Žymos archyvas: astronomija

Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų (video) (0)

Voyager1_mokslolietuva.lt

Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.

Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.

Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau

Molėtų observatorijoje patirties sėmėsi jaunieji astronomai (0)

VU TFAI Molėtų opservatorijos 165-cm_teleskopas | Rengėjų nuotr.

Ar gali nedideli antžeminiai teleskopai būti naudingi pažangiausiųjų technologijų kosminėms misijoms? Į šį klausimą atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Molėtų Astronomijos observatorijoje vykstančios  vasaros mokyklos „Kosminės misijos: antžeminiai stebėjimai ir mokslo žinių sklaida“ dalyviai.

Į 2017 metų liepos 18 – 28 dienomis vykstančią tarptautinę jaunųjų tyrėjų Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

Teleskopas_mokslosriuba.lt

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau

Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos (1)

Mėnulio paviršius | NASA nuotr.

Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.

NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.

Skaityti toliau

NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)

NASA nuotr.

Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.

Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau

Dr. Antanas Juška – astronomas, matematikas, fizikas, pedagogas, mokslo populiarintojas (0)

Antanas Juška (1902-1985) | archyvinė nuotr.

Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.

A.Juška parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką

Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

Rugpjūčio dangų papuoš Perseidų meteorų žybsniai (video) (0)

Perseidai | fooyoh.com nuotr.

Naktimis iš rugpjūčio 11-os į 12-tą ir iš 12-os į 13 d. bus stebimas vieno ryškiausių ir gražiausių metų meteorų srautų – Perseidų maksimumas.

Perseidų meteorų strėlės žvaigždėtame danguje sužimba skriejančiai apie Saulę mūsų planetai kertant Svifto-Tutlio kometos orbitą. Meteorai įsižiebia kai kadaise  kosminėje erdvėje praskriejusios kometos pažertos dulkelės papuola į Žemės atmosferą ir sudegdamos žybteli meteorų šviesa.

Svifto-Tutlio kometa atrasta 1862 m., o paskutinį kartą arčiausiai žemės praskriejo 1992 m., kito jos sugrįžimo laukiama po 130 metų – 2126 m. rugpjūčio 5 d. Skaityti toliau

Tarptautinės vasaros mokyklos dalyviai susibūrė egzoplanetų tyrimams (0)

Tarptautinė astronomų vasaros mokykla. Egzoplanetos | R. Millerio pieš.

Rugpjūčio 3–11 d. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) Molėtų observatorijoje vyksta tarptautinė vasaros mokykla. Ji skirta vienai iš priešakinių šiuolaikinės astronomijos sričių – egzoplanetų tyrimams. Ši mokykla išskirtinė tuo, kad joje kartu dirbs ne tik astronomijos studentai, doktorantai bei tyrėjai, bet ir šio mokslo mėgėjai.

Įgytos žinios ir stebėjimų patirtis su Molėtų observatorijos teleskopais, nuotoliniu būdu su SONG teleskopu Kanarų salose padės mokslininkams ir astronomijos mėgėjams Skaityti toliau

Gegužės danguje – Merkurijaus praslinkis per Saulės diską (0)

NASA nuotr.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto  sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.

Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau  Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo Skaityti toliau

Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)

Romualda Lazauskaitė | asmeninė nuotr.

Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau

Gandai pasitvirtino: Nobelio premijos vertas atradimas padarytas (2)

NASA pav.

Gandai apie užfiksuotas gravitacijos bangas pasitvirtino. Drąsiausios Alberto Einšteino pranašystės vis tik pasirodė esančios teisingomis.

Problema, kalbant apie gravitacines bangas, iki šiol buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai.

Dabar tai pavyko: mokslininkai užfiksavo, kaip dvi susidūrusios juodosios skylės už milijardų šviesmečių nuo žemės sukuria gravitacines bangas. Skaityti toliau

Dangų skros leonidų meteorų strėlės (video) (0)

Meteorai | espacepourlavie.ca nuotr.

Jei ne niūrūs ir lietingi orai, šiąnakt, paryčiais iš lapkričio 17-os į 18 d., gerą turėtume progą pasimėgauti Leonidų meteorų srautu, pasireiškiančiu kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą.

Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.

Daugiausia meteorų laukiama naktį iš lapkričio 17-os į 18-tą. Tą naktį jaunas Mėnulis leisis anksti ir jo šviesa netrukdys grožėtis vienu gražiausių ir ryškiausių meteorų srautų. Skaityti toliau

Astronomai: Savaitgalį Lietuvos padangę raižę ugnies kamuoliai – tik pradžia (0)

taurido zybsnis_globalnews.ca

Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.

Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.

Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau

Mūsų Visata sparčiai miršta? (3)

NASA nuotr.

Susiimkite: žiema artinasi. Tiesa, šiuo atveju ne tokia, kaip fantastų pamėgtose knygose „Sostų karai“. Kalba eina apie lėtą šiluminę Visatos mirtį. Tiesa, susiimti nereikia labai skubiai: Visatos mirtis užtruks. Labai, labai ilgai, rašo universetoday.com.

Pagal projekto „Galaxy and Mass Assembly“ (GAMA), kuriame dangaus stebėjimui plačiame elektroninių bangų spektro ruože panaudoti septyni galingiausi planetoje teleskopai, duomenis prieita išvados, kad artimiausių Visatos (kurios amžius, dabartiniais Skaityti toliau

Kinijoje statomas didžiausias pasaulyje radijo teleskopas (video) (0)

FAST-radijo-teleskopas-Kinijoje-fast.bao.ac.cn-nuotr-K100

Pingtange, pietvakarių Kinijoje, Guidžou provincijoje, dubens pavidalo slėnyje,  2016 m. bus baigtas statyti didžiausias pasaulyje radijo teleskopas FAST  (angl.  Five hundred meter Aperture Spherical Telescope – Penkių šimtų metrų skersmens sferinis teleskopas). Neįtikėtino dydžio teleskopas pradėtas statyti prieš keturis metus.

Šio didžiausio kada nors žmonijos istorijoje pastatyto radijo teleskopo antenos sudarytos iš 4 450 reflektorių skersmuo siekia pusę kilometro. Kad lengviau būtų įsivaizduoti antenos plotą jį galima palyginti su 30 futbolo aikščių. Skaityti toliau

„New Horizons“ ant Plutono paviršiaus nufotografavo milžinišką širdį (2)

NASA nuotr.

Panašu, kad Plutonas pasitikti pirmąjį lankytoją iš Žemės nusiteikęs ypač svetingai. Atsigavęs NASA zondas „New Horizons“ trečiadienį, liepos 7 d., iki kelionės tikslo likus mažiau nei 5 mln. km, Plutono paviršiuje nufotografavo fantastišką struktūrą – milžinišką širdį!

 

Sulig kiekviena diena zondas „New Horizons“ Žemėn siųs vis geresnės kokybės Plutono fotografijas. P Skaityti toliau

VU TFAI Molėtų astronomijos observatoriją papildys naujas žvaigždžių stebėjimo prietaisas (0)

spektrografas

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS), kurį sukonstravo ir pagamino Jeilio universiteto (JAV) astronomai ir inžinieriai, instaliacija.

Instrumentas bus sumontuotas minėto teleskopo bokšto 4-ajame aukšte, specialiai jam įrengtame 2,3 × 2,2 m dydžio kambaryje. Pats spektrografas bus sumontuotas ant 185 × 90 cm dydžio optinio stalo ir apgaubtas specialiu gaubtu, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip astronautai 5 kartus taisė „Hubble“ kosminį teleskopą? (video) (0)

Hubble teleskopas

Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas – teoretikas Lyman Spitzer. Ir jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti. Skaityti toliau

Kaip mirs „Hubble“ kosminis teleskopas? (0)

Hubble kosminis teleskopas.NASA nuotr

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau

Ekspertai apie švietimą: švietimo kryptis yra pamesta (0)

Prof. N. Mazeikiene_vdu.lt

Nors šiandien pasaulyje nėra vieningos nuomonės, ar švietimas yra viešasis gėris, ar individuali investicija, t. y. prekė, kurią aš nusiperku ir turiu, tačiau gravitacija vyksta, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto plėtros prorektorė prof. Natalija Mažeikienė: „Daug žmonių, turėdami individualią naudą (aukštąjį išsilavinimą), sukuria visuomeninį efektą“.

