirbių diskriminaciją (0)

Europos parlamentarai ragins nutraukti Baltijos šalių žemdirbių diskriminaciją | Pixabay nuotr.

Rugsėjo 17 d. pradėti rinkti Baltijos šalių Europos Parlamento narių parašai po kreipimusi, kuriuo reikalaujama užtikrinti, kad Baltijos žemdirbių diskriminacija būtų nutraukta. Jau šeštus metus Europos Komisija vėluoja vykdyti savo įsipareigojimą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkininkams suvienodinti išmokas iki Europos Sąjungos vidurkio.

„Turime konkuruoti rinkoje, kur ūkininkaujantis lietuvis, latvis ar estas vis dar gauna keliskart mažesnes išmokas nei žemdirbys iš kitos valstybės. Tai nėra priimtina“, – teigia oficialų Baltijos šalių Skaityti toliau

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą (26)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei  6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).  Skaityti toliau

A. Lapinskas. Europos Taryba puola Lietuvą – ginkimės! (22)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lygiai prieš dešimtį metų parašiau straipsnį „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – apie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos leidinį „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“, apžvelgusį padėtį trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės.

Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijų pateiktas žinias. Pasak leidinio visose apžvelgiamose šalyse lenkai gyvena normalų gyvenimą, galima sakyti, neblogai. Tačiau Lietuva pasaulyje Lenkijos vertinimu išimtis – tai lenkams baisiausia vieta žemėje. Skaityti toliau

Verslo kaime rėmimo tvarka riboja vyresnių žmonių teises (0)

Verslo kaime rėmimo tvarka riboja vyresnių žmonių teises | Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Įsivaizduokite, kad norite pradėti verslą Lietuvos regione. Žemės ūkio ministerijai teikiate paraišką paramai gauti, bet nelaimite, nes jus aplenkia tokią pat gerą paraišką parašęs jaunasis verslininkas, dėl savo amžiaus gavęs papildomus 25 balus. Situacija hipotetinė, tačiau pagal dabartinę tvarką įmanoma. O tai pažeidžia Lygių galimybių įstatymą.

Gavusi skundą ir įvertinusi Paramos ekonominės veiklos pradžiai Skaityti toliau

M. Kundrotas. Diskriminacija – laisvės ir pažangos sąlyga (lygybės dienos proga) (15)

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nediskriminavimas – vienas svarbiausių liberalios kairuoliškos ideologijos principų. Išties demokratija suteikia lygias teises daugeliui žmonių daugelyje sričių. Vyrams ir moterims, skirtingų religijų žmonėms, skirtingos socialinės kilmės asmenims ir skirtingų tautybių atstovams, kai jie yra tos pačios šalies senbuviai. Tai užtikrina pažangesnę, laisvesnę ir teisingesnę visuomenę. Bet kairieji liberalai reikalauja lygybės ten, kur ji pradeda tik trukdyti tiek laisvei, tiek pažangai, tiek teisingumui. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Smegenų plovimo akcija: Imk dvi pilietybes už vieno balso kainą! (39)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 2 d. Lietuvoje prasidėjo 230 tūkst. Eur kainuosianti referendumo dėl dvigubos pilietybės viešinimo kampanija, kurios metu žmonės bus agituojami per visas žiniasklaidos priemones. Tiesa, Vyriausybės kanceliarijoje teigiama, jog žmonės neva nebus agituojami, kaip balsuoti. Tiesiog jie žinos, kad gegužės 12-ąją teks atsakyti į referendumo klausimą – „ar sutinkate leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias euroatlantinės integracijos kriterijus?“.

Ieško naudos sau Skaityti toliau

Kovo 8-osios solidarumo eitynės „Visos moterys dirba, bet ne visoms moka“ (10)

Kovo 8-osios solidarumo eitynės „Visos moterys dirba, bet ne visoms moka“ | Rengėjų nuotr.

Kovo 8 d., 12 val., Vilniuje, nuo Katedros aikštės iki Vyriausybės rūmų, vyks solidarumo eitynės „Visos moterys dirba, bet ne visoms moka“. Vėliau Vinco Kudirkos aikštėje vyks mitingas. Dieną prieš renginį, kovo 7 d., 8.30 val., rengėjų atstoves priims premjeras Saulius Skvernelis. Šiemet moterys visame pasaulyje Kovo 8-ąją solidariai reikalauja lygių darbo sąlygų, į tai ir norima atkrepti dėmesį, rengiant šias eitynes.

Jau ketvirtą kartą Tarptautinė moterų solidarumo diena yra minima susivienijus skirtingoms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybinėms organizacijoms, įvairių sektorių darbuotojams. Skaityti toliau

Kauniečiai reikalauja atšaukti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą (0)

INIT TV stop kadras

Kauno forumas išplatino pareiškimą kuriuo reikalauja, kad  Kauno miesto savivaldybės taryba atšauktų savo 2018-12-18 sprendimą Nr.TR-693 nustatantį, jog pirmumą priimant į vaikų darželius mieste turi prieglobsčio prašytojų vaikai. Sprendimas priimtas pagal Vaiko teisių kontrolierės E.Žiobienės nurodymą.

