Padangėje matomos kometos atsirado kartu su visa Saulės sistema – žmonija kometas matė visais laikais. Tačiau dabartiniam supratimui apie šiuos dangaus kūnus, tėra vos 70 metų.
Vienas iš šių dabartinės astronomijos teiginių sako, kad kometų uodegas nupučia Saulės vėjas, panašiai, kaip tikras vėjas, pūsdamas pakelia jūsų plaukus. Todėl ir galime matyti taip toli nusidriekusias uodegas.
Video: Skaityti toliau
Atrodytų – kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę… Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų.
Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje. Skaityti toliau
Šiandien mes pakalbėsime apie dangišką temą, tai yra, ką senovės lietuviai žinojo apie žvaigždes ir apie dangaus skliautą. Su mumis studijoje – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Kas ta etnokosmologija ir ką ji tyrinėja? Ji susideda iš dviejų žodžių: ethnos – tauta, o kosmologija – tai apibendrintos žinios apie visatą, apie visumą. Ir, ką tauta mąsto apie visumą, apie pasaulį, apie dangų, apie dangaus šviesulius, ta mokslo sritis Lietuvoje gavo tokį vardą, nors pasaulyje ta sritis vadinama ir kitais vardais: etnoastronomija, arba kultūrinė astronomija, netgi dar kažkada buvo vadinama astroarcheologija, archeoastronomija. Skaityti toliau
Sėjau vikų ir žirnių mišinį dirvai pagerinti, kai netikėtai atsiradęs jis pasisveikino ir maloniai pasiteiravo, ką dirbu. Paaiškinau ką ir kodėl darau. Apie Europos Sąjungos tvarką nieko jam nebeaiškinau.
– O, gerai. Taip ir reikia – iš pradžių turtini dirvą, paskui joje augini ką numatęs. Jūs čia Europoje daugelis žemes tausojat. Aš irgi panašiai savo laukuose tvarkausi.
– Tad panašūs mūsų darbai. Sakyk, tamsta, kuo gi pats dirvą gerini? Skaityti toliau
Šiais laikais patiems pasidaryti vieną ar kitą astronominį prietaisą yra kur kas lengviau nei atrodo. Mat dabar mes turime daugybę internetinių generatorių, kurių pagalba puikiausiai galite pasigaminti veikiantį vieną ar kitą astronominį išradimą. Laidoje pamatysite tiek iš plastiko ar metalo, tiek ir pačiu paprasčiausiu spausdintuvu ant popieriaus pagamintus prietaisus.
O jei norite sukonstruoti kažką sudėtingesnio – čiupkite lego kaladėles, kurios puikiausiai padės suprasti ir žymiai chaotiškesnį planetų judėjimą. Skaityti toliau
Liepos 27 d. bus matomas visiškas Mėnulio užtemimas. Ožiaragio žvaigždyne šviečiantis Mėnulis Vilniuje patekės 21 val. 19 min. Žemės šešėlis ant Mėnulio slinkti pradės 21 val. 24 min., o visiškai padengs jį 22 val. 30 min.
Užtemimo maksimumas įvyks 23 val. 21 min. Žemės šešėlis slinkti nuo Mėnulio pradės 00 val. 13 min. ir visiškai nuslinks 01 val. 19 min.
Beje, tai bus ilgiausiai trunkantis Mėnulio užtemimas šiame šimtmetyje – Žemės šešėlis per Mėnulį slinks beveik 4 val. – 3 val. 55 min.!!! Skaityti toliau
Kiekvienais metais, jau tradiciškai, „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt, rengia rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. Šiais metais, rengėjai jau sulaukė 19 darbų. O šioje „Mokslo sriuba“ laidoje, sutrumpintai supažindina su trejais geriausiais rašiniais.
Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad Skaityti toliau
Kovo 31 d. 19.53 min. leidžiantis Saulei iš už rytų horizonto patekės „mėlynasis Mėnulis“. Anglakalbėje literatūroje „mėlynuoju Mėnuliu“ (blue Moon) populiariai vadinamas į tą patį kalendorinį mėnesį papuolanti dar viena pilno Mėnulio atmaina. Šių metų kovas prasidėjęs Mėnulio pilnatimi (03.02 d.) šiandien baigsis dar viena pilnatimi, kuri ir vadinama „mėlynuoju Mėnuliu“.
„Mėlynasis Mėnulis“, angliškai – „blue moon“, tai pastaruoju metu žiniasklaidos išpopuliarintas terminas antrai to paties Skaityti toliau
Šią naktį iš gruodžio 13-osios į 14-ąją įvyks vieno iš įspūdingiausių meteorų srauto – Geminidų maksimumas. Šis srautas vadinamas Geminidais todėl, kad pratęstos meteorų trajektorijos susikerta Dvynių (Gemini) žvaigždyne. Geminidai – vienintelis žinomas meteorų srautas kildinamas, ne kaip yra įprasta iš kometos paskleistų dulkių, tačiau iš asteroido Faetono (Nr. 3200) kosminėje erdvėje paskleistų dalelių. Geminidai reiškiasi kasmet nuo gruodžio 7 d. iki gruodžio 17 d. Šio meteorų srauto radiantas (meteoro trajektorijų susikirtimo taškas) yra Dvynių (Gemini) žvaigždyne, netoli Kastoro žvaigždės. Šiemet Skaityti toliau
Spalio 12 d. 8 val. 42 min. maždaug 50 000 km atstumu nuo mūsų planetos pralėks asteroidas 2012 TC4.
42 000 km. – tai yra apie 8,8 karto arčiau nei vidutinis Mėnulio atstumas nuo Žemės. Ši apie 10-30 m. dydžio uola, skriejanti kosmine erdve beveik 14 km. per sekundę greičiu, Žemei grėsmės šįkart nesukels.
2013 m. vasario mėnesį panašaus dydžio Skaityti toliau
Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.
Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.
Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau
Ar gali nedideli antžeminiai teleskopai būti naudingi pažangiausiųjų technologijų kosminėms misijoms? Į šį klausimą atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Molėtų Astronomijos observatorijoje vykstančios vasaros mokyklos „Kosminės misijos: antžeminiai stebėjimai ir mokslo žinių sklaida“ dalyviai.
Į 2017 metų liepos 18 – 28 dienomis vykstančią tarptautinę jaunųjų tyrėjų Skaityti toliau
Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau
Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.
NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.
Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.
Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau
Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.
A.Juška parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką
Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. Skaityti toliau
Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.
„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau
Naktimis iš rugpjūčio 11-os į 12-tą ir iš 12-os į 13 d. bus stebimas vieno ryškiausių ir gražiausių metų meteorų srautų – Perseidų maksimumas.
Perseidų meteorų strėlės žvaigždėtame danguje sužimba skriejančiai apie Saulę mūsų planetai kertant Svifto-Tutlio kometos orbitą. Meteorai įsižiebia kai kadaise kosminėje erdvėje praskriejusios kometos pažertos dulkelės papuola į Žemės atmosferą ir sudegdamos žybteli meteorų šviesa.
Svifto-Tutlio kometa atrasta 1862 m., o paskutinį kartą arčiausiai žemės praskriejo 1992 m., kito jos sugrįžimo laukiama po 130 metų – 2126 m. rugpjūčio 5 d. Skaityti toliau
Rugpjūčio 3–11 d. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) Molėtų observatorijoje vyksta tarptautinė vasaros mokykla. Ji skirta vienai iš priešakinių šiuolaikinės astronomijos sričių – egzoplanetų tyrimams. Ši mokykla išskirtinė tuo, kad joje kartu dirbs ne tik astronomijos studentai, doktorantai bei tyrėjai, bet ir šio mokslo mėgėjai.
