Jau greitai Lietuvoje nuskambės pirmieji jubiliejinės dainų šventės akordai. Ši šventė dažnam yra bendruomenių vienybės simbolis, kai pagaliau įveikiamas amžių skirtumas ir visi kartu švenčiame tautinį paveldą. Išminties ir tradicijų saugotoja visuomet buvo senolių karta, perduodanti savo sukauptą know-how sekančioms kartoms. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius situacija Lietuvoje apsivertė aukštyn kojomis – senatvė tapo nepageidaujama, o sukaupta išmintis labai dažnai nepelnytai nuvertinama.

Vis labiau vyresnio amžiaus žmonės išstumiami iš bendruomenės gyvenimo ir paliekami socialinėje atskirtyje. Atsiranda diskriminacija dėl amžiaus, vadinama amžizmu. Amžizmas gana platus, mūsuose retai naudojamas ir ausį rėžiantis terminas. Iš tiesų angliškas terminas ageism į lietuvių kalbą verčiamas kaip „diskriminacija dėl amžiaus“.

Šis vertinys nėra tikslus, nes amžizmas apima tiek diskriminaciją dėl amžiaus, tiek turimas išankstines nuostatas vyresnio amžiaus asmenų atžvilgiu, tiek mitus ir stereotipus apie vyresnio amžiaus asmenis, senėjimo procesą. Nors su amžizmu galima susidurti būnant bet kokio amžiaus, visgi labiausiai nuo jo nukenčia vyresni.  

Stereotipus kuria ir palaiko visuomenė

Tyrimai rodo, kad amžizmas Lietuvoje – viena iš labiausiai paplitusių diskriminacijos formų. Net 60 proc. lietuvių amžių nurodo, kaip trūkumą ieškant darbo. Negana to, apie amžizmą Lietuvoje itin mažai diskutuojama. Socialinių mokslų daktarės Dovilės Daugėlienės teigimu, amžizmo esame paveikti kiekvienas.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad amžistines nuostatas ir stereotipus pradedame perimti nuo ketvirtų gyvenimo metų, žiūrėdami animacinius filmus, klausydami pasakų, kuriose raganos dažniausiai vaizduojamos, kaip senos ir piktos moterys. Taip pat – bendraudami su vyresnio amžiaus giminaičiais, besiskundžiančiais sveikata ar prasta senėjimo patirtimi.

Augant ir bręstant žmogaus pasaulėžiūrą formuoja grožio, sveikatos industrija, reklamos, influenceriai, „žvaigždės“, kuomet akcentuojama „kova“ su senėjimu, biologinio senėjimo požymių (senstančios, glembančios odos ar žylančių plaukų) maskavimas.

Be to, spaudoje, televizijoje dažnai vyresnio amžiaus asmenys yra pristatomi kaip lengvai apgaunami, naivūs, nesusigaudantys. Negatyvių žinučių yra daugiau negu pozityvių – visa tai kuria ir įtvirtina mitus apie  vyresnio amžiaus žmones kaip niūrius, besiskundžiančius, vienišus, aseksualius, ligotus, negebančius mokytis.

Anot mokslininkės, turime suvokti, kad vyresnio amžiaus asmenys yra itin įvairiaspalvė mūsų visuomenės grupė, o vyraujantys neigiami stereotipai nepelnytai „nubraukia“ jų išmintį, brandą, gyvenimo eigos metu sukauptą patirtį.

Diskriminuojame ir įstatymais

Pasak D. Daugėlienės, amžizmo apraiškų galime įžvelgti ir įvairiuose teisės aktuose, ir tam tikrose praktikose, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms neprieinamos kai kurios sveikatos prevencinės programos, sunku gauti paskolą ar apsidrausti gyvybę. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad amžizmas paplitęs sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse.

Taip pat su amžizmu susiduriama darbo rinkoje. Ne vienas turime giminaičių, pažįstamų, o gal ir patiems teko susidurti su diskriminacija dėl amžiaus ar išvaizdos bandant darbintis. Vyresnio amžiaus asmenys taip išstumiami iš viešosios erdvės ir tampa „nurašytais“, o išstūmėjai, deja, išvengia atsakomybės už diskriminaciją.

Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės negalėdami naudotis paslaugomis, kurios prieinamos likusiai visuomenės daliai, atribojami nuo geresnio, oraus gyvenimo, „nugalinami“. Toks nugalinimas, ypač, jei jis patiriamas visą gyvenimą, ilgainiui pasireiškia sveikatos problemomis, prastesne gyvenimo kokybe, socialine atskirtimi. O juk būtent orus gyvenimas yra laimingo gyvenimo sąlyga.

Mokslininkės teigimu, tyrimais įrodyta, kad kokybiškas gyvenimas lemia gyvenimo trukmę. Vyresnio amžiaus žmonės patirdami diskriminaciją negali pasinaudoti kai kuriomis paslaugomis, įsidarbinti, mokytis, išreikšti save ir plėtoti savo potencialą ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tai lemia trumpesnį gyvenimą. Teigiama, kad dėl sistemingai patiriamo amžizmo žmogaus gyvenimo trukmė sumažėja vidutiniškai 7,5 metų.

