Didelę gyvenimo dalį žmogus praleidžia besimokydamas, o tvirčiausius pamatus tiek būsimam išsilavinimui, tiek karjerai jau mokykloje padeda būtent mokytojai. Tačiau XXI amžiuje mokytojo vaidmuo keičiasi ir pedagogams darosi vis sunkiau „pasiekti“ jaunimą.
Kaip mokytojui pasivyti vietoje nenustygstantį šiuolaikinį jaunuolį ir jį sudominti? Kaip pasikeis pedagogo darbas ateityje? Gal jie taps nebereikalingi?Ateities mokytojas – autoritetas
Dalis moksleivių, o kartais ir tėvų, dėl blogų akademinių rezultatų neretai kaltina mokytojus.
Šiuolaikinių pedagogų reikalaujama, kad jie savo mokomą dalyką gebėtų pateikti įdomiai, nes nuo tuo priklauso, kiek išdėstoma medžiaga bus įdomi vaikui, kiek jis įsitrauks ir norės mokytis pats.
„Ateities mokytojas turi būti toks, kad mokinys nuolat nejaustų jo buvimo šalia, tokiu būdu galėdamas mokytis gana savarankiškai. Mokytojas turi patarti, skatinti, siūlyti įvairias iniciatyvas, taip rodydamas pavyzdį mokiniui“, – sako leidyklos „Šviesa“ mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė.
Jai pritaria ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) pedagogikos ir edukologijos studijų krypties programų vadovė Berita Simonaitienė, sakydama, kad moksleiviui reikia įdomios asmenybės, autoriteto, kuris žavėtų, trauktų ir į kurį norėtųsi lygiuotis.
Mokytojai turi mokytis iš savo mokinių
Naujosios kartos mokiniai sugeba kur kas anksčiau atskleisti savo stipriąsias puses, talentus, pristatyti idėjas, atradimus, atlikti užduotis ir net pirmieji supažindinti mokytojus su naujais dalykais, inovacijomis.
„Mokytojui mokytis iš mokinio – normalus ir natūralus dalykas. Jeigu pedagogas pastebi, kad viename ar kitame žingsnyje mokinys geba, žino ir daro daugiau, geras mokytojas sugebės tuo pasinaudoti ir įtrauks tai į mokymo procesą“, – teigia J. Lutinskaitė.
Pasak jos, šiuolaikiniame pasaulyje nebeįmanoma įsivaizduoti mokymosi proceso be naudojimosi kompiuteriu, projektoriumi ir kitomis technologijomis. Nebe naujiena mokyklose ir išmaniosios lentos, įvairios mobiliosios programėlės ar naudojimasis išmaniaisiais telefonais pamokos tikslams.
Lutinskaitė priduria, kad būtent informacinių technologijų (IT) naudojimas pamokoje – vienas iš populiariausių būdų sudominti vaikus. Šiuolaikiniai jaunuoliai didžiąją dalį laiko praleidžia naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais, todėl to paties tikisi ir iš savo mokytojų.
Labai svarbus keitimasis patirtimi
Daugelis mokytojų tvirtina, kad jų profesijoje be nuolatinio mokymosi – nė iš vietos. Vienas iš populiariausių būdų yra dalinimasis patirtimi su kitais pedagogais. Tokią galimybę jie turėjo birželį KTU SHMMF vykusioje konferencijoje „Ateities mokytojas: kaip įkvėpti pokyčiams?“.
„Pašaukimas nėra vienintelė savybė reikalinga norint būti mokytoju, – įsitikinusi J. Lutinskaitė. – Žinoma, pedagogo, turinčio pašaukimą, vidinė motyvacija yra stipresnė, tačiau geram mokytojui praktika ir ugdymas taip pat yra ypatingai svarbūs.“
Savo ruožtu B. Simonaitienė pažymi, kad praktika ir profesionalumas gali „nusverti“ pašaukimą: „Mokytojas turi pats tyrinėti ir gilintis į savo dalyko naujoves bei mokėti tas naujoves pristatyti vaikams. Būtent tai akcentuojame KTU profesinių pedagoginių studijų programoje, kur neapsiribojame tik didaktika, bendrąja pedagogika, ar dalyko mokymo metodika. Studijų metu ypač stipriname tyrėjo požiūrį, ugdytojo profesionalo tapatybę ir mokymąsi visą gyvenimą.“
Priėmimas į profesines (pedagogikos) studijas vykdomas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų centre (A. Mickevičiaus g. 37, Kaunas). Prašymai priimami iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 12 val.
Visi stojantieji turi atvykti į motyvacinį pokalbį, kuris bus vykdomas rugpjūčio 23 d. nuo 8 iki 18 val. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete Kaune (A. Mickevičiaus g. 37-102).
Mokymą laikas nuo galvos ant kojų statyti! Ne mintinai detales į galvą kalti, bet sudėti tokius pagrindus, nuo kurių žmogus toliau pajėgs žengti koja kojon su naujovėmis.
Mūsų fizikos mokytojas Ramanauskas buvo prieš kalimą. Jo manymu, mokinį reikia išmokyti susirasti tinkamą informaciją ir susiorientuoti. Jo bendraamžis mūsų a.a. Tėvelis, tarpukariu įsigijęs aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, demonstravo tai savo gyvenimu – jie buvo išmokyti tapti kūrėjais. Jam nebuvo „ne jo srities”. Kad ir su kuo susidurtų, atsisėsdavo, išstudijuodavo, ir imdavosi pats projektuoti, kurti, padaryti. Po karo Rytuose mokslus baigę inžinieriai nė iš tolo negalėjo jam prilygti.
Gaila, kad palaidotas M.Lukšienės siūlytas švietimo projektas. Be abejo, ten būta labiausiai pasiteisinusių pavyzdžių iš tarpukario a. mokslo praktikos