Žymos archyvas: ateitis

Per ateinančius kelerius metus iš esmės keisis mokytojų darbo sąlygos (0)

mokiniai_smma-zuko-nuotr

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą numatoma nuosekliai keisti į tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios suteiktų trūkstamą ar papildomą kompetenciją per apibrėžtą laiką, nuosekliai didinti mokytojų algas. Taip pat skatinti, kad savivaldybės visokeriopai Skaityti toliau

Kokios profesijos ir gebėjimai bus reikalingi rytojaus rinkai? (0)

Konferencija seimai_siaureslicejus.lt

Balandžio 25 dieną, 18 val.,  VGTU (Saulėtekio al. 11, Vilnius) VGTU kartu su „Šiaurės licėjumi“ bei „Šviesos“ leidykla rengia konferenciją tėvams „VAIKAI AUGA. AR MES AUGAME KARTU?“.

Genų programuotojai, smegenų inžinieriai, klimato valdytojai – tai tik keletas profesijų, kurios, prognozuojama, atsiras ateityje. Netgi neminint tokių futuristiškai skambančių specialybių akivaizdu, jog darbo rinka per ateinančius keliolika metų smarkiai keisis.

Kaip jaunajai kartais padėti ugdytis reikiamas kompetencijas ir kokias perspektyvias profesijas rinktis – apie tai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksiančioje konferencijoje tėvams Skaityti toliau

Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video) (5)

D. Mikulėnienė, J. Zabarskaitė, Seimo narys K. Daukšys |Darbo partijos informacijos centro nuotr.

Dėl ko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstanti pokyčiai kalboje – įprastas ir neišvengiamas dalykas?

Kur slypi pavojai, kaip jų išvengti ir kokie galėtų būti sprendimai, prisidedantys prie mūsų kalbos puoselėjimo?

Į šiuos klausimus atsakymų balandžio 8 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje ieškojo ir lietuvių kalbos padėti, visuomenės raštingumą aptarė Lietuvių kalbos instituto (LKI) vadovė, daktarė Jolanta Zabarskaitė, Skaityti toliau

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija) (5)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas surengs lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“.

Rengėjų teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys.

Tiesioginė konferencijos internetu galima bus stebėti ČIA. Skaityti toliau

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija) (0)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas surengs lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“.

Rengėjų teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys.

Tiesioginė konferencijos internetu galima bus stebėti ČIA. Skaityti toliau

Belaukiant Kūčių vakaro (2)

Kucios

Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.

„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.

Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau

Neigiami demografiniai pokyčiai skaudžiausiai smogs regionams (3)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis | penki.lt nuotr.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje sparčiai senstanti darbo jėga, didėjanti migracija į užsienio šalis ir didžiuosius Lietuvos miestus bei nemažėjantis rinkai tinkamai neparuoštų specialistų skaičius greičiausiai ir skaudžiausiai smogs Lietuvos regionams.

„Naujausias LNTPA atliktas demografinis tyrimas rodo, kad šiandien proporcingai didesnė dalis darbo jėgos yra vyresnio amžiaus. Jau po 10 metų prognozuojamas darbo jėgos sumažėjimas iki 35 proc., Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija? (11)

M.Zasciurinskas_wikipedija.org

Ko gero pirmas kartas, kai džiaugiuosi, kad Lietuva tokia atsilikusi.
Nuvažiavo valdininkai į Graikiją pabėgėlių atsirinkti. Ir nustatytą priimamųjų kvotą vykdyti, ir gerą širdį parodyti. Su vienais kalba – jų giminaičiai jau Olandijoje, Vokietijoje, tad pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir direktyvas dėl šeimų susijungimo, važiuos pas artimuosius. Kiti Lietuvos net negirdėjo ir toliau girdėti nenori.

Bando šnekinti Graikijos migracijos ir prieglobsčio departamento žmonės (ten departamento nesirengia naikinti), o pabėgėliai nesileidžia į kalbas. Darytina išvada, kad vis tiktai žino apie Lietuvą pakankamai, kad gražiuoju nesutinka. Įdomi detalė. Kaip skelbia žiniasklaida, mūsų viceministras su komanda ieško vienos, tik vienos! pabėgėlių šeimos. Ir – nulis rezultato. Skaityti toliau

Vilniuje viena diena bus skirta ateičiai (0)

Ateitis_konferencijaPasaulio futuristai teigia, kad per artimiausią dešimtmetį žmonija padarys tiek išradimų, kiek jų buvo padaryta per visą XX amžių. Apie tai, kokios įtakos tai turės mūsų gyvenimams ir kaip atrodys mūsų diena po dešimtes metų, bus kalbama pirmojoje Baltijos šalyse ateities konferencijoje „ISM FUTURITY“, kuri įvyks spalio 1 d. Vilniuje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. 