Užsienio pensininkai – įkvepiantis pavyzdys

D. Daugėlienės nuomone, su amžizmu reikia kovoti. Juolab, kad mūsų visuomenė sensta, ir vyresnio amžiaus žmonės turi būti priimti tiek į darbo rinką, tiek ir gauti jų gyvenimo kokybę užtikrinančias paslaugas. Kaip? Pradėti nuo savęs ir savo elgesio šablonų.

Pirmiausia reikia juos atpažinti savo pačių elgesyje, mąstyme ir kalboje. Ar mes bijome senatvės ir ją bandome visaip maskuoti? Ar vyresnio amžiaus žmonės mus erzina ir kodėl? Ar kritiškai vertiname, jei vyresnio amžiaus žmonės elgiasi „ne pagal amžių“?

Mokslininkė pataria imti pavyzdžiu užsienio šalių senolius, jų jaunatviškumą, aktyvų įsitraukimą tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime. Senoliai daugelyje Europos šalių yra aktyvistai, nenusileidžia neteisybėms, kovoja už savo teises ir siekia pokyčio bendruomenėse. Štai Didžiosios Britanijos kraštutinių klimato aktyvistų „Extinction Rebellion“ gretose yra itin daug vyresnio amžiaus žmonių.

Kitas puikus pavyzdys – visai neseniai pagarsėjusi Šveicarijos pagyvenusių moterų asociacija. Europos Žmogaus Teisių Teisme moterys laimėjo bylą prieš savo šalies vyriausybę. Teismas nusprendė, kad klimato apsauga – žmogaus teisė, o silpna Šveicarijos vyriausybės politika ją pažeidžia.

Juk būtent pensininkai labiausiai kenčia nuo karščio bangų, negali išeiti iš namų, patiria sveikatos problemų. Beje, tokį patį žmogaus teisių pažeidimą mes stebime ir Lietuvoje, įdomu, kas paskatintų mūsų vyresnio amžiaus žmones aktyviau įsitraukti į panašius judėjimus?

Socialiniai darbuotojai – įgalina iš naujo

D. Daugėlienė pastebi, kad visuomenės ar savo artimųjų atstumtas žmogus, labai greitai ir pats savęs nebevertina, jaučiasi niekam nereikalingas, vienišas. Su vyresnio amžiaus žmonėmis savo kasdieniame darbe susiduriantys socialiniai darbuotojai gali pateikti daug tokio savęs nuvertinimo pavyzdžių. Būtent socialiniams darbuotojams tenka „taisyti“ visuomenės klaidas, iš naujo įgalinti „nugalintus“ senjorus.

Senėjimas, pasak mokslininkės, nėra vien neigiama patirtis. Kokia tai patirtis – labai priklauso nuo žmogaus šeimos, socialinių ryšių, jo įsitraukimo, savirealizacijos. Socialinių darbuotojų vaidmuo – itin svarbus, išryškinant ir kovojant su amžizmo problema, buriant ir plėtojant bendruomenes, inicijuojant įvairias socialines paslaugas, iniciatyvas, siekiant visuomenės darnumo ir vyresnio amžiaus asmenų įtraukties.

Ne mažiau svarbi ir politikų atsakomybė, inicijuojant asmenis nuo amžizmo saugančių teisės aktų kūrimą, griežtinant atsakomybę už diskriminacinį elgesį. Galiausiai, svarbus vaidmuo tenka ir žiniasklaidai pateikiant subalansuotą informaciją. Tarkime, vyresnio amžiaus asmenis pristatant ne tik iš neigiamos pusės, tačiau informuojant apie išmintingus, aktyvius, iniciatyvius, svarbias veiklas atliekančius senjorus.

Dainų šventė baigsis simbolinę dieną – liepos 6-ąją, kai švenčiame Lietuvos valstybingumą. Mūsų šalies Konstitucija įtvirtina visų valstybės piliečių lygiateisiškumą ir nediskriminaciją. Palinkėkime, kad Vyriausybė, verslo sektorius ir visuomenė rodytų pavyzdį, gerbiant ir vertinant žmones nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Dovilė Daugėlienė  yra VDU Socialinių mokslų fakulteto, Socialinio darbo katedros lektorė, socialinių mokslų daktarė, socialinio darbo praktikė.

—

Tekstą paruošė socialinių paslaugų srities darbuotojų Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC). Profesinių kompetencijų tobulinimo centras įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti šiuolaikiškas socialinių paslaugų teikimo praktikas. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. PKTC organizuoja mokymus ir nuolat stiprina socialinių darbuotojų kompetencijas. Dovilė Daugėlienė skaitė paskaitą PKTC mokymuose socialiniams darbuotojams apie vyresnio amžiaus žmonių įgalinimo praktikas. Daugiau apie PKTC: facebook.com/pktcentras ir pktc.lt