Spalio 12-13 d. Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengiamame viename didžiausių Baltijos jūros regione renginių Vilniaus naujovių forume „Naujovių dreifas“ (Innovation Drift), šiemet, daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatys įdomiausias naujoves bei jų keliamus iššūkius.
Kaunas tvarkosi, Panevėžys atsinaujina, o Vilnius nuolat plečiasi. Tačiau netrukus kiekvienam jų teks ne tik atnaujinti infrastruktūrą, bet ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių. Kaip atrodys rytojaus miestas ir kuo jis skirsis nuo šiandieninio?
Mokslinės fantastikos tikėtis nereikėtų
Urbanistas, įmonės „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis, teigia, jog galvodami apie ateities miestus dažnai įsivaizduojame mokslinę fantastiką, bet pamirštame, ko jų gyventojams norisi labiausiai.
„Į galvą šauna nematytų transporto priemonių, bepiločių dronų, tariamos tikrovės vaizdai. Tačiau 2030 m. miestuose vis dar gyvens tikri žmonės, labiausiai susirūpinę savo buitimi. Todėl pagrindinis poreikis ir toliau bus patogumas – erdvės, kuriomis būtų lengva ir malonu judėti“, – pasakoja T. Jonauskis.
Anot specialisto, Lietuvos miestai šiandien per mažai dėmesio skiria žaliosioms erdvėms – pėsčiųjų alėjų, apaugintų medžiais, visoje šalyje tėra kelios, o ir iki parkų daugumai miestiečių tenka įveikti kelis ar keliolika kilometrų.
„Ateities mieste prioritetas bus teikiamas greitam judėjimui – ar tai būtų mašina, ar viešuoju transportu, ar dviračiais, kurių populiarumas neišvengiamai kils, – bet tai tikrai nereiškia, jog patys žmonės nebeleis laiko mieste. Greičiau atvirkščiai, miestiečiai ieško ir toliau ieškos, kur paskaityti knygą, išgerti kavos ar tiesiog pabūti gamtoje. Tik pažiūrėkite į Bernardinų sodą – akivaizdu, kad poreikis tokiai erdvei milžiniškas“, – neabejoja „Pupa“ vadovas.
Būtina mažinti automobilių srautus
JAV įmonės „a.lot parking“ įkūrėjas Ričardas Čapas į miestų pasikeitimus žvelgia pirmiausia per transporto srauto pertvarkymą. Anot jo, šiandien besiplečiančių miestų atstovai dažnai pakankamai neįvertina to, kad daugiau žmonių reiškia ir daugiau mašinų.
„Apie 20 proc. kamščių miestuose sudaromi vairuotojų, ieškančių, kur pasistatyti automobilį. Jau kalbame apie save vairuojančius automobilius, o iki šiol ieškodami vietos automobilio pastatymui, ilgai sukame ratus. Šiandien jau galime mokėti žinute, rasti laisvas vietas programėle, nuskaityti automobilio numerius, tačiau tai pritaikant, privalo atsirasti pačių žmonių noras. Juk sušiuolaikinti miestą, reiškia pertvarkyti transporto sistemas, o tam reikia kažkaip sumažinti nereikalingų automobilių srautą“, – teigia R. Čapas.
Su tuo sutinka ir urbanistas T. Jonauskis. „Augantys miestai pritraukia didelį žmonių kiekį ir susiduria su iššūkiu, kaip neperkrauti transporto sistemos. Lietuvos miestų teritorija plečiasi, bet juose gyventojų nedaugėja – žmonės kuriasi priemiesčiuose, kur neturi pakankamai kasdienių paslaugų, todėl kasdien vis tiek turi važiuoti „į miestą“. Taip susidaro dideli bereikalingi mašinų srautai“, – aiškina urbanistas.
Ragina miestus domėtis naujomis technologijomis
Mokslo, naujovių ir technologijų agentūros (MITA) direktorius ragina ateičiai besiruošiančius miestus suprasti, jog tik naujovių diegimas gali išspręsti dalį miestuose vis daugiau laiko kainuojančių bėdų.
„Netolimos ateities miestas turės daugybę krovimo stotelių elektromobiliams, gerokai pažangesnę rūšiavimo sistemą, įvairiausias stebėjimo ir greičio matavimo sistemas, užtikrinančias viešą tvarką ne tik keliose vietose, bet visame mieste. Taip pat saugesnį gatvių apšvietimą ir nuolat skraidančius dronus bei robotus, pristatančius siuntas. Norėdamos greičiau žengti į naują miesto gyvenimo laiką, savivaldybės privalo domėtis technologijomis“, – neabejoja K. Šetkus.
Tiesa, daugelis šių technologijų gali likti nepastebėtos. Viešosios erdvės, anot žinovų, atrodys visiškai priešingai nei filmuose. „Šiuolaikiškas miestas yra tas, kuriame patogu būti. Jame ne tik yra galimybė dirbti, bet ir pramogauti, domėtis kultūra. Jame negaišti laiko kamštyje, bet gali be didelių iššūkių judėti dviračiu, būti lauke, rasti erdvės susitikimui su draugais. Technologijos neužims centro, o tyliai padės įgyvendinti žalio, ramaus ir tuo pačiu greito miesto tikslą“, – teigia T. Jonauskis.