Žinių visuomenėje auga atviri, socialiai ir politiškai aktyvūs piliečiai, kurie yra demokratinės valstybės pagrindas. Teoriškai atrodytų viskas teisinga ir netgi veikia. Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV galima rasti tokių pavyzdžių. Bet kodėl neveikia Lietuvoje? Tai priklauso nuo švietimo sistemos ir socialinės gerovės valstybės modelio suvokimo. Skaityti toliau

Pirmoji kelionė dangaus skliautu: navigacinės žvaigždės (1)

Sietynas

Navigare necesse est
(„Plaukioti – būtina“. Plutarchas, I–II a.)

Astronomijos gimimą sąlygojo dvi būtinybės: archajiškosios žmonių bendruomenės darbams reikėjo kalendoriaus, o jos keliautojams – metodų orientuotis sausumos bei jūrų platybėse. Tad tikėtina, kad žmogus pirmiausia pažino tas žvaigždes, kurios padėdavo jam nustatyti metų sezonų pradžią arba surasti pasaulio šalis. Kad geriau įsidėmėtų, suteikė joms vardus, apipynė legendomis ir mitais. Ir dabar įdomu pažintį su žvaigždėtuoju dangumi pradėti nuo navigacinių žvaigždžių, tarsi pakartojant žmonijos civilizacijos raidos kelią. Skaityti toliau

Jau vienuoliktą kartą Molėtų observatorijoje rinksis astronomijos mėgėjai (dienotvarkė) (0)

A.Zigmanto nuotr.

Kaip ir kasmet, šįmet jau vienuoliktą kartą, į Molėtų astronomijos observatoriją balandžio 24 dieną, 19 val., rinksis nenuilstantys astronomijos mėgėjai ir prijaučiantys jiems.

Visi, kurie atvyks į šį „Žvaigždėtųjų naktų“ renginį, galės išklausyti paskaitų rinkinį, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas Hablo kosminio teleskopo 25-ečiui. Kaip tik šią dieną 1990 metais, kai Lietuva dar tik žengė antrąjį savo nepriklausomos valstybės mėnesį, į kosmosą buvo pakeltas žinomiausias kosminis teleskopas. Skaityti toliau

Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija) (2)

dalinis-saules-uztemimas-s.lovciko-nuotr

Kovo 20 dieną, pavasario lygiadienio išvakarėse, įvyks didžiausias per pastaruosius 16 metų Lietuvoje matomas dalinis Saulės užtemimas. Tuomet Mėnulis uždengs apie 70–80 proc. Saulės disko.

Tam tikroje žemės srityje tuo pat metu bus matomas visiškasis Saulės užtemimas, kuomet Saulė 2 minutėms ir 47 sekundėms užtems visiškai. Visiškas užtemimas bus matomas Atlanto vandenyno dalyje, apie 500 k,. į rytus nuo Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio ir apie 500 km. į pietus nuo Grenlandijos pietinės pakrantės, Danijos Farerų salose ir Norvegijos Špitcbergeno saloje. Dalinį Saulės užtemimą taipogi matys visa Europa, dalis Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos bei Šiaurės Kinijos. Skaityti toliau

Kovo 20 dieną Lietuvoje bus matomas dalinis Saulės užtemimas (tiesioginė transliacija) (0)

NASA nuotr.

Kovo 20 dieną matysime per pastaruosius 16 metų didžiausą Lietuvoje matomą dalinį Saulės užtemimą. Mėnulis mūsų žvaigždę užtemdys apie 70–80 proc.

1999 metais vykęs užtemimas buvo istorinis – paskutinis antrojo tūkstantmečio visiškas Saulės užtemimas Europoje. Lietuvoje buvo matoma dalinai užtemusi Saulė.

Artimiausias užtemimas tam tikrame žemės rėžyje tuo metu bus matomas taip pat, kaip visiškasis Saulės užtemimas, kurį geriausia bus stebėti Farerų salose – ryškiausias dangaus šviesulys užtems 2 minutėms ir 47 sekundėms. Skaityti toliau

J. Kažemekaitis. Septintokas ir Visata (4)

Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.