Įgytos žinios ir stebėjimų patirtis su Molėtų observatorijos teleskopais, nuotoliniu būdu su SONG teleskopu Kanarų salose padės mokslininkams ir astronomijos mėgėjams Skaityti toliau
Gegužės vakarais virš vakarų horizonto sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.
Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo Skaityti toliau
Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau
Gandai apie užfiksuotas gravitacijos bangas pasitvirtino. Drąsiausios Alberto Einšteino pranašystės vis tik pasirodė esančios teisingomis.
Problema, kalbant apie gravitacines bangas, iki šiol buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai.
Dabar tai pavyko: mokslininkai užfiksavo, kaip dvi susidūrusios juodosios skylės už milijardų šviesmečių nuo žemės sukuria gravitacines bangas. Skaityti toliau
Jei ne niūrūs ir lietingi orai, šiąnakt, paryčiais iš lapkričio 17-os į 18 d., gerą turėtume progą pasimėgauti Leonidų meteorų srautu, pasireiškiančiu kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą.
Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.
Daugiausia meteorų laukiama naktį iš lapkričio 17-os į 18-tą. Tą naktį jaunas Mėnulis leisis anksti ir jo šviesa netrukdys grožėtis vienu gražiausių ir ryškiausių meteorų srautų. Skaityti toliau
Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.
Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.
Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau
Susiimkite: žiema artinasi. Tiesa, šiuo atveju ne tokia, kaip fantastų pamėgtose knygose „Sostų karai“. Kalba eina apie lėtą šiluminę Visatos mirtį. Tiesa, susiimti nereikia labai skubiai: Visatos mirtis užtruks. Labai, labai ilgai, rašo universetoday.com.
Pagal projekto „Galaxy and Mass Assembly“ (GAMA), kuriame dangaus stebėjimui plačiame elektroninių bangų spektro ruože panaudoti septyni galingiausi planetoje teleskopai, duomenis prieita išvados, kad artimiausių Visatos (kurios amžius, dabartiniais Skaityti toliau
Pingtange, pietvakarių Kinijoje, Guidžou provincijoje, dubens pavidalo slėnyje, 2016 m. bus baigtas statyti didžiausias pasaulyje radijo teleskopas FAST (angl. Five hundred meter Aperture Spherical Telescope – Penkių šimtų metrų skersmens sferinis teleskopas). Neįtikėtino dydžio teleskopas pradėtas statyti prieš keturis metus.
Šio didžiausio kada nors žmonijos istorijoje pastatyto radijo teleskopo antenos sudarytos iš 4 450 reflektorių skersmuo siekia pusę kilometro. Kad lengviau būtų įsivaizduoti antenos plotą jį galima palyginti su 30 futbolo aikščių. Skaityti toliau
Panašu, kad Plutonas pasitikti pirmąjį lankytoją iš Žemės nusiteikęs ypač svetingai. Atsigavęs NASA zondas „New Horizons“ trečiadienį, liepos 7 d., iki kelionės tikslo likus mažiau nei 5 mln. km, Plutono paviršiuje nufotografavo fantastišką struktūrą – milžinišką širdį!
Sulig kiekviena diena zondas „New Horizons“ Žemėn siųs vis geresnės kokybės Plutono fotografijas. P Skaityti toliau
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS), kurį sukonstravo ir pagamino Jeilio universiteto (JAV) astronomai ir inžinieriai, instaliacija.
Instrumentas bus sumontuotas minėto teleskopo bokšto 4-ajame aukšte, specialiai jam įrengtame 2,3 × 2,2 m dydžio kambaryje. Pats spektrografas bus sumontuotas ant 185 × 90 cm dydžio optinio stalo ir apgaubtas specialiu gaubtu, Skaityti toliau
Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas – teoretikas Lyman Spitzer. Ir jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti. Skaityti toliau
Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.
Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau
