Cholesterolis dažnai apibūdinamas kaip organizmo priešas, nors sveikas jo kiekis jis yra būtinas ląstelių statybai, lytiniams hormonams bei vitamino D apykaitai. Tačiau svarbu, jog cholesterolio kiekis neviršytų normos – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Pavojų kelia ir per mažas gerojo cholesterolio kiekis. Kada cholesterolis gali būti geras?
Farmacininkė Elvyra Ramaškienė patvirtina, Skaityti toliau
Visuomenėje įsisiūbavus diskusijai – kas sveikiau: sviestas ar margarinas, norėtųsi atidžiau pažvelgti kas yra kas ir objektyviai įvertinti riebalų vartojimą.
Sviestas pasaulyje smerkiamas jau nuo 1970 -ųjų, kuomet jis pradėtas asocijuoti su širdies ligų pavojumi. Margarinas pradėtas labai plačiai gaminti Vakarų šalyse, juo buvo patariama pakeisti sviestą.
Sakoma, kad tai dar ir susiję su tuo, kad Vakarų šalyse likdavo labai daug atliekų nuo žaliavos (medvilnės, kukurūzų), kuriuos reikėjo kažkur panaudoti. Skaityti toliau
Nors Lietuvoje vis dažniau atslenka šiltesni orai ir bunda gamta, laiko, kada daržuose užaugs pirmosios gėrybės, dar teks palaukti. Vis dėlto praturtinti organizmą sveikatai naudingais vitaminais ir kitomis vertingosiomis medžiagomis lengva dar pirmojo šviežio derliaus belaukiant, pavyzdžiui, skanaujant daigintas sėklas ar jų želmenis. Ūkininkai ir prekybininkai teigia, kad būtent pavasarį daugiausia nuperkama daigintų sėklų.
Mokslininkai tvirtina, jog cholesterolio lygį galima sureguliuoti be jokių vaistų- tiesiog pakeitus mitybą ir dienos režimą. Sveikuoliai tai sako išbandę savo kailiu: jiems pavyko įrodyti, jog užtenka tik 7 dienų, kad cholesterolio kiekis kraujyje susinormalizuotų be jokių preparatų.
Gerasis ir blogasis cholesterolis
Tiek vadinamasis blogasis, tiek gerasis cholesterolis reikalingas mūsų kūnui – ląstelių membranoms sutvirtinti ir hormonams pasigaminti. Cholesterolis kraujyje netirpsta ir po kūną jį išnešioja dviejų rūšių lipoproteinų molekulės: Skaityti toliau
Suvalgyti riebalai virsta ne tik nereikalingais kilogramais, bet ir užkemša kraujagysles sukeldami mirtinas ligas, įspėja gydytojai. Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas ir insultas nesitraukia iš daugiausia gyvybių nusinešančių ligų žemėlapio. Jeigu su antsvorio problemomis stengiamasi kovoti sportuojant ir renkantis sveikesnį maistą, tai apie riebalus kraujyje daugelis net nepagalvoja. Skaityti toliau
Neatsiejamas Velykų stalo atributas – kiaušiniai. Kuo ypatingas šis maisto produktas?
Riebalų rūgščių šaltinis
Kiaušinis mitybine verte yra puikus maisto produktas. Jame gausu baltymų, todėl jis suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, jis nekaloringas, jei yra virtas ir nevalgomas su majonezu.