Aš – septintokas ir jau penkerius metus aktyviai domiuosi Visata ir astronomija. Kai tik aiškus dangus ir spindi žvaigždynai, vaikštau užvertęs galvą linksniuodamas žvaigždžių pavadinimus. Mano telefone įdiegtos sekimo programos kas vakarą man praneša, kada virš Lietuvos praskries TKS (Tarptautinė kosminė stotis). Nuolat seku NASA pranešimus ir džiaugiuosi, kai pavyksta nauji mokslininkų bandymai. Šalia mano lovos stebėjimams visuomet parengtas teleskopas Celestron 130 SLT, o knygų lentynos prigrūstos knygų apie Visatą, kosmosą, mokslininkus ir astronautus…

Kaip vyniojosi dangaus skliauto pažinimo kamuolys Skaityti toliau

Molėtų observatorijoje „Tyrėjų nakties“ lankytojai klausėsi paskaitų ir stebėjo žvaigždėtą dangų (nuotraukos, video) (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

2005-taisiais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, rugsėjo pabaigoje pirmą kartą surengta „Tyrėjų naktis“ turėjo tikslą suartinti mokslininkus ir visuomenę, atverti mokslo centrų ir laboratorijų duris ir leisti pasižvalgyti, kur ir kaip gimsta atradimai ir išradimai, vėliau tampantys mūsų visų kasdienybės dalimi pačiais įvairiausiais pavidalais.

Šių metų rugsėjo 26-ąją vykusi „Tyrėjų naktis“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtų astronominėje Skaityti toliau

Po Stounhendžu aptikta milžiniška struktūra (2)

Stounhendžas | astro-services.com nuotr.

Ketverius metus tyrinėję vieno garsiausių pasaulio priešistorinių monumentų – Stounhendžo – apylinkes, Birmingamo universiteto archeologai priėjo išvadą, kad tai – tik aisbergo viršūnė. Mat sudarius tiksliausią iki šiol Stounhendžo požeminį žemėlapį, paaiškėjo, kad po didžiulių akmenų monumentu plyti net 1,5 km perimetro ratilas, kurį mokslininkai spėjo pakrikštyti „Superhendžu“.

Šįkart archeologai darbavosi ne kastuvais ir šluotelėmis, o magnetometrais ir radarais: juos palei žemės paviršių vežiojo vilkdami Skaityti toliau

Iš tarptautinės astronomijos olimpiados Lietuvos komanda parvežė 7 bronzos medalius (1)

organizatorių nuotr.

Tarptautinėje astronomijos olimpiadoje, vykusioje Rumunijoje rugpjūčio 1–11 dienomis, Lietuvos komanda iškovojo trečią vietą ir pelnė bronzos medalius. Komandinėje rungtyje Lietuvos mokiniai nusileido tik Kanados, iškovojusios pirmą vietą, ir Brazilijos, kuriai atiteko antroji vieta, komandoms.

Asmeninį bronzos medalį pelnė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistas Karolis Markauskas.

Iš viso mūsų atstovai grįžo su septyniais bronzos medaliais – vienu komandiniu, penkiais individualiais ir vienu asmeniniu. Skaityti toliau

Patekėjo „supermėnulis“ (video) (1)

Rugpjūčio 10 dieną vakare patekėjo didžiausias šiais metais pilnas Mėnulis. Tokiam Mėnuliui prigijo „supermėnulio“ vardas. „Supermėnuliu“ vadinamas Mėnulis atsidūręs perigėjuje tai yra labiausiai priartėjęs prie Žemės.

Mėnulio priartėjimai ir nutolimai įvyksta periodiškai, nes Mėnulis aplink Žemę skrieja ištęsta eliptine orbita. Tuo metu mūsų palydovas, žvelgiant nuo Žemės paviršiaus, atrodo ypač ryškus ir padidėjęs.

Sekmadienio vakarą 20:23 val. (Klaipėsoje 20:40 val) patekėjęs pilnas Mėnulis bus nuo Žemės nutolęs 356 897 kilometrais. Vidutinis Mėnulio nuotolis nuo Žemės yra 384 400 km., Skaityti toliau