Užsienio piliečių prašymai dėl prieglobsčio išnagrinėjami per 3 mėnesius. Šiam laikotarpiui prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre ar laikinuose būstuose ir yra pilnai Skaityti toliau

LRTK: Įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos neįves cenzūros (1)

gotmesh.org nuotr.

Sausio 2 d. Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo (VII) 19, 31, 341  ir 48 straipsnių pataisos sukėlė nemažai šurmulį žiniasklaidos priemonėse, todėl Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), prisidėjusi prie šių pataisų rengimo, skuba paneigti nuomonę, kad priėmus šias pataisas atsirastų cenzūros grėsmė.

Šia proga LRTK išplatintame pranešime spaudai pažymima, kad LRTK iniciatyva dėl VIĮ pataisų, visų pirma, buvo susijusi su 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, kurios nuostatas per 21 mėn. Skaityti toliau

Tautos forumas reikalauja LRT nutraukti cenzūrą (26)

LRT | lrt.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Tautos forumo (TF) steigėjai paskelbė raginimą ir siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.

Raginime, kuris pavadintas „Dėl Lietuvos Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama (37)

Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog  nutyli viešai keliamus nemalonius  klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis  problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai (7)

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina. Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

M. Puidokas. Stambulo konvencijos siekis apsaugoti moteris – priedanga kitiems siekiams (8)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Stambulo konvencija – dokumentas, pastaruoju metu sukėlęs bene daugiausiai diskusijų ir prieštaravimų. Balandžio 6 d. liberalų atstovė Seime Viktorija Čmilytė-Nielsen mėgino realias konvencijos ratifikavimo grėsmes sumenkinti vadindama jas mitais. Trumpai paaiškinsiu, kodėl tai – toli gražu ne mitai, o artima realybė Lietuvoje, jei konvencija visgi bus patvirtinta.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gindamas dar 2013 metais savo duotą pažadą ratifikuoti Stambulo konvenciją Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, A. Komaras. G. Palucko socialdemokratų Tautinių mažumų įstatymas – meškos paslauga Lietuvai ir tautinėms bendrijoms (23)

Albert Komar | propatria.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.

Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau

M. Morkūnaitė. Laisvę patyčioms (11)

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Ko gero, vienas didžiausių liberalios visuomenės paradoksų yra nesibaigiantis jos laisvėjimas bei įvairiausio plauko teisių daugėjimas, o kartu – vis didesnį nerimą kelianti patyčių problema. Pastarosios aštrumą vargu ar kas galėtų neigti: populiarūs šio susirūpinimo ženklai Lietuvoje yra Vaikų linijos organizuojama kampanija „Savaitė be patyčių“, mokyklose diegiama „Olweus“ bei kitos patyčių prevencijos programos. Bėda ta, kad toks elgesys yra kovą su padariniais, o ne priežastimis. Patyčias ir kitokį asocialų elgesį gali skatinti daugybė veiksnių, pradedant agresyviais charakterio bruožais ar tam tikromis trauminėmis patirtimis asmeniniame lygmenyje, baigiant visuomenės ydomis, kurios suteikia reiškiniui Skaityti toliau

Iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ atstovai VRK įteikė apie 50 tūkst. piliečių parašų (0)

Mum dad and kids_mama tetis ir vaikaiEuropos piliečių iniciatyvos santuokai ir šeimai apsaugoti (MUM, DAD & KIDS) atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė apie 50 tūkst. Lietuvoje surinktų parašų, remiančių siūlymą ES teisėje įtvirtinti sąvokas: santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima yra pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Į VRK buvo pristatytos 60 bylų ir 1 kompaktinis diskas, kuriame pateikti piliečių pritarimo pareiškimai. Pasirašyti už iniciatyvą buvo galima internetu arba specialiose popierinėse formose.

Visoje Europoje iniciatyva „MUM, DAD & KIDS“ surinko apie milijoną europiečių parašų. Tam, kad ES institucijos nagrinėtų iniciatyvą, būtina surinkti bent 1 mln. ES piliečių parašų Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą? (19)

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto… (66)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Pakraupau neseniai viename  „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai,  ką skaitau – iš tikrųjų yra  kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.

Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas  laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti.  Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos  piliečiams laisvai išsakyti  savo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 28 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko Europos žmogaus teisių fondo surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“, skirta aptarti tautinių mažumų teisių problematikai Lietuvoje.

Minėtas fondas buvo įkurtas 2010 metais Vilniuje, kaip „atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje“. Toks veiklos diskursas, matyt, verčia nuolat ieškoti tų pažeidimų ir piktnaudžiavimų, o jeigu jų neįmanoma surasti, tai pačiam fondui arba jam artimiems asmenims juos sugalvoti.  Skaityti toliau

EŽTT: Draudimas tuoktis homoseksualams jų nediskriminuoja (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Europos Žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą byloje Čapin ir Šarpantjė Chapin ir Charpentier prieš Prancūziją. Prancūzų homoseksualų pora kreipėsi į EŽTT po to, kai 2004 m. jų homoseksuali ir pažeidžianti tuo metu galiojusius Prancūzijos teisės aktus sudaryta santuoka buvo anuliuota Prancūzijos nacionaliniame teisme.

Pareiškėjai skundėsi, kad neleisdama susituokti tos pačios lyties asmenims, Prancūzija pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos ginamas teises, o būtent – teisę susituokti (12 str.), Skaityti toliau

V. Juozapaitis: Valdantieji tyčiojasi iš buvusių kūrybinių darbuotojų (0)

Pinigai | alkas.lt

Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis stebisi Vyriausybės neveiksnumu dėl šiuo metu galiojančių Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo nuostatų, dėl kurių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas pensinis amžius, negali gauti įstatyme numatytos kompensacinės išmokos. Šiandien 18–20 buvusių aktyvių Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų, kurių nemaža dalis garsino Lietuvą, gauna tik 180–190 EUR pensiją ir dėl tokių nepakankamų socialinių garantijų turi daug materialinių sunkumų. Skaityti toliau

Aukščiausiasis teismas: Viskas gerai su tuo negru (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Žodis „negras“ Lietuvoje yra tinkamas vartoti. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-91/2010): „Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“.

Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

Dėl neapykantą skatinančių komentarų internete pradėtas ikiteisminis tyrimas (3)

nma.lt nuotr.

Vilniaus policijos įstaigos kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl internete paskelbtų komentarų.

Komentarai jau seniai tapo neatsiejama internetinės žiniasklaidos dalimi. Tačiau, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pagrindiniame Lietuvos valstybės įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos ir smurto kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Skaityti toliau

Žmonės buriasi į asociaciją kovai už teisę rinktis (4)

triggerlappy.com nuotr.

Nepritariantys Sveikatos apsaugos ministerijos ketinimams įvesti baudas vaikus skiepyti atsisakantiems tėvams žmonės įkūrė asociaciją „Objektyviai apie skiepus“, kuri sieks apginti visuomenės teisę rinktis.

Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (SAM) parengti teisės aktų, įskaitant Administracinį kodeksą, pakeitimų projektai siekiant įvesti privalomą skiepijimą mažamečiams vaikams ir baudas to nepadariusiems tėvams ir globėjams, buvo lemiamas impulsas šios asociacijos įsisteigimui. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą (3)

Punskas-lietuviski-uzrasai-navinyku-mokiniai

Gegužės 20 d., 10-16 val., Lietuvių kalbos institute (P.Vileišio g. 5, Vilniuje) vyks Seminaras nediskriminavimo tautybės, rasės ir kalbos pagrindu ugdymui.

Seminare mokslininkai, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų  ir valstybės įstaigų atstovai skaitys pranešimus apie nediskriminavimo skatinimo priemones, gerąją praktiką, taip pat kels problemos su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys asmenys. Renginio pranešėjai ir klausytojai galės sudalyvauti diskusijoje, aptarti konfliktinių situacijų ypatumus, jų sprendimų galimybes. Skaityti toliau

V. Juozapaitis: Kultūros ministro darbo broką taiso Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (0)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 3 d. vykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas įpareigoti kultūros ministrą Šarūną Birutį atšaukti įsakymą, kuriuo patvirtintos 2015 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų gairės, diskriminuojančios valstybės ir savivaldybių biudžetines kultūros ir meno įstaigas. Tačiau kaip atkreipia dėmesį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinis kultūros ministras prof. Vytautas Juozapaitis, šis sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant pačiam kultūros ministrui Š. Biručiui, kuris į posėdį neatvyko. Skaityti toliau

Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje (0)

cannstock pic, manoteises.lt nuotr.

Šiemet Tarptautinė darbo diena – Gegužės 1-oji – ypatinga tuo, kad švenčiama 125 kartą. Kasmet nuo 1889 metų minimos Tarptautinės darbo dienos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises visame pasaulyje. Lietuvos žmogaus teisių centras kasmet rengia ir teikia ataskaitas Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie situaciją šalyje. Naujausioje ataskaitoje už 2012 – 2013 m., dėmesys yra telkiamas į diskriminacijos ir rasizmo dėl etninės kilmės ar tikėjimo apraiškas būtent darbo rinkoje.

Lietuvos įstatymai, pirmiausia Konstitucija, užtikrina lygias teises visiems gyventojams, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės Skaityti toliau