Kiaušiniuose gausu nepakeičiamųjų aminorūgščių, vertingų mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurios stiprina imunitetą, gerina smegenų ir širdies veiklą. Kiaušiniuose yra B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12), Skaityti toliau
Sveikas gyvenimo būdas, o ypač įvairūs sveikos mitybos receptai, vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Žmonės planuodami savo mitybos racioną vis dažniau susimąsto ir pradeda atsižvelgti į tai, kas naudingiausia jų organizmui. Tačiau reikia pripažinti, jog mitybos įpročių keitimas kainuoja itin daug valios pastangų, tad yra nenuostabu, kad ir didžiausi sveikos gyvensenos aistruoliai retkarčiais „suklumpa“ ir neatsispiria greito maisto teikiamiems malonumams. Iš pirmo žvilgsnio tai – menka nuodėmė, tačiau Lietuvos Sporto Universiteto docentas ir „Natural Pharmaceuticals“ sveikatingumo ekspertas Ramutis Kairaitis perspėja – greito maisto gaminiuose slypintys kietieji riebalai, vadinami transriebalais, gali būti pražūtingi mūsų širdžiai. Skaityti toliau
Infarktas ar insultas gali pakirsti netgi turint normalų cholesterolį. Patyrę gydytojai nurodo realesnę klastingosios aterosklerozės priežastį – lėtinį kraujagyslių uždegimą. Ar ir jį galime laiku sukontroliuoti?
Joks cholesterolis nebaisus, kai žmogaus kraujagyslės yra sveikos. Ateroskleroze susergama nepriklausomai nuo jo turimo kiekio. Toks Vakarų šalyse vis labiau įsigalintis kardiologų sutarimas greit nebestebins ir Lietuvos gyventojų. Skaityti toliau
Mokslininkus nuolat domino klausimas, kodėl vienose šalyse žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86, prancūzės – 81,5, lietuvės moterys 78,8 metų, o Kazachstane žmonių vidutinė gyvenimo trukmė – tik 68,7 metai. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Anot gydytojos kardiologės Audronės Statkevičienės, susirūpinti ir įvertinti savo širdies būklę reikėtų jau sulaukus 30 metų. Skaityti toliau
Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas – tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius (atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus Skaityti toliau
Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos paskelbtoje studijoje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ rašoma, kad 2010 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiausia vyrų ir moterų, palyginti su kitomis ES šalimis: iš 100 tūkst. gyventojų – beveik 430 vyrų ir 230 moterų, kai, pvz., Prancūzijoje – atitinkamai vos 50 ir 19 (ES vidutinis mirtingumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra 156 vyrai ir 81 moteris).
Specialistai tikina, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su Skaityti toliau
Daugiau „gerojo“ (didelio tankio) cholesterolio ir mažiau „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio – sveikesnė širdis. Bet šioje praktikoje yra ir išimčių.
Ankstyvoji kraujotakos ligų diagnostika tapo efektyvesnė pradėjus naudoti išplėstinį cholesterolio tyrimą – lipidogramą. Ji atliekama paimant kraują iš venos ir parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir kitų kraujo riebalų – trigliceridų koncentraciją. Skaityti toliau
Šaltasis metų sezonas palankus plisti įvairioms infekcijoms, tačiau šiuo metu daugiausia registruojama susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, visą žiemą tylėjęs gripas gerokai pasispardė – susirgimų skaičius Lietuvoje išaugo. Praėjusios savaitės duomenimis, susirgo 44,4 iš 10 tūkst. gyventojų.
„Pavasarį paprastai kyla jau antroji gripo epidemijos banga, o šiemet dar nesulaukėme pirmosios. Sunku atsakyti, ar epidemija užklups pavėlavusi. Turime išlikti budrūs ir saugotis infekcijų, nes po žiemos dažno žmogaus imunitetas būna silpnesnis“, Skaityti toliau
Spaudimas krūtinėje, dusulys, širdies permušimai, eilė prie kardiologo kabineto, vaistų saujos – daugybė tokių pacientų galėtų gyventi kitaip, jei būtų laiku pasirūpinę savo sveikata.
Viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų epidemijos stabdymo priemonių – efektyvi cholesterolio kontrolė. Tačiau atlikti paprastą kraujo tyrimą iš piršto, kuris parodo vien bendrąjį šių kraujo riebalų kiekį, ypač rizikos grupės žmonėms, nepakanka. Skaityti toliau
