Tylieji „klastūnai“: cholesterolis ir padidėjęs kraujospūdis

Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvoje kasmet nusinešančių daugiausia gyvybių, padėtų pagrindinių jų rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė. Tačiau problema, gydytojų teigimu, yra ta, kad padidėjusio cholesterolio neišduoda jokie simptomai, o ir aukštas kraujospūdis ne visada pasireiškia stipriais negalavimais. Dėl šios priežasties ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogus jau suserga infarktu ar insultu.

Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik 6 iš 10 45–65 m. amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis (dislipidemija) nustatomas net 9 iš 10.

„Cholesterolio lygio pokyčiai neturi jokių požymių, dauguma žmonių nejaučia ir padidėjusio kraujo spaudimo, tad paprastai šios ligos randamos atsitiktinai. Arterinė hipertenzija net vadinama tyliąja liga, taip pat galėtume pavadinti ir dislipidemiją. Todėl reikėtų žinoti, kas apskritai rodo galimo kraujospūdžio ir cholesterolio padidėjimo riziką“, – aiškina gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.

Požymių nėra, bet numatyti pavojų galima

Gydytoja kardiologė sako, kad kartais apie padidėjusį kraujo spaudimą gali pranešti tokie simptomai kaip galvos skausmas ar svaigimas, miego bei regos sutrikimai, mirgėjimas akyse, padidėjęs prakaitavimas, spengimas ausyse, nepaaiškinamas nuovargis, kraujavimas iš nosies, pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto kuriuos nors iš šių simptomų jaučia ne visi.

Namuose kardiologė rekomenduoja turėti kraujospūdžio matavimo aparatą ir bent retsykiais pasimatuoti kraujo spaudimą. Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms tai daryti reikėtų bent kelis kartus per metus. Tačiau gydytoja sako pastebinti, kad kartais kraujospūdžio matavimas tampa savotišku įpročiu, kai neturint indikacijų kraujospūdis matuojamas keliskart per dieną ir bandoma sau nustatyti ligą.

„Reikia žinoti, kad kraujospūdis kinta. Pavyzdžiui, yra taip vadinamas situacinis kraujospūdis, kai jis pakyla ir kurį laiką išlieka padidintas. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato. Gydytojams žinomas ir balto chalato sindromas, kai kraujospūdis pakyla tik matuojant jį medicinos įstaigoje“, – komentuoja M. Berlickienė.

Kraujospūdžiui įtaką daro paveldimumas, tad svarbu domėtis savo šeimos sveikatos istorija. Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu pasikonsultuoti ateina nemažai jaunesnių žmonių, nes žino, kad jų tėvai ar seneliai sirgo infarktu, insultu, diabetu ir padidinto kraujospūdžio liga.

„Reikia stebėti ir savo mitybą, kūno masės indeksą. Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių, tad turint antsvorio reikia pasitikrinti, ar nesergama šiomis ligomis. Tiesa, mitas yra tai, jog padidėjęs cholesterolis negresia liekniems žmonėms“, – tikina ji.

Gydytoja pataria nepamiršti ir širdies susitraukimo dažnio, arba pulso, stebėjimo. Kai širdis plaka dažniau, ne tik sutrumpėja jos atsipalaidavimo laikas, bet ir pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, tad ant jų nusėda cholesterolis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagysles ir galinčios kelti kraujospūdį. Sveiko žmogaus pulsas turėtų būti 60–70 kartų per minutę.

Ligos dažnai pasireiškia kartu

Optimaliu kraujo spaudimu laikomas 120/80 mmHg, nors iki maždaug 130/85 mmHg kraujospūdis laikomas normaliu. Šios ribos viršijimas jau yra signalas, kad vertėtų dažniau pasimatuoti kraujo spaudimą, stebėti, kad jis nekiltų, taip pat peržiūrėti savo mitybą, dažniau užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių.

„Jei kraujospūdis yra didesnis nei 139/90 mmHg, jį jau reikia gydyti. Tokiu atveju išsiaiškinamos padidėjimo priežastys, kurios dažniausiai būna susijusios su rizikos veiksniais, tokiais kaip paveldimumas, nutukimas, dislipidemija, nesaikingas alkoholio vartojimas, diabetas“, – sako M. Berlickienė.

Bendrasis cholesterolis turėtų neviršyti 5 mmol/l. Pašnekovės teigimu, net jei šis rodiklis yra normos ribose, gali būti sutrikusi „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio pusiausvyra – pirmojo gali būti per mažai, o antrojo – per daug. Todėl neužtenka stebėti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, realią situaciją parodo lipidograma, kurią atlikus nustatomas didelio tankio (DTL), arba „gerasis“, mažojo tankio (MTL), arba „blogasis“, cholesterolis ir trigliceridai (TG) – kraujo riebalai.

Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad cholesterolio padidėjimas daro įtaką kraujospūdžiui, tad labai dažnai arterinė hipertenzija bei dislipidemija ir diagnozuojamos, ir turi būti gydomos kartu.

„Būna atvejų, kai į gydytojo kabinetą ateina sveikas, kaip jis mano, žmogus, o išeina su dviguba – arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos – diagnoze ir keliais receptais vaistams. Tada gali kilti natūrali pasipriešinimo reakcija, nes simptomai nejaučiami, savijauta puiki, o gydytojas paskiria vaistų. Todėl visada pirmiausia turi būti kalbamasi su pacientu, jam paaiškinami visi rodikliai, bendra situacija, ligos eigos prognozė ir kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar pakaks nemedikamentinio gydymo, ar jau reikia vaistų“, – teigia gydytoja kardiologė.

Kada būtini vaistai

Nemedikamentiniam gydymui priskiriamas gyvenimo būdo keitimas, kūno svorio korekcija, sveika mityba, aktyvi ir pakankama fizinė veikla, žalingų įpročių atsisakymas. Daliai žmonių pavyksta normalizuoti rodiklius pakeitus įpročius, tačiau jei rezultatas nepasiekiamas, būtinas gydymas medikamentais.

Pasak M. Berlickienės, ligoniui nustačius ir arterinę hipertenziją, ir dislipidemiją pasiteisina politablečių, kurių sudėtyje yra šias dvi ligas gydantys vaistai, skyrimas.