„Universitetas vienai dienai taps vieta, kur bus galima iš arti susipažinti su gana tolima ateitimi. Kartu su pasaulinio masto futuristais ieškosime atsakymų, kaip technologinė pažanga keis mūsų gyvenimo būdą, Skaityti toliau

Ant proveržio slenksčio: maistą auginsime miestuose (2)

maistas labaratorijoje_mitcityfarm.media.mit.edu

Šviežios, skanios ir sveikos salotos, pomidorai, avietės, žalumynai išauginti ne mažame ekologiniame ūkyje atokiame kaime, o už kelių kvartalų nuo jūsų namo dideliame mieste. Mokslinė fantastika? KTU viešėjusio „MIT CityFARM“ laboratorijos įkūrėjo Keilebas Harperis (Caleb Harper) įsitikinimu, jau artimiausią dešimtmetį tai taps realybe: miestiečiai ūkininkaus savo gyvenamoje vietoje.

Bostone (JAV) gyvenantis Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas, dėstytojas K. Harperis į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusį paskaitų ciklą „Zooetika“ atskrido iš Mumbajaus. Indijoje amerikietis įkūrė dar vieną iš visame pasaulyje dygstančių maisto auginimo laboratorijų.

Skaityti toliau

Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus (0)

Baltijos šalių konferencija Kembridže  |  rengėjų nuotr.

Spalio 10–11d. Baltijos šalių konferencija 2014 m. sugrįžta dar didesnė. Šį kartą praeitais metais lūkesčius pranokusiame renginyje bus aptarti svarbiausia švietimo klausimai.

Baltijos šalių konferencijų projektas buvo inicijuotas prestižiniame Kembridžo universitete 2013-aisiais. Pernykštis renginys sulaukė virš 300 svečių bei didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Anot organizatorių, viena iš priežasčių, kodėl pasisekė renginys, buvo garbinga oratorių sudėtis. Svečiai aptarė mokslo, politikos ir verslo aktualijas. Tarp kitų garbingų svečių pasisakė ir Siim Kallas, Europos Komisijos viceprezidentas. Susirinkusieji taip pat turėjo galimybę išgirsti Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kalbą. Skaityti toliau

Šiuolaikinė mokykla: kada įvaldysime išmaniąsias technologijas? (0)

Deeppencil.com nuotr.

Technologijos skverbiasi į visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir mokykla. Kompiuteriai, interaktyvios lentos ar net planšetėmis aprūpintos išmaniosios klasės – taip keičiasi šiandieninės ugdymo įstaigos. Mobiliųjų įrenginių iš rankų nepaleidžiančią jaunąją kartą tai džiugina, tačiau ar tokiems permainų vėjams pasirengę prie kreidos ir popierinių sąsiuvinių pratę pedagogai? Savo patirtimi apie mokytojų pasirengimą ir šiuolaikinę mokyklą dalinasi šios srities ekspertai.

Siekiamybė – išmanus mokytojas

„Pagal pernai Europos Komisijos atliktą tyrimą, Lietuvos aštuntų klasių mokiniai, Skaityti toliau

Lietuvių kalbos savaitė Vilniaus Gedimino technikos universitete (0)

fmf.vgtusa.lt nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybė Fundamentinių mokslų fakultete (VGTU SA FMF) šiomis dienomis rengia Lietuvių kalbos savaitę.

Prie VGTU Saulėtekio rūmų ant šaligatvio didelėmis raidėmis spalvotomis kreidelėmis užrašyta frazė „Aš rašau taisyklingai, o Tu?“ skelbia šią akciją. Skaityti toliau

Kas mūsų laukia po penkerių metų pagal IBM (0)

IBMIBM paskelbė kasmetinį inovacijų, kurios pakeis mūsų gyvenimą per artimiausius penkerius metus, sąrašą.

Analitikai įsitikinę, kad per penkerius metus kompiuteriai taps dar išmanesni, labiau pritaikyti naudoti visą mus supančią informaciją ir spręsti mums, žmonėms, sudėtingas problemas, pateikdami geriausius sprendimus pagrindžiančias įžvalgas. Skaityti toliau

Nacionaliniame Kauno dramos teatre skleisis Baltijos šalių dramaturgija (0)

Baltijos šalių teatro festivalisSpalio 24-27 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras žiūrovus pakvies į tarptautinį festivalį-dramaturgijos šventę „Baltijos šalių dramaturgijos festivalis-Kaunas 2013.“  („Baltic Theatre Festival KAUNAS-2013“), kurio partneriai bei globėjai  yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Latvijos, Lietuvos ir Estijos respublikų teatrų sąjungos.

Baltijos šalių dramaturgijos festivalis vyksta kasmet vienoje iš Baltijos valstybių. 2007  m. ir 2010 m. Pabaltijo šalių teatrai rinkosi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, šiemet duris svečiams atveria vienas seniausių Lietuvoje Nacionalinis Kauno dramos teatras. Skaityti toliau

D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose (3)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Praėjusios savaitės pabaigoje Seime įvyko migracijos ekspertų seminaras „Darbo migracija Baltijos šalyse: tendencijos ir perspektyvos“. Pranešimus skaitė ir debatuose dalyvavo įvairių NVO atstovai, ekspertai, praktikai bei tyrėjai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos. Buvo pateikta daug įdomios medžiagos apie migracijos dinamiką ir padėtį skirtingose ES šalyse bei galimas jos tendencijas.

Norėčiau sukoncentruoti savo ir Jūsų dėmesį į vieną pranešimą, kurį perskaitė Jan Niessen, Migracijos politikos grupės vadovas (Belgija, Briuselis). Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save? (49)

Naujausias bendrovės „Gallup“ tyrimas, apklausus 148-ių didžiausių pasaulio šalių gyventojus parodė, kad lietuviai pagal laimės jausmą yra aštunti nuo galo. Tai jokia naujiena, nes seniai pirmaujame ir pagal kitus rodiklius, pvz., savižudybes, emigraciją, rodančius, kad tauta sparčiai nyksta.

Kita vertus, jei kalbėsime apie žmonijos raidą, klimato kaitos padarinius – žmogui gyventi Lietuva yra viena geriausių vietų.  Pagal sąlygas plėtoti verslą, vystytis ekonomikai, taip pat ir pagal pinigines pajamas taip pat esame daug labiau pasaulio valstybių priekyje negu gale. Skaityti toliau

IT gigantės Lietuvai ir Baltijos regionui prognozuoja spartų augimą „debesyse“ (0)

Spalio 26 dieną Vilniuje vyksiantis Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas sukvies ne tik regiono, bet ir pasaulio verslo lyderius: panelinėje šio forumo diskusijoje susitiks didžiausių informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonių vadovai. Diskusijoje „Informacinių technologijų ateitis – kur mes einame ir kas mūsų laukia?“ dalyvaus aukščiausio lygmens vadovai iš bendrovių „Microsoft“, „Hewlett-Packard“, „Huawei Technologies“, „Samsung Electronics“ ir „TeliaSonera“. Pokalbį moderuos teisininkų kontoros „Lawin“ partneris dr. Andrius Smaliukas.

Pasak diskusijos dalyvių, norint prognozuoti artimiausią Baltijos šalių IT rinkos ateitį, Skaityti toliau

Seime pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“ (0)

Keramikė Ona Kreivytė-Naruševičienė | visitneringa.com nuotr.

Spalio 4 d. 15 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“. Darbai sukurti ,,Harmonijos“ simpoziumų, kur susitinka skirtingų kartų menininkai, išbandomos naujos idėjos, įtvirtinami ankstesni atradimai, metu. Tai kasmetinė keramikos panorama – nesivaikanti efektų, tačiau tiksliai atspindinti dabarties pulsą.

„Vienas iš simpoziumo leitmotyvų – laiko skaičiavimas. Keramiką įprasta sieti su praeitimi, archeologija, senovės civilizacijomis. Bet ne mažiau svarbus ir futuristinis keramikos matmuo. Skaityti toliau

Kas lemia stojančiųjų pasirinkimą? (0)

Studentai | efoto.lt D.Šyvoko nuotr.

Beveik pusė stojančiųjų (43,8 proc.) apie pasirinktą aukštąją mokyklą sužinojo iš savo draugų bei pažįstamų ir tik du iš šimto (2,07 proc.), rinkdamiesi būsimas studijas, vadovavosi tėvų rekomendacijomis. Tokios išvados apie pagrindinius stojančiųjų informacijos šaltinius bei pasirinkimą lėmusius veiksnius pateiktos apibendrinus kolegijų reitinguose lyderiaujančios Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (TTVAM) pirmakursių atsakymus. Antrasis pagal svarbą informacijos šaltinis, šio tyrimo duomenimis – reklama internete, kuria vadovavosi keturiasdešimt procentų (40,24 proc.) pasirinkusių studijuoti TTVAM. Skaityti toliau

Abejingų aplinkosaugai darosi vis mažiau (0)

Šiukšlės | efoto.lt Silvijos nuotr.

Aplinkosauginės informacijos visuomenės informavimo priemonių gausa, intensyvėjančios skaitytojų diskusijos bloguose, rašant komentarus, aktyvėjanti švietimo veikla mokyklose leidžia spręsti apie žaliosios tematikos aktualumą. Šį faktą įrodo ir pusantrų metų trukęs Europos regioninio plėtros fondo bei Socialinių investicijų valdymo centro remiamas projektas „Eko redakcija“, kurio metu parengti straipsniai ir organizuoti seminarai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

„Šiandien visuomenei nepaliekama erdvė būti abejingiems. Tenka pripažinti, kad aplinkosauginės tematikos informacija ją pasiekia visur – tiek laikraščiuose, tiek televizijos ekranuose, mokyklose, namuose. Skaityti toliau

Kovo 11-ąją kviečiama diskutuoti, koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai (4)

„Šiuometinė Kovo 11-oji bus pažymėta valstybės vadovų kalbomis, linksmais koncertais bei žygiais. Tačiau Lietuvą apnikusių problemų akivaizdoje verta klausti – ar šiandien to užtenka?”. Tokį klausimą kelia patriotiško jaunimo sambūris „Pro Patria“, kovo 11 d. Vilniuje rengiantis diskusiją „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“.

Diskusija vyks kovo 11 d., 14.30 val., Rašytojų klubo salėje (K. Sirvydo g. 6).

Renginio organizatorių įsitikinimu, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos prasmė – ne tik džiaugsminga, bet ir įpareigojanti. O šią atsakomybę verčia prisiminti šiandien Lietuvą Skaityti toliau

L.V.Medelis. 2012-ieji. Pesimistiška prognozė (0)

Linas V. Medelis

Seniai įrodyta, kad prognozuojant ateitį ir siekiant išvengti nepatenkintųjų priekaištų, geriausia laikytis poros taisyklių: 1) prognozė turi siekti taip toli, kad labiausiai suinteresuoti jos rezultatų nebesulauktų; 2) neišsipildžiusi blogesnė prognozė paprastai nuteikia optimistiškai, nes išvada yra optimistiška: „o juk galėjo būti ir blogiau“. Tad prognozuoti tik vienerius metus yra rizikinga, o praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje užsienyje pasirodžiusios politikų, ekonomistų, kariškių ir kitokių analitikų prognozės nėra džiuginančios. Neteko pastebėti minint Lietuvą, tačiau norint orientuotis savyje yra sveika pasidairyti, kas vyksta mūsų valstybės aplinkoje. Kita vertus, žinant mūsų vyriausybės optimistiškas nuotaikas, neprošal nusiteikti kiek niūriau. Kitų šalių vadovai optimizmu netrykšta. Skaityti toliau

G.Songaila. Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti? (1)

Gintaras SONGAILA, www.voruta.lt
Gintaras Songaila

Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime: „Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?“     

Brangūs minėjimo dalyviai, istorinės atminties puoselėtojai, ir, sakyčiau, keliautojai į Lietuvos ateitį, profesoriau, pirmasis atkurtos Lietuvos vadove, kiti prelegentai!       

Žymus XIX a. rusų publicistas, literatūros kritikas ir demokratinis veikėjas Visarionas Belinskis yra pasakęs tokius žodžius: „Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės“. Sunku pasakyti, kiek ši tiesa pritaikoma politikoje, ar juo labiau – politiniuose santykiuose tarp tautų ir valstybių. Juk visuotinai žinoma ir kita, lengviau pritaikoma tiesa, jog politikoje nėra draugų, o tik interesai. Skaityti toliau